Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Dmitrijaus Korsakovo, teisėjų Reginos Majauskienės ir Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Jurgitai Barauskaitei, dalyvaujant prokurorui Mariui Kuzminovui, išteisintajam A. L., gynėjui advokatui Vladislovui Mikšai, nukentėjusiajai S. M., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno miesto apylinkės prokuratūros 1-ojo NVT skyriaus prokuroro apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011-12-05 nuosprendžio, kuriuo A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Raseinių mieste, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltintas padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 182 str. 1 d., 300 str. 1 d., išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo padarant šias nusikalstamas veikas; baudžiamoji byla A. L., kaltinto padarius nusikaltimą, numatytą BK 223 str. 1 d., nutraukta BPK 3 str. 1 d. 8 p. pagrindu; civilinių ieškovų-nukentėjusiosios S. M. ir VSDFV Kauno skyriaus civiliniai ieškiniai atmesti; baudžiamoji byla perduota prokurorui, nustatyti BK 182 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui; ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. išteisintas dėl jam pareikštų kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., tai yra dėl to, kad jis apgaule savo naudai įgijo turtinę teisę, o būtent laikotarpiu nuo 2005-09-02 iki dabar būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir vieninteliu akcininku, siekdamas savo naudai įgyti iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto (toliau VSDF) svetimą turtą, žinodamas apie UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojos S. M. nėštumą ir apie tai, kad ji nuo 2008-08-13 bus išleidžiama nėštumo ir gimdymo atostogų, o nuo 2008-12-16 jai bus suteiktos vaiko priežiūros atostogos, taip pat žinodamas, kad vadovaujantis Lietuvos respublikos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 str. „Kompensuojamasis uždarbis“ 2 d. (Žin. 207, Nr. 132-5346) kur nurodyta, kad „Kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpų dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas užpraeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį“ (galiojo nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31), jai motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpa iki vaikui sueis dveji metai, bus skaičiuojama iš 2008 metų I ketvirčio draudžiamųjų pajamų, siekdamas savo naudai apgaule įgyti iš VSDFV svetimą turtą, žinodamas, kad realiai darbuotojos S. M. darbo laikas, darbo našumas ir einamos pareigos nepakis, S. M. nežinant pasirašė ir pateikė 2008-04-14 VSDFV Jurbarko skyriui, esančiam S. Dariaus ir S. Girėno g. 98, LT - 74187 Jurbarke, suklastotą Pranešimą apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2008 metų I ketvirtį, kuriame melagingai nurodė, kad S. M. UAB (duomenys neskelbtini) apskaičiuota 21 200 Lt pajamų per 2008 metų I-ą ketvirtį, po ko VSDFV Kauno skyriuje S. M. apskaičiuota ir 2008-08-25 sprendimu Nr. 8.37-3143 „Dėl S. M. teisės į motinystės pašalpą“ už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2008-08-13 iki 2008-12-16, į S. M. nurodytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank 2008-08-28 pervesta 24089,23 Lt.

Po ko, siekdamas išgryninti į S. M. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank, pervestus VSDFV Kauno skyriaus 2008-08-25 sprendimu Nr. 8.37-3143, 24 089,23 Lt jis, pasinaudodamas S. M. komplikuoto nėštumo būsena, t. y. gydytojų rekomenduotu gulėjimo režimu, įgijęs S. M. pasitikėjimą, 2008-08-13 iš S. M. įgijo jos vardu 2008-04-28 išduotą Swedbank lustinę Visa Elekctron mokėjimo kortelę Nr. 4483081017909167 ir kortelės identifikavimo kodus (PIN kodą). Tęsdamas nusikalstamą veiką A. L., pasinaudodamas apgaulės būdu 2008-08-13 gauta iš S. M. jai Swedbank išduota lustine Visa Elekcron mokėjimo kortele Nr. 4483081017909167 ir kortelės identifikavimo kodais (PIN kodu), 2008-08-26 Swedbank bankomate, esančiame Savanorių pr. 346, Kaune, nusirašė ir paėmė 2000 Lt, po ko 2008-08-29 Swedbank bankomate, esančiame Veiverių g, 134, Kaune, atskiromis finansinėmis operacijomis nusirašė ir paėmė 300 Lt ir 2700 Lt, po ko 2008-08-31 Swedbank bankomate, esančiame Savanorių pr. 346, Kaune, nusirašė ir paėmė 3000 Lt, po ko 2008-09-04 Swedbank bankomate, esančiame Veiverių g. 49 A, Kaune, atskiromis finansinėmis operacijomis nusirašė ir paėmė 2000 Lt ir 1000 Lt.

Be to, siekdamas išgryninti į S. M. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank, pervestus VSDFV Kauno skyriaus 2008-08-25 sprendimu Nr. 8.37-3143 visus 24 089,23 Lt, jis 2008-08-31 apgaule savo naudai S. M. nurodė išgryninti ir pateikti jam jos sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje Swedbank, esančius 15 690 Lt, po ko A. L. nurodymu S. M. 2008-08-31 Swedbank banke, esančiame Savanorių pr. 346, Kaune išgrynino 15 690 Lt ir pateikė jam.

Tokiu būdu A. L. apgaule savo naudai įgijo S. M. VSDFV Kauno skyriaus 2008-08-20 sprendimu Nr. 8.35-93587 apskaičiuotą ir į jos nurodytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank 2008-08-22 pervestą 2698,78 Lt ligos pašalpą už laikotarpį nuo 2008-07-12 iki 2008-07-30 ir VSDFV Kauno skyriaus 2008-08-25 sprendimu Nr. 8.37-3134 apskaičiuotą ir į jos nurodytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank 2008-08-28 pervestą 24 089,23 Lt pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2008-08-13 iki 2008-08-16 (viso 26 690 Lt), tuo padarydamas VSDFV biudžetui 26 788,01 Lt turtinę žalą.

Taip pat A. L. išteisintas dėl jam pareikštų kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., tai yra dėl to, kad jis laikotarpiu nuo 2005-09-02 iki dabar būdamas uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)), direktoriumi ir vieninteliu akcininku, siekdamas savo naudai įgyti iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto (toliau VSDF) svetimą turtą, 2008-04-04 įrašė į oficialius dokumentus žinomai melagingus duomenis, juos patvirtino savo, kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus parašu bei UAB (duomenys neskelbtini) antspaudu ir šiuos dokumentus panaudojo, o būtent:

žinodamas apie UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojos S. M. nėštumą ir apie tai, kad ji nuo 2008-08-13 bus išleidžiama nėštumo ir gimdymo atostogų, o nuo 2008-12-16 jai bus suteiktos vaiko priežiūros atostogos, taip pat žinodamas, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 str. „Kompensuojamasis uždarbis“ 2 d. (Žin. 207, Nr. 132-5346), kur nurodyta, kad „Kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpų dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas užpraeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį“ (galiojo nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31), jai motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpa iki vaikui sueis dveji metai, bus skaičiuojama iš 2008 metų 1 ketvirčio draudžiamųjų pajamų, siekdamas savo naudai apgaule įgyti iš VSDFV lėšas, S. M. nežinant, 2008-04-04 pranešimo apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį priede S AM 3SD „Apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokos“ už I ketvirtį Nr. 030, nurodęs grafoje „Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma Lt“ žinomai neteisingus duomenis, šiuos dokumentus patvirtino savo, kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus parašu bei UAB (duomenys neskelbtini) antspaudu ir 2008-04-14 pateikė VSDFV Jurbarko skyriui, esančiam S. Dariaus ir S. Girėno g. 98, Jurbarke, dėl ko VSDFV biudžetui buvo padaryta 26788.01 Lt žalos.

Baudžiamoji byla dėl kaltinimų A. L. pagal BK 223 str. 1 d. nutraukta, BPK 3 str. 1 d. 8 p. pagrindu dėl to, kad jis laikotarpiu nuo 2005-09-02 iki dabar būdamas uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. lX-574 21 str. atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, o būtent: pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. DC-574 19 str. apskaitos dokumentų, apskaitos registrų ir finansinės atskaitomybės saugojimo tvarka“ reikalavimus, neišsaugojo laikotarpiu nuo 2008-01-21 (sutarties pasirašymo data) iki 2008-08-12 (nuo 2008-08-13 suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos) buhalterinės apskaitos ir kitų bendrovės dokumentų, dėl ko laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio, struktūros.

Kauno miesto apylinkės prokuratūros 1-ojo NVT skyriaus prokuroras skundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir prašo jį panaikinti, priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo pripažinti A. L. kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 182 str. 1 d. ir BK 300 str. 1 d. ir paskirti jam bausmes: už nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 1 d. - 1 m. 4 mėn. laisvės atėmimo, už nusikaltimą, numatytą BK 300 str. 1 d. - 6 mėn. laisvės atėmimo. Paskirtąsias bausmes, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. nuostatomis, subendrinti iš dalies sudedant, ir paskirti galutinę bausmę - 1 ( vienerius) metus 6 (šešis) mėn. laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose; tenkinti VSDFV ir nukentėjusiosios S. M. pareikštus civilinius ieškinius.

Kauno miesto apylinkės prokuratūros 1-ojo NVT skyriaus prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011-12-05 nuosprendis naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, neatitinkantis byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis (Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 2 punktas).

Išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, prokuratūros apeliacinio skundo argumentus ir nukentėjusiosios atsikirtimą, ištyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus bei atlikusi įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme, kolegija sprendžia, jog skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis dėl A. L. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. ir 300 str. 1 d. yra nepagrįstas, priimtas netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus.

Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Apeliacinės instancijos teismas ištyręs ir įvertinęs įrodymus nustatė tokias A. L. įvykdytas nusikalstamas veikas, o būtent:

A. L. kaltę dėl paminėtų nusikalstamų veikų pagrindžia šie žemiau išvardinti įrodymai:

Iš 2008-01-21 darbo sutarties matyti, kad S. M. priimta dirbti į UAB (duomenys neskelbtini) ir jai nustatytas minimalus valandinis atlyginimas (t.1, b. l. 10-11).

Iš 2008-01-21 UAB (duomenys neskelbtini) komercinių paslapčių saugojimo sutarties Nr. 1 matyti, kad S. M. pasirašė šią sutartį (t. 1, b. l. 12).

Iš UAB (duomenys neskelbtini) pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, kad 2008 m. liepos mėn. S. M. buvo priskaičiuota 12,85 Lt (t. 1, b. l. 17).

Iš prašymo dėl motinystės ar motinystės (tėvystės) pašalpos skyrimo matyti, kad S. M. 2010-01-18 kreipėsi į VSDFV Kauno skyrių dėl pašalpos skyrimo (t. 1, b. l. 48-69).

2008-04-04 UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus A. L. pasirašytu pranešimu apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį (2008 m. I ketvirtį) nustatyta, kad S. M. pajamų, nuo kurių skaičiuojamos draudimo įmokos, suma 21 200 Lt (t. 1, b.l. 79, 83).

Iš VSDFV Kauno skyriaus 2010-04-16 sprendimo Nr. 8.37-2100, 20010-04-16 sprendimo Nr. 8.36-3852 matyti, kad Vadovaujantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 str. 1 d. ir ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 50, 51, 55, 58 p.p. nuspręsta neskirti S. M. motinystės pašalpos už laikotarpį nuo 2008-12-17 iki 2008-12-30, nes nepateikė nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimo patvirtinto darbdavio; taip pat S. M. nuspręsta neskirti motinystės (tėvystės) pašalpos už laikotarpį nuo 2008-12-31 iki 2010-09-24, nes neturi informacijos apie suteiktas vaiko priežiūros atostogas (t. 2, b. l. 25).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2008-08-20 sprendimu dėl S. M. teisės į ligos pašalpą nuspręsta skirti S. M. ligos pašalpą už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2008-10-10 iki 2008-07-30, priskaičiuota pašalpos suma 3551,03 Lt, pajamų mokesčio suma 852,25 Lt, išmokėjimo suma 2698,78 Lt, mokėjimo data 2008-08-22, išmokėjimo būdas: bankas (t. 1, b.l. 63). Priede „Ligos ir motinystės socialinio draudimo stažas bei ketvirčio draudžiamosios pajamos“ nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2008-01-21 iki 2008-03-31 suma nuo kurios sumokėtos SD įmokos yra 21200, teisės į pašalpą data 2008-07-10 (t. 1, b.l. 64).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2008-08-25 sprendimu Nr. 8.37-3149 nuspręsta skirti S. M. motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2008-08-13 iki 2008-12-16. Priskaičiuota pašalpos suma 31194,24 Lt, pajamų mokesčio suma 7105,01 Lt, išmokėjimo suma 24089,23 Lt, mokėjimo data 2008-08-28, išmokėjimo būdas: bankas (t. 1, b.l. 32, 54). Priede „Ligos ir motinystės socialinio draudimo stažas bei ketvirčio draudžiamosios pajamos“ nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2008-01-21 iki 2008-03-31 suma nuo kurios sumokėtos SD įmokos yra 21200, teisės į pašalpą data 2008-08-13 (t. 1, b.l. 55).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2010-02-22 pažymoje apie S. M. 2008-07-12 – 2008-12-16 išmokas nurodyta, kad S. M. už laikotarpį nuo 2008-07-12 iki 2008-07-30 apskaičiuota 3551,03 Lt ligos pašalpa, išskaityta mokesčių 852,25 Lt, išmokėta suma 2698,78 Lt. Iš viso kartu su penkiomis išmokėtomis motinystės pašalpomis apskaičiuota suma 34745,27 Lt, išskaityta mokesčių suma 7957,26 Lt, išmokėta suma 26788,01 Lt (t. 1, b.l. 62).

Iš AB banko Hansabankas sąskaitos išrašo matyti, kad 2008-06-01 - 2009-01-13 laikotarpiu S. M. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo užfiksuotas toks pinigų judėjimas:

2008-09-04 buvo paimta iš sąskaitos grynais Veiverių 49A, Kaune 1000 Lt (t. 1 b., 21).

Iš 2010-02-19 Swedbank raštu Nr. S/38233 pateiktos informacijos matyti, kad S. M. buvo išduota mokėjimo kortelė Lustinė VISA Electron Nr. 4483081017909167, sutartis sudaryta 2008-04-09. Šiuo metu kortelės statusas - pamesta. Kortele buvo atsiskaityta 2008-08-26 išimant 2000 Lt, 2008-08-29 išimant 300 Lt, 2008-08-29 išimant 2700 Lt, 2008-08-31 išimant 3000 Lt, 2008-09-04 išimant 2000 Lt, 2008-09-04 išimant 1000 Lt (t.1, b.l. 166-167).

Tauragės apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2009-02-10 mokestinio tyrimo rezultatų ataskaitoje nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) nuo minimalios algos 800 Lt iki keliolikos kartų padidino darbo užmokestį to kalendorinio ketvirčio, iš kurio bus skaičiuojamos motinystės pašalpos. UAB (duomenys neskelbtini) Sodrai pateiktose deklaracijose nurodė, kad S. M. nuo 2008-01-21 iki 2008-03-31 apskaičiavo 21200 Lt darbo užmokesčio. S. M. nuo 2008-07-10 turi nedarbingumo lapelį, o 2008-09-24 pagimdė sūnų (t. 3, b.l. 185).

Mokestinio tyrimo išvadoje yra nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) tik 2007-12-20 pateikė pelno mokesčio deklaracijas už 2005 ir 2006 metus. Pateiktoje pelno mokesčio deklaracijoje už 2005 metus nurodytas „nulis“ pajamų, įtrauktų į mokestinio laikotarpio pelno mokesčio bazę. 2006 m. pelno mokesčio deklaracijoje pajamos nurodytos 2700 Lt ir mokestinis nuostolis 3677 Lt. Pelno mokesčio deklaracija už 2007 m. pateikta 2008-09-29, kurioje pajamų deklaruota „nulis“ ir 2219 Lt mokestinio nuostolio (t. 2, b.l. 186). Įsiteisėjusiu Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011-04-18 nuosprendžiu įrodyta, jog UAB (duomenys neskelbtini) 2008-10-14 VSDFV Jurbarko skyriui pateikė valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinę ataskaitą už 2008 m. III ketvirtį „SAMF4“, pagal kurią bendrovės įsiskolinimas fondo biudžetui – 59760,54 Lt socialinio draudimo įmokų ir 140,66 Lt delspinigių. Taigi, iš viso to seka, kad UAB (duomenys neskelbtini) neturėjo finansinių galimybių padidinti S. M. atlyginimą nuo minimalaus atlyginimo dydžio iki viršijančio 7000 Lt uždarbio, kas užfiksuota Tauragės apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2009-02-10 mokestinio tyrimo rezultatų ataskaitoje, jog UAB (duomenys neskelbtini) nuo minimalios algos 800 Lt iki keliolikos kartų padidino S. M. darbo užmokestį būtent to kalendorinio ketvirčio, iš kurio bus skaičiuojamos motinystės pašalpos. Šios įmonės sąskaitoje nei karto nebuvo tiek lėšų, kurios leistų A. L. mokėti 7000 Lt viršijantį atlyginimą S. M., apie kokį buvo teikiami duomenys VSDFV.

A. L. nusikalstami veiksmai dėl sukčiavimo yra tęstinio pobūdžio. Tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš kelių tapačių ar vienarūšių veiksmų, kiekvienas iš kurių atskirai paėmus atitinka vieno ir to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius ir yra pagrindas kvalifikuoti veiką kaip atskirą nusikaltimą. Be to, pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis ją nuo pavienės nusikalstamos veikos, yra vieningas kaltininko sumanymas (vieninga tyčia), kuris apjungia keletą veiksmų. Tęstinė veika suprantama, kaip keli tapatūs laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko. Kaip matyti iš bylos duomenų, A. L. veiksmus siejo vieningas tikslas, tai yra jis, būdamas uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir vieninteliu akcininku, žinodamas apie UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojos S. M. nėštumą ir apie tai, kad ji nuo 2008-08-13 bus išleidžiama nėštumo ir gimdymo atostogų, o nuo 2008-12-16 jai bus suteiktos vaiko priežiūros atostogos, apie tai, kad jai motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpa iki vaikui sueis dveji metai, bus skaičiuojama iš 2008 metų I ketvirčio draudžiamųjų pajamų, S. M. nežinant pasirašė ir pateikė 2008-04-14 VSDFV Jurbarko skyriui suklastotą Pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2008 metų I ketvirtį, kuriame melagingai nurodė, kad S. M. UAB (duomenys neskelbtini) apskaičiuota 21 200 Lt pajamų per 2008 metų I-ą ketvirtį, ir įgijęs S. M. pasitikėjimą, įgijo jos vardu išduotą Swedbank mokėjimo kortelę ir PIN kodą, kuria pasinaudojo ir nuo S. M. sąskaitos per kelis kartus nusirašė ir paėmė viso 11 000 Lt. Negana to, jis apgaule savo naudai S. M. nurodė išgryninti ir pateikti jam jos Swedbank esančioje sąskaitoje pinigus - 15 690 Lt, ką ji ir padarė - 2008-08-31 Swedbank banke išgrynino 15 690 Lt ir pateikė jam. Tokiu būdu A. L. apgaule savo naudai įgijo S. M. VSDFV Kauno skyriaus 2008-08-20 sprendimu apskaičiuotą ir į jos nurodytą sąskaitą, esančią Swedbank 2008-08-22 pervestą 2698,78 Lt ligos pašalpą už laikotarpį nuo 2008-07-12 iki 2008-07-30 ir VSDFV Kauno skyriaus 2008-08-25 sprendimu apskaičiuotą ir į jos nurodytą sąskaitą, esančią Swedbank 2008-08-28 pervestą 24 089,23 Lt pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2008-08-13 iki 2008-08-16 (viso 26 690 Lt), tuo padarydamas VSDFV biudžetui bendrą 26 788,01 Lt turtinę žalą.

A. L. padarytos veikos (sukčiavimo) epizodai laikomi vienos nusikalstamos veikos sudėtinėmis dalimis, siekiant vieningo rezultato - apgaule savo naudai įgyti turtinę teisę. Teismas sprendžia, jog tokiais veiksmais A. L. padarė vieną nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d.

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį numatyta baudžiamoji atsakomybė už sukčiavimą, t. y. pagal šį įstatymą atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino. Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti ar turtinei teisei įgyti, išvengti turtinės prievolės arba ją panaikinti. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo apgaulės įtakoje savanoriškai patys perleidžia turtą ar teisę į turtą kaltininkui, manydami, kad šis turi teisę jį gauti. Iš subjektyviosios pusės šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, jog neteisėtais veiksmais, suklaidindamas teisėtą turto savininką ar valdytoją, įgijo svetimą turtą ir siekė tą turtą neteisėtai įgyti.

Sukčiavimo atveju kaltininkas gauna turtą apgaudamas nukentėjusįjį. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino subjektyvinę pusę, nes veika buvo padaryta pasinaudojus susiklosčiusiomis aplinkybėmis, kurios yra pagrįstos bylos duomenimis, tai yra S. M. nėštumas, komplikuotas gimdymas, negalėjimas dėl objektyvių priežasčių patikrinti ir pasidomėti buhalteriniais dokumentais, žodiniu įtikinėjimu – kad neva buhalterė suklydo, todėl jam (A. L.) reikia paimti pinigus iš S. M. sąskaitos. pirmosios instancijos teismas nevertino subjektyviosios pusės požymių, jog A. L. ne tik klastojo dokumentus, bet juos ir naikino (paslėpė ir neišsaugojo įstatymų nustatytą laiką, tai yra 10 metų, visų UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentų), tuo pateikdamas tikrovės neatitinkančią informaciją VSDFV Jurbarko skyriui. Be to, jis vengė mokėti mokesčius VSDFV. Tai, kad A. L., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima visiškai nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, kuo padarė nusikaltimą numatytą LR BK 222 str. 1 d., yra pripažinta įsiteisėjusiu Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011-04-18 nuosprendžiu.

Be to, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino S. M. parodymus, kaip nepatikimus, kurie yra nuoseklūs ir išsamūs nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios. S. M. parodė, kad ji iš tikrųjų dirbo UAB (duomenys neskelbtini), jos mėnesinis darbo užmokestis neviršijo minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžio. Toks atlyginimas yra visiškai pagrįstas, vertinant jos, kaip kurjerės darbo pobūdį. Svarbi yra ta aplinkybė, kad, padidinęs atlyginimą S. M. iki 7000 Lt ir daugiau, jis daugiau nei vienam iš keturiasdešimties įmonėje dirbusių darbuotojų nemokėjo darbo užmokesčio. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo, kad atlyginimas buvo padidintas būtent S. M.. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad ji besąlygiškai pasitikėjo A. L., ir nors sutikdama su jo parodymais ir galėjo gauti materialinės naudos (didesnes motinystės pašalpas), tačiau tuo nepasinaudojo, kreipėsi su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kas būtent patvirtina buvus A. L. nesąžiningu ne tik VSDFV, bet ir S. M. atžvilgiu. Šios paminėtos aplinkybės tik patvirtina jo kaltę dėl įvykdytų nusikaltimų, be to, visiškai įtikinami yra S. M. parodymai, teismas jais netikėti pagrindo neturi. Jo kaltę įrodo ir tos aplinkybės, kad A. L. 2008-04-04, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, pasirašė ir pateikė VSDFV Jurbarko skyriui pranešimą apie apdraustuosius už 2008 metų I ketvirtį, kur nurodyta, kad S. M. pajamų, nuo kurių skaičiuojamos draudimo įmokos, suma yra 21 200 Lt, 2008-01-21 sudarė darbo sutartį, kuria S. M. priimta dirbti į UAB (duomenys neskelbtini), ir jai nustatytas minimalus valandinis atlyginimas, ir tai, kad šiuos dokumentus pasirašyti galėjo tik A. L.. Be to, dėl jau aukščiau paminėtos nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 str. 1 d., yra negalima patikrinti parodymų dėl S. M. atlikto darbo laiko apskaitos, gauto darbo užmokesčio. Tai, kad S. M. atlyginimas buvo padidintas iki 7000 ir daugiau litų būtent jos nėštumo laikotarpiu, tik patvirtina versiją, kad A. L. veiksmai buvo tyčia kryptingai nukreipti pasisavinti jai priskaičiuotą užmokestį už nėštumo ir gimdymo atostogas, ir tokiu būdu padaryti VSDFV turtinę žalą.

Būtina paminėti ir tai, kad A. L. įvykdyto sukčiavimo metu buvo panaudota elektroninės bankininkystės kortelė ir per kelis kartus iš S. M. sąskaitos paimti pinigai, kas įrodyta banko sąskaitos išklotinėmis, ir iš ko seka, kad A. L. sumanymą pasisavinti VSDFV lėšas turėjo nuo pat pradžių, to nuosekliai siekė, ir pasiekė, nors teismo posėdžio metu tyčios įvykdyti jam inkriminuojamą sukčiavimo nusikalstamą veiką ir nepripažino, klaidindamas teismą versiją, jog įvyko buhalterinė klaida. Tokia jo versija vertintina kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės ir yra atmetama.

Taigi, šioje baudžiamojoje byloje nenuginčijamai įrodyta, jog A. L. apgaule savo naudai įgijo turtinę teisę ir ją įgijo, pasisavindamas VSDFV biudžeto lėšas - 26 788,01 Lt. Užvaldytų piniginių lėšų suma neviršija 250 MGL (32500 Lt), todėl nusikaltimas pagrįstai kvalifikuotas pagal 182 straipsnio 1 dalį.

A. L. inkriminuojamas nusikaltimas, numatytas BK 300 str. 1 d., kvalifikuotas teisingai, nes A. L. siekdamas savo naudai apgaule įgyti iš VSDFV lėšas, S. M. nežinant, 2008-04-04 pranešimo apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį priede S AM 3SD „Apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokos“ už I ketvirtį Nr. 030, nurodė grafoje „Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma Lt“ žinomai netikrus duomenis, šiuos dokumentus patvirtino savo, kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus parašu bei UAB (duomenys neskelbtini) antspaudu ir šiuos suklastotus dokumentus panaudojo - 2008-04-14 pateikė VSDFV Jurbarko skyriui, esančiam S. Dariaus ir S. Girėno g. 98, Jurbarke, dėl ko VSDFV biudžetui buvo padaryta 26788,01 Lt žalos.

Motyvuojamoji dalis

Bausmės skyrimas

Skiriant bausmes už A. L. įvykdytas nusikalstamas veikas atsižvelgiama į vieningą tikslą įgyti svetimą turtinę teisę ir tokiu būdu padaryti VSDFV biudžetui turtinę žalą. Kolegijos manymu, A. L. veiksmai šioje byloje sudaro BK 182 str. 1 d. ir BK 300 str. 1 d. nusikalstamų veikų sutaptį. Nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai asmuo jų padaro dvi ar daugiau ir dėl šių veikų nėra kliūčių kaltininko baudžiamajam persekiojimui. Sutapties atveju nusikalstamos veikos kvalifikuojamos pagal skirtingus arba tą patį BK straipsnį ar jo dalis, numatančias atskiras nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis. A. L. į oficialius dokumentus įrašė žinomai melagingus duomenis ir šiuos dokumentus panaudojo, siekdamas savo naudai įgyti iš VSDFV biudžeto svetimą turtą. Nusikaltimas suklastojimas ir panaudojimas laikomas baigtu nuo dokumento pateikimo. Nusikaltimas sukčiavimas laikomas baigtu nuo to momento, kai VSDFV priėmė sprendimą išmokėti pinigus ir juos pervedė į S. M. sąskaitą. Tokiu būdu jo nusikalstami veiksmai sudaro sukčiavimo ir suklastojimo nusikalstamų veikų idealiąją sutaptį.

Idealioji nusikalstamų veikų sutaptis paprastai yra tuomet, kai asmuo viena veika padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose. Tai reiškia, kad vieningą veiką sudarančių faktų visumos išsamus teisinis įvertinimas, vadinamas kvalifikavimu, neišvengiamai reikalauja taikyti daugiau negu vieną, t. y. dvi ar daugiau nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėčių, kiekviena iš kurių turi skirtingą, savarankišką raišką baudžiamojo įstatymo tekste. Konkrečiu atveju nustačius, kad yra būtent idealioji nusikalstamų veikų sutaptis, už kiekvieną iš šių veikų paskirtos bausmės subendrinamos, kaip tą nustato BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas, apėmimo būdu. Šioje byloje teismas vadovaujasi paminėtomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, susiformavusia teismų praktika panašiose bylose (pvz. Klaipėdos apygardos teismo 2011-01-20 nuosprendis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-342/2011), ir skiria A. L. bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas, subendrinant jas apėmimo būdu.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, jo veikų formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

A. L. aktyviais veiksmais padarė du tyčinius baigtus nesunkius savanaudiškus nusikaltimus, užvaldė 26 788 Lt valstybės lėšų. Nusikalstama veika padaryta žala valstybei neatlyginta. Teismas, vadovaudamasis BK 54 str. nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, BK 41 str. įtvirtinta bausmės paskirtimi, įvertinęs tai, kad A. L. baustas administracine tvarka (t. 2, b.l. 95-97), nėra nustatyta jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, įvertinęs prokuroro nuomonę dėl bausmės skyrimo, teismas sprendžia, jog A. L. skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis parenkamas baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies straipsnių sankcijų ribose ir yra mažesnis už sankcijose numatytą bausmių vidurkį. Šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė visiško sudėjimo (pagal BK 63 str. 1 d., 3 d., 9 d.) būdu subendrinama su įsiteisėjusiu 2011-04-18 Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 219 str. 1 d., 222 str. 1 d., 63 str. 3 d., 6 mėn. laisvės atėmimo bausme už veikas padarytas 2008-10-14. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas. Šioje byloje A. L. kardomoji priemonė nepaskirta.

Šioje byloje valstybė, atstovaujama VSDFV Kauno skyriaus, ir nukentėjusioji S. M. pareiškė civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškiniu prašo priteisti 34745,27 Lt žalą, iš kurios 31194,24 Lt motinystės pašalpos (apskaičiuotos pagal 21200 Lt darbo užmokestį UAB (duomenys neskelbtini) ir 68,80 Lt darbo užmokestį UAB (duomenys neskelbtini), iš šios sumos 7105,01 Lt gyventojų pajamų mokesčio, 3551,03 Lt ligos pašalpos, iš šios sumos 852,25 Lt pajamų mokesčio suma (t. 2, b.l. 136). Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis arba juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą (CPK 110 str. 1 d.).

A. L. nuteisiamas už tai, kad VSDFV biudžetui padarė 26788,01 Lt turtinę žalą (kurią sudaro 24089,23 Lt išmokėtos pašalpos už neštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį ir 2698,78 Lt išmokėtos ligos pašalpos). A. L. nebuvo inkriminuota, kad jis apgaulės būdu pasisavino 7105,01 Lt gyventojų pajamų mokesčio ir 852,25 Lt pajamų mokesčio sumas, todėl šioje dalyje ieškinys, pareikštas tuo pagrindu, kad A. L. padarė nusikaltimą, atmestinas.

Likusioje dalyje ieškinys tenkintinas ir iš A. L. ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus naudai priteistina 24089,23 Lt išmokėtos pašalpos už neštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį ir 2698,78 Lt išmokėtos ligos pašalpos, viso 26788,01 Lt turtinės žalos.

Nukentėjusioji S. M. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš A. L. 8662,54 Lt turtinės žalos ir 50000 Lt neturtinės žalos (t. 1, b.l. 180).

Civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis arba juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą (CPK 110 str. 1 d.).

Kauno miesto apylinkės prokuratūros surašytame kaltinamajame akte nenurodyta kokiais nusikalstamais veiksmais ir kokia žala padaryta S. M., A. L. nebuvo inkriminuota, kad jis kokiais nors nusikalstamais veiksmais užvaldė S. M. lėšas, turtą, ar padarė jai neturtinę žalą, todėl ieškovės S. M. ieškinys, pareikštas tuo pagrindu, kad jai turtinė žala padaryta dėl A. L. inkriminuotų nusikalstamų veikų, atmestinas. Nukentėjusioji nepraranda teisės kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka pareikšdama ieškinį kitu pagrindu.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno miesto apylinkės teismo 2011-12-05 nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

- pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. (dėl dokumento klastojimo) ir jį nubausti - 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (dėl sukčiavimo) ir jį nubausti 1 (vieneriems) metams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 5 d. 1 p., paskirtąsias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę bausmę A. L. paskirti 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirtąją bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011-04-18 nuosprendžiu paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir galutinę bausmę A. L. paskirti 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2009 m. rugpjūčio 24 d. iki 2009 m. rugpjūčio 26 d., nuo 2009 m. lapkričio 24 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. bei bausmę, atliktą pagal Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011-04-18 nuosprendį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. L. sulaikymo, vykdant šį nuosprendį.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinį ieškinį iš dalies ir iš A. L. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus naudai priteisti 26 788 Lt turtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

S. M. pareikštą civilinį ieškinį dėl 8662,54 Lt turtinės žalos ir 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimo atmesti.