- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-05-09
- Bylos Nr.
- eI3-8039-438/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00477-2024-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- viešosios įstaigos Kauno regiono atliekų tvarkymo centro
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos
Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Romanas Klišauskas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos Kauno regiono atliekų tvarkymo centro skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl 2024 m. vasario 20 d. nutarimo pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja viešoji įstaiga Kauno regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėja, VšĮ Kauno RATC) skundu kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2024 m. vasario 20 d. nutarimą dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-35-2024 (toliau – ir Nutarimas) ir sumažinti Nutarime numatytos ekonominės sankcijos dydį nuo 14 000 Eur iki 1 400 Eur.
Nurodo, kad Departamento Kauno aplinkos kokybės skyrius 2023 m. gruodžio 18 d. surašė patikrinimo aktą Nr. PA-5989, kuriuo įformino 2023 m. gruodžio 18 d. atlikto planinio-išplėstinio patikrinimo rezultatus dėl Kauno RATC eksploatuojamo nepavojingų atliekų sąvartyno, esančio Sąvartos g. 1, Lepšiškių k., Lapių sen., Kauno r. sav.. Nustatyta, jog Kauno RATC, vykdydama atliekų tvarkymo veiklą 2022 metais, nesilaikė 2009 m. vasario 2 d. išduotame Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime Nr. 5/72 (2020 m. spalio 13 d. pakeistas Nr. 5/72/T-K.5-25/2020) (toliau – ir TIPK leidimas) nustatytų sąlygų. 2023 m. kovo 22 d. Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir Agentūra) sprendimu Nr. (30.1)- A4(E)-3180 TIPK leidimas Nr. 5/72/T-K.5-25/2020 pakeistas.
Teigia, kad 2024 m. sausio 18 d. surašytas juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo (įstatymo pažeidimo) protokolas Nr. AM- AAD-ANR_P-10-2024, nes Kauno RATC nesilaikydama TIPK leidime nustatytų sąlygų, viršydama leidime nurodytus didžiausius leistinų apdoroti atliekų kiekius, pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir AAĮ) 19 straipsnio 2 dalyje, 19¹ straipsnio 2 dalyje numatytus reikalavimus, todėl jai turėtų būti taikoma atsakomybė pagal AAĮ 80 straipsnio 5 dalį, 81 straipsnio 5 dalį. Nutarimu Kauno RATC paskirta 14 000 Eur dydžio ekonominė sankcija.
Tvirtina, kad Departamentui pateikė paaiškinimus (toliau – ir Paaiškinimai) raštu, kuriais, be kita ko, prašė taikyti švelnesnę atsakomybę. Paaiškino, jog neviršijo TIPK leidime nurodyto leistino laikyti ar šalinti bendro atliekų kiekio, be to, privalėjo priimti kai kurias atliekų rūšis (asbesto atliekas), nes Kauno RATC yra vienintelė įmonė Kauno regione galinti priimti tokias atliekų rūšis. Lapių regioniniame nepavojingųjų atliekų sąvartyne yra priimamos Kauno miesto, Kauno rajono, Kaišiadorių rajono ir dalies Jonavos bei Raseinių rajonų komunalinės atliekos, todėl Kauno RATC neturi objektyvių galimybių nuspėti ar numatyti, kokie atliekų kiekiai gali būti atvežti konkrečiais metais. Neneigia, kad 2022 m. buvo viršyti atskirų atliekų, skirtų naudoti ar šalinti kiekiai. Nuo 2019 m. dėjo visas pastangas pakeisti tuo metu galiojusio TIPK leidimo sąlygas, tačiau tik 2023 m. kovo 22 d. Agentūros sprendimu paraiška buvo priimta, o TIPK leidimo sąlygos pakeistos. Nesistengė nuslėpti atliekų kiekių, juos sąžiningai deklaravo, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, jai turėtų būti taikoma švelnesnė nei įstatyme numatyta atsakomybė. Priimdamas Nutarimą Departamentas šias aplinkybes įvertino ir nurodė, kad jos lengvina Kauno RATC atsakomybę, tačiau nustatydamas ekonominės sankcijos dydį, lengvinančia aplinkybe laikė tik tai, kad Kauno RATC bendradarbiavo atliekant pažeidimo tyrimą. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo.
Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (pvz. 2021 m. balandžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1796-492/2021). Teigia, kad paskirta ekonominė sankcija yra neteisinga ir neproporcinga padarytam pažeidimui. Tą Nutarime pripažino ir pats Departamentas, nurodydamas, kad neturi galimybių skirti mažesnę baudą nei numatyta sankcijoje, nes tai yra išimtinė teismo prerogatyva ir diskrecijos teisė. Nurodo motyvus išdėstytus Departamentui pateiktuose Paaiškinimuose. Teigia, kad turi būti atsižvelgiama ne tik į formalų TIPK leidime nurodytą sąlygų laikymąsi, bet ir į visų situacijai reikšmingų aplinkybių visumą. Padarytas pažeidimas pagal savo pobūdį nėra piktybiškas, itin pavojingas ar kažkaip žalingas. Pažymi, kad TIPK leidime nurodytas bendras 200 000 tonų/metus atliekų kiekis nėra ir nebuvo viršijamas, priešingai - bendras atliekų kiekis palaipsniui tik mažėja.
Akcentuoja, kad TIPK leidimo pakeitimo procedūros yra ne tik ilgą laiką užtrunkantis, bet ir labai sudėtingas bei papildomų kaštų reikalaujantis procesas. Neracionalu kiekvieną kartą matant, kad gali būti viršijami TIPK leidime numatytų didžiausių leidžiamų naudoti ir (ar) šalinti atliekų atskirų atliekų kiekiai, inicijuoti išduoto TIPK leidimo pakeitimą kiekvienam atliekų kiekiui atskirai. Toks reikalavimas niekaip neatitinka teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų, be to, laiko atžvilgiu, TIPK leidimo pakeitimo procedūros terminai nekoreliuotų su einamaisiais metais galimai viršijamų didžiausių leidžiamų naudoti ir (ar) šalinti atliekų atskirų atliekų kiekiu ir jo įteisinimu būtent tais einamaisiais metais. Pažymi, kad žinodama ir suvokdama apie asbesto turinčių atliekų pavojingumą žmogaus sveikatai ir aplinkai, šias atliekas priėmė net ir viršijus TIPK leidime numatytus DLK kiekius atskiroms atliekų rūšims (atliekų rūšių, turinčių asbesto, kodai 17 06 01 ir 17 06 05). Veikdama tokiu būdu Kauno RATC vadovavosi protingumo ir teisingumo principais, manė, kad tą daryti privalo, siekiant apsaugoti žmonių sveikatą bei aplinką. Iš esmės veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, t. y. siekdama pašalinti visuomenės interesams bei aplinkai gresiantį pavojų.
Remiasi AAĮ 52 straipsniu ir teigia, kad teismas turėtų atsižvelgti į visas aukščiau nurodytas itin reikšmingas ir svarbias aplinkybes ir, vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais, spręsti, kad Nutarimu paskirta ekonominė sankcija yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam pakankamai formaliam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, todėl mažintina.
Teigia, kad nuo 2021 metų pradžios stengėsi gauti visus reikiamus leidimus ir pasikeisti tuo metu galiojusį TIPK leidimą, kad nepažeidžiant TIPK leidimo sąlygų, ji galėtų priimti Kauno regione susidariusias atliekas į Lapių regioninį atliekų sąvartyną užtikrinant atliekų turėtojų teisę naudotis nepertraukiama komunalinių atliekų tvarkymo paslauga. Nors 2021 m. to padaryti nepavyko, Kauno RATC ir toliau sistemingai stengėsi koreguoti TIPK leidime nurodytas sąlygas dėl atskirų atliekų kiekių padidinimo. Tačiau nuo dėl Kauno RATC nepriklausančių priežasčių ir dėl ilgai trunkančių procedūrų tą padaryti pavyko tik 2023 metais.
Nurodo, kad analogiška situacija teisme buvo išnagrinėta dėl 2021 m. nustatyto tokio pat pažeidimo ir jo pasekmių vertinimo. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose išnagrinėta administracinė byla Nr. eI3-7227-422/2023 pagal pareiškėjos Kauno RATC skundą Departamentui dėl 2023 m. balandžio 27 d. nutarime numatytos 14 000 Eur ekonominės sankcijos dydžio sumažinimo. Teismas 2023 m. spalio 9 d. priėmė sprendimą, kuriuo paskirtą ekonominę sankciją sumažino iki 4 000 Eur.
Mano, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja išimtis taikyti švelnesnę nei numato įstatymas atsakomybę ir skirti mažesnę ekonominę sankciją. Tuo nebūtų pažeisti nei visuomenės, nei valstybės interesai.
Atsiliepimas
Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinko ministerijos atsiliepimu nurodo, kad palieka sprendimą priimti teismo nuožiūra.
Nurodo, kad Departamentas Nutarimu pareiškėjai už tai, kad Kauno regioniniame nepavojingų atliekų sąvartyne Lepšiškių k., Lapių sen., Kauno r. sav., 2022 metais buvo apdoroti nepavojingų ir pavojingų atliekų kiekiai, viršijantys 2009 m. vasario 2 d. išduoto TIPK leidimo Nr. 5/72 (Nr. 5/72/T-K.5-25/2020) 37 ir 38 lentelėse nurodytus leistinus apdoroti kiekius daugiau kaip 25 tonomis, tuo pažeidžiant AAĮ 19 straipsnio 2 dalį ir 19¹ straipsnio 2 dalį, paskyrė ekonominę sankciją, nustatytą už sunkesnį iš pažeidimų, - 14000 Eur dydžio baudą už pažeidimus, numatytus AAĮ 80 straipsnio 5 dalyje ir 81 straipsnio 5 dalyje.
Teigia, kad pareiškėja tiek Departamentui pateiktame paaiškinime, tiek skunde visiškai pripažino padariusi teisės pažeidimus, be to, bendradarbiavo su aplinkosaugos pareigūnais juos aiškinantis ir neginčijo jų padarymo aplinkybių, savanoriškai teikė informaciją. Pareiškėja TIPK leidimo keitimo procedūras pradėjo ir vykdė nepakankamai operatyviai, be to, matydama, jog yra viršijamas didžiausias leidžiamas šalinti atliekų, turinčių asbesto, kiekis, t. y. pažeidžiamos TIPK leidimo sąlygos, nesilaikė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. D1-528 „Dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ 118.1 punkto reikalavimo, kaip tai nurodyta Nutarime. Pareiškėjos nurodytų aplinkybių nėra pagrindo kvalifikuoti kaip veikimo būtinojo reikalingumo atveju. Sutinka, jog pareiškėja nesistengė nuslėpti atliekų kiekių, tinkamai juos deklaravo, ėmėsi veiksmų pakeisti TIPK leidimą ir jį pakeitė, tačiau Departamentas sankciją pareiškėjai paskyrė laikydamasis AAĮ 51 straipsnyje nustatytų imperatyvių ekonominės sankcijos skyrimo juridiniam asmeniui taisyklių. Departamentas, priimdamas Nutarimą, atsižvelgdamas į tai, jog pareiškėja leistiną laikyti atliekų kiekį viršijo dėl objektyvių priežasčių, žala gamtai nebuvo padaryta, stengiasi išvengti pažeidimų, koregavo TIPK leidimą, t. y. nustatęs atsakomybę lengvinančią aplinkybę - pareiškėja bendradarbiavo atliekant pažeidimo tyrimą, paskyrė minimalaus dydžio ekonominę sankciją - 14000 eurų baudą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinko ministerijos departamento prie Aplinkos ministerijos 2024 m. vasario 20 d. nutarimo įstatymo pažeidimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-35-2024 pakeitimo.
Nustatyta, kad 2024 m. sausio 18 d. pareiškėjai surašytas įstatymo pažeidimo protokolas, nes Kauno RATC 2022 m. nesilaikydama TIPK leidime nustatytų sąlygų, viršydama leidime nurodytus didžiausius leistinų apdoroti atliekų kiekius, pažeidė AAĮ 19 straipsnio 2 dalyje, 19¹ straipsnio 2 dalyje numatytus reikalavimus, todėl jai turėtų būti taikoma atsakomybė pagal AAĮ 80 straipsnio 5 dalį, 81 straipsnio 5 dalį. Nutarimu pareiškėjai paskirta 14 000 Eur dydžio ekonominė sankcija.
AAĮ (ginčui aktuali akto redakcija) 80 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad nepavojingųjų atliekų apdorojimas neturint tam teisės, kai neturint tam teisės apdorojamas 25 tonų ir didesnis nepavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki aštuonių tūkstančių eurų. AAĮ 81 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad pavojingųjų atliekų apdorojimas neturint tam teisės, kai neturint tam teisės apdorojamas 25 tonų ir didesnis pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo keturiolikos tūkstančių iki trisdešimt tūkstančių eurų.
Teismas pažymi, kad pareiškėja pažeidimo padarymo fakto neginčija.
AAĮ 51 straipsnyje numatytos juridiniam asmeniui ekonominių sankcijų skyrimo taisyklės. Skiriant juridiniam asmeniui ekonominę sankciją, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, juridinio asmens atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes (1 dalis). Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad padaręs pažeidimą juridinis asmuo savo noru ėmėsi visų būtinų veiksmų, siekdamas užkirsti kelią žalingiems pažeidimo padariniams arba juos sumažinti ir likviduoti, atlygino padarytą žalą (nuostolius) aplinkai ir kitiems asmenims, padėjo tyrimo metu (2 dalis). Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad juridinis asmuo kliudė vykdyti pažeidimo tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą arba tęsė pažeidimą, nepaisydamas kompetentingos institucijos įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus (3 dalis). Konkretus baudos dydis nustatomas pagal šio įstatymo straipsniuose, numatančiuose sankcijas už juridinių asmenų padarytus pažeidimus, numatytą minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, įvertinus aplinkybes, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (4 dalis). Laikoma, kad pažeidimas padarytas pakartotinai, jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta ekonominė sankcija, per vienus metus nuo nutarimo byloje dėl ekonominės sankcijos skyrimo įsigaliojimo dienos padarė tame pačiame straipsnyje numatytą pažeidimą (5 dalis). Kai vienas juridinis asmuo padaro du arba daugiau pažeidimų, ekonominė sankcija skiriama už kiekvieną teisės pažeidimą atskirai. Jeigu asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia atsakomybę pagal kelis šio įstatymo straipsnius ar straipsnio dalis, šiam asmeniui skiriama bauda pagal sankciją, nustatytą už sunkesnį iš pažeidimų (6 dalis).
Išanalizavus Nutarimo turinį, nustatyta, kad atsakovas, skirdamas pareiškėjai ekonominę sankciją, vadovavosi AAĮ 51 straipsnyje nustatytomis ekonominės sankcijos skyrimo taisyklėmis, nenustatė atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad pareiškėja bendradarbiavo atliekant pažeidimo tyrimą. Įvertinus nustatytas aplinkybes, pareiškėjai paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda.
AAĮ 52 straipsnyje numatyta, jog skundą dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes (dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas proporcingumo principą, yra nurodęs, jog teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija), šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui (2000 m. gruodžio 6 d. nutarimas); už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, tačiau neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (2001 m. spalio 2 d. nutarimas).
LVAT savo teisminėje praktikoje yra pateikęs išaiškinimą, kad tuo atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai (2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-773/2007). Pateiktu aiškinimu, nuo teisingumo principo, kaip universalaus bendrojo teisės principo, neatskiriamas proporcingumo principas, kurio esmė yra tai, kad pritaikyta neigiama poveikio priemonė turi atitikti padarytą pažeidimą. Tačiau teisės teorijoje ir teisminėje praktikoje pripažįstama, kad teisingumo principas reikalauja, jog asmuo, padaręs priešingą teisei veiką, neišvengtų atsakomybės. Be to, LVAT aiškindamas proporcingumo principo taikymą, yra nurodęs, kad būtina rasti balansą tarp padaryto pažeidimo ir taikytos poveikio priemonės dydžio. Todėl sprendžiant dėl proporcingumo principo taikymo, turi būti atsižvelgta į ūkio subjekto finansinę padėtį; nustatant mažesnį mokestį, turi būti siekiama, kad nebūtų visiškai išvengta atsakomybės arba ji nebūtų tiek lengva, kad nepadarytų poveikio pažeidimą padariusiam asmeniui bei padarytų atgrasantį poveikį kitiems asmenis, paliktas galioti mokesčio dydis būtų pakankamai svarus, tačiau nevaržytų asmens, nei būtina tikslams pasiekti (2016 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016). Pripažįstama, kad teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskrecijos teisę užtikrinant proporcingumo ir protingumo principus skirti mažesnę, nei Aplinkos apsaugos įstatyme nustatyta minimali, baudą, vertina pažeidimo padarymo pobūdį, ūkinės ir finansinė veiklos apimtis, nustatytų pažeidimų pašalinimo operatyvumą, bendradarbiavimą su aplinkos apsaugos pareigūnais, dėl padarytų teisės pažeidimų žalingų padarinių aplinkai ir žmonėms kilimą ir kita (2021 m. balandžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-513-492/2021).
Atsižvelgus į nurodytą teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindą už AAĮ 80 straipsnio 5 dalyje bei 81 straipsnio 5 dalyje numatytų pažeidimų padarymą skirti pareiškėjai mažesnę baudą, negu įstatymo normoje nustatyta minimali bauda.
Skirti mažesnę baudą, nei sankcijoje numatyta minimali bauda, yra teismo prerogatyva, diskrecijos teisė, tačiau toks mažinimas siejamas su atsakomybę lengvinančių ir kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą vertinti, kad atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, nustatymu.
Byloje nėra ginčo, jog pareiškėja pripažino padariusi teisės pažeidimus, bendradarbiavo su aplinkosaugos pareigūnais juos aiškinantis ir neginčijo jų padarymo aplinkybių, savanoriškai jiems teikė informaciją. Nepaneigtos pareiškėjos nurodytos aplinkybės, jog pažeidimų atsiradimą, be kita ko, lėmė ir objektyvios priežastys (privalėjo priimti didesnius atliekų kiekius, nes yra vienintelė įmonė Kauno regione), jog esminė žala gamtai pažeidimais nebuvo padaryta, jog pareiškėja stengėsi išvengti pažeidimų, koreguodama TIPK leidimą.
Teismas pažymi, jog pareiškėja 2023 m. balandžio 27 d. nutarimu nubausta už analogiškus pažeidimus padarytus 2021 metais. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nubausta už pažeidimus padarytus 2022 metais. Tai vertintina kaip pažeidimo tęstinumas. Iš 2023 m. kovo 22 d. Aplinkos apsaugos agentūros sprendimo Nr. (30.1)- A4(E)-3180 nustatyta, kad TIPK leidimas Nr. 5/72/T-K.5-25/2020 pakeistas. Nors pareiškėja nurodo, kad iš esmės veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, tačiau pareiškėja, įvertinusi susiklosčiusią situaciją, privalėjo pradėti TIPK leidimo pakeitimo procedūras dar anksčiau.
Atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, į jo padarymo aplinkybes, į pareiškėjos pastangas koreguoti veiklą, kad ateityje būtų išvengta tokio pobūdžio pažeidimų bei įvertinus tai, kad TIPK leidimo pakeitimas užima nemažai laiko ir priklauso ne tik nuo pareiškėjos valios, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas daro išvadą, jog įstatymo numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti nagrinėjamu atveju pakanka mažesnės ekonominės sankcijos, todėl tikslinga sumažinti sankcijoje numatytą baudos minimumą.
Pareiškėja prašo paskirtą baudą sumažinti iki 1400,00 Eur.
Minėta, kad ekonominė sankcija turi būti svari ir daryti atgrasantį bei užkardomąjį poveikį tiek pažeidimą padariusiai pareiškėjai, tiek ir kitiems juridiniams asmenims. Pareiškėja į bylą nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog paskirta ekonominė sankcija labai pablogintų jos finansinę padėtį. Remiantis išdėstytais argumentais, pareiškėjos skundas patenkinamas iš dalies, pakeičiant Nutarimą ir skiriant pareiškėjai 5 000,00 Eur ekonominę sankciją.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos viešosios įstaigos Kauno regiono atliekų tvarkymo centro skundą patenkinti iš dalies.
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2024 m. vasario 20 d. nutarimu įstatymo pažeidimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-35-2024 paskirtą 14 000,00 Eur ekonominę sankciją pakeisti į 5 000,00 Eur (penki tūkstančiai eurų ir 00 centų) ekonominę sankciją.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.