Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Violeta MiliuvienėTeisėja Jurgita Grigonienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-365-174/2017 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10651-2016-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.29.6.; 1.2.25.4.2.2.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.10.1.; 2.4.6.4.1.; 2.4.6.4.2. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nuOSPRENDIs

2017 m. gruodžio 29 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės, Dalios Kursevičienės ir Violetos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-10-10 nuosprendžio, kuriuo S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 304 straipsnio 1 dalį, 281 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta bausmė:

pagal BK 304 straipsnio 1 dalį – 50 MGL (1 883 Eur) bauda;

pagal BK 284 straipsnio 3 dalį – 75 MGL (2 824,50 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta subendrinta bausmė – 90 MGL (3 389,40 Eur) bauda.

Taikant BK 64¹ straipsnį paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta S. V. galutinė bausmė – 60 MGL (2 259,60 Eur) bauda, nustatant ją sumokėti per 24 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise ir uždrausta S. V. trejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos naudotis ar įgyti teisę vairuoti transporto priemones.

Kardomąją priemonę – vairuotojo pažymėjimo paėmimą – nuspręsta panaikinti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir perduoti S. V. vairuotojo pažymėjimą Nr. 00357802 VĮ „Regitra“.

Nuosprendžiu priteista UAB „(duomenys neskelbtini)“ E. B. 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 300 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

S. V. nuteistas už tai, kad, siekdamas gauti dokumentą, pateikė įstaigai melagingą informaciją:

2014-11-07, tikslus laikas nenustatytas, S. V., siekdamas gauti dokumentą – vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą su teigiama išvada dėl galimybės vairuoti, žinodamas, jog sirgo židinine simptomine epilepsija, kuri pasireiškia priepuoliais ir sąmonės praradimu, dėl to jam išvis nebuvo galima vairuoti transporto priemonės, VšĮ Jūrininkų sveikatos priežiūros centre, esančiame Taikos pr. 46, Klaipėdoje, sveikatos tikrinimo metu pateikė melagingą informaciją, t. y. užpildė „Vairuotojo garbės deklaraciją“ (Sveikatos patikrinimo klausimyną), kurio 8 punkte pažymėjo, jog nesirgo / neserga epilepsija ir pasirašydamas tą patvirtino. Atsižvelgiant į sveikatos patikrinimo rezultatus ir gydytojų komisijai nežinant apie S. V. nuslėptą ligą, jam buvo išduota 2014-11-07 vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma Nr. 14/607(II) su teigiama išvada dėl galimybės vairuoti. Atsižvelgiant ir į 2014-11-07 vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą Nr. 14/607(II), S. V. VĮ „Regitra“ Klaipėdos filiale, adresu Šilutės pl. 50A, Klaipėda, 2014-11-13 buvo išduotas naujas vairuotojo pažymėjimas Nr. 00357802.

Be to, S. V. nuteistas už tai, kad vairuodamas transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kitų žmonių sveikata:

2016-03-03, apie 14.40 val., pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, (2015-11-04 d. redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 p. (<…> neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui <...>) reikalavimą, t. y. žinodamas, kad jam negalima vairuoti transporto priemonės, nes serga židinine simptomine epilepsija, kuri pasireiškia priepuoliais ir sąmonės praradimu, vairavo autobusą „Mercedes-Benz 313“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kelyje Vėžaičiai–Gargždai–Dauparai, 6,5 km, Klaipėdos rajone, dviejų eismo juostų kelyje, kai jo važiavimo kryptimi buvo viena eismo juosta, dėl epilepsijos priepuolio ištikus staigiam sąmonės sutrikimui prarado galimybę suvaldyti transporto priemonę, kelio vingyje nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į pakelės medį. Eismo įvykio metu sužaloti autobuso „Mercedes-Benz 313“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), keleiviai: A. J., jam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas; A. O., jai padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas; V. V., jai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas; E. B., jai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas; J. B., jai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas; D. N., jai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas; G. R., jai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas; Vanda A. S., jai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas; D. K., jai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas; S. Š., jam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Apeliaciniu skundu nuteistasis S. V. prašo pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-10-10 nuosprendį ir paskirti už padarytas nusikalstamas veikas švelnesnę bausmę – 500 Eur piniginę baudą. Nurodo, kad apklausiamas teisme savo kaltę dėl jam pareikštų kaltinimų pripažino visiškai, atsiprašė nukentėjusiųjų, kurie tikrai skaudžiai nukentėjo 2016-03-03 autoįvykio metu, dėl kurio jis, S. V., skaudžiai išgyvena ir labai nuoširdžiai apgailestauja dėl to, kad vairavo transporto priemonę sirgdamas židinine epilepsija. Tikrai nebūtų to daręs, jei epilepsijos priepuoliai būtų nors kartą pasireiškę vairuojant transporto priemones. Šia liga jis sirgo jau daugelį metų, tačiau epilepsijos priepuoliai jam būdavo reti, be to, juos nujausdavo pagal bendrą sveikatos būklę. Priepuoliai visada įvykdavo vakare, kai būdavo labai fiziškai pavargęs arba susinervinęs. Visada vartojo gydytojų jam išrašytus medikamentus šiai ligai gydyti, todėl buvo tikras, kad panaši nelaimė negresia. Iki įvykio epilepsijos priepuoliai nepasireiškė dienos metu, juo labiau – vairuojant transporto priemones.

Apkaltinamuoju nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas paskyrė jam 2 259,60 Eur baudą. S. V. nurodo, kad jis yra senatvės pensininkas ir šiuo metu vienintelės jo pajamos yra gaunama nedidelė 367,03 Eur pensija. Jei ne sūnaus parama, jis vienas iš gaunamos pensijos vargiai pragyventų. Didelę dalį pensijos jis išleidžia komunaliniams mokesčiams apmokėti, apie 100 Eur – medikamentams, kurie būtini bent kažkiek kokybiškam gyvenimui, periodiškai turi vykti į Kauno klinikas konsultuotis pas gydytojus. Neretai vienintelio pajamų šaltinio jam nebeužtenka ir maistui. Teismo jam paskirta bauda už padarytas nusikalstamas veikas yra didesnė nei šešios jo senatvės pensijos, ir nors teismas įpareigojo baudą sumokėti per 24 mėnesius, tačiau jis tikrai neturi jokių finansinių galimybių tai padaryti. Laiku nesumokėjus baudos, vykdymas bus perduotas antstoliams, todėl finansiniai nuostoliai bus dar didesni. Jei po apeliacinės instancijos teismo sprendimo bus palikta galioti skundžiamu nuosprendžiu jam, S. V., paskirta bauda, apelianto vertinimu, už jo padarytą nusikaltimą bus nubaustas ne jis, o jo sūnus, nes būtent jo tektų prašyti pagalbos sumokant piniginę baudą.

S. V. nuomone, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas jam skirtinos baudos dydį, neįsigilino į visas bylos aplinkybes, nevisiškai įvertino jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad byloje nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Be to, individualizuodamas bausmę teismas neįvertino jo sunkios finansinės padėties, todėl paskyrė akivaizdžiai per griežtą piniginę baudą. Bausmė už nusikalstamos veikos padarymą savo paskirtimi turi skatinti nusižengusį asmenį nenusikalsti. Teismas skundžiamu nuosprendžiu uždraudė jam naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams. S. V. nurodo, kad jam jau 72 metai ir būdamas realistas jis suvokia, kad greičiausiai jau niekada nebevairuos transporto priemonių, ir, apelianto nuomone, bausmės tikslai bus pasiekti vien tuo.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūra prašo nuteistojo S. V. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-10-10 nuosprendį. Nurodo, kad teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, juos vertino tinkamai ir pagrįstai S. V. pripažino kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 304 straipsnio 1 dalyje ir 281 straipsnio 3 dalyje, ir pagrįstai paskyrė baudą. Skirdamas bausmę teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas pripažino S. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailėjosi. Įvertino, kad S. V. padarytos nusikalstamos veikos yra vienas baudžiamasis nusižengimas ir nusikaltimas, padarytas dėl neatsargumo, tačiau sukėlęs sunkias pasekmes – sunkius kūno sužalojimus dviem asmenims, nesunkius – dar keturiems ir dar keturiems – nežymius. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė ir į tai, kad S. V. teisiamas pirmą kartą, yra senatvės pensininkas, pats šio įvykio metu patyręs sunkius sužalojimus ir pragyvena iš nedidelės senatvės pensijos, anksčiau neteistas, yra baustas administracine tvarka už nedidelio pavojingumo Kelių eismo taisyklių pažeidimus, neigiamai jį charakterizuojančių duomenų byloje nėra. S. V. paskirtos baudos yra mažesnės negu straipsnių sankcijose numatytos baudos vidurkis. Atsižvelgiant į visa tai, prokuratūros nuomone, S. V. paskirta bausmė yra teisinga ir nėra per griežta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog nuteistasis S. V. neneigia kaltės, padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, už kurias yra nuteistas, padarytų nusikalstamų veikų kvalifikacijos neginčija, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme, teigia, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas jam už padarytas nusikalstamas veikas 2 259,60 Eur baudą, nepakankamai atsižvelgė į byloje nustatytas jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad jis prisipažino ir labai nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, atsiprašė nukentėjusiųjų, kad byloje nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, neįvertino jo labai sunkios finansinės padėties, t. y. kad jis yra senatvės pensininkas ir jo gaunamos nedidelio dydžio pensijos net neužtenka pragyvenimui ir kad jis tikrai neturės jokios galimybės net ir per 24 mėnesių laikotarpį sumokėti jam paskirtą baudą, kuri jam yra nepakeliama finansinė našta. Būtent šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija ir pasisako.

BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje laikoma, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

S. V. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pagal BK 304 straipsnio 1 dalį už tai, kad siekdamas gauti dokumentą pateikė įstaigai melagingą informaciją ir pagal BK 281 straipsnio 3 dalį už tai, kad vairuodamas transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kitų žmonių sveikata. Už BK 304 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys – viešieji darbai arba bauda, arba areštas; už BK 281 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą šio straipsnio sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų. Apylinkės teismas už šias nusikalstamas veikas paskyrė nuteistajam S. V. baudas.

Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad paskirdamas S. V. už padarytą baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 304 straipsnio 1 dalyje, 50 MGL (1 883 Eur) baudą, ir už padarytą apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, 75 MGL (2 824,50 Eur) baudą, ir, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šias bausmes subendrinęs ir nustatęs 90 MGL (3 389,40 Eur) baudą, kuri, taikant BK 64¹ straipsnį, buvo sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant 60 MGL (2 259,60 Eur) baudą, šis teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (padaryti atitinkamai baudžiamasis nusižengimas (BK 12 straipsnis) ir apysunkis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 4 dalis), padarytas dėl neatsargumo), į nustatytą S. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamas veikas (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas), į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Be nurodytų aplinkybių, teismas įvertino ir apelianto asmenybę, t. y. kad jis iki šiol baudžiamojon atsakomybėn nebuvo patrauktas ir buvo teisiamas pirmą kartą, nors yra baustas administracine tvarka, tačiau už nedidelio pavojingumo Kelių eismo taisyklių pažeidimus, neigiamai jį charakterizuojančių duomenų byloje nėra, yra senatvės pensininkas, pats eismo įvykio metu patyręs sunkius sužalojimus, ir pragyvena iš nedidelės senatvės pensijos. Įvertinęs paminėtas nuteistąjį S. V. apibūdinančias bei kitas anksčiau minėtas aplinkybes, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog visų šių aplinkybių visuma suponuoja, kad nuteistajam už padarytas nusikalstamas veikas – baudžiamąjį nusižengimą ir apysunkį nusikaltimą, padarytą dėl neatsargumo, – turi būti paskirta baudos bausmė, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijos vidurkis.

Taigi, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas nuteistajam S. V. skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes. Apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aktualių aplinkybių, skirtų S. V. bausmei individualizuoti, vertinimo, tiek parenkant bausmės rūšį – baudą (šios bausmės rūšies apeliantas neginčija), tiek nustatant jos dydį, mažesnį nei sankcijos vidurkis. Tačiau akivaizdu, kad paskirdamas S. V. už padarytą baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 304 straipsnio 1 dalyje, 50 MGL dydžio (1 883 Eur) baudą ir už padarytą apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, 75 MGL (2 824,50 Eur) baudą, apylinkės teismas padarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą. Nagrinėjamoje byloje S. V. nuteistas už nusikalstamas veikas, padarytas atitinkamai 2014-11-07 ir 2016-03-03. Pagal šių nusikalstamų veikų metu galiojusio BK 47 straipsnio redakciją, galiojusią nuo 2011-04-28 iki 2016-04-01, už baudžiamąjį nusižengimą buvo numatyta iki 50 MGL dydžio bauda (BK 47 straipsnio 1 dalies 1 punktas), už neatsargų nusikaltimą – iki 75 MGL dydžio bauda (BK 47 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Tuo tarpu apylinkės teismas, nors ir nurodė, kad S. V. už padarytas nusikalstamas veikas skirtinos baudos, jų dydį nustatant mažesnį nei sankcijos vidurkis, tačiau, priešingai šiai savo išvadai, S. V. už padarytas nusikalstamas veikas, kaip matyti, paskyrė maksimalias baudas: už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 304 straipsnio 1 dalyje, – 50 MGL (1 883 Eur) baudą, už neatsargų nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, – 75 MGL (2 824,50 Eur) baudą. Dėl to yra pagrindas skundžiamą nuosprendį pakeisti dėl neteisingai paskirtos bausmės, paskiriant S. V. už padarytą baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 304 straipsnio 1 dalyje, 10 MGL dydžio (376,60 Eur) baudą, už padarytą neatsargų nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, 24 MGL (903,84 Eur) baudą. Be to, apylinkės teismas nepagrįstai subendrino bausmes, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 4 dalimi, t. y. taikydamas dalinį bausmių sudėjimo būdą, nes S. V. šioje byloje nuteistas už baudžiamąjį nusižengimą ir apysunkį nusikaltimą, t. y. už veikas, kurios labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, o tokiu atveju bausmės turi būti bendrinamos apėmimo būdu, kaip tai numatyta BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas skundžiamą nuosprendį pakeisti ir dėl neteisingo bausmių bendrinimo, paliekant nuteistajam BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymą ir paskirtą bausmę sumažinant vienu trečdaliu, nors tam pagrindo nebuvo, nes, kaip matyti, ši baudžiamoji byla nebuvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, o tai yra būtina BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui sąlyga. Tačiau apygardos teismas, esant tik nuteistojo apeliaciniam skundui, negali bloginti jo teisinės padėties.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo S. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-10-10 nuosprendį pakeisti:

S. V. pagal BK 304 straipsnio 1 dalį paskirti 10 MGL dydžio (376,60 Eur) baudą;

S. V. pagal BK 281 straipsnio 3 dalį paskirti 24 MGL (903,84 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir S. V. paskirti subendrintą bausmę – 24 MGL (903,84 Eur) baudą.

Taikant BK 64¹ straipsnį paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti S. V. galutinę bausmę – 16 MGL (602,56 Eur) baudą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.