- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-10-14
- Bylos Nr.
- 1-126-365/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-4-00154-2018-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gintaras Dzedulionis
- Advokatai
- Kęstutis Virketis
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gintaras Dzedulionis, sekretoriaujant Ingai Šaranovai, dalyvaujant prokurorui Dainiui Vilimui, gynėjui advokatui Kęstučiui Virkečiui, teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. B. ( I. B.), gim. (duomenys neskelbtini), Rusijos Federacijos pilietis, faktinė bei deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, logistikos bendrovės "(duomenys neskelbtini)" direktorius, neteistas padaręs veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 str.1d. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Buvo inkriminuojama, kad I. B., pažeisdamas Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1889/2005 2005 m. spalio 26 d. „Dėl grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės“ 3 str. 1 d. reikalavimą, kuris nustato, kad „bet kuris fizinis asmuo, atvykstantis į Bendriją ar išvykstantis iš jos ir gabenantis grynuosius pinigus, kurių vertė ne mažesnė kaip 10 000 EUR, deklaruoja tą pinigų sumą pagal šį reglamentą valstybės narės, per kurią jis atvyksta į Bendriją ar išvyksta iš jos, kompetentingai institucijai“ bei pažeisdamas 1997 m. birželio 19 d. Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017-06-29 įstatymu Nr. XIII-568) 21 str. 1 d. 1 p. reikalavimą, kuris nustato, kad grynųjų pinigų sumos deklaruojamos „kai asmuo per Lietuvos Respubliką į Europos Sąjungą iš trečiųjų šalių įveža ar iš Europos Sąjungos per Lietuvos Respubliką išveža į trečiąsias šalis, kaip jos reglamentuotos Lietuvos Respublikos muitinės įstatyme, grynųjų pinigų vienkartinę sumą, kurios vertė yra ne mažesnė kaip nurodytoji 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1889/2005 dėl grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 1889/2005) nuostatų 3 straipsnio 1 dalyje“, 2018-08-29, apie 19.30 val., vykdamas kaip keleivis iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją lengvuoju automobiliu „Land Rover Range Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), per Lietuvos Respublikos valstybės sieną - Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių kelio postą, esantį kelyje 103, Mačiuliškių k. 7, Lavoriškių sen., Vilniaus r., nepateikdamas muitinės kontrolei ir nedeklaravęs, lagamine gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus – 61 000 Eur grynųjų pinigų, kurių vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą. Ši veika buvo kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 str. 1 d. (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija).
Teisminio nagrinėjimo metu ištirti įrodymai.
Pradedant teisminį nagrinėjimą kaltinamasis pasinaudojo savo teise ir atsisakė duoti parodymus. Todėl teismas garsino šio asmens anksčiau duotus parodymus.(t.1 b.l.200).
2018-08-30 apklaustas kaip įtariamasis I. B. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos neprisipažino ir parodė, kad pranešimas apie įtarimą jam aiškus, išverstas į jam suprantamą kalbą, tačiau jis neprisipažįsta padaręs nusikaltimą, kurio padarymu yra įtariamas. Jis neteistas, administracine tvarka nebaustas, psichiatrinėje įstaigoje negydytas, narkologinėje įskaitoje neįrašytas. Žino ir supranta, kad negalima gabenti iš trečiųjų šalių grynųjų pinigų, kurių suma viršija 10 000 eurų, jų nedeklaruojant. Dažnai važinėja į kitas valstybes, todėl žino deklaravimo tvarką. Paaiškina, kad 2018-08-29, apie 19.30 val., lengvuoju automobiliu „Land Rover Range Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš Rusijos Federacijos atvyko į Lavoriškių kelio postą. Lengvuoju automobiliu vyko kaip keleivis su savo draugais į Lietuvą apsipirkti. Jo tikslas buvo automobilio pirkimas. Norėjo žmonai padaryti staigmeną ir gimtadienio proga padovanoti automobilį. Automobilį planavo pirkti Vilniuje, pas oficialų pardavėją, kurio pavadinimo dabar neprisimena. Šį pardavėją jam rekomendavo draugas. Kai įvažiavo į postą, jie sustojo mašinų eilėje po stogu. Į kokį muitinimo tikrinimo kanalą jie įvažiavo, jis nesuprato. Kadangi automobilio nevairavo, buvo atsipalaidavęs, todėl nekreipė į tai dėmesio. Tik gali pasakyti, kad prieš įvažiuojant į mašinų eilę, viršuje matė užrašą „All passports“ ("Su visais pasais"). Priduria, kad prieš juos stovėjo dar viena mašina. Tada jie visi paruošė pasus, kadangi žino, jog poste yra tokia tvarka, jog visų pirma yra pateikiamas pasas, o po to vyksta kitos muitinės procedūros, deklaravimas, daiktų tikrinimas ir pan. Jiems belaukiant, kol paims pasus, iš dešinės pusės atėjo moteris. Moteris tiesiai priėjo prie vairuotojo. Jis nesuprato kas ta moteris, kadangi ji nebuvo su uniforma, ant jos rūbų nebuvo jokių antpečių, skiriamųjų ženklų. Moteris priėjusi prie vairuotojo nepasisveikino, neprisistatė, tik paprašė vairuotojo išlipti. Ar vairuotojas išlipęs uždarė duris, jis neprisimena. Visos kitos mašinos durys buvo uždarytos. Jis negirdėjo, apie ką kalba moteris su vairuotoju, nesuprato kas ten vyksta. Tiesiog ramiai sėdėjo automobilio priekyje, keleivio sėdynėje, laikė rankose pasą ir laukė kol ateis jų eilė tikrinimui. Tada staiga išgirdo, kad jį kviečia draugas. Jis išlipo ir nuėjo prie bagažinės. Nuėjęs pamatė, kad jo lagaminas atidarytas, dėl ko labai nustebo ir labai pasipiktino. Pamatė, kad lagamine atvirai guli jo pinigai tarp daiktų. Kai krovė lagaminą, neprisimena, kur juos tiksliai padėjo. Tik žino, kad specialiai pinigų neslėpė. Ši moteris tada paklausė, kiek čia pinigų. Jis atsakė, kad 61 000 eurų. Tada moteris paklausė, ar čia jo pinigai, jis atsakė teigiamai. Po to ji paklausė, kodėl jis nedeklaravo pinigų. Jis jai atsakė, kad jis nespėjo deklaruoti, niekas jo to neprašė ir jis net neturėjo galimybės tai padaryti. Priduria, kad jis net nesuprato, kas ta moteris, kuri jo to klausinėjo. Nesuprato, ar čia muitininkė, pasienietė ar kitos tarnybos pareigūnė. Po to, kai jis pasakė, kad čia yra 61 000 eurų, ji detaliai patikrino jo lagaminą, nieko įdomaus nerado ir paprašė vairuotojo atidaryti kitus bagažinėje gulėjusius lagaminus. Iš viso jų buvo keturi. Vairuotojas atsisakė tai padaryti ir pasakė, kad čia yra keleivių lagaminai, tegul jie atidarinėja. Jis nežino, kas ir kokiu tikslu atidarė jo lagaminą ir nesuprato, kad čia vyksta kažkokia apžiūra. Kitus lagaminus jo minėta moteris apžiūrėjo kartu su jų savininkais. Po patikrinimo iš visų jų keturių paėmė pasus. Kas juos paėmė, jis nežino, neprisimena, kadangi iškart po apžiūros jis buvo paprašytas eiti su minėta moterimi. Ši moteris liepė pasiimti pinigus ir eiti paskui ją, į įstiklintas patalpas. Tik įėjęs į tarnybines patalpas, jis pamatė tris darbuotojus, iš kurių dvi buvo su uniformomis. Suprato, kad čia yra muitinės pareigūnės. Jis joms pasakė, kad nori deklaruoti pinigus ir jam buvo pasakyta, kad jau vėlu. Po to jau jo minėta moteris liepė jam perskaičiuoti pinigus. Jis pradėjo nervintis, susipainiojo ir nusiraminęs suskaičiavo 61 000 eurų. Kai suskaičiavo, moteris jam pasakė sėdėti ten ir saugoti savo pinigus. Po kiek laiko liepė rašyti pasiaiškinimą. Ką jis ten parašė, neprisimena, net nesuvokė, ką ten rašė. Tiesiog bandė kažką rašyti ir viskas. Tuo metu nesuprato, kad jis kažką blogo padarė, nieko jam ši moteris nepaaiškino. Rašydamas pasiaiškinimą galvojo, kad viskas čia yra gerai, gražins jam pinigus, juos deklaruos ir ramiai toliau važiuos. Parašęs paaiškinimą atidavė jį minėtai moteriai. Tada atėjo pamainos viršininkė, sudėjo pinigus į įmautę ir pasakė, kad jam reikės laukti tol, kol atvyks kriminalistai. Tada suprato, kad čia įvyko nesusipratimas, kadangi visą tą laiką nesuvokė, kad jo minėta moteris buvo muitininkė ir ji atliko tikrinimą, nes kaip minėjo, ji buvo be uniformos, neprisistatė ir su juo visiškai nebendravo. Taip pat nori pasakyti, kad jis galėjo šiuos pinigus padalinti ant visų keturių asmenų, po 10 000 eurų, tačiau to nepadarė, nes norėjo juos deklaruoti. Taip pat galėjo šiuos pinigus paslėpti, bet nesiėmė jokių veiksmų, nes norėjo juos teisėtai atsivežti į Lietuvą ir už tuos pinigus teisėtai įsigyti automobilį. Daugiau dėl šio įvykio nieko negali paaiškinti. Priduria, kad jis yra verslo žmogus, logistikos įmonės plėtros direktorius. Lagamine buvę pinigai yra jo teisėtai uždirbtos santaupos. Čia įvyko nesusipratimas, todėl prašo grąžinti pinigus ir nutraukti ikiteisminį tyrimą (b. l. 59-61).
Lavoriškių pasienio kontrolės punkte sulaikytas I. B. surašė raštą, kuriame patvirtino vežęs pinigus. Nurodė blogai žinantis teisinį reglamentavimą, pasiruošęs pinigus deklaruoti (t.1 b.l.22-24).
Teisminio nagrinėjimo metu apklaustas liudytojas E. B. paaiškino, kad 2018-08-29, apie 19.30 val., jo vairuojamu lengvuoju automobiliu „Land Rover Range Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso įmonei „(duomenys neskelbtini)“, iš Rusijos Federacijos atvyko į Lavoriškių kelio postą. Su juo buvo dar trys asmenys, kolegos. I. B. yra ne tik jo kolega, su kuriuo dirba, bet ir geras draugas. Kai atvyko į Lavoriškių kelio postą, I. sėdėjo priekinėje automobilio sėdynėje, keleivio pusėje, o mašinos gale buvo dvi moterys. Jis asmeniškai važiavo į Lietuvą aplankyti draugų, kokiu tikslu važiavo kiti asmenys, jis nežino. Taip pat ir I. jam neminėjo, ką veiks Lietuvoje. Sėdėjo automobilyje ir laukė pasienio pareigūnų patikrinimo. Priėjo moteris ir paklausė ar yra vežami draudžiami vežti daiktai, tikslino vežamo alkoholio ir cigarečių kiekį. Po to abu kartu su muitinės pareigūne ėmė apžiūrinėti bagažinėje esančius daiktus. Viename lagamine rado pinigus ir pasiteiravo kieno tai pinigai. Kaltinamasis patvirtino, kad tai jo pinigai ir kad pinigus deklaruos, nes laukė pasienio pareigūnų patikrinimo. Muitinės pareigūnė pasakė, kad tai daryti vėlu ir su kaltinamuoju nuėjo į tarnybines patalpas. Jam žinoma, kad pradžioje pasienio kontrolės poste turi patikrinti pasienio pareigūnai, o po to turi tikrinti muitinės pareigūnai. Šiuo atveju pasienio pareigūnai jų dar nebuvo tikrinę, pasai buvo automobilyje ir muitinės pareigūnė jų net neprašė. Deklaravimo klausimus ketino spręsti po pasieniečių patikros. Mano, kad muitinės pareigūnas priėjo per anksti ir jie neteko galimybės atlikti deklaravimą. Kai prie jų priėjo muitinės pareigūnė, jo ir automobilyje buvusių asmenų pasai buvo automobilyje; pasus patikrino pasienietis po to, kai juos tikrino muitinės pareigūnė. (t.1 b. l. 200- 204).
Ikiteisminio tyrimo metu 2018-08-30 apklaustas kaip liudytojas E. B. parodė, kad 2018-08-29, apie 19.30 val., lengvuoju automobiliu „Land Rover Range Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso įmonei „(duomenys neskelbtini)“, iš Rusijos Federacijos atvyko į Lavoriškių kelio postą. Su juo buvo dar trys asmenys, kolegos. Priduria, kad I. yra ne tik jo kolega, su kuriuo dirba, bet ir geras draugas. Kai atvyko į Lavoriškių kelio postą, I. sėdėjo priekinėje automobilio sėdynėje, keleivio pusėje, o mašinos gale buvo dvi moterys. Jis asmeniškai važiavo į Lietuvą aplankyti draugų, kokiu tikslu važiavo kiti asmenys, jis nežino. Taip pat ir I. jam neminėjo, ką veiks Lietuvoje. Kai atvyko į postą, įvažiavo į muitinio tikrinimo kanalą „All passports“ ("Su visais pasais"). Sustojo mašinų eilėje ir su pasais laukė mašinoje, kol ateis pasienietis jų paimti. Prieš jį stovėjo dar viena mašina. Tada iš dešinės pusės, prie jo priėjo moteris. Neatkreipė dėmesio, kaip tiksliai ji buvo apsirengusi, tačiau jo supratimu, ji nevilkėjo uniformos. Prisimena, kad ji buvo su juodomis pirštinėmis ir jeigu ne jos, nebūtų atkreipęs į ją dėmesio kaip į darbuotoją. Jis nesuprato, kas ji, muitinės, pasienio ar kitos tarnybos pareigūnė, nes ji neprisistatė. Kai ji priėjo prie jo, jis buvo atsidaręs langą. Ji paprašė išlipti iš mašinos, atidaryti galines duris ir bagažinę. Ar jis išlipęs iš mašinos uždarė duris, neprisimena. Kaip ji sakė, taip ir padarė. Bagažinės viduje buvo jo ir keleivių lagaminai. Kai moteris pamatė, kas bagažinėje, ji paklausė, kokie čia daiktai. Jis atsakė, kad asmeniniai. Prie atidarytos bagažinės moteris paklausė jo, ar turi deklaruojamų daiktų ir ar žino, kiek galima vežtis į Lietuvą alkoholio, cigarečių. Jis atsakė, kad žino ir kad tokių daiktų neturi. Šis pokalbis vyko tarp jo ir tos moters. Ar šį pokalbį girdėjo keleiviai, jis nežino, negali atsakyti. Po to moteris paprašė atidaryti arčiausiai esantį lagaminą. Atidarius šį lagaminą, moteris jį pradėjo apžiūrinėti, apčiupinėti daiktus. Jis buvo šalia jos, kai ji apžiūrėjo šį lagaminą. Apžiūrinėjant daiktus, matėsi, kad tarp džinsų ir šortų yra sudėti pinigai. Pinigai gulėjo atvirai, krūvelėmis, surišti gumytėmis. Tada moteris paklausė, ar čia jo lagaminas, ar jo pinigai. Jis atsakė, kad tai keleivio pinigai ir ji paprašė šį pakviesti. Jis nežinojo, kad I. veža stambią pinigų sumą, šis jam nieko nesakė. Tada jis priėjo prie tos pusės, kur sėdėjo I., ir pabeldė į dureles, kad tas ateitų. I. išlipęs iš mašinos priėjo prie bagažinės. Moteris paklausė, ar čia jo daiktai, šis atsakė teigiamai. Tada moteris paklausė, kodėl nedeklaravo pinigų. Šis klausimas, kaip jis suprato, daugiau buvo skirtas I., tačiau jis atsakė, kur jie turėjo deklaruoti, kad net sienos dar nekirto. I. į šį klausimą atsakė, kad nežinojo. Tada ji paprašė pakviesti kitus keleivius, kad jie parodytų savo daiktus. Apžiūrėjusi visus daiktus minėta moteris su I. išėjo į muitinės patalpas. Tada atėjo pasienietė ir paėmė visus jų keturis pasus. Šiuos pasus jis jai perdavė, nes buvo surinkęs iš keleivių. Tada kažkas iš pareigūnų pasakė pavažiuoti į priekį. Pavažiavus į priekį, priėjo muitinės darbuotojas. Kad tai yra muitinės pareigūnas, jis suprato iš uniformos. Taip pat gali pasakyti, kad pagal tvarką būna taip, jog pirma sutikrina pasienio pareigūnai pasus, o vėliau ateina daiktų patikrinti muitinės pareigūnai. Kai jis perdavė pasienietei pasus, suprato, kad jau pasienio kontrolė praeita ir kad dabar ateis muitinės pareigūnas. Šiuo atveju taip ir buvo, tik nesuprato, kokios tarnybos pareigūnė buvo jau jo minėta moteris ir kokį tikrinimą atliko. Tada, kaip ir tikėjosi, prie mašinos priėjo muitininkas. Jis apžiūrėjo automobilį, sutikrino VIN (automobilio kėbulo numerį), tačiau mašinos viduje esančių daiktų neapžiūrinėjo. Išėjus muitininkui, jie laukė I. mašinos viduje. Belaukiant I., už jo automobilio susidarė eilė, todėl jis nuėjo į patalpas su užrašu „Muitinė“ paklausti, ar gali patraukti automobilį. Šioje patalpoje buvo I. ir trys muitinės pareigūnai. Jam į šį klausimą niekas neatsakė, tik paklausė, kodėl nedeklaravo pinigų, kai tikrino moteris, nes kaip vairuotojas jis yra atsakingas už deklaruojamus daiktus. Jis pasakė, kad nesuprato, jog ji yra muitinės pareigūnė. Ir pasakė, kad pakviestų tą moterį, o ta moteris jau buvo su uniforma ir jis jos neatpažino tarp stovinčių muitinės pareigūnų. Tada jie pradėjo juoktis ir nieko neatsakė. Taip pat jis jiems pasakė, kad gali deklaruoti šiuos pinigus ir paaiškino, kad jam nebuvo suteikta galimybė, nes tikrinimas buvo atliktas dar neįvažiavus į postą. Tada kažkas iš ten esančių visgi pasakė, kad gali patraukti mašiną. Išeinant iš patalpų girdėjo, kad kažkas iš ten esančių paprašė I. parašyti pasiaiškinimą, bet ką šis rašė, jis nežino. Patraukęs mašiną už užtvaro, laukė kol kažkas paaiškės. Kažkas iš pareigūnų priėjęs pasakė, kad reikės ilgai laukti ir kad jie jiems nereikalingi, gali važiuoti. Tada moterys išvažiavo, o jis laukė I. (b. l. 33-34).
2018-08-29 apžiūrėtas Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių kelio postas, esantis Mačiuliškių k. 7, Lavoriškių sen., Vilniaus r., bei jame stovintis lengvasis automobilis „Land Rover Range Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 9-14).
2018-08-30 apžiūros protokolu apžiūrėti grynieji pinigai - 61 000 Eur (b. l. 15-18).
Teisminio nagrinėjimo metu liudytoja B. S. paaiškino, kad dirba Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių poste, yra vyr. inspektorė. Liudytoja paaiškino, kad automobiliui kertant Lietuvos Respublikos sieną, t. y. įvažiuojant į Lietuvos teritoriją, pirmiausiai pasus tikrina VSAT pareigūnai, o paskui patikrinimą atlieka muitinė. Imperatyvios normos, kuri nustatytų tvarką, kad muitinė gali tikrinti tik po to, kai patikrinimą atlieka pasienio tarnybos pareigūnai, liudytojos nuomone, nėra. Automobilis įvažiuoja į patikrinimo vietą ir asmenys patys turi deklaruoti deklaruojamus daiktus. Jeigu asmenys neturi deklaracijos, tai jie patys privalo jos paprašyti. Jeigu vykstantys asmenys neskiria pareigūnų, t. y. jeigu jie nesupranta ar bendrauja su VSAT ar su muitinės pareigūnu, tai klausia pas VSAT pareigūną kur gauti deklaracijų blankus. Nuo pasieniečių iki muitinės labai nedidelis atstumas – vos per vieną langelį ( iki 1metro). Šį atvejį ji prisiminė, tačiau negalėjo pasakyti ar automobilį, kuriuo vyko kaltinamasis su liudytojais, tikrino pasienio tarnybos pareigūnai, kai ji pradėjo patikrinimą. Mano, kad asmenys patys turi pasidomėti ką privalo deklaruoti, įvažiuodami į ES teritoriją. Automobilyje sėdėjo du vyrai ir dvi moterys. Kaltinamasis sėdėjo keleivio vietoje, o liudytojas B. vairavo tikrinamą automobilį. Matė išeinančias iš teismo posėdžio salės moteris ir patvirtina, kad šios moterys panašios į moteris, buvusias automobilyje. Kai ji priėjo, vairuotojo langas buvo atviras ir ji paklausė „ką vežate“, o po to pradėjo tikrinti lagaminus. Nė vienas asmuo nieko nedeklaravo. Lagaminai buvo bagažinės viršuje. Ji paprašė atidaryti lagaminus ir tuomet pamatė pinigus, ji pamatė rūbus, juos pačiupinėjo ir užčiuopė pinigus kelnių kišenėje. Negali pasakyti ar pinigai buvo paslėpti ar nebuvo paslėpti. Ji suprato, kad vykstantys asmenys nesiruošė deklaruoti vežamų pinigų. Paklausė kieno lagaminas ir tuomet atsiliepė keleivis – kaltinamasis bei priėjo prie bagažinės. Viso buvo 60000 eurų. Kaltinamasis sakė, kad vyksta pirkti žmonai automobilio. Ji klausė, kodėl kaltinamasis nedeklaravo pinigų, bet pastarasis buvo pasimetęs ir nieko negalėjo atsakyti. Atakydama į klausimus liudytoja pareiškė, kad priėjusi prie automobilio ji prisistatė vairuotojui. Ji kalbėjo rusiškai ir mano, kad keleiviai turėjo girdėti jos ir vairuotojo pokalbį. Kol muitinis patikrinimas neatkliktas, keleiviai gali išlipti iš automobilio. Žmonės išlipa iš automobilių, eina į tualetą, perka kavą, prašo deklaracijų. Galbūt, pas pasieniečius yra kitokios taisyklės, bet ji tų taisyklių nežino. Patikrinimo metu pasienio ruože buvo ir kiti automobiliai, ji mano, kad neprivalo nieko klausti pas vykstančius asmenis ir neprivalo domėtis ar tie asmenys nori ką nors deklaruoti. Kai ji priėjo prie automobilio, manė, kad pasai jau buvo patikrinti, nesidomėjo ar VSAT pareigūnai tikrino pasus. Vykstantys asmenys privalo sulaukti pareigūnų, bet turi eiti ir ieškoti deklaracijų, jeigu nori ką nors deklaruoti. Pasieniečiai prieina prie automobilio, surenka pasus ir prašo atidaryti bagažinę. Ant jos dėvėtos formos matėsi antsiuvai, skiriamieji ženklai, mano, kad vykę asmenys turėjo suvokti su kuo kalbasi, t. y. turėjo suvokti kokiai tarnybai ji atstovauja. Priėjusi prie bagažinės ji dar kartą klausė ką veža, ar yra deklaruojamų prekių, mano, kad visi vykę asmenys turėjo ją girdėti. Kai rado pinigus, ji pakvietė pamainos viršininkę ir neleido deklaruoti pinigų, nes jau buvo užfiksuotas pažeidimas. Gal jie ir prašė leisti deklaruoti pinigus. Gal ir yra kokia nors instrukcija kaip turi elgtis į Lietuvą vykstantys asmenys ir kada jie turi prašyti deklaracijos, bet ji to nežino. Deklaravimo instrukcija gali būti kokiuose nors vidiniuose teisės aktuose. Būna, kad asmenys išlipa, ateina pas pareigūnus ir prašo deklaracijos, būna, kad deklaraciją pildo keleivių portale, būna, kad atvažiuoja jau su deklaracija. Mano, kad kaltinamasis galėjo išlipti ir nuėjęs paprašyti deklaracijos, galėjo prašyti jos deklaracijos, kai ji priėjo ir prisistatė. (t.2 b. l. 8-11).
Teisminio nagrinėjimo metu buvo peržiūrėta CD laikmena su įrašu iš Lavoriškių pasienio kontrolės posto, kuriame užfiksuota kaltinamojo ir kartu su juo vykusių liudytojų tikrinimo eiga. Įraše užfiksuota, kad patikrinimo zonoje stovi du automobiliai. B. vairuojamas automobilis stovi antras pagal eiliškumą. Aplink automobilius jokie žmonės nevaikšto. Pasirodo VSAT pareigūnė, kuri prieina prie pirmojo eilėje stovinčio automobilio, paima pasus, prieina prie bagažinės, tačiau prie antrojo automobilio neprieina ir patikrinimo neatlieka, t. y. automobilio, kuriuo vyko kaltinamasis su savo draugais VSAT pareigūnė netikrino. VSAT pareigūnė nueina į postą. Netrukus prie automobilio, kuriuo vyko kaltinamasis su draugais, prieina liudytoja B. S. ir pradeda muitinį patikrinimą.
Kaltinamasis I. B. vaizdo įrašą pakomentavo ir pasakė, kad VSAT pareigūnai jų automobilio ir keleivių netikrino, kad liudytoja S. buvo pirmoji Lietuvos pareigūnė, priėjusi prie automobilio. Po CD peržiūros liudytoja B. S. komentavo įrašą ir pasakė, kad ji priėjo, prisistatė ir paklausė, ką jie veža. Nežino ar kiti automobilyje buvę asmenys galėjo suvokti ko ji klausė. Kai tikrino lagaminus ir rado pinigus, tuomet atėjo kaltinamasis, o po to pakvietė ir automobilyje sėdėjusias merginas nes tikrino ir jų lagaminus. Kas pakvietė merginas – ar ji, ar vairuotojas, ar kaltinamasis, liudytoja negalėjo pasakyti. Ji tikrino pirmą lagaminą, o priėjęs kaltinamasis tylėjo ir neprašė deklaracijos(t. 2 b. l. 11-12).
Kadangi liudytoja negalėjo tiksliai paaiškinti patikrinimo aplinkybių, teismas garsino jos ankstesnius parodymus. 2018-08-29 apklausta kaip liudytoja B. S. aiškino, kad dirba Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių kelio poste vyriausiąja inspektore. Pagal savo darbo funkcijas atlieka kelio poste pravažiuojančių keleivių, transporto priemonių fizinį, dokumentinį tikrinimą ir krovinio įforminimą. 2018-08-29, 08.00 val., pradėjo darbą kelio poste. Nuo 18.00 val. iki 21.00 val. buvo paskirta dirbti į Lietuvos Respubliką atvykstančių lengvųjų automobilių ir autobusų muitinio tikrinimo aikštelėje, kurioje yra trys muitinio tikrinimo kanalai. Vienas kanalas yra raudonas, kas reiškia, jog šiuo kanalu važiuoja asmenys, turintys deklaruojamų prekių, kitas – žalias, reiškiantis, jog važiuojantys šiuo kanalu asmenys neturi deklaruojamų prekių, ir trečias kanalas yra „Su visais pasais“, kas reiškia, jog šiuo kanalu važiuoja asmenys iš trečiųjų šalių. Jai dirbant minėtoje aikštelėje, apie 19.30 val., į muitinio tikrinimo kanalą „Su pasais“ atvyko lengvasis automobilis „Land Rover Range Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip įprastai, ji priėjo prie automobilio muitiniam tikrinimui. Mašinoje sėdėjo keturi asmenys, du vyrai priekyje ir dvi moterys gale. Kai ji priėjo prie automobilio, vairuotojas išlipo iš mašinos, keleiviai liko sėdėti mašinoje. Ji vairuotojo ir keleivių paklausė, ką šie veža. Jie atsakė, kad viskas yra normos ribose. Tiesiogiai ji jų nepaklausė, ar turi nedeklaruojamų pinigų, kadangi jos klausimas „ką veža“ ir reiškė, ar neturi prekių, kurias reikia deklaruoti. Po to ji vairuotojo paprašė atidaryti bagažinę. Bagažinėje buvo sudėti lagaminai, asmeniai daiktai. Ji vairuotojui nurodė atidaryti vieną iš lagaminų. Šiam atidarius lagaminą, ji pradėjo apžiūrinėti jame esančius daiktus. Pavertus lagamine esančius rūbus, lagamino apačioje buvusių kelnių kišenėje užčiuopė grynuosius pinigus. Pinigai buvo sudėti į tris krūveles ir surišti gumyte, dvi kupiūros buvo palaidos. Kai ji ištraukė pinigus, vairuotojas iškart pasakė, kad čia ne jo lagaminas ir iš mašinos išlipo priekinėje sėdynėje, keleivio pusėje sėdėjęs vyriškis. Šis vyriškis pasakė, kad tai jo pinigai. Ji šio paklausė, kiek yra pinigų, tas atsakė, kad 60 000 eurų. Tada paklausė, kodėl jis nedeklaravo šių pinigų, tačiau jis jai neatsakė. Vyriškis buvo labai pasimetęs, susijaudinęs. Po to ji patikrino visus mašinoje esančius lagaminus, daugiau nedeklaruotų prekių nebuvo rasta. Atlikusi automobilio ir jame esančių daiktų tikrinimą, kartu su vyriškiu, kuris nurodė, kad tai jo pinigai, nuėjo į tarnybines patalpas suskaičiuoti pinigų Tarnybinėse patalpose pasienio pareigūnai jai pateikė vairuotojo ir keleivių pasus. Peržiūrėjusi pasus pamatė, kad automobilio vairuotojas yra Rusijos Federacijos pilietis E. B., o keleivis, pas kurį buvo rasti pinigai, yra Rusijos Federacijos pilietis I. B.. Ji kartu su keleiviu tarnybinėse patalpose suskaičiavo pinigus. Iš viso buvo suskaičiuota 61 000 eurų. Skaičiuojant pinigus keleivis pasakė, kad pinigai buvo skirti mašinos pirkimui ir jis neketino jų deklaruoti. Po šių žodžių, ji paklausė, ar norėtų parašyti pasiaiškinimą, šis atsakė teigiamai ir surašė įvykio paaiškinimą. Apie įvykį pranešė Muitinės kriminalinei tarnybai ir kartu su keleiviu laukė kol atvyks pareigūnai (t. 1, b. l. 27-28).
2018-10-03 papildomai apklausta kaip liudytoja B. S. parodė, kad pagal bendrą tvarką atvykę į postą keleiviai visų pirma praeina pasienio kontrolę, o po to yra atliekamas muitinis tikrinimas. Atvykus keleiviams į postą, pasienietis paima iš jų asmens dokumentus, paprastai atidaro bagažinę, pažiūri, ar nėra gabenama gyvų žmonių. Priduria, kad pasieniečiai beveik visada surenka kelių eilėje stovinčių mašinų dokumentus. Po to ateina muitininkai ir atlieka gabenamų daiktų tikrinimą. Tačiau tokia tvarka nėra imperatyvi, būna visokių situacijų. Kartais pasienietis yra išėjęs, nėra galimybės jo paklausti, ar jis patikrino pasus, tada jie klausia keleivių. Būna atvejų, kai atlieka tikrinimą dar keleiviams nepraėjus pasienio kontrolės, priešingu atveju susidarytų didžiulės eilės, jeigu kiekvienu atveju lauktų, kol būtų praeita pasienio kontrolė. Kalbant apie atvejį, kai lagamine buvo aptikti pinigai, gali pasakyti, kad visų pirma ji priėjo prie automobilio, kuris stovėjo pirmas prie užtvaros, o paskui ėjo prie kito eilėje stovinčio automobilio, kuriame ir buvo aptikti pinigai. Ji buvo su muitinės uniforma, dėvėjo kelnes, marškinius, galbūt ir švarką, neprisimena. Ant uniformos buvo muitinės skiriamieji ženklai, emblemos su užrašu „Lietuvos muitinė“. Priėjusi prie pirmo automobilio ji paklausė vairuotojo, ar praėjo pasienio kontrolę. Atsakius teigiamai, ji atliko jo bagažinėje esančių daiktų muitinį tikrinimą. Po to priėjo prie kitos mašinos, atsistojo prie vairuotojo durelių pusės, vairuotojo langas buvo atidarytas. Neprisimena, ar priėjusi prie mašinos paklausė, ar jie praėjo pasienio kontrolę. Gali būti, kad ir nepaklausė, kadangi, kaip minėjo, pasienio pareigūnas surenka mažiausiai dviejų mašinų pasus, todėl šiuo atveju galėjo manyti, kad iš jų pasai yra paimti, kadangi pirmo automobilio vairuotojas pasakė, kad iš jo pasai yra paimti. Prie mašinos pro atvirą langą pasakė „muitinės kontrolė“. Ji visada priėjusi prie keleivių taip prisistato. Taip pat prisistačiusi iš karto paklausė „ką vežate“. Šis klausimas buvo adresuotas visiems keleiviams. Vairuotojas atsakė, kad viskas normos ribose ir išlipo iš mašinos. Ar kiti keleiviai kažką atsakė, neprisimena. Tada su vairuotoju nuėjo prie bagažinės. Toliau pokalbis su keleiviais ir vairuotoju vyko prie bagažinės. Atidarius bagažinę, matėsi visi keleiviai ir prie atidarytos bagažinės, prieš tikrinant daiktus, dar kartą paklausė visų „ką vežate“. Visi asmenys tikrai girdėjo šį klausimą, nes, kaip jau sakė, bagažinė buvo atidaryta, matėsi visi keleiviai, buvo galima lengvai su jais susisiekti. Kiek pamena, vairuotojas atsakė, kad viskas normos ribose. Ar kažkas kažką atsakė iš keleivių, ji neprisimena. Pas juos per parą pravažiuoja daugiau kaip 400 automobilių, ji tiksliai žino, ką pasakyti, kur tai pasakyti, į ką atkreipti dėmesį tikrinant prekes ir pan. Visas šis tikrinimas vyko taip, kaip įprastai vyksta tikrinimai. Pokalbis su vairuotoju bei keleiviais vyko rusų kalba. Ji puikiai kalba ir supranta rusiškai. Kai jau aptiko lagamine pinigus, ji paklausė, kieno čia pinigai. Tada iš karto atsiliepė keleivis ir pasakė, kad čia jo pinigai, išlipo iš automobilio ir atėjo prie bagažinės. Po to viskas vyko taip, kaip pasakojo ankstesnėje apklausoje. Taip pat nori pasakyti, kad pagal taisykles pinigai, viršijantys 10 000 eurų pinigų sumą, privalo būti uždeklaruoti. Keleivis tai gali padaryti užpildydamas išankstinę deklaraciją internetu ir atvykus į postą pateikti išankstinės deklaracijos numerį. Kitas būdas - atvykęs į postą keleivis privalo paprašyti deklaracijos formos ir ją užpildyti poste. Muitininkai net neprivalo jo klausti, ar jis turi deklaruojamų pinigų, kadangi čia yra keleivio pareiga juos deklaruoti (b. l. 29-30).
Teisminio nagrinėjimo metu buvo iškviestos ir apklaustos liudytojos : D. T. ir M. K.. Abi šios liudytojos patvirtino kartu su I. B. ir B. vykusios automobiliu į Lietuvą turistiniais tikslais. Abi liudytojos nurodė, kad Lavoriškių pasienio kontrolės poste jų automobilis sustojo ir laukė patikrinimo. Priėjo pareigūnė – liudytoja B. S. ir pro pravertą vairuotojo langą kalbėjo su vairuotoju. Vairuotojas nedelsiant išlipo ir jiedu nuėjo prie bagažinės. Po to atidarė bagažinę ir pakvietė kaltinamąjį, po to pakvietė ir jas abi. Sėdėdamos automobilyje jos negirdėjo apie ką kalbėjo pareigūnė su vairuotoju. (t.2 b.l.12-13).
Kadangi liudytojos B. S. parodymai dėl vykstančių automobilių tikrinimo tvarkos buvo prieštaringi, liudytoja negalėjo paaiškinti kada ir kas turi pradėti tikrinti vykstančius automobilius ir asmenis, teismas apklausai kaip specialistą kvietė Lietuvos Respublikos Muitinės departamento pareigūną apklausai, siekiant išsiaiškinti valstybės sienos kirtimo procedūros detales.
Liudytojas L. S., dirbantis Muitinės departamente kontrolės organizavimo skyriaus vyriausiuoju specialistu paaiškino, kad lengvosios transporto priemonės, atvykstančios iš Baltarusijos pusės patikrinimą pradeda vykdyti VSAT pareigūnai. Atvykimo į Lietuvos Respubliką tvarką nustato pasienio kontrolės punktų darbo nuostatai, kuriuose yra įvardinta, kad atvykimą į Lietuvos Respubliką pradeda pasienio tarnyba, o po to tęsia muitinės tarnyba. Prieš pasienio pareigūno tikrinimą nieks negali išlipti iš atvykusio automobilio. Be pareigūno leidimo automobilyje esantys asmenys neturi teisės išlipti iš automobilio. Muitinės patikrinimas turi vykti po to, kai patikrinimą baigia VSAT pareigūnas. Muitinės pareigūnė turi pati įvertinti ar buvo atliktas VSAT patikrinimas. Jeigu VSAT patikrinimas nebuvo atliktas, muitinės pareigūnas turi laukti, kol bus atlikta VSAT patikra. Jeigu pasienio tarnyba priima sprendimą neįleisti į Lietuvą transporto priemonės, tolimesnis patikrinimas nereikalingas. Priėjus muitinės pareigūnei, asmuo turi iškart prašyti deklaracijos, kurią gali užpildyti vietoje, automobilyje. Keleivis gali prašyti deklaracijos ir pas pasienio tarnybos pareigūną.(t2 b.l.31 – 33).
Valstybinės sienos apsaugos tarnybos 2018-10-01 duomenų išraše užfiksuoti I. B., gim. (duomenys neskelbtini), vykimai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nuo 2016-12-15 iki 2018-08-29 (b. l. 44).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir teismo išvados.
Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1889/2005 2005 m. spalio 26 d. „Dėl grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės“ 3 str. 1 d. nustato, kad „bet kuris fizinis asmuo, atvykstantis į Bendriją ar išvykstantis iš jos ir gabenantis grynuosius pinigus, kurių vertė ne mažesnė kaip 10 000 EUR, deklaruoja tą pinigų sumą pagal šį reglamentą valstybės narės, per kurią jis atvyksta į Bendriją ar išvyksta iš jos, kompetentingai institucijai“. 1997 m. birželio 19 d. Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017-06-29 įstatymu Nr. XIII-568) 21 str. 1 d. 1 p. nustato, kad grynųjų pinigų sumos deklaruojamos „kai asmuo per Lietuvos Respubliką į Europos Sąjungą iš trečiųjų šalių įveža ar iš Europos Sąjungos per Lietuvos Respubliką išveža į trečiąsias šalis, kaip jos reglamentuotos Lietuvos Respublikos muitinės įstatyme, grynųjų pinigų vienkartinę sumą, kurios vertė yra ne mažesnė kaip nurodytoji 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1889/2005 dėl grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 1889/2005) nuostatų 3 straipsnio 1 dalyje“.
Tiek kaltinamasis, tiek kartu su juo vykę asmenys neneigė, kad privalėjo deklaruoti vežamą pinigų sumą – 60000 eurų.
Kaltinamasis , kartu su juo automobiliu vykę į Lietuvos Respubliką asmenys tvirtino, kad Lavoriškių pasienio kontrolės poste jie fiziškai neturėjo galimybės to padaryti dėl nesklandumų patikros metu.
Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu apklausiama Muitinės pareigūnė B. S., atlikusi kaltinamojo ir kartu su juo vykusių asmenų patikrą, kiekvieną kartą apklausiama nurodydavo skirtingas aplinkybes. Teisminio nagrinėjimo metu liudytoja B. S. aiškino, kad, automobiliui kertant Lietuvos Respublikos sieną, t.y. įvažiuojant į Lietuvos teritoriją, pirmiausiai pasus tikrina VSAT pareigūnai, o paskui patikrinimą atlieka muitinė. Liudytoja patvirtino, kad deklaraciją vykstantys į Lietuvą asmenys gali atsivežti patys, gali prašyti pasienio ar muitinės pareigūnų. Liudytoja patvirtino, kad priėjo prie automobilio ir bendravo su vairuotoju. Automobilio keleiviai sėdėjo automobilyje ir išlipo tik tuomet, kai ji ėmė tikrinti lagaminus bagažinėje ir aptiko pinigus. Kaltinamasis negalėjo paaiškinti, kodėl nedeklaravo pinigų; atsakydama į proceso dalyvius klausimus liudytoja pripažino, jog kaltinamasis galėjo jos prašyti leisti deklaruoti pinigus. Teisminio nagrinėjimo metu peržiūrėjus CD įrašą, kuriame užfiksuota tikrinimo eiga, liudytoja ir vėl keitė parodymus bei tvirtino, kad kaltinamasis priėjęs neprašė deklaracijos. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu liudytoja teigė, jog kaltinamasis jai prisipažino neketinęs deklaruoti vežamų pinigų. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu liudytoja nurodė priėjusi prie patikrinimo vietoje stovinčių dviejų automobilių ir paklausė pirmajame automobilyje buvusių asmenų ar atlikta pasienio patikra, jai atsakė, kad pasus paėmė pasienio pareigūnai, todėl ji manė, kad ir kaltinamojo bei kartu su juo važiavusių asmenų patikra taip pat atlikta. Peržiūrėjus CD įrašą matyti, kad liudytoja nebuvo priėjusi prie pirmojo automobilio ir nieko neklausė; paaiškinti šių prieštaravimų liudytoja negalėjo.
Liudytoja B. S. yra muitinės tarnybos pareigūnė, kuri atliko kaltinamojo ir kartu su juo vykusiu automobiliu asmenų patikrą, surado vežamus pinigus. Būtent šio asmens parodymai turėtų būti esminiai, nustatant, ar buvo padaryta nusikalstama veika. Tačiau, teismas atkreipia dėmesį, kad liudytojos parodymai buvo prieštaringi ir nuolat keitėsi, priklausomai nuo užduodamų klausimų, priklausomai nuo tiriamų įrodymų. Liudytoja tvirtino, jog muitinės tarnyba patikrą atlieka po to, kai vykstančius asmenis patikrina pasienio tarnybos pareigūnai; kad vykstantys asmenys deklaracijų gali prašyti ir pas pasienio tarnybos pareigūnus, t.y. iki atvykstant muitinės tarnybos pareigūnui. Paaiškėjus, kad ji atliko muitinės patikrą, nors VSAT pareigūnai patikros nebuvo atlikę, ji ėmė teigti, kad gali tikrinti vykstančius asmenis kada tik nori, nepriklausomai nuo to ar juos tikrino pasienio tarnybos pareigūnai, ar netikrino. Kada gi tokiu atveju kaltinamasis galėjo realizuoti savo teisę gauti deklaraciją iš pasienio pareigūnų ir deklaruoti vežamus daiktus, liudytoja paaiškinti negalėjo, ėmė teigti, kad vykstantys į Lietuvą asmenys gali deklaracijas paimti internete ir atsivežti patys. Liudytoja pripažino, kad kaltinamasis galėjo prašyti deklaracijos ir pas ją, tačiau negalėjo atsakyti iki kurio gi momento šis prašymas gali būti reiškiamas.
Kaltinamasis ir kartu su juo vykę asmenys apklausų metu nurodė laukę VSAT pareigūnų patikros. Kaltinamasis tvirtino ne pirmą kartą vykęs į Lietuvą ir žinojęs, kad deklaracijas gali gauti patikros metu; o šiuo atveju jie tiesiog fiziškai neturėjo galimybės to padaryti.
Kadangi muitinės pareigūnės parodymai buvo prieštaringi, nuolat keitėsi, liudytoja negalėjo atsakyti kas reglamentuoja į Lietuvą vykstančių asmenų patikros tvarką, negalėjo pasakyti kas reglamentuoja į pasienio kontrolės posto teritoriją įvažiavusių asmenų elgesio taisykles, teismas įpareigojo prokurorą pateikti šią informaciją ir kvietė apklausai specialistą iš Lietuvos Respublikos muitinės departamento.(t.2 b.l. 15; 26-27).
Teismui buvo pateikti Lavoriškių autokelio pasienio kontrolės punkto darbo nuostatai. Šių nuostatų 15.1 punktas nustato, kad vykstantys į Lietuvą asmenys tikrinami: VSAT pareigūnų, Muitinės pareigūnų. Nuostatų 27 punktas nustato, kad vykstantys automobiliai į tikrinimo vietą vyksta jiems skirtomis eismo juostomis ir sustoja prie kelio ženklų „Muitinė“, kur atliekamas jų tikrinimas. VSAT pareigūnas atlieka pasienio tikrinimą, baigęs tikrinimą dokumentus perduoda muitinės pareigūnui.(t.2 b.l. 18 – 25).
Muitinės departamento pareigūnas L. S. apklausos metu neigė liudytojos B. S. poziciją, tvirtino, kad atvykstančių automobilių patikrą atlieka pasienio tarnybos pareigūnai, o po to tęsia muitinės pareigūnai. Muitinės patikrinimas turi vykti po to, kai patikrinimą užbaigia VSAT pareigūnai. Muitinės pareigūnė privalėjo laukti, kol patikrinimą atliks VSAT pareigūnai; jeigu VSAT pareigūnai priima sprendimą neįleisti transporto priemonės ar asmens į Lietuvą, tolimesnis patikrinimas nereikalingas. Keleiviai be pareigūno leidimo negali išlipti iš automobilio. Atsakydamas į prokuroro klausimą liudytojas paaiškino, kad keleivis gali prašyti pasienio apsaugos tarnybos pareigūno deklaracijos, gali informuoti pareigūną apie norą deklaruoti. Tokiu atveju pasienio apsaugos tarnybos pareigūnas atsakys taip :“ Aš atliksiu pasienio patikrą, po to prieis muitinės pareigūnas, kuris paduos Jums deklaraciją.“. Jeigu prasideda muitinės patikrinimas, taip pat galima pareikšti norą deklaruoti. Muitinės pareigūnė, atlikusi muitinės patikrą prieš atliekant VSAT patikrą, nusižengė darbo nuostatoms (t. 2, b.l. 31 – 33).
B. S. teigė priėjusi prie pirmo patikros zonoje esančio automobilio ir sužinojusi, kad VSAT pareigūnai neva jau atliko patikrą, kas leido jai daryti prielaidą, kad buvo patikrinti abu automobiliai ir ji galėjo atlikti muitinės patikrą. Teisminio nagrinėjimo metu buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas iš patikros vietos. Šiame vaizdo įraše užfiksuota, kad muitinės pareigūnė B. S. pradėjo muitinės patikrinimą, nors pasienio apsaugos tarnybos pareigūnai dar nebuvo atlikę patikros.
Teisminio nagrinėjimo metu B. S. pradžioje teigė, kad kaltinamasis pripažino nesiruošęs deklaruoti pinigų, tačiau, atsakydama į klausimus, ji pripažino, kad galėjo būti prašoma leisti deklaruoti pinigus. Pripažinusi, kad įvažiuojantys į Lietuvą asmenys gali prašyti deklaracijų tiek pas VSAT pareigūną, tiek pas muitinės pareigūną, B. S. negalėjo atsakyti, iki kurio gi momento šis prašymas galėjo būti reiškiamas.
B. S. teigė, jog iki jos patikros įvažiuojantys į Lietuvą asmenys gali vaikščioti po pasienio kontrolės posto teritoriją, gali eiti į administracines patalpas, pirkti kavą, lankytis tualete ir pan., t.y. liudytoja tvirtino, kad kaltinamasis turėjo galimybę savarankiškai nueiti ir pasiimti deklaraciją pats, nelaukdamas, kol prieis pareigūnai.
Teisminio nagrinėjimo metu apklaustas Muitinės departamento pareigūnas L. S. paneigė B. S. minėtus teiginius, nurodęs, kad patikros vietoje automobiliu važiuojantys asmenys iki VSAT patikros neturi teisės išlipti iš automobilio be tikrinančio pareigūno leidimo, t.y. jie negali vaikščioti po posto teritoriją be pareigūno leidimo. Kadangi VSAT patikra nebuvo atliekama, kaltinamasis ir kartu su juo tuo pačiu automobiliu vykę asmenys neturėjo teisės išlipti iš automobilio, negalėjo nueiti pasiimti deklaracijos ir neturėjo galimybės kreiptis į VSAT pareigūną dėl deklaracijos gavimo.
Ištirti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis ir kartu su juo vykę asmenys turėjo teisę gauti deklaraciją iš VSAT pareigūno, turėjo teisę ją užpildyti ir deklaruoti vežamus pinigus. Muitinės pareigūnė B. S. atliko muitinį patikrinimą, nors VSAT pareigūnai dar nebuvo atlikę savojo patikrinimo, t.y. B. S. pažeidė Lavoriškių autokelio pasienio kontrolės punkto darbo nuostatais (p. 15.1) nustatytą tvarką. Muitinės pareigūnė pripažino, kad kaltinamasis reiškė norą deklaruoti pinigus, kad kaltinamasis turi teisę gauti deklaraciją tiek iš VSAT pareigūno, tiek iš jos, kaip muitinės pareigūnės. Paaiškinti kas reglamentuoja keleivių elgesį, iki kada jie privalo išreikšti savo valią dėl deklaravimo, B. S. negalėjo. Kada gi baigiasi šios teisė realizavimo galimybė, pareigūnė taip pat negalėjo paaiškinti.
Pats kaltinamasis nurodė, jog neturėjo ketinimų išvengti pinigų deklaravimo, pinigų neslėpė, jog ketino juos deklaruoti ir laukė VSAT pareigūnų patikrinimo. Muitinės pareigūnė B. S. negalėjo pasakyti ar buvo slepiami pinigai, ar jie tiesiog buvo sudėti į lagaminą. Dėl to, kad muitinės pareigūnė, pažeisdama eiliškumą , nesulaukusi kol patikrą atliks VSAT pareigūnai, pradėjo muitinį patikrinimą, kaltinamasis neteko galimybės pareikšti valią dėl pinigų deklaravimo. Nustatyta, kad kaltinamasis kartu su draugais vyko į Lietuvos Respubliką ir, laikydamiesi nustatytos tvarkos, laukė VSAT patikros, kurios metu galėjo ir norėjo išreikšti valią deklaruoti pinigus, tačiau neteko galimybės tai padaryti, nes, muitinės patikra įvyko neatlikus VSAT patikros. Pradėjus muitinį patikrinimą, kaltinamasis reiškė norą deklaruoti pinigus, tačiau muitinės pareigūnė atsisakė leisti tai padaryti, klaidingai darydama išvadą, kad VSAT patikra buvo atlikta ir kaltinamasis praleido ar nepasinaudojo galimybe prašyti deklaracijos.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 str.1d. numato atsakomybę tiems, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė. Visos nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamojo tyčia išvengti pinigų deklaravimo neįrodyta, pinigų neslėpė ir neatliko jokių veiksmų, kurie liudytų, kad jis vengė pinigus pateikti muitinės kontrolei. Todėl I. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 str.1d. išteisinamas , nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str.5d.1p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298-302 straipsniais, 303 str.5d. 1p., 304 str. – 308 str., teismas
nusprendžia:
I. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 str.1d. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 str.5d.1p.).
61 000 (šešiasdešimt vieną tūkstantį) eurų, įneštų saugoti į Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT807230000000120020, grąžinti I. B. nuosprendžiui įsiteisėjus.
Nuosprendžiui įsiteisėjus 3000 (tris tūkstančius) eurų, 2018-08-30 įmokėtų į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros sąskaitą Nr. LT197044060000497366, grąžinti mokėtojui Kęstučiui Virkečiui.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.