- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-16
- Bylos Nr.
- e2SP-28179-1085/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-17298-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Brigita Palubinskienė
- Pareiškėjas
- V. G., E. G., R. I., akcinės bendrovės „Aksa“
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų V. G., E. G., R. I., akcinės bendrovės „Aksa“ prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėjai prašo supaprastinto proceso tvarka patvirtinti 2018 m. rugsėjo 25 d. tarp jų sudarytą taikos sutartį, kadangi 2018 m. vasario 11 d. įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu žuvo bendrovės darbuotojas M. G. (toliau – Nelaimingas atsitikimas). Nurodo, kad susitarė taikiai išspręsti ginčą dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos nelaimingu atsitikimu, atlyginimo.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnyje pateiktą taikos sutarties sampratą šalys gali tarpusavio nuolaidomis išspręsti kilusį teisminį ginčą arba užkirsti kelią teisminiam ginčui kilti ateityje. Taikos sutartis gali būti sudaryta tiek kreipusis į teismą dėl kilusio teisminio ginčo išsprendimo, tiek nesikreipus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2008). Kreipiantis į teismą su prašymu dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka turi būti išreikšta abiejų šalių suderinta valia, jų bendras prašymas, nes toks taikos sutarties patvirtinimas galimas tik tada, kai nėra ginčo tarp šalių dėl šios sutarties sąlygų ir dėl sutarties teisminio patvirtinimo.
Prašymai dėl taikos sutarties, kuria siekiama išvengti ateityje tarp šalių galinčio kilti teisminio ginčo, patvirtinimo nagrinėjami CPK XXXIX skyriuje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 579–582 straipsniai) nustatyta supaprastinto proceso tvarka.
Prašyme patvirtinti taikos sutartį yra aiškiai išreikšta pareiškėjų valia, o prašymas dėl taikos sutarties teisminio patvirtinimo užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje.
Teismas, įvertinęs prašyme nurodytas faktines aplinkybes ir taikos sutarties turinį, sprendžia, kad taikos sutarties sąlygos įstatymui neprieštarauja, šalių ir kitų asmenų teisių bei įstatymu saugomų interesų nepažeidžia, todėl taikos sutartį patvirtina (CPK 579–582 straipsniai).
Tvirtinamas visas pateiktas taikos sutarties tekstas, išskyrus taikos sutarties nuostatas, kuriomis išreiškiami šalių patvirtinimai ir išsprendžiami techniniai / organizaciniai klausimai (pateiktos taikos sutarties 16 p., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-8-464/2017).
Šalims išaiškinama, kad teismui patvirtinus taikos sutartį, ji šalims turės galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, bus priverstinai vykdomas dokumentas ir nė vienai iš šalių nebus leidžiama vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 582 straipsnio 6 dalimi,
nutaria:
patvirtinti 2018 m. rugsėjo 25 d. taikos sutartį, sudarytą tarp V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) R. I., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau kartu – Nukentėjusieji, o kiekvienas atskirai – Nukentėjusysis), ir akcinės bendrovės „Aksa“, į. k. 133502520 (toliau – Bendrovė), tokiomis sąlygomis:
1. Šalys pareiškia ir patvirtina, kad šia taikos sutartimi yra išsprendžiami visi esami ir galimi šalių ginčai susiję su Nelaimingu atsitikimu, įskaitant, bet neapsiribojant, ginčai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos Nelaimingu atsitikimu, atlyginimo, ir kad, tinkamai įvykdžius šią taikos sutartį, šalys neturės viena kitai jokių pretenzijų ar reikalavimų, susijusių su Nelaimingu atsitikimu.
2. Bendrovė, pasirašydama šią taikos sutartį, pareiškia, kad sutinka geranoriškai sumokėti visiems Nukentėjusiesiems po 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų), t. y. viso 30 000 Eur (trisdešimt tūkstančių eurų) sumą, kaip kompensaciją už turtinę (laidojimo, kapavietės tvarkymo išlaidos) ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl Nelaimingo atsitikimo.
3. Šalių susitarimu, Bendrovė per 30 dienų nuo šios taikos sutarties patvirtinimo teisme įsipareigoja sumokėti:
3.1. 10 000 Eur – V. G. į sąskaitą (duomenys neskelbtini) banke „Swedbank“, AB:
3.2. 10 000 Eur – E. G. į sąskaitą (duomenys neskelbtini) banke „Swedbank“, AB;
3.3. 10 000 Eur – R. I. į sąskaitą (duomenys neskelbtini) banke „Swedbank“, AB.
4. Šalys pareiškia, kad šios taikos sutarties sąlygos, jos pasirašymas ir teisminis patvirtinimas nereiškia nei vienos iš šalių atsakomybės, susijusios su Nelaimingu atsitikimu, pripažinimo.
5. Nukentėjusieji patvirtina, kad pasirašius taikos sutartį: (i) atsisako Bendrovės atžvilgiu bet kokių reikalavimų ir / ar pretenzijų, susijusių su turtinės ir / ar neturtinės žalos, patirtos Nelaimingo atsitikimo metu, atlyginimu ir tokių reikalavimų nereikš ateityje; (ii) pripažįsta, kad taikos sutarties pagrindu išmokėtinos sumos dydis (po 10 000 Eur kiekvienam iš Nukentėjusiųjų) yra nustatytas įvertinus visas dėl Nelaimingo atsitikimo sukeltas turtines ir neturtines pasekmes, atsižvelgus į tokių pasekmių ilgalaikiškumą, galimas būsimas pasekmes ir yra teisingas bei sąžiningas.
6. Šalys pareiškia, kad atskleidė viena kitai visą esminę informaciją, reikalingą šios taikos sutarties sudarymui ir vykdymui.
7. Šalys pareiškia, kad yra priimti visi būtini sprendimai, gauti leidimai bei sutikimai, reikalingi šios taikos sutarties pasirašymui. Šalys patvirtina ir garantuoja, kad nei taikos sutarties sudarymas, nei jos vykdymas neprieštarauja ir nepažeidžia jokių teismo, valstybinės ar vietos valdžios institucijų ar pareigūnų sprendimų, įsakymų, potvarkių ar teisėtų nurodymų, šalių kreditorių ar kitų interesų. Šalys, pasirašydamos taikos sutartį, nepažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, bendrovės įstatų, bei įsipareigoja atlyginti visus nuostolius, kurie gali atsirasti, jeigu šiame punkte pateikta informacija yra neteisinga ar netiksli.
8. Šalys pareiškia ir garantuoja, kad ši taikos sutartis nereguliuoja klausimų, susijusių su šalių teisiniu statusu, teisnumu ar viešąja tvarka ir klausimų, kuriuos reglamentuoja imperatyvios teisės normos, ji neprieštarauja imperatyvioms teisėms normoms, viešajai tvarkai ir (ar) gerai moralei, taip pat nėra kitų aplinkybių, kurios galėtų sudaryti teisinį pagrindą pripažinti šią taikos sutartį negaliojančia ir (ar) niekine. Šalys taip pat pareiškia ir garantuoja, kad turi teisnumą, teises ir įgalinimus pagal atitinkamai šaliai taikytinus įstatymus ir (ar) kitus teisės aktus būtinus šiai taikos sutarčiai sudaryti ir tinkamai įvykdyti.
9. Šia taikos sutartimi šalys inter alia prašo Kauno apylinkės teismo patvirtinti taikos sutartį.
10. Šalys sutinka, kad šią taikos sutartį Kauno apylinkės teismas patvirtintų rašytinio proceso tvarka nedalyvaujant šią taikos sutartį pasirašiusioms šalims ar jų atstovams.
11. Šalys taip pat pareiškia bei sutinka, kad bet kuriai iš šalių (bet kuriam iš Nukentėjusiųjų ar Bendrovei) vienašališkai pateikus šią sutartį tvirtinti Kauno apylinkės teismui, papildomas priešingos šalies informavimas ar sutikimas nėra reikalingas.
12. Šalys pareiškia ir patvirtina, kad joms yra žinomas ir suprantamas CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto, 140 straipsnio 3 dalies bei CK 6.985 straipsnio 1 dalies turinys ir taikymo pasekmės, t. y. kad sudarius taikos sutartį ir teismui ją patvirtinus vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, o teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res iudicata) galią.
13. Šalys taip pat žino, kad vadovaujantis CK 6.985 straipsniu ir CPK 584 straipsniu, teismo patvirtinta taikos sutartis laikoma vykdytinu dokumentu.
14. Ši taikos sutartis įsigalioja jos pasirašymo dieną, tačiau šia taikos sutartimi taip pat nutraukiama 2018 m. rugpjūčio 24 d. taikos sutartis. Įsigaliojus šiai taikos sutarčiai, ji galioja iki visiško įsipareigojimų pagal ją įvykdymo.
15. Jeigu kuri nors taikos sutarties nuostata prieštarauja teisės aktams arba dėl kokios nors priežasties tampa iš dalies arba visai negaliojančia, ji nedaro negaliojančiomis likusių taikos sutarties nuostatų. Tokiu atveju, šalys privalo pakeisti negaliojančią nuostatą teisiškai veiksminga nuostata, kuri, kiek tai įmanoma, turėtų tą patį teisinį ir ekonominį rezultatą kaip ir pakeistoji nuostata, ir pateikti pakeistą taikos sutartį tvirtinti teismui.
Nutartis apeliacine tvarka neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.