Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas Adamonis, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Ukmergė) prokuroro Dainiaus Dambrausko pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-31568-24 ir susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje

M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 2024 m. birželio 6 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį galutinę bausmę paskiriant laisvės apribojimą 8 mėnesiams, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, neatlygintinai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, turintis teistumą,

kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

I. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis M. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad kaltu dėl broliui V. P. ranka bei koja suduotų smūgių ir tokiu būdu jam sukelto fizinio skausmo prisipažįsta pilnai. Jokiais psichikos sutrikimais neserga ir niekada nesirgo, dėl panašaus pobūdžio ligų ar sutrikimų niekada nebuvo gydytas. Rimtesnių galvos traumų nėra turėjęs. Jis kartu su savo broliu V. P. gyvena (duomenys neskelbtini). Su broliu kartu gyvena nuo gimimo ir veda bendrą ūkį. 2024 m. rugpjūčio 14 d. apie 20.00 val. jis nuėjo į parduotuvę, nusipirko vieną butelį (1 litro talpos) alaus ir nuėjo į už parduotuvės esantį skverą. Ten buvo pažįstamas Ž. M. ir dar keli (duomenys neskelbtini) vyrai. V. P. neblaivus miegojo ant žolės. Jie vartojo alų, vėliau atsibudo V. P. ir pradėjo prie visų kabinėtis žodžiais. Kiti asmenys išėjo namo, liko jis, Ž. M. ir brolis V. P.. Toliau vartojo alų. Tarp jo ir brolio kilo žodinis konfliktas dėl kažkokio dingusio telefono. Brolis pirmas vieną kartą trenkė jam kumščiu į veidą (žandą), tada jis ne mažiau nei tris kartus rankos kumščiu trenkė broliui į veidą ir du kartus spyrė koja, vieną kartą į pilvą, kitą kartą į galvą. Sudavęs smūgius jis nuėjo namo miegoti. Neužilgo grįžo brolis V. P., kuris atsinešė alaus ir pasiūlė kartu išgerti. Jie dar kartu išgėrė ir jis nuėjo į savo kambarį miegoti. V. P. liko savo kambaryje. Vėliau jį patį jau pažadino policijos pareigūnai, kurie paaiškino, kad jis yra sulaikytas, nes sumušė savo brolį. Policijos pareigūnai jam nustatė 3,65 promilių girtumą. Brolis jam buvo sudavęs pirmas, dėl to jam sudavė atgal. Atgal jam sudavė per daug kartų ir dėl to gailisi. Jam pačiam jokio sužalojimo brolis padaręs nebuvo, jokio didesnio fizinio skausmo sukėlęs nebuvo (b. l. 115-118, 124-126).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. P. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.

Nukentėjusysis V. P. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 14 d., apie 21.50 val. jis buvo (duomenys neskelbtini) skvere, kur kartu su savo broliu M. P. ir jų bendru draugu Ž. M. vartojo alkoholinius gėrimus. Išgertuvių metu tarp jo ir brolio M. P. kilo žodinis konfliktas dėl telefono, ko pasėkoje, brolis rankos kumščiu ne mažiau kaip tris kartus trenkė jam į veido sritį bei vieną kartą į kairį šoną, dėl ko jis patyrė fizinį skausmą. Prašo dėl brolio M. P. veiksmų pradėti ikiteisminį tyrimą. Visą konfliktą matė tuo metu kartu buvęs Ž. M.. Dėl kūno sužalojimo masto nustatymo į teismo medicinos ekspertus jis nesikreips, reikšti civilinį ieškinį atsisako (b. l. 2).

Liudytojas Ž. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis (duomenys neskelbtini) pažįsta (duomenys neskelbtini) M. P. ir V. P.. Jie nėra geri jo draugai, bet kartais visi bendrauja. Dar rugpjūčio mėnesį, dienos nepamena, jis buvo kartu su broliais M. P. ir V. P., kai jie abu susipyko. Viskas vyko už parduotuvės. Jie abu buvo labai girti ir abu pradėjo pyktis. Jie pykstasi labai dažnai, tada abu mušasi. Ir tą vakarą kai jie abu pykosi, jis matė, kaip M. P. ranka du kartus sudavė V. P. į veidą ir dar spyrė koja kažkur į pilvą. Tada jis su jais nebuvo ir išėjo namo (b. l. 52).

2024 m. rugpjūčio 14 d. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota, kad V. P. 2024 m. rugpjūčio 14 d. apžiūros metu diagnozuotas nosies paviršinis sužalojimas, sumušimas, matomas buvęs kraujavimas (b. l. 47-50).

Iš alkoholio kiekio matuoklio kvito duomenų nustatyta, kad 2024 m. rugpjūčio 14 d., 22.27 val. M. P. nustatytas 3,65 promilių neblaivumas (b. l. 53).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai (specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016).

Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pabrėžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis). Fizinio skausmo sukėlimas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui baudžiamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą (nuketėjusiojo parodymai, greitosios medicinos pagalbos tarnybos pateikti duomenys, tarnybiniai pranešimai ir kita), konstatuotina, kad kaltinamasis M. P. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – broliui V. P. ir tokiais savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, M. P. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausme.

Teismas, priimdamas sprendimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.

Teismas, skirdamas kaltinamajam M. P. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į tai, jog kaltinamasis padarė vieną nesunkų smurtinio pobūdžio nusikaltimą, kaltės formą ir rūšį, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad kaltinamasis teistas, turi neišnykusį ir nepanaikintą teistumą (b. l. 57-67), baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 68-83), nedirbantis (b. l. 84-85), neregistruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 86). Duomenų apie psichiatrinį gydymą ir priklausomybės ligų gydymą baudžiamojoje byloje nėra. M. P. atsakomybę lengvina tai, kad visiškai pripažįsta kaltę ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė, būdamas neblaivus ir recidyvistas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad prokuroro siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas, paskiriant nežymiai didesnį nei vidutinis bausmės dydį, kartu paskiriant intensyvią priežiūrą šiuo atveju (BK 48 straipsnio 3 dalis), įvertinus kaltinamojo asmenybę bei jį charakterizuojančius duomenis bus pakankamai efektyvi ir pasieks BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, M. P. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis kaltinamajam M. P. skirtina bausmė, atsižvelgiant į jį charakterizuojančius duomenis ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, iš dalies sudedant subendrintina su Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. birželio 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmę, paskiriant galutinę subendrintą bausmę laisvės apribojimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, kartu paskiriant kaltinamajam intensyvią priežiūrą – jo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 65 straipsniu, į M. P. skirtiną bausmės laiką įskaitytinas jam taikytas laikino sulaikymo laikas nuo 2024 m. balandžio 10 d., 00.15 val. iki 2024 m. balandžio 10 d., 15.38 val., ir nuo 2024 m. rugpjūčio 14 d., 22.50 val. iki 2024 m. rugpjūčio 15 d., 12.00 val. (b. l. 87-91, 107-109), t. y. dvi dienos, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

M. P. kartu su bausme skirtini BK 48 straipsnio 4 dalies 2 ir 4 punktuose įtvirtinti įpareigojimai ir BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punkte įtvirtintas draudimas.

Į M. P. skirtinos bausmės laiką įskaitytinas Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. birželio 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir atliktos bausmės laikas.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių taikymas

Teismas, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti baudžiamojo poveikio priemones, nustatytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgus į padaryto apysunkio nusikaltimo pobūdį, kaltinamojo asmenybę, siekiant prevencinių tikslų, M. P. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas), nustatant nežymiai didesnį nei minimalus įstatyme numatytas dydis (BK 71 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 nutarimu „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“, nusikalstamos veikos metu patvirtintas bausmių ir nuobaudų dydis buvo – 50,00 eurų.

VI. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu M. P. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 99-102, 103-106) – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Proceso išlaidų baudžiamojoje byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

M. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu, M. P. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, M. P. paskirtą 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę iš dalies sudedant subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. birželio 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, paskiriant M. P. galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsnių pagrindu į bausmės atlikimo laiką įskaityti M. P. laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. balandžio 10 d., 00.15 val. iki 2024 m. balandžio 10 d., 15.38 val. ir nuo 2024 m. rugpjūčio 14 d., 22.50 val. iki 2024 m. rugpjūčio 15 d., 12.00 val. (dvi dienos), 1 (vieną) laikino sulaikymo dieną prilyginti 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.

Į paskirtos galutinės subendrintos 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. birželio 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir atliktos bausmės dalį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi, M. P. paskirtos bausmės laikotarpiu paskirti intensyvią priežiūrą – buvimo vietos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant šias intensyvios priežiūros sąlygas – intensyviosios priežiūros taikymo metu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu, mokymusi arba lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2 ir 4 punktais, 5 dalies 4 punktu, per paskirtą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį M. P. skirti:

1. Įpareigojimą pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

2. Įpareigojimą neatlygintinai išdirbti 200 (du šimtus) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

3. Draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti M. P. baudžiamojo poveikio priemonę – 20 (dvidešimt) MGL (1 000,00 (vieno tūkstančio) eurų) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant sumokėjimo terminą – 12 (dvylikos) mėnesių nuo nutarties įsiteisėjimo, įmoką sumokant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (juridinio asmens kodas 188604955) Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą Nr. LT144040063610000390, SWIFT BIC kodas: MFRLLT22, mokėjimo paskirtyje nurodant asmens, kuriam buvo skirta baudžiamojo poveikio priemonė vardą, pavardę, asmens kodą.

M. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigijimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

2. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

3. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

4. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

5. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjus bylą ir pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

6. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

7. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.