Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

2020-10-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-43-875/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-10-15
Bylos Nr.
1-43-875/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Nerijus Masiulis (pirm.), Laisvydas Zederštremas, Virginija Žindulienė
Kaltinamasis
O. R., S. J.
Nukentėjusysis
S. J.
Advokatai
Ramūnas Dobrovolskis, Marius Mikalauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-43-875-2020 Teisminio proceso Nr. . 1-01-1-26489-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5., 1.1.8.6.2., 1.1.8.7.2., 1.1.8.7.9., 3.1.2.8., 5.4.1., 1.1.8.10.1., 1.1.8.10.5., 1.1.8.14., 2.1.8., 2.1.14., 2.3.6.5.4.1., 2.3.6.8. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 15 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Nerijaus Masiulis,

teisėjų Laisvydo Zederštremo ir Virginijos Žindulienės,sekretoriaujant Rasai Jančiauskienei,dalyvaujant prokurorėms Jūratei Tamašauskienei ir Laimutei Martinavičienei,kaltinamajam O. R., jo gynėjui advokatui Ramūnui Dobrovolskiui,kaltinamajam S. J., jo gynėjui advokatui Mariui Mikalauskui,nukentėjusiajai S. J.,

teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

O. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini) turintis pagrindinį išsilavinimą, teistas :

1) 2019-06-19 Akmenės r. apyl. teismo pagal BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 1 d., galutinė bausmė paskirta laisvės apribojimas 1 m., įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., dirbti arba registruotis darbo biržoje;

2) 2017-09-25 Akmenės r. apyl. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d., galutinė bausmė paskirta - laisvės apribojimas 1 m., paskiriant įpareigojimus;

3) 2017-11-02 Akmenės r. apyl. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 str., galutinė bausmė paskirta - laisvės apribojimas 1 m. 4 mėn., paskiriant įpareigojimus;

4) 2019-10-25 Akmenės r. apyl. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 str., paskirta bausmė - 40 parų areštas, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 129 str. 2 d. 8 p. ir 145 str. 1 d..

S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos darbininku, gyv. (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, teistas 2015-04-08 Akmenės r. apyl. teismo pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., galutinė bausmė paskirta laisvės apribojimas 4 mėn., paskiriant įpareigojimus, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 str. 2 d. 8 p.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nusikalstamų veikų aplinkybės

O. R. ir S. J. nužudė kitą žmogų dėl chuliganiškų paskatų bei O. R. grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, o būtent, 2019 m. birželio 24 d. apie 6 val. būdami apsvaigę nuo alkoholio ir psichotropinių medžiagų, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami bendrininkų grupėje, neturėdami jokios priežasties, siekdami save prieš pastatyti aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos ir įžūliu elgesiu rodydami aiškų asmens negerbimą, t. y., dėl chuliganiškų paskatų, išplėšę gyvenamojo namo duris ir patekę į buto vidų, adresu (duomenys neskelbtini), O. R., siekdamas sukelti S. J. baimę, kad ji nekviestų pagalbos, tyčia metė radijo imtuvą į lovoje gulinčios S. J. pusę, taip sudarė S. J. realų ir pakankamą pagrindą bijoti, kad bus nužudyta ar sunkiai sutrikdyti jos sveikata, jei ji šauksis ar kvies telefonu pagalbą, toliau kartu panaudojo fizinį smurtą prieš P. V., t. y., tyčia, bendrais veiksmais suduodami daugybinius smūgius rankomis ir kojomis į krūtinę, į galvą, kaklą, pečius ir nugarą nukentėjusiajam P. V., padarė sužalojimus, ne mažiau kaip 17 tiesioginiais trauminiais poveikiais, o būtent, S. J. pastumiant P. V. į lovą ir laikant ranka prispaudus ties kaklu, taip atimant nukentėjusiajam galimybę priešintis, o O. R. sudavus ranka nemažiau 4 smūgius į krūtinės ląstą, bendrais veiksmais suduodami ne mažiau 7 smūgius į galvos, veido, dešiniojo peties ir nugaros sritį, ne mažiau 1 smūgį į kaklo sritį, ne mažiau 5 smūgius į kairės ausies, kairiojo dilbio, viršugalvio, kairiojo peties, dešinės mentės sritį, tuo padarydami pakaušio, kaktos, nosies, žando, smakro, dešiniojo peties ir nugaros poodines kraujosruvas (galimai kartu su kraujo išsiliejimu po galvos smegenų minkštaisiais dangalais, veido kairės pusės ir lūpų gleivinių muštinėmis žaizdomis ir kraujosruvą kairiojo inksto vartuose), kaklo poodinę kraujosruvą su poliežuvinio kaulo lūžiais, kairės ausies bei kairiojo dilbio muštines žaizdas su aplinkėmis poodinėmis kraujosruvomis, viršugalvio bei kairiojo peties poodines kraujosruvas, dešinės mentės projekcijos odos nubrozdinimą, krūtinės ląstos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas, daugybinius šonkaulių lūžius su krūtinplėvės pažeidimu, kepenų dešinės skilties traiškytą sužalojimą, dešiniojo plaučio sužalojimą, oro susikaupimą dešinėje krūtinplėvės ertmėje, poodinę emfizemą dešinėje, kraujosruvas diafragmoje, ko pasėkoje, P. V. mirė įvykio vietoje nuo dauginių šonkaulių lūžių su vidaus organų sužalojimu, t. y., tyčia veikdami kartu nužudė P. V., bei O. R. grasino nužudyti S. J. ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą.

II. Įrodymai

Kaltinamasis O. R. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019-06-24 buvo (duomenys neskelbtini), su S. J., E. R., G. J., Ž. R. ir kitais draugais. Šventėje jis ir S. J. vartojo alkoholį ir narkotines medžiagas, tablečių pavidalo, su S. J. vieną tabletę pasidalino per pusę. Po šventės prie autobusų stotelės sutiko S. J. seserį G. J., kuri verkė, buvo išsigandusi ir pasiskundė, kad einant namo prie jos buvo sustojusi mašina ir nepažįstami vyriškiai prie jos lindo, siūlė kartu važiuoti į (duomenys neskelbtini) k, davė suprasti, kad jie norėjo ją išprievartauti. Pažįstamo A. R. paprašė, kad jį ir S. J. nuvežtų į (duomenys neskelbtini) kaimą, manė, kad ten kažką sutiks, važiavo išsiaiškinti. Nepamena, ar L. D. su jais važiavo. A. R. G. J. nuvežė namo į kitą kaimą. (duomenys neskelbtini) kaime išlipo prie autobusų stotelės, išlipę ėjo per kaimą iki nukentėjusiojo namo. Nepažinojo nukentėjusiojo P. V., iš anksto mušti jo nesitarė ir negali paaiškinti kodėl nuėjo į jo butą. Butas buvo keturių butų name, jame yra keturi įėjimai, įėjimas į nukentėjusiojo butą buvo prie kelio. Nukentėjusiojo namo lauko durys buvo medinės, atsidarė į lauko pusę, jos buvo užkabintos kabliuku. Namo lauko duris atidarė S. J., jas atidaryti nereikėjo pastangų, pakako patraukti ir durys atsidarė. Atidarę duris abu lipo į viršų, kur kambaryje prie įėjimo stovėjo neapsirengęs nukentėjusysis, kad jis buvo neapsirengęs žino iš byloje esančių foto nuotraukų. Bute kitame kambaryje matė nukentėjusiąją S. J., kuri sėdėjo ant lovos ir rankoje turėjo telefoną, jai liepė nekviesti policijos. Bute buvo du kambariai, S. J. buvo antrajame kambaryje, esančiame po dešine puse. Neneigia, kad galėjo kažką mesti į nukentėjusiąją, bet to nepamena, mano, kad ji turėjo išsigąsti. Girdėjo kaltinamojo S. J. parodymus, pripažįsta, kad sudavė smūgius nukentėjusiajam. Jis naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį P. V., pripažįsta šias aplinkybes, jie abu su S. J. jam sudavėme. Įvykius atsimena epizodiškai, tiksliai nepamena kur jis ir S. J. sudavė smūgius nukentėjusiajam. Kai kurių aplinkybių neprisimena, nes prieš įvykį vartojo alkoholį ir narkotines medžiagas. Anksčiau nesiskundė atminties sutrikimais. Tvirtina, kad S. J. įvykio metu buvo kartu, ar buvo trumpam išėjęs iš buto nepamena, tačiau po nukentėjusiojo sumušimo iš buto išėjo abu kartu. Išeinant nukentėjusysis P. V. gulėjo ant grindų ir dar buvo gyvas, susiėmęs rankomis už galvos, neatkreipė dėmesio ar jis buvo kruvinas. Prieš įvykį ar po jo, tiksliai nepamena, dar išdaužė kelių namų langus ir susižalojo ranką. Policijos pareigūnų buvo sulaikytas už (duomenys neskelbtini) kaimo. Ant mirusio asmens kūno rasti avalines pėdsakai yra jo. Iš byloje esančių duomenų suvokia, kad nukentėjusįjį spardė, tą dieną buvo apsvaigęs, nekontroliavo savo veiksmų, galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Iš karto po įvykio nesuprato kokie įtarimai pareikšti, todėl pirmoje apklausoje sakė netiesą, jog nebuvo įvykio vietoje. Vėliau apklausiamas prisipažino ir papasakojo įvykio aplinkybes. Nukentėjusiosios atsiprašė laišku. Iki nusikaltimo padarymo dirbo, turėjo pastovią gyvenamąją vietą, planavo kurti šeimą. Dėl padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai galisi.

Kaltinamasis S. J. teisiamajame posėdyje kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2019-06-24 buvo (duomenys neskelbtini), su O. R., E. R., seserimi G. J., Ž. R. ir kitais draugais. Šventėje jis ir O. R. vartojo alkoholį ir narkotines medžiagas. Narkotines medžiagos buvo tablečių pavidalo, jis padalintos tabletės dalis nusišlavė nuo stalo ir suvartojo per burną. Po šventės apie 4 val. sutiko seserį G. J., kuri papasakojo, kad einant namo prie jos buvo sustojusi mašina ir nepažįstami vyriškiai iš (duomenys neskelbtini) kaimo norėjo ją išprievartauti ar išvežti į mišką. Sesuo vieną iš vyriškių apibudino kaip vidutinio amžiaus, jo vardo neminėjo. Su O. R. sutarė važiuoti į (duomenys neskelbtini) kaimo, pašnekėti, paklausti žmonių gal kas ką matė apie įvykį, kuris nutiko jo sesei. A. R. jį ir S. R. nuvežė į minėtą kaimą. Kartu automobiliu važiavo patėvio brolis L. D., kuris galėjo išlipti iš automobilio ir sekti juos iš paskos, tačiau kartu su jai nėjo, prie nukentėjusiojo namo jo nematė. Seserį G. J. nuvežė namo į kitą kaimą. (duomenys neskelbtini) kaime juos išleido prie autobusų stotelės, išlipę ėjo per kaimą iki nukentėjusiojo namo, adr. (duomenys neskelbtini) g. Namas buvo dviejų aukštų, dviejų laiptinių, laiptinės buvo rakinamos. Nepažinojo nukentėjusiojo P. V. ir anksčiau pas jį nebuvo lankęsis, nežinojo kokie žmonės ten gyvena. Nukentėjusiojo namo lauko durys buvo medinės, uždarytos, nežino ar užrakintos. O. R. duris atidarė ranka, gal išlaužė, tačiau jam atrodo, kad durys nebuvo užrakintos. Per duris pirmas įėjo O. R., jis sekė iš paskos koridoriumi į antrą aukštą, lipo laiptais ir įėjo į antrame namo aukšte esantį kambarį. Ėjo paskui O. R. manydamas, kad jis žino kur ieškoti to žmogaus. Kambaryje prie išėjimo pamatė pusnuogį nukentėjusįjį, kuris buvo tik su apatiniais. Nieko nesakę abu pradėjo nukentėjusįjį mušti. O. R. pirmas kambario viduryje trenkė ranka, o jis ( S. J.) pastūmė jį į kambaryje buvusią lovą. Nukentėjusysis iš pradžių stengėsi priešintis, saugotis, dengstėsi ir muistėsi. Kai nukentėjusysis nuvirto į lovą, O. R. trenkė vieną kartą ranka į galvą, jis suėmė nukentėjusiajam už kaklo ir dešine ranka sudavė du kartus į petį. Smūgius sudavė nukentėjusiajam norėdamas pagąsdinti, galvojo, kad tas žmogus nuskriaudė jo sesę. Gavosi kaip pykčio protrūkis, dėl to mušė nukentėjusįjį. Po smūgių jis atsitraukė ir nukentėjusįjį toliau mušė tik O. R., kuris sudavė penkis smūgius kumščiu į pilvo sritį. Kažkurio metu nukentėjusysis paklausė „kodėl mane mušate?“. O. R. pasakė: „bus tau lįst prie mano mergaitės“. Tuo metu buto kitame kambaryje buvo nukentėjusioji, į jos kambarį buvo nuėjęs O. R., kuris peržengęs durų slenksti liepė nekviesti policijos. Nematė, kad mestų kokį nors daiktą į nukentėjusiąją. Jis nukentėjusiosios nematė ir jai negrasino. Po to O. R. pasakė, kad abu eitų į lauką ir nežiūrėdamas išėjo. Pirmą kartą bute prabuvo dvi arba tris minutes. Išėjęs į lauką nuo įėjimo į namą nuėjo apie tris metrus ir po kelių minučių grįžo pakvieti O. R.. Vėl įėjęs į kambarį pamatė nukentėjusįjį ant žemės, prie įėjimo į kambarį gulintį ant šono. Pakvietė dar kartą O. R. eiti iš buto ir traukė jį už rankos, tačiau jis neklausė ir toliau smūgiavo nukentėjusiajam kelis kartus koja į dešinį šoną ir galvą. Nukentėjusysis į smūgius reagavo aimanuodamas. Kai abu išėjo iš buto, nukentėjusysis dar buvo gyvas, gulėjo ant šono, galva buvo arčiau šaldytuvo. Kraujo dėmes matė prie jo galvos. Nukentėjusiajam nekvietė pagalbos ir nieko nedarė, kad jam padėtų, nemanė, kad jis mirs. Nors liudytojas L. D. nurodė, kad prie namo jų laukė, kada abu išeis, bet kai pirmą kartą išėjo iš namo jo nebuvo. Kaltinamasis paaiškino, kad parodymų patikrinimo metu duotuose parodymuose nurodė, kad kai jis ranka laikė prispaudęs nukentėjusįjį, o tuo metu O. R. sudavė nukentėjusiajam ne mažiau 10 smūgių į pilvo ir krūtinės sritį. Gali būti, kad save apkalbėjo arba pareigūnė atlikusi šį veiksmą neteisingai tai užfiksavo. Tvirtina, jog nebuvo prispaudęs nukentėjusiojo kai O. R. sudavė smūgius į pilvą nukentėjusiajam. Alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai galisi.

Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti ikiteisminio tyrimo metu įtariamojo S. J. duoti parodymai ( 2 t., b. l. 132-134, 135-136, 149-151). 2019-06-24 apklausos metu įtariamasis S. J. aiškino, jog O. R. nieko nesiaiškinęs iškart sudavė smūgį į nukentėjusiajam į veidą, tada jis (S. J.), ranka paėmė už kaklo ir jėga nustūmė į lovą ir rankomis jam sudavė nemažiau dviejų smūgių į ranką ar į šoną, tiksliai nepamena. Toliau vyriškį mušė O. R., rankomis sudavė ne mažiau 10 smūgių nukentėjusiajam į galvos sritį, po to parvertė ant žemės ir spyrė kojomis. Jis nusileido į lauką, pabuvo keletą minučių ir vėl grįžo atgal, matė kaip O. R. ir toliau mušė nukentėjusįjį suduodamas jam rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas. Vėl ragino O. R. išeiti, tačiau jį nereagavo. Parodė, kad matė, jog nukentėjusysis dar buvo sąmoningas, matė kruviną jo veidą, buvo kraujo ant grindų šalia nukentėjusiojo. 2019-10-03 ir 2019-11-15 apklausų metu įtariamasis S. J. paaiškino, kad pirmas O. R. sudavė ranka smūgį nukentėjusiajam į veidą, o po to jis (S. J.) griebė jam už kaklo ir parvertė vyriškį į lovą, bei laikydamas ranka sudavė jam du smūgius į rankos ir peties sritį, o O. R. rankomis sudavė apie 10 smūgių į krūtinės sritį. Tada jis ( S. J.) atsitraukė nuo jų ir išėjo į lauką. Po to vėl grįžo į vidų ir pamatė, kaip nukentėjusysis guli kambaryje ant grindų prie išėjimo. Gulintį nukentėjusiajam O. R. spardė į įvairias kūno vietas. Jam išeinant nukentėjusysis buvo gyvas, grįžęs į butą jo neužmušė.

Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaitytos ikiteisminio tyrimo metu įtariamojo S. J. parodymų patikrinimo vietoje nurodytos aplinkybės (2 t., b. l. 163-181), kad kaltinamasis S. J. parodė namą - adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuriame jie sumušė P. V., parodė, kad patekę į namo vidų jie lipo koridoriuje esančių laiptų konstrukcijomis į antrąjį namo aukštą, kur pateko į kambarį, kuriame pamatė stovintį nukentėjusįjį P. V.. S. J., naudojant žmogaus manekeną, parodė kur ir kaip O. R. rankos kumščiu sudavė smūgį nukentėjusiajam P. V. į veido sritį, parodo, kaip jis suėmė nukentėjusiajam P. V. už kaklo ir jį parvertė ant lovos, parodo kaip jis laukė, o tuo metu O. R. sudavė 10 smūgių ranka nukentėjusiajam į pilvo sritį. Parodė, kaip O. R. rankomis ir kojomis sudavė smūgius nukentėjusiajam P. V. į įvairias kūno vietas, kai šis gulėjo ant žemės.

Nukentėjusioji S. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad gyveno (duomenys neskelbtini) kaime, keturių butų name pas P. V.. Jis buvo jos sugyventinis, kurį vadino P. 2019-06-23 dieną ir kitos dienos naktį su sugyventiniu buvo namuose ir niekur nebuvo išvykę. 2019-06-24 apie 5 val. nakties buvo namuose ir miegojo kai išgirdo stiprų beldimą į namo lauko duris. Name iš kiemo pusės yra lauko durys, už jų laiptai į antrą namo aukštą, antrame yra virtuvė, didysis kambarys ir miegamasis. P. V. atsikėlė iš lovos ir nuėjo įleisti atėjusių asmenų. Ar iš vakaro P. V. lauko duris buvo užrakinęs ar užkabinęs kabliuku nežino, bet durys būdavo užrakinamos. Taip pat nežino ar jis pats atėjusius asmenis įleido. Keli asmenys įėjo į butą nematė, girdėjo dviejų asmenų balsus. Didžiajame kambaryje išgirdo bildesį, pasigirdo aimanos, burbuliavimas, suprato, jog mušamas sugyventinis. Girdėjo kaip atėję asmenys pasakė „ar gerai“, „užmuši“, dar buvo kažkas pasakyta apie merginą. Ji buvo miegamajame kambaryje ir rankoje laikė telefoną. Į miegamąjį atėjęs vyriškis pasakė: „nekelk rago“, metė į ją radijo imtuvą, tačiau nepataikė. Suprato tai kaip liepimą neskambinti į policiją. Įvykio metu buvo labai išsigandusi ir bijojo, todėl į kambarį, kuriam užpuolikų buvo mušamas sugyventinis nėjo. Jis išėjo iš jos kambario ir vėl nuėjo prie jos sugyventinio į kitą kambarį, toliau girdėjo bildesį ir P. V. dejones. Po to išgirdo žingsnius, kad bute buvę asmenys lipo į namo apačią. Įėjusi į kambarį pamatė ant žemės prie išėjimo iš buto gulintį P. V., jo galva buvo nukreipta į šoną, jis dejavo, prie galvos buvo kraujo. Priėjusi klausė ar jam skaudą, siūlė kviesti pagalbą. Vėl išgirdo kaip lipama laiptais į viršų, todėl nuėjo į savo kambarį ir atsisėdo ant lovos. Pagalvojo, kad dabar ateina jos ir kažką padarys. Kambaryje per durų plyšį mate, kaip vyriškis metęs į ją radijo imtuvą, pakėlė skalbimo mašina ir numetė į tą pusę, kur gulėjo P. V.. Supratusi, kad minėti asmenys išėjo, išbėgo iš buto, lauke sutikto kaimyno D. paprašė kviesti pagalbą. Jis užlipo į butą ir grįžęs pasakė, jog P. V. miręs. Kaltinamasis O. R. parašė atsiprašymo laišką, atleidžia jam, dėl bausmės palieka spręsti teismui. Civilinio ieškinio nereikš.

Liudytojas L. D. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2019-06-24 buvo šventėje, kuri vyko (duomenys neskelbtini). Šventėje buvo kartu su O. R., S. J., E. R., R. Ž.. Iš merginų buvo G. J., O. sesuo Ž. R.. Renginyje vartojo alkoholinius gėrimus. Šventėje buvo iki 4 val. ryto. Po to jis draugais nuėjo į kaimą, nuėjo prie stotelės (duomenys neskelbtini) k. Netrukos atėjusi G. J. papasakojo, kad einant namo prie jos sustojo mašina ir ją norėjo išprievartauti. Susistabdė A. R., kurio paprašė, kad šis nuvežtų iki (duomenys neskelbtini) k.. Auromobiliu važiavos jis, O. R., S. J. ir G. J.. Jis, O. R., S. J. išlipo (duomenys neskelbtini) kaime, kodėl išlipo šiame kaime paaiškinti negali. Išlipo prie sankryžos, netoli parduotuvės ir nuėjo link daugiabučio dviejų aukštų pastato. Šiame name gyveno P. anksčiau dirbęs su O. R. broliu. O. R. ir S. J. priėjo prie lauko durų ir pabeldė, iš viršaus pašaukė, kad galima įeiti ir abu įėjo į vidų. Stovėjo 2 – 3 m. atstumu iki lauko durų, tačiau nematė kad kas nors stumtų ar laužtų duris. Prieš įeinant į butą S. J. ir O. R. buvo supykę, norėjo išsiaiškinti dėl bandymo išprievartauti G. J.. Iš garsų ir kalbos suprato, jog namo viduje vyko muštynės, išgirdo šūkavimą. Girdėjo S. J. ir O. R. balsus bute. Prie namo lauko durų buvo apie penkias minutes, per tą laiką iš namo niekas neišėjo. Į namo vidų nebuvo įėjęs nei į koridorių, nei į patį vidų. Jam nepatinka muštynės, todėl nėjo į namo vidų ir nesulaukęs draugų išėjo namo. Kad tame name buvo nužudytas žmogus sužinojo kitą dieną, kai pas jį į namus atvyko policijos pareigūnai.

Liudytoja G. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2019-06-24 šventė J. K. kaime. Kartu buvo O. R., jo sesuo Ž. R., L. D., brolis S. J. ir kiti draugai. Šventės metu buvo vartojamas alkoholis. Iki šventės galo liko ji, brolis S. J., O. R. ir jo sesuo. Ji iš šventės ėjo į kaimą, kur gyvena močiutė. Prie jos sustojo automobilis, iš kurio išlipo du vyriškiai. Ji išsigando, kai jie išlipo iš automobilio ir ją nužiūrinėjo, todėl pradėjo bėgti link miško. Tada jie nuvažiavo, pasakę, kad neverta jos gaudyti. Šis įvykis išgąsdino, grįžo pas kitus šventėje buvusius asmenis ir papasakojo kas nutiko. Iš pradžių papasakojo O. R., po to broliui S. J.. Tuo metu O. R. buvo jos draugas, jie draugavo. Po to A. R. automobiliu važiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą. Automobilyje ji taip pat papasakojo, kad prie jos sustojo juodas BMW markės automobilis, apibūdino iš jo išlipusius asmenis. S. J., O. R., L. D. iš išlipo (duomenys neskelbtini) kaime, o ji važiavo pas močiutę. Tikriausiai jie išlipo (duomenys neskelbtini) kaime ieškoti tų, kurie buvo prie jos sustoję. Abu kaltinamieji iniciavo paieškas, nežino kuris labiau. Galima sakyti, kad jie ėjo aiškintis dėl jos garbės.

Liudytojas A. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2019-06-24 (duomenys neskelbtini) kaime vyko Joninių šventė. Važinėjo savo automobiliu „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kaime sutiko draugus, kurie paprašė nuvežti į (duomenys neskelbtini) kaimą. Vežė O. R., S. J., L. D. ir G. J.. G. J. verkė ir pasakojo, kad už (duomenys neskelbtini) kaimo ženklo prie miško ją bandė išprievartauti. Vežė tris asmenis į (duomenys neskelbtini) kaimą, o panelę į (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kaime prie sankryžos išlipo O. R., S. J.. L. D.. Važiuojant girdėjo pokalbį, kad jie bandys aiškintis apie išprievartavimą. Keleiviai buvo įniršę, kaip suprato dėl to, kad G. J. norėjo išprievartauti. Kitą dieną iš tėvų išgirdo, kad jie užmušė žmogų.

Liudytojas E. N. teisiamajame posėdyje parodė, kad dirba Akmenės policijos komisariate vyresniuoju tyrėju. 2019-06-24 naktį rajone vyko Joninių šventė. Apie 6 val. iš budėtojo gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini) k. yra daužomi namų langai. Vykstant į (duomenys neskelbtini) kaimą, pamatė keliu nuo (duomenys neskelbtini) kaimo link N. A. einantį jaunuolį. Sustoję prie jo pamatė, kad jo rankos kruvinos, jis nerišliai kalbėjo, atrodė akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Vaikinas aiškino, kad eina namo, nesugebėjo paaiškinti, kodėl jo rankos kruvinos. Užsirašė vaikino duomenis, tai buvo O. R.. Nuvykus į (duomenys neskelbtini) kaimą pamatė prie daugiabučio namo moterį, kuri pasakė, kad kažkas sumušė jos draugą, kuris šiuo metu yra bute, antrame namo aukšte. Užėjus į butą pamatė ant grindų, veidu į žemę, gulintį vyriškį. Ties juo buvo kraujo dėmė, vyriškis nekvėpavo, buvo be gyvybės požymių. Suprato, kad žmogus jau yra miręs. Nusprendė sulaikyti prieš tai matytą asmenį. Netrukus už kilometro nuo įvykio vietos buvo sulaikytas O. R.. Jis nesipriešino sulaikomas, nesiorientavo, neatsakinėjo į klausimus, jų nesuprato dėl apsvaigimo. Kaime gyvenantiems asmenims, kuriems buvo išdaužti langai, parodė O. R. nuotraukas, pagal kurias žmonės atpažino ir patvirtino, kad tai tas pats asmuo daužė langus tą rytą.

Liudytoja I. R. apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad dirba Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate, kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimų skyriuje vyresniąja tyrėja. Atliko ikiteisminį tyrimą šioje byloje. Su kaltinamuoju S. J. atliko parodymų patikrinimą vietoje. Atliekant parodymų patikrinimą vietoje dalyvavo įtariamasis S. J. ir jo gynėja advokatė V. L.. Parodymų patikrinimas įvykio vietoje buvo atliekamas nuosekliai, neskubant, prašant S. J. nurodyti kuo tiksliau ir kuo išsamiau tai, ką įtariamasis prisimena, kad kuo išsamiau atkurtų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Parodymų patikrinimas pradėtas nuo įvažiavimo į kaimą, po to vyko prie sankryžos, kur įtariamasis S. J. parodė, kad išlipo iš automobilio su O. R., parodė kryptį kur eiti toliau, pėstute ėjo iki nusikalstamos veikos padarymo vietos – namo. Įtariamasis S. J. parodė įėjimą į namą, kaip pateko į patalpą, parodė kitus su nusikalstama veika susijusius įvykius: kur pamatė nukentėjusįjį, kur ir kada sudavė smūgį. S. J. nurodė, kad pirmas smūgį sudavė O. R.. S. J. minėjo, kad suėmė nukentėjusiajam už kaklo, parvertė jį ant lovos, kur jis sudavė dar apie du smūgius. Vėliau S. J. paaiškino, kad laikė nukentėjusįjį prispaudęs ties krūtine, kai priėjo O. R. ir sudavė dar kažkiek smūgių, po to S. J. atsitraukė. Visas šias aplinkybes nurodė įtariamasis S. J.. Jis parodymus davė nuosekliai, neskubant. Kai S. J. ką nors parodydavo nufotografuodavo, po to tęsdavo toliau. S. J. pats rodė, kad buvo parvertęs nukentėjusįjį ir sakė: „kažkaip taip laikiau“, jo klausiau kaip tiksliai laikė, tada jis parodė, kad laikė ties krūtine, tai turėjo būti nufotografuota. Prašė parodyti ant lėlės kaip jis laikė nukentėjusįjį, jis laikė ties krūtine. S. J. negalėjo detalizuoti kaip kitas kaltinamasis sudavė smūgius nukentėjusiajam, parodė, kad mušė rankomis į pilvo sritį, krūtinę. Prašė, kad S. J. sakytų, kad nepamena, jei tiksliai aplinkybių nepamena. S. J. nurodė, kad, kai jis laikė nukentėjusįjį, O. R. jam sudavė nemažai smūgių, tikrai daugiau nei penkis smūgius. S. J. nurodė, kad netrukus po smūgių sudavimo jis atsitraukė. Paklausė, kur S. J. pasitraukė, jis nurodė, kad link išėjimo. Parodymų patikrinimo vietoje veiksmai buvo fiksuojami užsirašant ir fotografuojant, kai įtariamasis rodo, viską fiksavo paeiliui, klausiant kas vyko toliau. Parodomas parodymų patikrinimo vietoje protokole ( protokolas parodytas liudytojai), nuotraukoje Nr. 14 (2 t., b. l. 173) kalbama apie šį veiksmą. Klausė kaip S. J. buvo prispaudęs nukentėjusįjį ir prašyta parodyti. Po to jis sudavė pats, nuotrauka Nr. 15. Nuotraukoje Nr. 16 S. J. parodė kaip O. R. trenkė, S. J. rodė pilvą, krūtinę, kad trenkė kumščiais. Šioje nuotraukoje parodyta, kaip S. J. laikant ranka nukentėjusįjį prispaustą, O. R. sudavė rankos kumščiais ne mažiau dešimties smūgių. Tokias aplinkybes nurodė pats S. J.. Nei ji, nei kas kitas nepasakinėjo S. J. kaip rodyti, niekas netrukdė ir nesikišo, viską atliko nuosekliai. Įvykio vietoje parodymus pasižymėjo sau ant švaraus lapo, skliausteliuose pasižymėjo nuotraukos numerį. Parodymų patikrinimo vietoje protokolas ir foto lentelė buvo surašyti policijos komisariate. Protokolas ir foto lentelė įtariamajam S. J. pateikta tuo pačiu metu susipažinti. S. J. protokolą skaitė, jam paaiškino ką reiškia skliausteliuose įrašyti numeriai, perskaitęs pasirašė. Klausė ar jam kyla neaiškumų, bet jis nurodė, kad viskas aišku. Parodymų patikrinimo vietoje atlikimo metu, 2019 m. liepos 1 d., nuo įvykio buvo praėjusi savaitė. Po pirmos įtariamojo apklausos buvo siekiama per kuo trumpesnį laiką užfiksuoti jo parodymus, kad jo parodymai būtų kuo aiškesni ir išsamesni. Parodymų patikrinimo vietoje metu specialisto išvada dar nebuvo gauta, nežinojo apie suduotų smūgių skaičių, žinojau tik S. J. nurodytas įvykio aplinkybes. Papildoma aplinkybė, jog S. J. laikė nukentėjusyjį ir tuo metu O. R. sudavė smūgius, atsirado parodymų patikrinimo metu.

Nukentėjusiosios S. J. protokolas- pareiškimas, kuriame nurodyta, kad 2019-06-24 miegant savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), apie 5 val., ji išgirdo durų daužymo garsą, pažadino P., pasakė jam, kad šis eitų atidaryti durų. P. atsikėlė ir išėjo iš kambario. Netrukus ji kambaryje išgirdo didelį bildesį, triukšmą, suprato, kad kažkas muša P. , netrukus į kambarį įėjo jai nepažįstamas vyriškis, kuris jai pasakė "nemėgink imti rago" ir į ją metė radiją- magnetolą, bet nepataikė, nes ji spėjo pasilenkti. Ji labai išsigando, bjojo, kad ją gali sumušti, sužaloti, iš išgąsčio užsidengė galvą kaldra, bijojo išeiti iš kambario. Vyriškis, kuris metė į ją radiją, netrukus iš kambario išėjo ir, kaip ji suprato iš garsų, jis toliau mušė P. , nes P. aimanavo iš skausmo. Ji suprato, kad tas vyriškis buvo ne vienas, nes jie tarpusavyje kalbėjo. Kai suprato, kad tie vyriškiai galimai jau išėjo, ji išbėgo iš kambario, pribėgo prie P., kuris dar dejavo, ji norėjo bėgti kviesti pagalbos, bet išgirdo, kad jie vėl grįžta, tada nubėgo atgal į kambarį, pasislėpė. Galvojo, kad jie grįžta jos nužudyti. Ji šių asmenų labai išsigando, labai jų bijojo, suprato, kad jos gyvybei buvo kilęs realus pavojus, kad jie ją galėjo nužudyti. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir nubausti įstatymo numatyta tvarka (1 t., b.l. 14-17).

2019-06-24 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra namas adresu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kur mansardos kambaryje ties įėjimu į kambarį ant grindų yra vyriškos lyties lavonas, gulintis ant nugaros. Ant lavono kaktos ir dešiniojo skruosto matomos batų žymės, veidas padengtas raudonos spalvos skysčiu panašiu į kraują, matomi įplyšimai odoje- vienas po kairės akies antakiu, antras ant viršutinės lūpos vidinės dalies, ant dešinės pusės šono šonkaulių aukštyje yra nubrozdinimai, nugaros srityje ant kūno keliose vietose yra įsispaudusių batų pėdsakų fragmentai, ant kūno yra likęs žeminas bato pėdsako fragmentas. Įvykio vietos apžiūros metu paimti; presuoto popieriaus lakštas su avalynės pėdsako fragmentais ir raudonos spalvos dėme panašia į kraujo, mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“, 1 vnt. (1 t., b. l. 23 - 40)

2019-07-01 asmens parodymo atpažinti protokolas, kuriame nurodyta, kad pagal nukentėjusioji S. J. parodė, kad pagal veido bruožus, būtent dėl apvalių (išpūstų) žandų ir iš pačio akių žvilgsnio, asmenys pažymėti Nr. 4 ( asmuo Nr. 4 yra O. R.) ir Nr. 6, jai panašiausi į tą asmenį, kurį ji matė įvykio metu (1 t., b.l. 101-103).

Specialisto išvada Nr. M 318/2019 (04), kurioje nurodyta, kad P. V. mirtis įvyko nuo dauginių šonkaulių lūžių su vidaus organų sužalojimu. Į tai nurodo krūtinės ląstos odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos, daugybiniai abipusiai šonkaulių lūžiai su krūtinplėvės pažeidimu, kepenų dešinės skilties traiškytas sužalojimas, dešiniojo plaučio sužalojimas, oro susikaupimas dešinėje krūtinplėvės ertmėje, poodinė emfizema dešinėje, kraujosruvos kairiojo inksto vartuose ir diafragmoje. Tai komplikavosi išoriniu ir vidiniu nukraujavimu. Lavoninių reiškinių būklė, konstatuota P. V. lavono apžiūros įvykio vietoje metu 2019-06-24 10 val., rodo, kad nuo mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo praėjo 3-6 valandos laiko. P. V. lavono kraujyje rasta 1,04 promilių etilo alkoholio. Toks alkoholio kiekis kraujyje atitinka lengvą girtumo laipsnį. M. P. V. kūne nustatyti sužalojimai: krūtinės ląstos odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos, daugybiniai abipusiai šonkaulių lūžiai su krūtinplėvės pažeidimu, kepenų dešinės skilties traiškytas sužalojimas, dešiniojo plaučio sužalojimas, oro susikaupimas dešinėje krūtinplėvės ertmėje, poodinė emfizema dešinėje, kraujosruvos diafragmoje; kurie galėjo būti padaryti mažiausiai keturiais, tikėtina tiesioginiais, trauminiais poveikiais kietais bukais daiktais netrukus iki mirties. Sužalojimai visumoje, remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9 ir 6.6.11 punktais, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu ir jų komplikacijos sąlygojo mirtį; pakaušio, kaktos, nosies, žando, smakro, dešiniojo peties ir nugaros poodinės kraujosruvos (galimai kartu su kraujo išsiliejimu po galvos smegenų minkštaisiais dangalais, veido kairės pusės ir lūpų gleivinių muštinėmis žaizdomis ir kraujosruva kairiojo inksto vartuose), kurios galėjo būti padarytos netrukus iki mirties mažiausiai septyniais trauminiais poveikiais kietu buku daiktu, ribotą paviršiaus plotą turinčiu daiktu, turinčiu specifinį raštą (sudaryta iš daugybinių apie 0,1 cm pločio lygiagrečių laužytos eigos linijų, išsidėsčiusių apie 0,3 cm atstumu viena nuo kitos), galimai bato padu; kaklo poodinė kraujosruva su poliežuvinio kaulo lūžiais, kurie galėjo būti padaryti mažiausiai vienu, tikėtina tiesioginiu, trauminiu poveikiu kietu buku daiktu netrukus iki mirties. Sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu ir įtakos mirčiai neturėjo; kairės ausies bei kairiojo dilbio muštinės žaizdos su aplinkėmis poodinėmis kraujosruvomis, viršugalvio bei kairiojo peties poodinės kraujosruvos, dešinės mentės projekcijos odos nubrozdinimas, galėjo būti padaryti mažiausiai 5 trauminiais poveikiais kietais bukais daiktais ar paviršiais tiek tiesioginiais trauminiais poveikiais, tiek griuvinėjant netrukus iki mirties. Visumoje sužalojimai nebūdingi griuvimui. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu ir įtakos mirčiai neturėjo. Visi mirusiojo P. V. kūne nustatyti sužalojimai, remiantis makromorfologiniu vaizdu, padaryti artimu vienas kitam laiku prieš mirtį. Išvados 4. punkto b., c. ir d. dalyse išvardinti sužalojimai yra pasiekiami nukentėjusiojo rankai ir galėjo būti padaryti savo ranka, tačiau nėra būdingi. Kovos ir savigynos sąvokų vertinimas peržengia teismo medicinos gydytojo specialiųjų žinių ribas. Dėl mirusiojo P. V. kūne nustatytų sužalojimų jis galėjo prarasti sąmonę ir nebeatlikti savarankiškų veiksmų. Po kitų nustatytų sužalojimų visumos jis galėjo atlikti savarankiškus veiksmus tik trumpą laiką, skaičiuojamą minutėmis, iki mirties (1 t., b.l. 79-82).

Specialisto išvada Nr. pM 16/2019- 318/2019(04), kurioje nurodyta, kad remiantis makromorfologiniu vaizdu, visi mirusiojo P. V. kūne nustatyti sužalojimai padaryti artimu vienas kitam laiku. Mirtį sukėlę sužalojimai (krūtinės ląstos odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos, daugybiniai abipusiai šonkaulių lūžiai su krūtinplėvės pažeidimu, kepenų dešinės skilties traiškytas sužalojimas, dešiniojo plaučio sužalojimas, oro susikaupimas dešinėje krūtinplėvės ertmėje, poodinė emfizema dešinėje, kraujosruvos diafragmoje) galėjo būti padaryti mažiausiai keturiais, tikėtina tiesioginiais, trauminiais poveikiais kietais bukais daiktais netrukus iki mirties. Nėra galimybės atsakyti, kokia eilės tvarka buvo padaryti nustatyti kūno sužalojimai (1 t., b.l. 88).

Ekspertas L. J. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad dirba Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriuje teismo medicinos ekspertu, yra įtrauktas į ekspertų sąrašą. Atliko mirusiojo P. V. kūno tyrimą. Nustatyti šie mirtį sąlygoję sužalojimai: krūtinės ląstos odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos, daugybiniai abipusiai šonkaulių lūžiai su krūtinplėvės pažeidimu, kepenų dešinės skilties traiškytas sužalojimas, dešiniojo plaučio sužalojimas. Tokius sužalojimus sąlygojo mažiausiai keturi smūgiai, tiriamojoje dalyje aprašyta, kokie sužalojimai buvo nustatyti, buvo nustatytos poodinės kraujosruvos, suduoti smūgiai ties šonkauliu lanku, į abipusę krūtinės ląstą. Schemoje (1 t., b. l. 82) pavaizduoti išoriniai sužalojimai, buvo užfiksuotas kepenų traiškytas sužalojimas. Sužalojimai nepaliko specifinių išorinių žymių, nustatyta, kad sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais. Taip pat buvo padaryti sužalojimai galvos srityje, juosmenyje iš nugaros pusės, kurie atitiko specifinį raštą kaip bato padą, sužalojimai galėjo būti padaryti tiek kumščiu, tiek spiriant koja priekiniu bato paviršiumi. P. V. mirtis įvyko staiga dėl šonkaulių lūžių, kurie pažeidė plaučius. Buvo suduoti ne mažiau kaip keturi smūgiai, lėmę mirtį. Kiti suduoti smūgiai nebūtų sukėlę mirties, jie nebuvo mirtini, keturi smūgiai buvo mirtini, jie sunkūs, kvalifikuojami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Taip, kaip vaizduojama S. J. parodymų patikrinimo vietos protokolo 8 lape, 16 nuotraukoje (2 t., b. l. 174), suduodant smūgius galėjo būti padaryti mirtį sukėlę sužalojimai. Pažeidus plaučius nukentėjusįjį P. V. ištiko mirtis.

2019-06-24 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolas, kuriame nurodyta, kad iš įtariamojo O. R. paimti sportiniai batai, raudonos spalvos (1 t., b.l. 103).

Specialisto išvada Nr. 40-(909)-(duomenys neskelbtini)13.2), kurioje nurodyta, kad avalynės pėdsakai (žr. nuotraukas Nr. 2-10), užfiksuoti 2019-06-2, įvykio vietos apžiūros metu, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) , ant presuoto popieriaus lakšto bei P. V. lavono, buvo palikti tokios pat rūšies batais, turinčius "bangelių" formos elementus, kaip ir tirti pateikti įtariamojo O. R. batai (žr. nuotrauką Nr. 11) (1 t., b.l. 74 - 76).

2019-07-01 įtariamojo S. J. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuriame nurodyta, kad kaltinamasis S. J. parodė, namą adresu (duomenys neskelbtini), kuriame jie sumušė P. V., parodė, kad patekę į namo vidų jie lipo koridoriuje esančių laiptų konstrukcijomis į antrąjį namo aukštą, kur pateko į kambarį, kuriame pamatė stovintį nukentėjusįjį P. V.. S. J., naudojant žmogaus manekeną, parodė kur ir kaip O. R. rankos kumščiu sudavė smūgį nukentėjusiajam P. V. į veido sritį, parodo, kaip jis suėmė nukentėjusiajam P. V. už kaklo ir jį parvertė ant lovos, parodo kaip jis laukė, O. R. sudavė 10 smūgių ranka nukentėjusiajam į pilvo sritį. Parodė, kaip O. R. rankomis ir kojomis sudavė smūgius nukentėjusiajam P. V. į įvairias kūno vietas, kai šis gulėjo ant žemės (2 t., b. l. 163-181).

Specialisto išvada Nr. T-N 1724/2019 (01) ), kurioje nurodyta, kad S. J. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,56 (promilės) etilo alkoholio. Šlapime rasta metilendioksiamfetamino (MDA), metilendioksimetamfetamino (MDMA), nustatyta mažiausia koncentracija 1,31 (promilės) etilo alkoholio. Kraujyje amfetaminų, benzodiazepinų, kokaino, kokaino metabolitų, opiatų nerasta. Šlapime benzodiazepinų nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime kokaino, kakaino metabolitų, opiatų, tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties nerasta (2 t., b.l. 120).

Specialisto išvada Nr. G. 817/2019 (04), kurioje nurodyta, kad S. J. kūne nustatyti sužalojimai: kaktos poodinė kraujosruva ir nosies sumušimas, pasireiškęs kraujavimu iš nosies. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek dviem tiesioginiais trauminiais poveikiais kietais bukais daiktais ar paviršiais, tiek vienmomentiškai nugriuvus, 12 valandų laikotarpyje iki apžiūros. Nustatyti sužalojimai, tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (3 t., b.l. 21).

Specialisto išvada Nr. T-N 1728/2019 (01), kurioje nurodyta, kad O. R. kraujyje rasta metilendioksimetamfetamino (MDMA), pėdsakų metilendioksiamfetamino (MDA), nustatyta mažiausia koncentracija 2,49 (promilės) etilo alkoholio. Šlapime opiatų, tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties nerasta (3 t., b.l. 79).

Specialisto išvada Nr. G. 816/2019 (04), kurioje nurodyta, kad O. R. kūne nustatyti sužalojimai: kaktos poodinės kraujosruvos, kairiojo dilbio odos nubrozdinimas, dešinės plaštakos pjautinės žaizdos. Kaktos poodinės kraujosruvos galėjo būti padarytos tiek mažiausiai vienu tiesioginio trauminiu poveikiu kietu buku daiktu ar paviršiumi, tiek nugriuvus. Abiejų rankų sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai 3 trauminiais poveikiais kietais riboto paviršiaus ploto, pjaunančių savybių daiktu, galimai medicininiuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis, t.y. stiklo šukėmis. Visi sužalojimai padaryti 12 valandų laikotarpyje iki apžiūros. Nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (3 t., b.l. 139).

Teisėjų kolegija, įvertinusi išvardintus bei teisiamuosiuose posėdžiuose ištirtus duomenis, konstatuoja, jog jie surinkti laikantis BPK nustatytos tvarkos, taip pat ištirti teisiamajame posėdyje, dėl to pripažįsta juos įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

III. Įrodymų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą kyla tam, kas dėl chuliganiškų paskatų nužudė kitą žmogų, t. y. tyčia neteisėtai atėmė kito žmogaus gyvybę. Baudžiamoji atsakomybė už nužudymą pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Nužudymas yra padarytas tiesioginė tyčia, kai: 1) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; 2) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo. Tuo tarpu nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (BK 15 straipsnis). Esminis skirtumas tarp tiesioginės ir netiesioginės tyčios yra valinis elementas: jei asmuo nori pavojingų padarinių, tai jis veikia tiesiogine tyčia, jeigu jų nenori, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti, veikia netiesiogine tyčia. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: nusikaltimo padarymo įrankius, atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, būdą, sužalojimų pobūdį, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kitas aplinkybes, turėjusias įtakos kaltininko valiai veikti siekiant apibrėžto tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-40/2011; Nr. 2K-483-976/2015; Nr. 2K-P-498-746/2015; Nr. 2K-79-489/2017 ir kt.). Būtinasis priežastinis ryšys nustatomas atsižvelgiant į tai, ar kaltininko veika buvo būtina sąlyga padariniams atsirasti (be jos šie neatsirastų), ar atsiradę padariniai buvo dėsningas veikos rezultatas.

Teismų praktika patvirtina ir tai, kad tais atvejais, kai nukentėjusiajam smūgius suduoda ar kitokius smurtinius veiksmus atlieka keli asmenys ir padariniai nukentėjusiajam atsiranda nuo smūgių ar kitų smurtinių veiksmų visumos, visi bendrininkai baudžiamojon atsakomybėn turi būti traukiami pagal tą patį BK straipsnį, dalį ar punktą. Tačiau, sunkiausiems padariniams kilus nuo vieno ar kelių atskirų smūgių (smurtinių veiksmų), baudžiamosios atsakomybės klausimas turi būti sprendžiamas nustatant kiekvieno iš smurtą naudojusių asmenų kaltės (tyčios) turinį: 1) jei ne visi asmenys turėjo tyčią sukelti atsiradusius padarinius, tai pagal baudžiamąjį įstatymą, nustatantį baudžiamąją atsakomybę pagal sunkiausius atsiradusius padarinius, atsako tik tas ar tie bendrininkai, kurie sudavė padarinius sukėlusius smūgius (atliko tokius padarinius sukėlusius smurtinius veiksmus); 2) jei visų bendrai veikusių asmenų tyčia buvo vienoda – visų bendrininkų veiksmai turi būti kvalifikuojami vienodai pagal tą patį BK straipsnį, dalį ar punktą nepriklausomai nuo to, ar atskiras asmuo yra sudavęs padarinius sukėlusius smūgius. Apie kiekvieno iš bendrininkų tyčią gali būti sprendžiama vertinant tiek bendrininkų susitarimą dėl bendrų nusikalstamų veikų atlikimo, tiek ir bendrininkų elgesį darant nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-580/2011, Nr. 2K-482-139/2015, Nr. 2K-292-693/2017 ir kt.). Inkriminuojant nužudymą, padarytą bendrininkų grupe, pakanka nustatyti, kad du ar daugiau asmenų bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje susitarė šią nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, ir toks susitarimas nebūtinai turi būti išreikštas žodžiu. Susitarti įmanoma ir konkliudentiniais veiksmais, pvz., rodant pritarimą kito asmens smurtavimui, prisidedant prie smurtinių veiksmų, slepiant nusikaltimo pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-130/2011 ir kt.). Kai keli asmenys veikia kartu, turėdami tyčią nužudyti, ir patys tiesiogiai dalyvauja atimant gyvybę nukentėjusiajam, jie visi laikytini nužudymo vykdytojais (bendravykdytojais) ir tokiu atveju nėra būtina, kad kiekvienas iš tokių vykdytojų padarytų mirtinus sužalojimus: pakanka, kad tai padarytų bent vienas iš jų. Kitų vykdytojų dalyvavimas gali pasireikšti ne tik sutrikdant sveikatą, bet ir atimant nukentėjusiajam galimybę priešintis (surišant jį, laikant už rankų ir pan.) kėsinimosi į jo gyvybę metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-423/2006, Nr. 2K-410/2011, Nr. 2K-94/2014, Nr. 2K-200-696/2017, Nr. 2K-267-942/2017).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. birželio 24 d. apie 6 val., bute - adresu (duomenys neskelbtini) , ne mažiau kaip 17 smūgiais buvo sumuštas P. V., kuris mirė įvykio vietoje nuo dauginių šonkaulių lūžių su vidaus organų sužalojimu.

Kaltinamasis O. R. dėl P. V. nužudymo prisipažino visiškai ir viso proceso metu teigė, jog dėl girtumo nepamena, kas ir kur sudavė smūgius nukentėjusiajam, tačiau suvokia, kad abu kaltinamieji nukentėjusįjį sumušė. Kaltinamasis S. J. dėl P. V. nužudymo neprisipažino ir nurodė, jog bute abu kaltinamieji pradėjo smurtauti prieš nukentėjusįjį, jis pastūmė P. V. ir suėmęs už kaklo dešine ranka sudavė du kartus į petį, po to, atsitraukė ir ragino O. R. išeiti, vienas pats buvo išėjęs iš buto, tačiau grįžo O. R.. Visus kitus smūgius rankomis ir kojomis, taip pat ir mirtį sukėlusius, P. V. sudavė O. R.. Nepripažįsta, jog nukentėjusįjį laikė, kai mirtį sukėlusius smūgius į krūtinės sritį jam sudavė O. R., todėl yra nekaltas dėl P. V. nužudymo. Tačiau byloje yra ir tiesioginių ir netiesioginių įrodymų, kurie paneigia kaltinamojo S. J. parodymus ir kartu patvirtina, kad abu kaltinamieji tyčia iš chuliganiškų paskatų nužudė P. V. ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu atliktų apklausų metu, kaltinamasis S. J. nusikaltimo padarymo aplinkybes išdėstė nuosekliai ir aiškiai. Pirmojoje apklausoje, vykusioje įvykio dieną 2019-06-24, įtariamasis S. J. nurodė, jog O. R. nieko nesiaiškinęs iškart sudavė smūgį nukentėjusiajam į veidą, tada jis (S. J.), ranka paėmė už kaklo ir jėga nustūmė į lovą ir rankomis jam sudavė nemažiau dviejų smūgių į ranką ar į šoną, tiksliai nepamena. Toliau vyriškį mušė O. R., rankomis sudavė ne mažiau 10 smūgių nukentėjusiajam į galvos sritį, po to, parvertė ant žemės ir spyrė kojomis. Jis nusileido į lauką, pabuvo keletą minučių ir vėl grįžo atgal, matė, kaip O. R. ir toliau mušė nukentėjusįjį suduodamas jam rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas. Vėl ragino O. R. išeiti, tačiau jis nereagavo. Parodė, kad matė, jog nukentėjusysis dar buvo sąmoningas, matė kruviną jo veidą, buvo kraujo ant grindų šalia nukentėjusiojo (2 t., b. l. 132-134). Be kita ko, kaltinamasis nurodytas aplinkybes patvirtino ir 2019-07-01 parodymų patikrinimo vietoje metu. Kaip matyti iš šio procesinio veiksmo protokolo, kaltinamasis S. J. detaliai parodė įvykio aplinkybes bei papildomai nurodė, jog įvykio metu laikė nukentėjusįjį prispaudęs ranka, kai 10 smūgių į pilvo, krūtinės sritį jam sudavė O. R. (2 t., b. l. 174, 16 nuotrauka). Vėlesnėse ikiteisminio tyrimo metu vykusiose apklausose, kaltinamasis S. J. nurodė analogiškai, kaip parodymų patikrinimo metu, jog pirmas O. R. sudavė ranka smūgį nukentėjusiajam į veidą, o po to ir jis (S. J.) jam griebė už kaklo ir parvertė vyriškį į lovą, bei ranka sudavė jam du smūgius į rankos ir peties sritį, o O. R. ranka sudavė apie 10 smūgių į krūtinės sritį. Tada jis (S. J.) atsitraukė nuo jų ir išėjo į lauką. Po to vėl grįžo į vidų ir pamatė, kaip nukentėjusysis guli kambaryje ant grindų prie išėjimo. Gulintį nukentėjusįjį O. R. spardė į įvairias kūno vietas. Jam išeinant nukentėjusysis buvo gyvas (2 t., b. l. 135-136, 149-151). Ir nors yra neatitikimų tarp S. J. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, nes pirmoje apklausoje jis nurodė, jog O. R. sudavė ne mažiau 10 smūgių nukentėjusiajam į galvos sritį, po to parvertė ant žemės ir spyrė kojomis, o vėliau juos patikslino, kad jis (S. J.) laikė nukentėjusįjį prispaudęs ranka, kai 10 smūgių į pilvo, krūtinės sritį jam sudavė O. R., tačiau įtariamojo parodymų neatitikimai galėjo būti sąlygoti to, kad pirminius parodymus įtariamasis S. J. davė iškart po įvykio, galimai dar visiškai neatsigavęs po patirto streso dėl nusikalstamos veikos padarymo ir jo sulaikymo, todėl natūralu, kad dalį aplinkybių įtariamasis galėjo nurodyti netiksliai. Po septynių dienų įtariamasis S. J. parodymus apie smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu patikslino ir detalizavo parodymų patikrinimo vietoje metu bei vėlesnių apklausų metų, dalyvaujant gynėjai. Nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. J. nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu davė neteisingus parodymus dėl nukentėjusiojo laikymo, kai smūgius į krūtinės sritį sudavė O. R., dėl to, kad save apkalbėjo ir taip nurodė įtakotas ikiteisminio tyrimo pareigūnės. Tokia kaltinamojo pozicija laikytina jo gynybine versija, prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, todėl, teisėjų kolegija, nustatydama faktines aplinkybes vadovaujasi tik tais kaltinamojo parodymais ir tik ta apimtimi, kurią pilnai patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai.

Nukentėjusioji S. J. parodė, kad nakties metu į butą įsibrovė du asmenys ir sumušė sugyventinį P. V., kuris nuo sužalojimų mirė. Ji buvo kitame kambaryje ir P. V. sumušimo aplinkybių nematė. 2019-07-01 asmens parodymo atpažinti iš fotonuotraukų metu, nukentėjusioji S. J. atpažino O. R., kurį ji matė įvykio metu bute. Liudytojas A. R. patvirtino, kad savo automobiliu vežė kaltinamuosius S. J. ir O. R. bei liudytojus L. D. ir G. J.. Automobilyje G. J. verkė ir pasakojo, kad ją bandė išprievartauti. Važiuojant girdėjo pokalbį, kad kaltinamieji bandys aiškintis apie išprievartavimą, buvo pikti ir įniršę. (duomenys neskelbtini) kaime, prie sankryžos, išlipo O. R., S. J. ir L. D.. Liudytoja G. J. patvirtino, kad brolis S. J., jos draugas O. R. ir L. D. išlipo (duomenys neskelbtini) kaime ieškoti asmenų, kurie ketino ją įsisodinti į automobilį. Liudytojas L. D. patvirtino, kad su kaltinamaisiais S. J. ir O. R. išlipo (duomenys neskelbtini) kaime, kartu ėjo iki namo ir pasiliko prie lauko durų, o abu kaltinamieji nakties metu nuėjo pas nukentėjusiojo į butą. Prieš įeinant į butą, S. J. ir O. R. buvo supykę, norėjo išsiaiškinti dėl bandymo išprievartauti G. J.. Iš garsų ir kalbos suprato, jog namo viduje vyko muštynės, išgirdo šūkavimą, nesulaukęs draugų, išėjo namo. Liudytojas E. N. patvirtino, kad po nužudymo už kilometro nuo įvykio vietos, sulaikė O. R.. 2019-06-24 įvykio vietos apžiūros metu užfiksuoti duomenys apie įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini), kurioje mansardos kambaryje ties įėjimu į kambarį ant grindų rastas P. V. lavonas, gulintis ant nugaros. Ant lavono kaktos ir dešiniojo skruosto matomos batų žymės, veidas kruvinas, matomi įplyšimai odoje, vienas po kairės akies antakiu, antras ant viršutinės lūpos vidinės dalies, ant dešinės pusės šono šonkaulių aukštyje yra nubrozdinimai, nugaros srityje ant kūno keliose vietose yra įsispaudusių batų pėdsakų fragmentai, ant kūno yra likęs žeminas bato pėdsako fragmentas, įvykio vietoje paimtas įsispaudusių batų pėdsakų fragmentai. 2019-06-24 reikalaujamų daiktų pateikimo, kurio metu iš įtariamojo O. R. paimti sportiniai batai. Specialisto išvadoje Nr. 40-(909)-(duomenys neskelbtini)13.2) nurodyta, kad avalynės pėdsakai rasti ant P. V. lavono, buvo palikti įtariamojo O. R. batais. Patys kaltinamieji O. R. ir S. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamųjų posėdžių metu, iš esmės pripažino esmines įvykio aplinkybes dėl įsibrovimo pas nukentėjusįjį, smūgių jam sudavimo rankomis ir kojomis bei palikimo stipriai sumušto kambaryje ant žemės. Abu tvirtino, kad paliko P. V. gyvą ir nesiekė jo mirties.

Specialisto išvadoje Nr. M 318/2019 (04) ir specialisto išvadoje Nr. pM 16/2019- 318/2019(04) nurodyta, kad P. V. mirtis įvyko nuo dauginių šonkaulių lūžių su vidaus organų sužalojimu. Nustatyta, kad mirusiojo P. V. kūne nustatyti sužalojimai: krūtinės ląstos odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos, daugybiniai abipusiai šonkaulių lūžiai su krūtinplėvės pažeidimu, kepenų dešinės skilties traiškytas sužalojimas, dešiniojo plaučio sužalojimas, oro susikaupimas dešinėje krūtinplėvės ertmėje, poodinė emfizema dešinėje, kraujosruvos diafragmoje; kurie galėjo būti padaryti mažiausiai keturiais, tikėtina tiesioginiais, trauminiais poveikiais kietais bukais daiktais netrukus iki mirties. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu ir jų komplikacijos sąlygojo mirtį. Mirusiojo kūne nustatyti ir kiti sužalojimai. Mirusiajam sužalojimai padaryti ne mažiau 17 tiesioginiais trauminiais poveikiais. Medicinos ekspertas L. J., kuris atliko mirusiojo P. V. kūno tyrimą, teisiamajame posėdyje paaiškino, jog P. V. mirtį sąlygojo mažiausiai keturi tiesioginiai smūgiai, suduoti ties šonkauliu lanku, į abipusę krūtinės ląstą. Būtent taip, kaip S. J. parodė parodymų patikrinimo vietoje metu, S. J. laikant, o O. R. suduodant smūgius nukentėjusiajam į pilvo ir krūtinės sritį, galėjo būti padaryti mirtį sukėlę sužalojimai. Šios specialisto išvadoje nustatytos ir eksperto paaiškintos P. V. sužalojimo aplinkybės patvirtina kaltinamojo S. J. nurodytas aplinkybes apie prieš P. V. vartotą smurtą – mirtį sukėlusių smūgių bei daugybinių kitų smūgių sudavimą kumščiais ir kojomis į veidą, galvą, pakaušį, kaklą, kairį petį, nugarą ir kur papuola.

Atmetama kaltinamojo S. J. ir jo gynėjo keliama versija, jog S. J. ikiteisminio tyrimo metu save apkalbėjo dėl nukentėjusiojo laikymo, kai smūgius kumščiu į krūtinės sritį sudavė O. R.. Teisėjų kolegija nenustatė objektyvių priežasčių, dėl kurių kaltinamasis nurodė minėtas sau nenaudingas įvykio aplinkybes. Be to, dėl trumpo laiko nuo įvykio iki parodymų patikrinimo vietoje, negalėjo pamiršti jo matytų aplinkybių ir atliktų veiksmų, tokias pat aplinkybes jis patvirtino vėlesnių apklausų metu. Nors kaltinamasis S. J. teisme nurodė, jog parodymus davė įtakotas ikiteisminį tyrimą atliekančios pareigūnės, tačiau šie jo parodymai paneigti ikiteisminį tyrimą atlikusios pareigūnės I. R. parodymais. Liudytoja I. R. patvirtino, kad S. J. jokios neteisėtos įtakos nedarė ir jo parodymų neįtakojo, parodymų patikrinimo metu kaltinamasis tikslino savo parodymus, jog jam (S. J.) laikant ranka nukentėjusįjį prispaustą, O. R. sudavė rankos kumščiais ne mažiau dešimties smūgių į krūtinės sritį. Netikėti liudytojos I. R. parodymais teismas neturi jokio pagrindo, kadangi jie atitinka byloje apklausų metų užfiksuotas aplinkybes, liudytoja yra policijos pareigūnė, kuriai keliami didesni moralės reikalavimai, nei įprastam žmogui, ji parodymus davė, būdama įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, byloje nėra jokių duomenų, kad būtų suinteresuota bylos baigtimi. Pažymėtina ir tai, jog kaltinamasis S. J. aplinkybes dėl nukentėjusiojo laikymo, kai smūgius sudavė O. R., nurodė 2019-07-01 parodymų patikrinimo vietoje metu, dar nesant gautos specialisto išvados dėl P. V. mirties (gauta 2019-07-12), todėl pareigūnė I. R. neturėjo galimybės jo parodymų priderinti prie specialisto išvados duomenų.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog abu kaltinamieji atliko smurtinius veiksmus nukentėjusiojo P. V. atžvilgiu. Nukentėjusiajam sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 17 tiesioginiais trauminiais poveikiais, tačiau mirtį sukėlę sužalojimai padaryti S. J. pastumiant P. V. į lovą ir laikant ranka prispaudus ties kaklu, taip atimant nukentėjusiajam galimybę priešintis, o O. R. sudavus ranka nemažiau 4 smūgius į krūtinės ląstą. Pažymėtina ir tai, kad šios esminės faktinės aplinkybės nebuvo nurodytos kaltinamiesiems O. R. ir S. J. pareikštame kaltinime pagal BK 129 str. 2 d. 8 p. Kaltinamiesiems teisiamajame posėdyje iš anksto buvo pranešta, jog šiomis aplinkybėmis gali būti papildytas kaltinimas dėl P. V. nužudymo, jos buvo tiriamos įrodymų tyrimo metu ir dėl jų pasisakyta baigiamosiose kalbose, todėl kaltinimas papildomas naujomis minėtomis faktinėmis aplinkybėmis.

Teisėjų kolegijos vertinimu, kaltinamųjų O. R. ir S. J. veiksmai, kurie kilo iš apsvaigusių nuo alkoholio ir psichotropinių medžiagų kaltinamųjų iškreiptų emocijų, atlikti būtent nakties metu įsibrovus pas nukentėjusįjį į butą bei panaudojus jėgą prieš jį, t. y.: stumiant ir laikant nukentėjusįjį, suduodant smūgius kumščiais, kojomis, o nuo smūgių bėgant kraujui, kaltinamieji suvokė savo smurtinių veiksmų pobūdį prieš P. V., o savo veiksmų padariniams jie buvo abejingi, po pavartoto smurto, matydami, kad P. V. dar sąmoningas, paliko jį gulintį. Kaltinamųjų O. R. ir S. J. susitarimas nužudyti nukentėjusįjį buvo išreikštas konkliudentiniais veiksmais – suderintu smurtiniu elgesiu (stumiant ir laikant nukentėjusįjį, smūgiuojant rankomis ir kojomis) intensyviai suduodant smūgius, paliekant stipriai sumušta. Nors kaltinamasis S. J. teigia, jog atlikus dalį smurtinių veiksmų nuo nukentėjusiojo atsitraukė, ragino O. R. išeiti ir pats trumpam buvo išėjęs iš buto, tačiau grįžo ir stebėjo, kaip O. R. toliau spardo nukentėjusįjį, tačiau neatliko jokių kitų veiksmų, t. y. jo neužstojo ir išėjo nesistengdamas kokiu nors būdu jam padėti. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog P. V. mirtis kaip kaltinamųjų vartoto smurto pasekmė, buvo neišvengiama arba labai tikėtina, o kaltinamieji neabejotinai suvokė savo pavojingus veiksmus ir suprato, kad savo veiksmais kelia pavojų kito žmogaus gyvybei ir sveikatai, nors tokių padarinių nenorėjo, tačiau leido jiems kilti, t. y., veikė netiesiogine tyčia.

Pažymėtina ir tai, kad tarp kaltinamųjų bendrų veiksmų, stūmimo, laikymo ir smūgiavimo į nukentėjusiojo gyvybiškai svarbias kūno vietas, palikimo gulinčio likimo valiai ir padarinių – P. V. mirties, yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog nukentėjusiojo mirtį sukėlė sužalojimai, kurie padaryti S. J. laikant ranka prispaustą nukentėjusįjį, o O. R. suduodant ne mažiau keturių smūgių į krūtinės sritį. Minėta, kad tokiais atvejais kitų vykdytojų dalyvavimas gali pasireikšti ne tik sutrikdant sveikatą, bet ir atimant nukentėjusiajam galimybę priešintis (surišant jį, laikant už rankų ir pan.) kėsinimosi į jo gyvybę metu. Dėl to abu kaltinamieji laikyti nusikaltimo bendravykdytojais, nes matė vienas kito veiksmus, vadinasi, sutiko su nukentėjusiojo atžvilgiu panaudoto smurto pobūdžiu, jo padariniais, suprato naudojamo smurto pavojingumą ir jo pasekmes, todėl kiekvienas atliko dalį veiksmų, priskiriamų objektyviesiems nužudymo požymiams, ir abu kartu veikė tyčia.

Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas nužudė kitą žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Teismų praktikoje nužudymu dėl chuliganiškų paskatų pripažįstamas nužudymas, padarytas negerbiant bei demonstratyviai ignoruojant elementarias elgesio taisykles ir visuotinai priimtas moralės normas, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, kai siekiama priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į aplinkinius, kai nusikalstama be jokios dingsties arba kaip pretekstą savo veiksmams panaudojant mažareikšmę dingstį. Chuliganiškos paskatos reiškiasi neišprovokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu ir jo nužudymu nesant asmeninių tarpusavio santykių tarp kaltininko ir nukentėjusiojo arba panaudojant menkavertę dingstį. Šioms paskatoms būdinga tai, kad veika yra be priežasties, akivaizdžiai neadekvati. Nužudymas nelaikomas padarytas dėl chuliganiškų paskatų, kai jis padaromas tarpusavio asmeninio konflikto ar nesutarimo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-156/2010, 2K-446/2011, 2K-189/2013, 2K-381/2013, 2K-164/2014, 2K-8-696/2015, 2K-477-746/2015).

Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamieji O. R. ir S. J. prieš nukentėjusįjį P. V. pradėjo naudoti fizinį smurtą dėl menkavertės priežasties, t. y. manydami, jog jis bandė įsitemti į automobilį ir išprievartauti G. J.. Tarp kaltinamųjų bei nukentėjusiojo kažkokių asmeninių santykių, dėl ko būtų reikėję smurtauti, nebuvo, vieni kitų nepažinojo. Šiuo atveju kaltinamieji norėjo parodyti, kad jie gali įvykdyti teisingumą ir atkeršyti už tai, kad P. V. galimai bandė nuskriausti G. J., net nežinodami ar tai tiesa. Taigi, kaltinamieji iš esmės nieko nesiaiškindami puolė smurtauti prieš P. V. suduodami jam smūgius į įvairias kūno vietas. Nukentėjusysis P. V. nebuvo agresyvus, kaltinamųjų atžvilgiu nenaudojo jokio smurto, t. y. jis iš viso nesipriešino. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad kaltinamieji prieš nukentėjusįjį pradėjo naudoti fizinį smurtą dėl mažareikšmės priežasties ir tai darė dėl chuliganiškų paskatų.

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog po nusikaltimo padarymo abiejų kaltinamųjų organizmo terpėse (kraujyje ir šlapime) rastos medžiagų metilendioksimetamfetamino (MDMA) ir metilendioksiamfetamino (MDA) pėdsakų, kurios pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintas „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas“ priskiriamos psichotropinių medžiagų kategorijai, todėl kaltinimas šioje dalyje tikslinamas, vietoj „apsvaigę nuo narkotinių medžiagų“ nurodant „apsvaigę nuo psichotropinių medžiagų“.

Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamieji O. R. ir S. J., veikdami netiesiogine tyčia, būdami apsvaigę nuo alkoholio ir psichotropinių medžiagų, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami bendrininkų grupėje, dėl menkavertės dingsties, S. J. pastumiant P. V. ir laikant ranka prispaudus ties kaklu, taip atimant nukentėjusiajam galimybę priešintis, o O. R. sudavus ranka nemažiau 4 smūgius į krūtinės ląstą, bei suduodami kitus smūgius P. V. į įvairias kūno vietas, bei įvykio vietoje palikdami jį ant grindų sumuštą, tuo abu bendrais veiksmais tyčia dėl chuliganiškų paskatų, nužudė P. V., todėl jų padaryta nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Taigi taikant baudžiamąją atsakomybę pagal šią BK normą, būtina nustatyti tiek konkretų grasinimo turinį, t. y. kad buvo grasinama būtent atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, o ne kokiais nors kitais neigiamais padariniais, tiek ir pakankamą pagrindą bijoti jo įgyvendinimo (realumą). Tokiais atvejais svarbu įvertinti, kaip grasinančiojo žodžius ir elgesį suprato nukentėjusysis, tačiau pažymėtina, kad nukentėjusio asmens suvokimas nėra vienintelis grasinimo fakto, turinio ir realumo nustatymo kriterijus. Nukentėjusiojo manymas turi būti pagrįstas ir objektyviais duomenimis, iš kurių galima spręsti, jog šis asmuo iš tikrųjų buvo bauginamas mirtimi ar sunkiu sveikatos sutrikdymu. Pagal teismų praktiką grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-238-699/2016, 2K-131-1073/2018 ir kt.). Grasinimas gali būti išreikštas žodžiu, raštu, tam tikru bauginančiu elgesiu, gali būti išsakytas nukentėjusiajam tiesiogiai ar per kitus asmenis ar viešus pasisakymus.

Byloje nustatyta (nukentėjusiosios S. J., kaltinamųjų O. R. ir S. J. nurodyti duomenys), kad tiriamo įvykio metu, kaltinamieji patekę į buto vidų, panaudojo fizinį smurtą prieš P. V.. Tuo metu nukentėjusioji S. J. buvo miegamajame kambaryje ir girdėjo, kaip prieš sugyventinį smurtaujama. Į miegamąjį atėjęs O. R., siekdamas sukelti S. J. baimę, kad ji nekviestų pagalbos, šaukdamas liepė padėti telefoną ir nekviesti pagalbos, metė radijo imtuvą į lovoje gulinčios S. J. pusę, po to, grįžęs į kitą kambarį, toliau panaudojo fizinį smurtą prieš P. V.. Nukentėjusioji S. J. nurodė, jog įvykio metu buvo labai išsigandusi ir po O. R. atliktų veiksmų, bijojo dėl savo gyvybės. Įvertinus O. R. atliktus veiksmus, jis su S. J. nakties metu įsibrovė pas nukentėjusiuosius, prieš atliktus veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu ir po jų, smurtavo prieš jos sugyventinį, kuris nuo patirtų sužalojimų įvykio vietoje mirė, nukentėjusioji girdėjo, kaip prieš sugyventinį smurtaujama, šaukė ir liepė jai nekviesti pagalbos, tyčia metė radijo imtuvą į S. J., teisėjų kolegija daro išvadą, kad nukentėjusiajai buvo grasinama susidorojimu, t. y. nužudyti ar sunkiai sužaloti, bei tokie grasinimai buvo realūs. Kaltinamojo O. R. kaltė įrodyta ir jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikaltimų motyvus ir tikslus, nusikaltimų stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 str. nuostatomis.

Kaltinamojo O. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs P. V. nužudymą dėl chuliganiškų paskatų ir grasinęs nužudyti S. J. ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, nuoširdžiai gailisi.

Kaltinamojo S. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis S. J. savo veiksmus įvykio metu vertina tik kaip nukentėjusiojo pastūmimą ir trumpą laikymą bei dviejų smūgių sudavimą, kurie nesukėlė jo mirties, ir taip siekia išvengti atsakomybės už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme yra nenuoseklūs, jis nesistengė sušvelninti nusikalstamos veikos padarinių.

Kaltinamųjų O. R. ir S. J. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad jie nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupe, apsvaigę nuo alkoholio ir psichotropinių medžiagų, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Šios aplinkybės įrodytos bylos duomenimis, kaltinamųjų parodymais dėl jų apsvaigimo nusikaltimų padarymų metu, specialisto išvadomis dėl kaltinamųjų kraujyje ir šlapime rasto alkoholio bei psichotropinių medžiagų koncentracijos. Nustatyta, kad O. R. ir S. J. apsvaigę nuo alkoholio ir psichotropinių medžiagų buvo jau prieš tyčios nusikalsti susiformavimo momentą ir tai slopino jų savikontrolę, taigi apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kaltinamasis O. R. padarė dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms. Jis 25 metų amžiaus, anksčiau teistas 4 kartus, kartą buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiuoju asmeniu (3 t. b. l. 38-62), administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų (3 t., b. l. 70-72), priklausomybės ligų gydymo įskaitoje neįrašytas (2 t., b. l. 121), nevedęs, turi mažametę dukrą, gimusią 2018 m. (3 t., b. l. 74), iki suėmimo dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ šaltkalviu, buvusio darbdavio charakterizuojamas teigiamai (3 t., b. l. 73). O. R. nėra užfiksuotos psichopatologijos, dėl kurios jis negalėtų adekvačiai suprasti aplinkybių, turinčių reikšmės nagrinėjamai bylai ir duoti apie tai parodymus. Taip pat nenustatyta psichikos sutrikimų, kurie galėtų jam trukdyti savarankiškai ir kokybiškai ginti savo teises ir teisėtus interesus ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu (3 t., b. l. 80). Teismas, atsižvelgęs į aukščiau nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad nusikalstamų veikų pasekmes - žmogaus mirtis, kaltinamasis linkęs pažeisti įstatymą ir jo nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis, visi anksčiau padaryti nusikaltimai smurtinio pobūdžio, konstatuoja, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti kaltinamajam O. R. už abi nusikalstamas veikas paskyrus terminuotą laisvės atėmimo bausmę (BK 50 straipsnio 1 dalis), artimą sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui (BK 61 straipsnio 2 dalis). O. R. paskirtos bausmės už idealiąją sutaptį sudarančias veikas pagal 145 straipsnio 2 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, subendrintinos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę. O. R. bausmės paskirtos šiuo nuosprendžiu ir 2019-10-25 Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu už nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str., paskirta 40 parų arešto bausmė, subendrintinos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytina bausmė atlikta pagal 2019-10-25 Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą. Bausmės pradžia O. R. nustatytina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaitytinas sulaikymo ir suėmimo laikotarpis nuo 2019-06-24 iki 2020-10-15.

Kaltinamajam O. R. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo, sąlyga nėra pakitusi, o švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis ar net keletu jų, negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, o būtent – apriboti galimybę ir toliau daryti nusikalstamas veikas, todėl suėmimo taikymo terminas kaltinamajam pratęstinas, konstatuojant, kad būdamas laisvėje jis gali daryti naujus, BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Remiantis išdėstytu, kaltinamajam O. R. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, pratęstina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kaltinamasis S. J. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Jis 22 metų amžiaus, anksčiau teistas 1 kartą kaip nepilnametis ( 2 t., b. l. 85-84), administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., b. l. 106-111), priklausomybės ligų gydymo įskaitoje neįrašytas (2 t., b. l. 121), nevedęs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos darbininku, darbovietės administracijos charakterizuojamas teigiamai (4 t., b. l. 125). S. J. nėra užfiksuotos psichopatologijos, dėl kurios jis negalėtų adekvačiai suprasti aplinkybių, turinčių reikšmės nagrinėjamai bylai ir duoti apie tai parodymus. Taip pat nenustatyta psichikos sutrikimų, kurie galėtų jam trukdyti savarankiškai ir kokybiškai ginti savo teises ir teisėtus interesus ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu (2 t., b. l. 122). Teismas, atsižvelgęs į aukščiau nurodytas aplinkybes, taip pat į nusikalstamos veikos pasekmes – žmogaus mirtis, konstatuoja, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti kaltinamajam S. J. už nusikalstamą veiką paskyrus terminuotą laisvės atėmimo bausmę (BK 50 straipsnio 1 dalis), ženkliai mažesnę, nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (BK 61 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes (yra jauno amžiaus, anksčiau būdamas nepilnametis teistas vieną kaltą už pasikėsinimą pagrobti turtą) ir į kaltinamojo elgesį nusikaltimo padarymo metu (vaidmuo nužudyme buvo antraeilis, stūmė ir laikė nukentėjusįjį kitam kaltinamajam suduodant mirtinus smūgius) bei po nusikalstamų veikų padarymo (dirba, po nusikalstamų veikų įvykdymo naujų teisės pažeidimų nepadarė, nors praėjo daugiau nei metai laiko), darytina išvada, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas, nors ir sukėlė ypač sunkias bei nepataisomas pasekmes, buvo daugiau atsitiktinis, išprovokuotas vartoto alkoholio ir psichotropinių medžiagų. Todėl dar griežtesnių bausmių paskyrimas prieštarautų proporcingumo principui. Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, kad Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, jog baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007).

Byloje nėra nustatyta būtinų sąlygų BK 62 straipsnio nuostatų taikymui ir nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį.

Bausmės pradžia nustatytina nuo S. J. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį. Į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2019-06-24 iki 2019-12-23. Siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą (BPK 119 straipsnis), iki nuosprendžio vykdymo pradžios S. J. pratęstina paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra.

V. Daiktai ir kiti klausimai

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti:

1. presuoto popieriaus lakštas, 1 vnt ; vokas su S. J. ir O. R. DNR ėminiais, 2 vnt; vokas su nuoplovomis nuo S. J. ir O. R. rankų nagų, 2 vnt; vokas su P. V. rankų panagių turiniu, 1 vnt; vokas su P. V. kelnaitėmis, 1 vnt; vokas su P. V. plaukų pavyzdžiu, 1 vnt; P. V. mobilaus ryšio telefonas “Samsung” IMEI kodas (duomenys neskelbtini) su SIM kortele, kurios Nr. (duomenys neskelbtini) , 1 vnt, saugomi prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini, kadangi yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

2. 3 (trys) skaitmeninės laikmenos (CD), kuriose įrašyta bylos nagrinėjimo metu surinkta informacija, esančios byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos prie bylos.

3. Kelnės iki kelių O. R., 1 vnt; sportinių batų pora O. R., 1 vnt; O. R. mobilaus ryšio telefonas su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) , 1 vnt., nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini O. R..

4. Marškinėliai S. J., 1 vnt; kelnės iki kelių S. J., 1 vnt; sportinių batų pora S. J., 1 vnt; nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini S. J..

Proceso išlaidos – teismo atlygintos liudytojos I. R. turėtos kelionės išlaidos 8,85 Eur, kuri iškviesta teismo iniciatyva S. J. nurodžius, jog parodymus ikiteisminio tyrimo metu davė įtakotas pareigūnės (4 t, b. l. 93), išieškotinos iš kaltinamojo S. J. valstybės naudai (BPK 103 str. 1 d. 1 p., 104 str. 1 d., 105 str. 1 d. ir 3 d. ).

Nagrinėjimo teisme dalyviams išaiškintina nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai, žodinio ir rašytinio apeliacinio proceso sąlygos (BPK 308 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-310 straipsniais,

nusprendžia:

O. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte bei 145 straipsnio 1 dalyje ir jį nubausti:

pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą už – laisvės atėmimu 12 (dvylikai) metų.

pagal BK 145 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 5 dalies 2 punkto taisyklėmis, bausmes, paskirtas už atskirus nusikaltimus, subendrinti bausmių apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 12 (dvylikai) metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 5 dalies 2 punkto, 9 dalies taisyklėmis, bausmes, paskirtas šiuo nuosprendžiu ir 2019-10-25 Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, subendrinti bausmių apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 12 (dvylikai) metų.

Bausmės atlikimo pradžią O. R. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2019-06-24 iki 2020-10-15 ir bausmę, atliktą pagal 2019-10-25 Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą.

Iki nuosprendžio vykdymo pradžios O. R. pratęsti paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą.

S. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir nubausti laisvės atėmimu 9 (devyniems) metams.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo S. J. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2019-06-24 iki 2019-12-23.

Iki nuosprendžio vykdymo pradžios S. J. pratęsti paskirtą kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą.

Priteisti iš S. J. 8,85 Eur (aštuonis eurus aštuoniasdešimt penkis euro centus) proceso išlaidų valstybės naudai.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti:

1. presuoto popieriaus lakštą, 1 vnt ; voką su S. J. ir O. R. DNR ėminiais, 2 vnt; voką su nuoplovomis nuo S. J. ir O. R. rankų nagų, 2 vnt; voką su P. V. rankų panagių turiniu, 1 vnt; voką su P. V. kelnaitėmis, 1 vnt; voką su P. V. plaukų pavyzdžiu, 1 vnt; P. V. mobilaus ryšio telefonas “Samsung” IMEI kodas (duomenys neskelbtini) su SIM kortele, kurios Nr. (duomenys neskelbtini) , 1 vnt, saugomus prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

2. 3 (trys) skaitmenines laikmenos (CD), kuriose įrašyta bylos nagrinėjimo metu surinkta informacija, esančios byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie bylos.

3. Kelnes iki kelių O. R., 1 vnt; sportinių batų porą O. R., 1 vnt; O. R. mobilaus ryšio telefoną su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) , 1 vnt, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti O. R..

4. Marškinėlius S. J., 1 vnt; kelnes iki kelių S. J., 1 vnt; sportinių batų porą S. J., 1 vnt, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti S. J..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam kaltinamajam O. R. nuo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus BPK 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėjai Nerijus MasiulisLaisvydas ZederštremasVirginija Žindulienė