- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-17
- Bylos Nr.
- e2-271-467/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00907-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Suinteresuotas asmuo
- K. J.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens K. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuria apribota mažosios bendrijos „Inovalita“ buvusiai vadovei K. J. teisė penkerius metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, priimtos mažosios bendrijos „Inovalita“ bankroto byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2640-852/2024 (dabar Nr. eB2-467-852/2026) iškėlė bankroto bylą mažajai bendrijai (toliau – ir MB) „Inovalita“ (toliau – ir bendrija, atsakovė); nutarė nagrinėti atsakovės bankroto bylą supaprastinta tvarka; nutartis įsiteisėjo 2024 m. lapkričio 23 d. Nemokumo administratore paskirta MB „Fondeksa“ (toliau – ir nemokumo administratorė). Vilniaus apygardos teismas 2025 m. sausio 28 d. nutartimi patvirtino bendrijos kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą.
2. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. vasario 27 d. nutartimi paskyrė 200 Eur baudą buvusiai bendrijos vadovei K. J. dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 17 d. nutartyje numatytų įpareigojimų perduoti nemokumo administratorei bendrijos dokumentus ir turtą nevykdymo. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. gegužės 30 d. nutartimi už tų pačių įpareigojimų nevykdymą paskyrė K. J. 600 Eur baudą.
3. Nemokumo administratorė 2025 m. lapkričio 20 d. Vilniaus apygardos teismui pateikė prašymą apriboti buvusiai MB „Inovalita“ vadovei K. J. teisę iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Nurodė, kad prašymas skirti apribojimą eiti juridinio asmens vadovo pareigas grindžiamas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 13 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 13 straipsnio 3 dalimi. Buvusiai bendrijos vadovei yra žinoma apie jos pareigą perduoti nemokumo administratorei visą juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą bei dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą su juridinio asmens veikla susijusią informaciją. Buvusiai bendrijos vadovei du kartus yra skirtos piniginės baudos už įpareigojimų nevykdymą. Nemokumo administratorės teigimu, iki šios dienos nėra perduoti jokie bendrijos dokumentai ar turtas ir nėra galimybės nustatyti, ar bendrovė turi ilgalaikio ir trumpalaikio turto. Pažymėjo, kad bendrijai priklauso transporto priemonė VW Jetta, kuri taip pat nėra perduota nemokumo administratorei.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. gruodžio 22 d. nutartimi apribojo buvusiai MB „Inovalita“ vadovei K. J. teisę 5 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu už Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 17 d. nutartyje nustatytų įpareigojimų nevykdymą.
5. Teismas nurodė, kad MB „Inovalita“ bankroto bylos iškėlimo dieną vadove buvo K. J., todėl jai kilo pareiga perduoti bendrovės turtą ir dokumentus nemokumo administratorei. Iki šios dienos nėra duomenų apie tai, kad nemokumo administratorei būtų perduotas visas bendrijos turtas ir dokumentai. Kaip nurodo nemokumo administratorė, buvusi vadovė žino apie pareigą perduoti bendrijos turtą ir dokumentus, tačiau šios pareigos nevykdo ir dėl to Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 27 d. ir 2025 m. gegužės 30 d. nutartimis buvusiai bendrijos vadovei yra skirtos baudos.
6. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir aktualų reglamentavimą, teismas nusprendė, kad nemokumo administratorės prašymas yra pagrįstas, bendrijos vadovė K. J. nevykdo 2024 m. spalio 17 d. nutartyje nustatytų įsipareigojimų, todėl yra pagrindas apriboti 5 metams bendrijos vadovės K. J. teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, ar būti kolegialaus valdymo organo nariu (JANĮ 13 straipsnio 2 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
7. Suinteresuotas asmuo K. J. (toliau – ir apeliantė) atskiruoju skundu prašo sutrumpinti teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovės pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nare apribojimo terminą iki vienerių metų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Apeliantė, nors anksčiau bendradarbiavimas užtruko dėl objektyvių priežasčių (dingusios buhalterės ir dokumentų trūkumo), savo iniciatyva susisiekė su nemokumo administratore ir pasiūlė grąžinti bendrijos turtą – automobilį. 2026 m. sausio 29 d. turtas buvo perduotas, nemokumo administratorė pretenzijų dėl turto grąžinimo nebeturi.
7.2. Nemokumo administratorė teigiamai įvertino apeliantės aktyvumą ir geranorišką nusiteikimą pabaigti procesą konstruktyviai. Kadangi pagrindinis turtas grąžintas ir visos kliūtys pašalintos, 5 metų apribojimas yra neproporcingai griežta priemonė. Apeliantė suvokia savo pareigas ir siekia jas vykdyti sąžiningai, todėl prašo peržiūrėti nutartį bei nustatyti minimalų vienerių metų apribojimo terminą.
Atsiliepimas
8. Nemokumo administratorė MB „Fondeksa“ atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad neprieštarauja, jog teisės eiti vadovo ar kolegialaus valdymo organo nario apribojimo terminas būtų sutrumpintas ir nustatytas vienerių metų laikotarpiui. Patvirtina, kad 2026 m. sausio 29 d. buvusi MB „Inovalita“ vadovė K. J. perdavė nemokumo administratorei bendrijai priklausančią transporto priemonę. Nors iki šiol nėra perduoti visi bendrijos dokumentai, buhalterinės apskaitos registrai ir kita su bendrijos veikla susijusi informacija, tačiau faktinis transporto priemonės perdavimas vertintinas kaip pareigų vykdymo dalinis įgyvendinimas, todėl neprieštarauja buvusios bendrijos vadovės prašymui.
9. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo netenkinti suinteresuoto asmens atskirojo skundo ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Vien ta aplinkybė, kad buvo perduotas bendrijos turtas – automobilis negali būti pripažįstama pakankamu pagrindu trumpinti apribojimo eiti juridinio asmens vadovo pareigas terminą. Apeliantė daugiau nei 2 metus nevykdė Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 17 d. nutartyje nustatytų įpareigojimų, o skiriamos baudos taip pat neskatino to daryti. Buvusi vadovė, perdavusi bendrijos turtą daugiau nei po 2 metų, tiesiog siekia sušvelninti sankcijos keliamus neigiamus padarinius, nors ir toliau nevykdo pareigos perduoti bendrijos buhalterinės apskaitos ar kitų dokumentų, iš kurių būtų galima nustatyti bendrijos finansinius rodiklius, turto sudėtį, turto ir įsipareigojimų santykį ir struktūrą, nemokumo priežastis, sudarytus sandorius, kitas su bendrijos finansine padėtimi susijusias reikšmingas faktines aplinkybes.
9.2. Iš atskirojo skundo nėra aišku, ar apeliantė ketina nemokumo administratorei perduoti bendrijos dokumentus, dėl to kyla klausimas, ar nėra siekiama nuslėpti tikrąją bendrijos būklę ir ar buvusios vadovės elgesys laikytinas tinkamu ir sąžiningu. Pareiškėjos teigimu, buvusi bendrijos vadovė elgiasi piktybiškai: apsunkina bankroto proceso vykdymą, daro žalą kreditoriams, tačiau neigiamų padarinių dėl savo elgesio neprisiima, o pareigos perduoti bendrijos dokumentus ir informaciją toliau nevykdo.
9.3. Dokumentų ir turto neperdavimas yra pažeidimas, trikdantis bankroto proceso eigą, nes apie bankrutuojančio juridinio asmens veiklos teisėtumą, tikslius įsipareigojimus kreditoriams ir kitus svarbius bendrijos finansinius rodiklius iš esmės gali būti sprendžiama tik įvertinus juridinio asmens dokumentus ir kitą reikšmingą informaciją.
9.4. Apeliantės argumentai, atsižvelgiant į tai, kad ji perdavė nemokumo administratorei bendrovės turtą praėjus daugiau nei 2 metams nuo nustatyto termino pabaigos, taip pat į tai, jog iki šiol nėra perduoti bendrijos dokumentai, nesudaro pakankamo pagrindo trumpinti paskirtos sankcijos termino iki vienerių metų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Šios taisyklės taikomos ir nagrinėjant bylas pagal atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis).
11. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis), taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Dėl naujo įrodymo priėmimo
12. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė 2026 m. sausio 29 d. automobilio perdavimo–priėmimo akto kopiją.
13. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
14. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: 1) ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 2) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; 3) ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; 4) ar nepiktnaudžiaujama įrodymų vėlesnio pateikimo apeliacinės instancijos teismui teise.
15. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantės pateiktas naujas rašytinis įrodymas yra reikšmingas teisingam ginčo išsprendimui, t. y. sprendžiant klausimą, ar apeliantės atskirajame skunde nurodyti argumentai yra pagrįsti. Naujas įrodymas neužvilkins bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, kadangi jis buvo pateiktas kartu su atskiruoju skundu, kurio kopija išsiųsta kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims ir jie turėjo galimybę susipažinti su šiuo įrodymu bei pasisakyti dėl jo, todėl apeliacinės instancijos teismas pateiktą naują įrodymą priima ir vertins kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).
Dėl JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje numatytos sankcijos taikymo ir jos termino
16. Pagal JANĮ 13 straipsnio 2 dalį teismas turi teisę apriboti juridinio asmens vadovo teisę nuo vienerių iki penkerių metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu jis: 1) neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti; 2) veikimu ar neveikimu sukėlė tyčinį bankrotą; 3) įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti juridiniam asmeniui bankroto bylą neperdavė nemokumo administratoriui turto, dokumentų ir (ar) informacijos. Sprendimą apriboti asmens teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu teismas priima savo iniciatyva, nemokumo administratoriaus, kreditorių susirinkimo arba kreditoriaus motyvuotu prašymu (JANĮ 13 straipsnio 3 dalis).
17. JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos yra alternatyvios, todėl apriboti juridinio asmens vadovo teisę eiti pareigas teismas gali esant bent vienai iš šių sąlygų. Asmens teisės eiti juridinio asmens vadovo pareigas apribojimas suprantamas kaip sankcija, poveikio ir kontrolės priemonė, kuria siekiama kompleksinių tikslų: 1) bendrosios prevencijos, kuri pasireiškia per visuomenės žinojimą, kad yra taikoma atsakomybė už netinkamą ir nesąžiningą elgesį, kartu suvokiant, jog visi suinteresuoti asmenys, taip pat ir kreditoriai, kontrahentai, yra saugomi nuo nesąžiningų vadovų veiksmų; 2) individualiosios prevencijos, siekiant paveikti asmenis, kad jie laikytųsi teisės aktų reikalavimų ir vėl neatliktų teisės pažeidimų, apriboti asmens galimybę daryti naują veiką tada, kai jam yra ribojama teisė eiti vadovaujančias pareigas; 3) teisingumo principo įgyvendinimo, reiškiančio, kad kiekvienam asmeniui turi būti paskirta sankcija individualiai išnagrinėjus faktines aplinkybes; 4) nubaudimo, kai sankcija yra realiai paskiriama ir kyla neigiami jos padariniai. Aptariamos sankcijos taikymo esmė ir tikslas – išlaikyti aukštus juridinių asmenų veiklos standartus, kurie yra neatsiejamai susiję ir su juridinių asmenų socialine atsakomybe, užkirsti kelią neteisėtam ar nesąžiningam elgesiui juridinių asmenų valdymo srityje (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1177-407/2022 21 punktas).
18. Pirmosios instancijos teismas apribojo buvusios MB „Inovalita“ vadovės K. J. teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu 5 metams, remdamasis JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintu pagrindu, t. y. nustatęs, kad buvusi bendrijos vadovė neperdavė visų bendrijos dokumentų ir turto nemokumo administratorei. Be kita ko, nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2025 m. vasario 27 d. ir 2025 m. gegužės 30 d. nutartimis jau buvo skyręs buvusiai bendrijos vadovei 200 Eur ir 600 Eur baudas dėl neperduotų bendrijos dokumentų nemokumo administratorei, tačiau, kaip minėta, JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje numatytai sankcijai pritaikyti pakanka nustatyti bent vieną iš šioje teisės normoje įtvirtintų neteisėto neveikimo ar neteisėtų veiksmų atvejų. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas buvusios bendrijos vadovės teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojo remdamasis JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 3 punktu, skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas šiuo aspektu.
19. JANĮ 57 straipsnyje reglamentuotos juridinių asmenų valdymo organų, taip pat neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens savininko pareigos, susijusios su dokumentų ir turto perdavimu nemokumo administratoriui po bankroto bylos iškėlimo. Pagal šio straipsnio 3 dalį asmenims, kuriems nustatytos tokios pareigos, teismas gali skirti iki vienos minimalios mėnesinės algos dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną. JANĮ 57 straipsnio pagrindinis tikslas yra drausminti nesąžiningus, neveiklius bankrutuojančios įmonės vadovus, ignoruojančius teismo sprendimų privalomumą, priversti juos kuo greičiau pateikti bankroto procedūras vykdančiam bankroto administratoriui įmonės finansinius bei kitus svarbiausius su įmonės veikla susijusius dokumentus, kad būtų galima vykdyti bankroto procedūras (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1692-781/2020 17 punktas; 2021 m. vasario 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-279-553/2021 15 punktas). Minėta, kad pagal JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 3 punktą teismas už nurodytų pareigų nevykdymą taip pat turi teisę apriboti juridinio asmens vadovo teisę nuo 1 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.
20. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad pagal savo paskirtį (tikslą) juridinio asmens vadovo teisės eiti tam tikras pareigas apribojimas, kaip griežčiausia vadovui taikoma sankcija, negali būti taikoma tik dėl formalių priežasčių, ji turėtų būti taikoma išimtiniais atvejais, tik tada, jeigu nustatomas akivaizdus įmonės vadovo aplaidumas (nerūpestingumas) einant savo pareigas ar sąmoningas jų netinkamas vykdymas. Ar padaryti pažeidimai yra formalūs, ar ne, nustatinėjama kvalifikuojant konkretaus ginčo faktines aplinkybes ir jų pagrindu kilusias materialiąsias teisines pasekmes (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1057-196/2015; 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-443-881/2020; Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1035-577/2025).
21. Teismas, spręsdamas klausimą dėl juridinio asmens vadovui teisių apribojimo taikymo, turi nustatyti ir įvertinti visas faktines aplinkybes, susijusias su juridinio asmens vadovo neveikimu ir tokio elgesio priežastimis, išsiaiškinti, ar byloje surinkti įrodymai ir nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti įstatymo nustatytą apribojimą šiam asmeniui dirbti tam tikrą darbą. Aptariamos teisės normos pagrindu vadovui nustatoma sankcija yra baudinė, todėl teisės pažeidimą padariusio vadovo kaltė nepreziumuojama, ji nustatoma tik išsamiai ištyrus reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-690/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1035-577/2025).
22. Byloje nėra ginčo, kad apeliantė bendrijos turto ir dokumentų per teismo nustatytą terminą nemokumo administratorei neperdavė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, buvusios bendrijos vadovės K. J. elgesys, kai be pateisinamų priežasčių nebuvo vykdomi teismo įpareigojimai (neperduodami visi bendrijos dokumentai ir (ar) turtas), negali būti vertinamas kaip sąžiningas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad buvusi vadovė buvo tinkamai informuota apie teismo įpareigojimą, nepaisant to, teismo įpareigojimo nevykdė, neperdavė bendrijos turto ir dokumentų nemokumo administratorei, o taip pat nepateikė įrodymų, pagrindžiančių objektyvias negalėjimo perduoti bendrijos turtą ir dokumentus, priežastis. Dėl to Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 27 d. ir 2025 m. gegužės 30 d. nutartimis buvusiai bendrijos vadovei paskirtos baudos.
23. Pagal bendrąją įrodymų pareigos paskirstymo taisyklę, įrodinėja tas, kuris remiasi tam tikromis aplinkybėmis (CPK 178 straipsnis). Kai teisės aktai tam tikram asmeniui numato pareigą atlikti tam tikrus veiksmus, tačiau tie veiksmai nėra atlikti (tinkamai įforminti), įrodinėjimo pareiga, kad veiksmai buvo atlikti, persikelia tam asmeniui, kuris turėjo pareigą atlikti veiksmus, o ne tam, kuris teigia, jog tokie veiksmai nebuvo atlikti. Todėl nagrinėjamoje situacijoje apeliantei tenka įrodinėjimo pareiga pagrįsti aplinkybę, kokius bendrijos dokumentus ir turtą ji perdavė nemokumo administratorei, dėl kokių priežasčių teismo įpareigojimo negalėjo įvykdyti laiku, kad apie šias aplinkybes nemokumo administratorė buvo tinkamai informuota. Be to, jai tenka pareiga įrodyti ir aplinkybę, kad bendrijos dokumentų ir turto ji laiku neperdavė dėl svarbių priežasčių arba dėl ne nuo jos priklausančių aplinkybių.
24. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantė nepateikė pirmosios instancijos teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių bendrijos dokumentų ir turto perdavimą nustatytu laiku nemokumo administratorei; duomenų apie tai, kad dėl šių aplinkybių egzistavimo ji informavo nemokumo administratorę; duomenų, kad nemokumo administratorė su ja vengė bendradarbiauti. Nors apeliantė nurodo, kad bendradarbiavimas užtruko dėl objektyvių priežasčių (dingusios buhalterės ir dokumentų trūkumo), tačiau tokie apeliantės argumentai iš esmės yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti įrodymais, todėl atmestini (CPK 178 straipsnis). Taigi, darytina išvada, kad buvusi bendrijos vadovė savo, kaip juridinio asmens vadovo, pareigas vykdė nerūpestingai ir aplaidžiai. Apeliantės nerūpestingumą rodo jos vengimas perduoti paskirtai nemokumo administratorei dokumentus, nurodytus JANĮ 57 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose: 1) juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; 2) visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla. Be to, tik po skundžiamos nutarties priėmimo apeliantė pateikė įrodymus, kad perdavė nemokumo administratorei bendrijos turtą – automobilį. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantė nepaneigė fakto, jog bendrijos turto ir dokumentų laiku nepateikė dėl savo neveikimo. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai K. J. pritaikė JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje numatytą sankciją – teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimą.
25. Apeliantė iš esmės neginčija jai pritaikytos sankcijos pagrįstumo, tačiau prašo teismo skirtos nuobaudos terminą sumažinti dėl to, kad vis dėlto ji perdavė nemokumo administratorei bendrijos turtą – automobilį. Nemokumo administratorė tokiam apeliantės prašymui pritaria. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, iš dalies sutinka su apeliantės prašymu ir konstatuoja, kad šiuo atveju nebuvo pakankamo ir pagrįsto pagrindo taikyti maksimalų teisės ribojimo terminą.
26. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios instancijos teismas nustatė tik vieną savarankišką pagrindą teisės užimti vadovaujančias pareigas ribojimui, t. y. bendrijos turto ir dokumentų bankroto administratorei neperdavimą, o apeliantė pagrindė (apeliacinės instancijos teismui pateiktas 2026 m. sausio 29 d. automobilio perdavimo–priėmimo aktas), kad po skundžiamos nutarties priėmimo perdavė nemokumo administratorei bendrijai priklausančią transporto priemonę ir nemokumo administratorė neprieštarauja buvusios bendrijos vadovės prašymui (sankcijos termino sutrumpinimui), įvertina, jog maksimalus JANĮ nustatytas 5 metų terminas, draudžiantis buvusiai bendrijos vadovei eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu yra neproporcingas ir neatitinka teisingumo bei sąžiningumo principų.
27. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs išdėstytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad apeliantės atskirojo skundo argumentai iš esmės nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvusiai bendrijos vadovei apribota teisė eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, teisėtumo ir pagrįstumo, tačiau atsižvelgus į tai, kad nagrinėjant klausimą dėl teisės eiti juridinio asmens vadovo pareigas apribojimo, apeliantė visgi perdavė bendrijos turtą (transporto priemonę), apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad yra pagrindas sumažinti paskirtos sankcijos terminą iki 2,5 metų.
Dėl bylos procesinės baigties
28. Apibendrinant nutartyje išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes ir įrodymus bei iš dalies tinkamai taikė JANĮ nuostatas, reglamentuojančias juridinio asmens vadovo teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimą, tačiau jau aptartų motyvų pagrindu nustatytos sankcijos trukmė sumažinama iki 2 metų 6 mėnesių, patikslinant skundžiamą teismo nutartį.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 22 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą, patikslinant, kad K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teisė eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovės pareigas, ar būti kolegialaus valdymo organo nare yra apribojama 2 metams ir 6 mėnesiams.