Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. K. 2022 m. birželio 16 d. apie 15:35 val. Kaune, (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Peugeot 3008“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjusio automobilio „Audi A3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kairįjį šoną, po ko pasišalino iš įvykio vietos ir iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį iki atvykus pareigūnams, kai alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0333, patikros sertifikato Nr. 1710561, jam 17:08 val. nustatytas 2,46 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis E. K. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. birželio 16 d. atvažiavo paimti sūnaus po muzikos pamokų. Sūnus jo laukė. Sūnus negalėjo atsidaryti bagažinės, todėl jis išlipo iš automobilio. Automobilyje automatinė pavarų dėžė. Prieš išlipdamas, jis nenuspaudė parkingo mygtuko. Buvo įjungta priekinė pavara. Mašina pradėjo judėti minimaliu greičiu. Jis bandė įlipti į ją, bet nepavyko, mašinos durys trenkėsi į stulpelį, o paskui durys trenkė jam per galvą. Jo automobilis kliudė šalia stovėjusį automobilį „Audi“. Jo automobilis atsitrenkė į atitvarą ir po to jau jis įlipo. Pirmą kartą taip pasielgė, tai buvo dėl neatidumo. Į vietą atvyko šiek tiek išgėręs alkoholio, bet neblaivumas buvo mažesnis nei 1,5 promilės. Grįžęs namo dėl streso vartojo alkoholį, gėrė brendį, artimiesiems pasakojo, kas atsitiko. Buvo pamiršęs, kad po įvykio alkoholio vartoti negalima. Jam buvo sužalotas antakis, moteris, buvusi netoliese, siūlė medikus iškviesti, bet jis atsisakė. Kitos moters klausė, ar jos automobilio jis nekliudė. Tuo metu pastebėjo, kad nubraukė kitą automobilį. Apžiūrėjo jį, niekas nebuvo išdaužta, sulaužyta. Nukentėjusiajam atlygino 370 eurų žalą. Gailisi nusikaltęs. Dabar pasielgtų kitaip, ieškotų nukentėjusiojo įvykio vietoje, nevažiuotų pasiimti vaiko išgėręs. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant jo seserį S. R.. Ji jam didelis autoritetas, jie dažnai bendrauja. Automobilis „Peugeot 3008“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso „Swedbank“ lizingo bendrovei.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta šiais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais:

Liudytoja J. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. birželio 16 d. apie 15:30 val., atėjo į automobilių stovėjimo aikštelę, kuri yra Kaune, prie (duomenys neskelbtini). Ten turėjo laukti kol bus patrauktas kitas automobilis, kuris buvo užstatęs jos automobilį. Belaukiant prie savo automobilio išgirdo bumbtelėjimą, lyg kažkas atsitrenktų į kitą automobilį. Pamatė, kad iš gatvės į aikštelę rieda automobilis „Peugeot“, visureigis, rudai auksinės spalvos. Automobilio vairuotojas buvo vyras, jis buvo pusiau automobilyje prie vairo, pusiau lauke. Jo viena koja vilkosi žeme, o kita koja buvo automobilyje, kaip suprato, jis bandė stabdyti automobilį. Jam to padaryti nepavyko. Automobilis sustojo tik tada, kai atsirėmė į metalinį stulpelį aikštelės šone. Jis taip sustabdyti bandė per visą aikštelę, ten galėtų būti kokie septyni metrai. Sustojus automobiliui, vyras išlipo iš automobilio visai. Matė, kad jam iš kaktos bėga kraujas. Paklausė jo, ar jam nereikia pagalbos, ar viskas gerai. Vyras buvo išsigandęs, sakė, kad nesupranta, kaip čia taip įvyko. Su juo kalbėjo lauke, jam išlipus. Pamatė, kad jam bėga kraujas, iš karto skambino pagalbos numeriu. Vyras sakė, kad jam pagalbos nereikia. Prie pat įvažiavimo į aikštelę stovėjo mėlynos spalvos automobilis „Audi“. Kai „Peugeot“ įriedėjo į aikštelę, jis kliudė tą „Audi“ automobilį, nuo to garso ji ir atsisuko į tą pusę. Kai „Peugeot“ vairuotojas sustojęs išlipo, kartu su juo buvo nuėję iki to „Audi“ automobilio, jį apžiūrėjo. Vyras pasakė, kad jis šitą automobilį kliudė, bet kad tam automobiliui nieko baisaus. Kai apžiūrėjo tą automobilį, dar apžiūrėjo ir kitą „Audi“ automobilį, bet, kaip suprato, jam jokie apgadinimai nebuvo padaryti, nes kaip tik atėjo to automobilio vairuotoja ir pasakė, kad jos automobiliui viskas gerai ir su juo išvažiavo iš aikštelės. Po to ji paėjo kelis žingsnius į šoną, o vyras, kuris vairavo „Peugeot“ automobilį su vaiku (vaikas riedant automobiliui ir atsiremiant į stulpelį buvo lauke, jis matomai, laukė to vyro), sėdo į savo automobilį ir išvažiavo. Ji dar bandė vyrui sakyti, kad jis nevažiuotų, bet jis neklausė. Jis girdėjo, kaip ji skambino pagalbos telefonu, pranešė apie įvykį. Jam dar sakė, kad jis sulauktų medikų, nes jam bėgo kraujas. Vyras visą laiką nuo pat pradžių prašė jos nieko nekviesti, kad viską sutvarkys ir taip. Vyras atrodė šoko būsenoje, buvo išsigandęs, vis kartojo, kad nesupranta, kaip tai nutiko, kad automobilį buvo pastatęs ant parkingo, kad nenorėjo įvažiuoti į aikštelę, kad mašina pati įriedėjo į aikštelę. Visą laiką su vyru bendravo per atstumą, tarp jų visuomet buvo daugiau kaip metro atstumas, todėl pasakyti, ar jis buvo išgėręs, negali, negalėjo per tokį atstumą jausti alkoholio kvapo. Automobiliui „Audi“ (mėlynos spalvos) buvo nubrauktas priekis, lyg labiau vairuotojo pusės, jau gerai nebeatsimena. Taip pat buvo apgadintas ir „Peugeot“ automobilis, jam buvo nubrauktas vairuotojo pusės šonas ir priekis (1 t., b. l. 100–103).

L. S. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ame skyriuje vyr. patruliu. 2022 m. birželio 16 d. dienos metu dirbo kartu su kolega R. A.. Tą dieną apie 16 val., tiksliai laiko pasakyti negali, gavo pranešimą iš budėtojo apie eismo įvykį, ir kad reikia patikrinti adresą (duomenys neskelbtini). Nuvykus nurodytu adresu bendravo su ten gyvenančiu vyru, kurio vardo ir pavardės neatsimena, bet jo duomenys yra nurodyti jo rašytame tarnybiniame pranešime. Namo garaže buvo rudos spalvos automobilis „Peugeot“, valstybinis numeris yra nurodytas jo rašytame tarnybiniame pranešime. Tai buvo visureigis. Automobilį apžiūrėjo, jis buvo apgadintas, jo apgadinimai yra nurodyti jo tarnybiniame pranešime. Vyras prisipažino, kad tą dieną vairavo minėtą automobilį, kad buvo nuvykęs į (duomenys neskelbtini), pasiimti sūnaus. Sakė, kad jis pamiršo nustatyti mašiną ant parkingo ir ji pradėjo riedėti. Jis tada bandė šokti atgal į mašiną ir ją sustabdyti, bet jam to padaryti nepavyko, dėl to automobilis kliudė stulpelį. Taip pat jis sakė, kad nepastebėjo, kad būtų apgadinęs kitą automobilį. Tam vyrui patikrino blaivumą. Jam buvo nustatytas virš 2 promilių girtumas, tiksliai yra nurodyta jo tarnybiniame pranešime. Vyras sakė, kad jis išgėrė grįžęs į namu ir sulaukęs policijos skambučio. Atsimena, kad vyras sakė, kad jis išgėrė „nedaug“, bet, ar sakė kokio alkoholio gėrė, neatsimena. Paklausus vyro, kodėl jis pasišalino iš įvykio vietos, jeigu matė, kad apgadino stulpelį, jis atsakė, kad stulpelio jis nevertino kaip kažkieno turto, o kad apgadino kitą transporto priemonę nematė, nepastebėjo, todėl ir išvažiavo iš įvykio vietos. Taip pat vyras sakė, kad įvykio metu jis susižalojo galvą, nes lipdamas į riedančią mašiną, atsitrenkė į duris, bet dėl to jam medikų pagalbos nereikėjo (1 t., b. l. 106–109).

Liudytojas A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. birželio 16 d. d. apie 16 val. sugrįžus į stovėjimo aikštelę, kur buvo palikęs savo automobilį „Audi A3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad policijos ekipažas formina eismo įvykį. Policijos automobilyje pamatė savo pažįstamą grupiokę J. Ž., kuri pasakė, kad yra liudininkė, kaip apgadino automobilį ir nurodė būtent jo automobilį „Audi A3“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) Tada tik pastebėjo, jog automobilis yra apgadintas. Dėl apgadinto jo automobilio įvykio vietoje parašė pareiškimą, nes turi pretenzijų įvykio kaltininkui. Dėl įvykusio eismo įvykio kreipėsi į savo draudimo kompaniją AB „Lietuvos draudimas“, kur paaiškino, kad neatlygins jam padarytos žalos, tol kol nebus nustatytas kaltininkas. Jo automobilis KASKO nedraustas, tik draustas privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu (1 t., b. l. 118–120)

Iš 2022 m. birželio 16 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2022 m. birželio 16 d. apie 15.35 val. adresu (duomenys neskelbtini), aikštelėje, automobilis „Peugeot 3008“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamas E. K. eismo įvykio metu apgadino stovintį automobilį „Audi A3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei iš įvykio vietos pasišalino. E. K., kuris rastas adresu (duomenys neskelbtini), alkotesteriu „Drager Alcotest 7510“, Nr. ARKB - 0333, patikros sertifikato Nr. 1710561, pirmojo tikrinimo metu 2022 m. birželio 16 d. 16.48 val. nustatytas 2,67 promilės girtumas, antrojo tikrinimo metu 17.08 val. nustatytas 2,46 promilės girtumas. Automobilis „Peugeot 3008“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) perduotas UAB „Augenas“ ir nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, esančią adresu Technikos g. 18A, Kaunas (1 t., b. l. 6).

Iš 2022 m. birželio 16 d. tarnybinio pranešimo dėl eismo įvykio aplinkybių matyti, kad 2022 m. birželio 16 d. apie 15:36 val. iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gautas pranešimas adresu (duomenys neskelbtini), kad prie neįgaliųjų centro automobilio „Peugeot“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas kliudė du automobilius: „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Vairuotojui apie 50 metų, kruvina galva. Praneša liudininkė. Atvykus į įvykio vietą pasitiko pranešėja J. Ž., kuri paaiškino, kad apie 15:36 val. buvo automobilių stovėjimo aikštelėje, išgirdo didelį garsą, atsisukusi pastebėjo, kad automobilis „Peugeot“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į stovėjusį automobilį „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir automobilis riedėjo toliau, kol atsirėmė į aikštelėje esantį metalinį stulpelį, įvykio metu vairuotojas buvo pusiau išlipęs iš automobilio. Vairuotojui išlipus iš automobilio, ji iškvietė greitąją ir policiją, nes vairuotojui iš antakio bėgo kraujas. Vairuotojas įvykio vietoje buvo apie 10 min., apžiūrėjo „Audi“ automobilį, vaikščiojo aikštelėje, o jai nusisukus išvažiavo. Pranešėja taip pat nurodė, kad laukiant policijos į įvykio vietą atėjo automobilio „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotoja, kuri nurodė, kad jos automobilis yra neapgadintas ir nesulaukus pareigūnų išvažiavo. Susisiekus telefonu su „Peugeot“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininku E. K. telefonu, jis nurodė, kad jis dabar yra namuose, tačiau namų adreso nenurodė. Paaiškinus E. K., kad liudytojų parodymais jam priklausantis automobilis „Peugeot“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dalyvavo eismo įvykyje adresu (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje ir jį vairavęs asmuo pasišalino iš eismo įvykio vietos su minėtu automobilių. E. K. nurodė, kad buvo minėtoje aikštelėje ir kliudė atitvarus, o kad kliudė automobilį nepastebėjo. Paklausus asmens, kodėl jis išvažiavo iš eismo įvykio vietos, jis tiksliai priežasties nurodyti negalėjo ir teigė, kad dabar yra užimtas, sugrįžti į eismo įvykio vietą negali, kalbėti telefonu negali, bei padėjo telefoną. Perskambinus po kelių minučių, telefonu vėl atsiliepė E. K. ir paklausus, kur jis šiuo metu yra, jis nurodė, kad yra adresu (duomenys neskelbtini) namuose, kur nuvažiavę kolegos rado „Peugeot“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir E. K., kuriam patikrino blaivumą alkotesteriu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0333, patikros sertifikato Nr. 1710561, ir 16.48 val. nustatė 2,67 prom. girtumą ir 17.08 val. 2,46 prom. girtumą. Įvykio vietoje iš pranešėjos buvo paimtas paaiškinimas, aiškinantis aplinkybes į įvykio vietą atėjo automobilio „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas, A. K., iš kurio paimtas paaiškinimas. Eismo įvykio vietoje padarytos foto nuotraukos, subraižyta eismo įvykio schema, užregistruotas eismo įvykis ROIK 07-22-9575879 (1 t., b. l. 70–71).

Kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas, iš kurio matyti, kaip pranešėja nurodo, jog (duomenys neskelbtini), prie LSM neįgaliųjų reabilitacijos centro žmogus įvažiavo, nubraukė kelias mašinas ir jam dabar bėga kraujas, jis ten pats susižalojo per eismo įvykį (1 t., b. l. 86–88).

Kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas policijos pareigūno kūmo kamera užfiksuotas vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad E. K. po įvykio, 2022 m. birželio 16 d. laikotarpiu nuo 16:45:09 val. iki 17:14:17 val., sakantis, kad automobilis pats pradėjo važiuoti, jis bandė jį stabdyti iššokęs, ir automobilis atsitrenkė, kad jis manė, jog į stulpelį, kad jo automobilio durelės yra nubrėžtos, kad šalia stovėjo kitas automobilis šalia stulpelio, kad jis pažiūrėjo ir lyg nekliudė, ir išvažiavo. Pareigūnui paklausus, ar alkoholio vartojęs?, girdimas atsakymas: „ nu ką žinau, dabar biškį atsigėręs“. Pareigūnas klausia, prieš kiek laiko vartojo alkoholį, E. K. sako: „dabar, kai grįžau, maždaug prieš 15-20 minučių, 10 minučių. Nustačius E. K. girtumą- 2,67 prom., E. K. sako, kad negali tiek būti. Pareigūnas sako, kad tikrins antrą kartą. E. K. sako, kad jis gali susisiekti su tuo žmogumi, jeigu pareigūnai turi kontaktus, ir viską išsispręsti, kad buvo susinervinęs, paskambino, prisigėrė. E. K. sako, kad šie suformintų pabėgimą iš įvykio vietos ir tiek. Atliekant automobilio apžiūra, atidarius bagažinę, pakėlus dangtį matyti 6 plastikiniai buteliai „Blindos“. E. K. sako, kad juos nusipirko važiuoti į sodybą. Antrą kartą patikrinus E. K. blaivumą, nustatytos 2,46 prom. Tai matyti alkotesterio ekrane. E. K. prašo nerašyti neblaivumo nustatymo akto ir nepaimti automobilio.(1 t., b. l. 92–95).

S. G. A. C. paaiškinimų protokole užfiksuota, kad remiantis moksline literatūra, praktika, įgūdžiais, alkotesterio veikimo principais, specialiosiomis žiniomis, bylos aplinkybėmis, kitais pagrindais, veiksniais, leidžia teigti, jog E. K. 2022 m. birželio 16 d. 15:35 val. buvo neblaivus, jo kūne buvo daugiau nei 1,5 prom. alkoholio (1 t., b. l. 126–128).

Iš VšĮ „Emprekis“ išrašo matyti, kad automobilio „Peugeot 3008“, 2019 metų kaina Lietuvoje su PVM yra 26420 Eur (1 t., b. l. 56).

Iš VĮ „Regitra“ pažymos matyti, kad automobilis „Peugeot“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso UAB „S. L.“, automobilio valdytojas – E. K. (1 t., b. l. 54).

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad E. K. 2022 m. birželio 16 d. apie 15:35 val. Kaune, (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Peugeot 3008“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjusio automobilio „Audi A3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kairįjį šoną, po ko pasišalino iš įvykio vietos ir iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį iki atvykus pareigūnams, kai alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0333, patikros sertifikato Nr. 1710561, jam 17:08 val. nustatytas 2,46 promilių neblaivumas.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, parodė, kad nedaug alkoholio vartojo prieš eismo įvykį, o po eismo įvykio grįžęs gėrė brendį. Nemanė, kad atitvaro kliudymas yra eismo įvykis, o automobilio kliudymo nepastebėjo. S. G. A. C. paaiškinimų protokole užfiksuota, kad remiantis moksline literatūra, praktika, įgūdžiais, alkotesterio veikimo principais, specialiosiomis žiniomis, bylos aplinkybėmis, kitais pagrindais, veiksniais, leidžia teigti, jog E. K. 2022 m. birželio 16 d. 15:35 val. buvo neblaivus, jo kūne buvo daugiau nei 1,5 prom. alkoholio (1 t., b. l. 126–128). Kaltinamojo kaltę patvirtina įvykio vietoje buvusių liudytojų parodymai, kurie matė, kaip riedantis kaltinamojo automobilis kliudo kitus automobilius ir atsitrenkia į atitvarus, tačiau kaltinamasis iš įvykio vietos pasišalina, niekam nepranešęs apie įvykį. Alkoholio vartojimą po eismo įvykio patvirtina alkotesterio duomenys - 16.48 val. kaltinamajam nustatytas 2,67 prom. girtumas ir 17.08 val. - 2,46 prom. girtumas bei policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, kūno kamera užfiksuoti duomenys, kur kaltinamasis pripažįsta po eismo įvykio susinervinęs vartojęs alkoholį. Kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina apžiūros protokolas ir kita bylos medžiaga.

Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, nes jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, todėl jo veika pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai.

Dėl prašymo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.

Sprendžiant klausimą dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrįstumo, pažymėtina ir tai, kad be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, spręsdamas klausimą dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-323/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-239/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84/2010).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 2 dalis) padarė būdamas neteistas, baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 122–124), pakaltinamas, dirba.

Kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo. Taigi, dvi pirmosios sąlygos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymui, numatytos BK 40 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose, yra nustatytos.

Bylos duomenys patvirtina, jog S. R., kaltinamojo sesuo, yra tinkama būti laiduotoja, ji atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas: anksčiau neteista, nebausta administracine tvarka, dirba, charakterizuojama teigiamai. Ji su kaltinamuoju sutaria gerai, dažnai bendrauja, gyvena netoliese, gali daryti jam teigiamą įtaką. Esant šioms aplinkybėms, neabejotina, kad S. R. yra tikrai verta teismo pasitikėjimo, turi autoritetą savo broliui ir gali daryti jam teigiamą įtaką, todėl abejoti jos, kaip laiduotojos, tinkamumu, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, esant S. R. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį E. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, todėl kaltinamasis atiduotinas pagal laidavimą 1 metams 6 mėnesiams su 1000 Eur užstatu sesers S. R. atsakomybėn, o baudžiamoji byla nutrauktina (BK 40 straipsnis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė paprastai skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles (toliau – KET), BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d, nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-353/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-219/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-677/2015).

Šiuo atveju matyti, kad E. K. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Taip pat bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad E. K. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, o sukėlęs eismo įvykio įvykį, pasišalino iš įvykio vietos ir iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, namuose vartojo alkoholį iki atvykus pareigūnams, kai alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0333, patikros sertifikato Nr. 1710561, jam 17:08 val. nustatytas 2,46 promilių neblaivumas, tai yra vidutinis girtumo laipsnis, artimas sunkiam. Yra akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei, tačiau, nepaisant šių aplinkybių, neteisėtų kaltinamojo veiksmų padariniai nebuvo esminiai. Pažymėtina ir tai, kad skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, siekiant jos rezultatyvumo, taip pat būtina atsižvelgti ir į kaltinamojo asmenybę. Nagrinėjamu atveju paminėtina tai, kad savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamasis pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, praeityje neteistas, baustas administracine tvarka, dirba.

Įvertinus kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką bei jo asmenybę, darytina išvada, kad jam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones (BK 68 straipsnio 2 dalis) – 2 metų laikotarpiui, tai atitiktų padarytos veikos ir jam taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės proporcingumo principo reikalavimus. Šis terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra nuo 2022 m. birželio 20 d. (1 t., b. l. 166–167).

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Nors BK 72 straipsnyje nurodyta, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami, tačiau, teismo vertinimu, konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso ir asmens teisių. K. T. jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (K. T. 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

Teismas pažymi, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti.

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudotam turtui. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. K. T. yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Byloje nustatyta, kad E. K. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas UAB „S. L.“ priklausantį automobilį „Peugeot 3008“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio valdytojas yra kaltinamasis. Automobilis, kuris pripažintinas nusikalstamos veikos priemone, priklauso trečiajam asmeniui ir nenustatyta, kad perleisdamas turtą kaltininkui, turto savininkas žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas nusikaltimui daryti (BK 72 straipsnio 4 dalis). Tokiu atveju įstatymų leidėjas nurodo, jog teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-262-489/2017).

Spręsdamas dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo, teismas pažymi, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Todėl konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-119-976/2018).

Kaltinamasis teisiamas už tai, kad vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio „Peugeot 3008“, 2019 metų kaina Lietuvoje su PVM yra 26420 Eur (1 t., b. l. 56). Atsižvelgiant į didelę automobilio vertę, į tai, kad nors kaltinamasis dirba, tačiau turi šeimą, du nepilnamečius vaikus, taip pat į tai, kad jis prisipažįsta kaltu, gailisi, pasimokė iš savo elgesio, laikytina, kad visos automobilio vertę atitinkančios sumos konfiskavimas būtų per griežta ir neproporcinga poveikio priemonė nuo atsakomybės atleidžiamam asmeniui. Teismo manymu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, E. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalies konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos – 8000 Eur išieškojimas bus proporcinga ir atitiks turto konfiskavimo tikslus.

Kaltinamajam E. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas pradėjus bausmės vykdymą panaikintinos. Vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduotinas VĮ „Regitra“.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinis diskas su vaizdo įrašu (1 t., b. l. 85), paliktinas saugoti byloje.

Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297 straipsniais, 302–307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

E. K. perduoti laiduotojos S. R. atsakomybei pagal laidavimą su 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) užstatu, nustatant 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą.

Įpareigoti laiduotoją S. R. per 10 (dešimt) darbo dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Kauno miesto apylinkės teismo Kauno rūmų depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB Swedbank, kodas 73000, įmokėti 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) užstatą, mokėjimo paskirtyje nurodant byloje dalyvaujančius asmenis ir bylos numerį.

Užstatą grąžinti pasibaigus laidavimo terminui, jeigu E. K., už kurį laiduota, per laidavimo terminą nepadarys naujos nusikalstamos veikos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, paskirti baudžiamojo poveikio priemones:

– uždrausti E. K. naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. birželio 20 d.;

– konfiskuoti automobilio „Peugeot 3008“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dalį vertės atitinkančią pinigų sumą– 8000 Eur (aštuonis tūkstančius vieną eurų).

Išaiškinti kaltinamajam, kad konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą privaloma sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjus nurodytą sumą, mokėjimą patvirtinančius dokumentus privaloma pateikti teismo raštinės skyriui (kabinetas Nr. 111) arba elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą pradėjus bausmės vykdymą panaikinti. Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą prie bylos viršelio, perduoti VĮ „Regitra“.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinį diską, saugomą byloje, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti E. K., kad laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai S. R., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo, tokiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, skunde nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.