- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-01-24
- Bylos Nr.
- N1-247-718/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-31-1-01861-2011-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laimutė Venckuvienė
- Kaltinamasis
- V. G.
- Nukentėjusysis
- E. Z., A. Z.
- Advokatai
- Remigijus Jakštas, Gražina Mauručaitienė
- Kategorijos
- 1.2.4.5Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 1.2.4.6.8Nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų (BK 138 str. 2 d. 8 p.)
- 1.2.26.2.1Viešosios tvarkos pažeidimas – nusikaltimas (BK 284 str. 1 d.)
- 2.3.6.4Nuosprendžių rūšys, surašymas ir paskelbimas (BPK 302 str., 308 str.)
kaltinamajam V. G., jo atstovei pagal įstatymą Ž. G., gynėjai advokatei Gražinai Mauručaitienei,
nukentėjusiesiems E. Z., A. Z., atstovui advokatui D. P., D. M., A. M., atstovui advokatui Remigijui Jakštui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), Palanga, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, mokosi Žemynos gimnazijoje 12 klasėje, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8p.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis V. G. 2011-12-21 apie 10.30 val. viešoje vietoje, Vytauto Didžiojo gimnazijos, esančios S. Daukanto g. 31, Klaipėdoje, koridoriuje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, o būtent, priėjęs prie E. Z., iš chuliganiškų paskatų papurškė į jį dezodorantu, o šiam jį nustūmus rankomis, spyrė pastarajam vieną kartą koja į krūtinės sritį, viena ranka apglėbė jo kaklą ir palenkė galvą žemyn, o kita ranka sudavė jam vieną smūgį kumščiu į kaktą. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, V. G. 2011-12-21 apie 12.45 val. viešoje vietoje, Karoso gatvėje, Klaipėdoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, o būtent, priėjęs prie E. Z., iš chuliganiškų paskatų du kartus koja spyrė pastarajam, pataikydamas į krūtinės bei pilvo sritis, nuo ko pastarasis pargriuvo ir pargriuvusiam kumščiais smogė ne mažiau nei 5 smūgius į įvairias kūno vietas ir pasišalino. Apie 13:00 val. V. G. tęsdamas nusikalstamą veiką, priėjo prie E. Z., ėjusio Karoso gatve, ir sudavė pastarajam du kartus kumščiu į pilvą, o E. Z. bandant apsiginti, V. G. viena ranka apglėbęs pastarojo kaklą, laikė galvą, o kitos rankos kumščiu tris kartus smogė pastarajam į veidą, padarydamas kraujosruvą ir gleivinės įtrūkimą viršutinės lūpos kairėje, galvos sumušimą, kliniškai diagnozuotą galvos smegenų sukrėtimą, kliniškai diagnozuotą krūtinės ląstos kairės pusės sumušimą, odos nubrozdinimus dešinės plaštakos III piršto-delnakaulio sąnario srityje, nosies kaulų lūžimą, dešinės plaštakos I-II pirštų dalinį raiščių plyšimą, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu V. G. sutrikdė visuomenės tvarką ir rimtį bei iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo žmogų.
Be to, V. G. 2012-02-20 apie 10.00 val., viešoje vietoje, Žemynos gimnazijos pirmojo aukšto koridoriuje, esančiame Kretingos g. 23, Klaipėdoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, sudavė D. M. ne mažiau kaip 3 smūgius kumščiais į galvos sritį, padarydamas jam kairės akies sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis, muštinėmis žaizdomis akies vokuose, tinklainės sumušimu, tinklainės plyšimu, kraujo išsiliejimu į stiklakūnį, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiais veiksmais V. G. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei nesunkiai sužalojo žmogų.
Kaltinamasis V. G. savo kaltę pripažino ir parodė kad šiuo metu mokosi Klaipėdos Žemynos gimnazijoje, yra dvyliktokas, jam dabar 18 metų. Kaltinimo dalį dėl E. Z. sužalojimo pripažįsta, kad jie su E. Z. mušėsi. Nurodė, kad E. Z. nepaminėjo, jog buvo keturi jo draugai ne iš jų mokyklos. Jis nespyrė į krūtinę, o smūgius kumščiais sudavė. Teigė, kad E. Z. Karoso g. jį užsipuolė einantį iš mokyklos, jis gynėsi. Nesutinka su tuo kaip kaltinime išdėstyta įvykių eiga. Viskas vyko 2011 metų gruodžio mėnesį, jis buvo pradėjęs mokytis Vytauto Didžiojo gimnazijoje, buvo vienuoliktokas, naujokas, neturėjo draugų. Stovėjo prie lietuvių klasės kabineto.Atėjo A. N., paprašė dezodoranto pasikvepinti. Jie pradėjo vienas kitam purkšti dezodorantu ir E. Z. įžeidė jį (V. G.) negražiais žodžiais, jis nieko neatsakydamas apipurškė jo švarką. Tada iš E. Z. sulaukė smūgio. E. Z. visą laiką bandydavo klasėje jį pašiepti, kadangi buvo naujokas. Kai nusisuko norėdamas įsidėti dezodorantą ir telefoną į kuprinę, E. Z. smūgiavo jam iš kojos tiesiai į šonkaulius, todėl jis nenuėjo į pamoką. Tai matė D. B. ir A. N.. Atsisukus pradėjo kivirčytis, tada vienas į kitą kibo, pradėjo grumtis ir suskambėjus skambučiui D. B. ir E. Z. klasiokas juos išskyrė ir nusitempė E. Z. į klasę. Jis nuėjo į valgyklą ir atsisėdo, nes jam labai skaudėjo. Nuskambėjus skambučiui susitiko savo klasioką T. B., kuris pasakė, kad turi nuvažiuoti iki namų pasiimti įrankių darbų pamokai. Kadangi blogai jautėsi, važiavo iki T. B. namų. Gavo iš nežinomo numerio žinutę- pasiūlymą kuo greičiau susitikti prie mokyklos įėjimo.Vėliau išsiaiškino, kad žinutę rašė E. Z.. Jis parašė, kad yra išvykęs, bus už 10-15 minučių. Kai atvažiavo prie mokyklos, E. Z. stovėjo vienas, T. B. pasakė, kad jis neitų, norėjo vienas pakalbėti, susitaikyti. Susitiko su E. Z. Karoso gatvėje, perėjęs perėją, E. Z. jam pradėjo priekaištauti dėl jo elgesio, pradėjo smūgiuoti. Jis to nesitikėjo, laikė rankas įsikišęs į kišenes, parvirto nuo smūgio, neišlaikęs pusiausvyros. Atsitraukęs paėjo už kampo, o ten buvo keturi E. Z. draugai, jie grasino susidoroti, ragino E. Z. muštis. Po muštynių nuėjo iki mašinos, pasidėjo suplėšytą striukę, nuėjo į mokyklą, kur sutiko E. Z., kuris jam vėl smogė, jie susimušė. Atėjo V. V., palydėjo jį iki darbų mokytojos kabineto, kur jis nusivalė kraują ir po to išvažiavo namo. Pripažįsta, jog buvo priverstas gintis ir gindamasis padarė žalą. Teigė, kad atliko ne visus kaltinamajmae akte nurodytus veiksmus. Nepripažįsta, kad pribėgo ir spyrė E. Z. į krūtinę koja. Prie jo priėjo E. Z., parodė savo suplėšytą striukę, tada ir jis jam parodė savo suplėšytą striukę, tada E. Z. iškart smūgiavo jam į galvą šešis kartus, jis atsitrenkė į sieną, atsistojo, tada vėl į jį kibo, susigrūmė ir jis trenkė A. Z. į nosį. A. Z. pradėjo bėgti kraujas, o jis nuėjo link mokyklos. Jam buvo prakirsta lūpa, tačiau į medikus ar policiją nesikreipė. Parodė, kad su D. M. nėra pažįstami, konfliktų nėra buvę, o konfliktas įvyko dėl Facebook. Šeštadienį D. M. pakomentavo, atsakydamas į jo draugo M. Ž. komentarą. Jis parašė į D. M. komentarą, kuris jo draugą išvadino „debilu“, jis D. M. pavadino „duchu“. Atėjęs į mokyklą, po dviejų pamokų jis sėdėjo valgykloje su B. K.. Atėjo L. ir pasakė, kad jo ieško D. M.. Išėjęs iš valgyklos, eidamas link laiptų, pajuto smūgį į galvą. Smūgis buvo į pakaušį, nesitikėjo, kad tai galėjo padaryti D. M.. Muštynės įvyko per 30-40 sekundžių. Pajutęs smūgį, jis automatiškai atsisuko norėdamas apsiginti ir sukdamasis smūgiavo. E. G. atbėgo ir juos išskyrė. Pripažino, kad jis D. M. sudavė 2-3 smūgius, į kurias vietas, negalėjo pasakyti, nes nesitaikė, kumštyje nieko neturėjo. Pamokos metu pastebėjo, kad kraujuoja jo lūpa, ją prakirsti galėjo D. M.. Atėjo socialinė pedagogė, nusivedė jį pas save į kabinetą, paklausė kaip viskas buvo, tėvų telefono numerio paprašė, liepė parašyti pasiaiškinimą. Po to jis nuėjo pas medicinos seserį, nes galvą skaudėjo ir kraujavo lūpa, tačiau seselė į jį nelabai reagavo, rūpinosi D. M.. Atvykęs tėtis nusivežė jį pas medikus. Lankantis pas socialinę pedagogę, pastaroji pasakė, kad D. M. prisipažino pirmas trenkęs, todėl ir nesikreipė į policiją. Girdėjo po įvykio, kad D. M. gulėjo ligoninėje ir po savaitės atėjo į mokyklą. Negali pasakyti, ar sudavė D. M. smūgį ties akimis. Žino, kad sudavė į veido sritį. Jis žiedų nenešioja, D. M. yra priešiškai nusiteikęs po įvykio. Jis norėjo su juo taikytis. Gailisi kad sužalojo, tačiau taip pasielgė gindamasis. Jiems abiems padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Po muštynių jam dažnai skauda galvą, lankosi pas gydytojus. Planuoja stoti mokytis laivininkystės. Po šio įvykio jis suprato, kad D. M. pasielgė taip, kaip Facebook rašė, t.y., kad pirmadienį susidoros. Tikriausiai tą ir mėgino padaryti. Apytiksliai D. M. sudavė keturis smūgius, o jis D. M. sudavė ne daugiau trijų smūgių. Nurodė, kad D. M. jį užpuolė, pripažino, kad sudavė nukentėjusiajam gal 2-3 smūgius, bet ne 8. Sumušė D. M. gindamasis. Po įvykio santykiai su D. M. yra tokie, kad nesusitinka su juo. Norėjo taikytis su D. M., bet jis neatvyko.
Nukentėjusysis E. Z. parodė, kad du mėnesius su V. G. abu mokėsi Vytauto Didžiojo gimnazijoje 11 klasėje. 2011 m. gruodžio 21 d. prie mokyklos tualeto per pertrauką V. G. jam papurškė dezodoranto į krūtinę. Jis V. G. nustūmė rankomis, tada šis vėl papurškė dezodoranto jam į veido sritį. Jis dar kartą V. atstūmė. Ką V. sakė – neatsimena. Tada V. spyrė koja į krūtinės sritį, paėmė už kaklo, palenkė galvą ir iš kumščio trenkė į kaktą. Jis bandė ištrūkti. V. jį paleido ir pabėgo koridoriumi. Visa tai matė jo klasiokas D. B.. Po skambučio jis nuėjo į pamoką, o V. G. neatėjo. Pamokos metu jam skambino asmuo iš nepažįstamo numerio, bet jis neatsiliepė. Kai pasibaigė pamoka, sutiko V. draugą V. V., paprašė V. mobilaus telefono numerio. Iš gauto numerio suprato, kad per pamoką jam skambino V.. Jis nuėjo pas mokyklos seselę, sakė, kad susitrenkė kaktą, buvo guzas ir skaudėjo. Po to bandė paskambinti V., tačiau jis neatsiliepė, po to pats V. paskambino ir siūlė susitikti, pasišnekėti. Sutarė susitikti mokyklos foje. Jis laukė V. apie pusę valandos foje, bet jis neatėjo. Išėjęs į lauką, ėjo Karoso gatve link Mažvydo alėjos, privažiavo pilkos spalvos automobilis ,,Peugeot 206“, kurį vairavo jo klasiokas T. B.. Iš šio automobilio išlipo V., automobilis nuvažiavo, o V. priėjo prie jo, spyrė į krūtinę, apkabino iš nugaros, bandė pargriauti. Jis trenkė V. alkūne į veidą, V. nuo smūgio pritūpė. Po kiek laiko V. atsistojo, spyrė antrą kartą, jis nukrito šonu, dešine ranka atsirėmė į asfaltą. Tada V. jį užgulė ir sudavė ne mažiau 5 smūgių į įvairias kūno vietas, išskyrus į galvą. Jis bandė atsistoti, kabinosi už jo striukės kišenės, suplėšė ją. Tada V. užtempė jam ant galvos striukę, pasitaisęs striukę, V. jis nebematė. Tuo metu aplinkui buvo daug žmonių, bet niekas neįsikišo. Po to jo veidas buvo kruvinas, ėjo toliau Karoso g. į parduotuvę nusipirkti vandens. Maždaug po 10 minučių nuo muštynių vėl pamatė einančius V. ir T.. V. laikė rankoje striukę ir pasakė: ,,Žiūrėk, ką padarei“, jis atsakė, kad V. pats dėl to kaltas, o V. pradėjo keiktis ir sudavė jam dar 3 smūgius su kumščiu į pilvą. Jis gindamasis trenkė kumščiu į veidą ir nuo V. atsitraukė. V. vėl paėmė jį už kaklo, palenkė ir sudavė 3 smūgius kumščiu į nosį, tada pabėgo link mokyklos. Jis nuėjo į parduotuvę, nusipirko vandens, nusiplovė veidą, nes stipriai bėgo kraujas, nuėjo į mokyklą, parašė paaiškinimą, po to - pas mamą į darbą. Mama nuvežė jį į ligoninę, kur jam buvo nustatytas galvos smegenų sutrenkimas, krūtinės sumušimas, plaštakos raiščių plyšimas, nosies kaulų lūžimas, lūpa buvo ištinusi, ranka – sugipsuota. Ligoninėje gulėjo 1 dieną. Po to apie mėnesį laiko negalėjo sportuoti, pamokų nepraleido, nes buvo kalėdinės atostogos. Kodėl V. taip pasielgė, jis nežino, su V. turėjo tik vieną bendrą pamoką, nebendravo, galbūt V. norėjo pajuokauti. Susitaikė su V. G., atleidžia jam.
Nukentėjusysis D. M. parodė, kad 2012 m. vasario 18 d. kompiuteryje ,,Facebook“ tinklalapyje pamatė nešvankią M. Ž. žinutę. Jis pakomentavo, kad jam nekiltų ranka taip parašyti. Anksčiau V. G. pažinojo tik iš matymo, V. mokėsi 11 klasėje, o jis – 10-oje. V. G. parašė jam žinutę, jis atrašė jam, kad jis nieko nerašinėtų. V. G. jam atrašė: ,,Lopas tu, skeiteri, mokykloje būsi apspjautas“. Jis parašė: ,,Atslysk“. V. G. toliau rašė panašias žinutes. Jis atrašė: ,,Praslysk, čiobreli“. Paaiškino, kad jis yra riedlentininkas ir pavadinimas „skeiteriu“ jį žeidžia. Po kelių dienų atėjo į ,,Žemynos“ mokyklą, kalbėjo su draugais E. S. ir L. L., išgirdo šauksmą: ,,Kur tas duchas?‘‘. Suprato, kad V. su agresyvia veido išraiška ieško jo. V. kėlė rankas, norėdamas jam trenkti, o jis iškėlė rankas, kad apsigintų, nes anksčiau jau buvo nukentėjęs nuo V.. V. G. buvo sumušęs jį 2010 m. vasarą, kai buvo kavinėje su mergina. Dėl kokių priežasčių V. G. jį tada sumušė, nežino. Į policiją tada nesikreipė, nes nepatyrė stiprių sužalojimų. 2012-02-20 V. G. sudavė apie 8 smūgius kumščiu į veidą, kaktą, akį, jautė, kad jam smūgiuoja kažkokiu geležiniu daiktu – kastetu ar kažkokiu panašiu daiktu. Bandė gintis dengdamasis, bet nukrito, nes nebeturėjo jėgų, jautė, kad kažkas jį pagavo, laikė. Jis žiebtuvėlio nesinešioja, neigė užpuolęs V. iš nugaros. V. nubėgo. Jį (D. M.) įvedė į valytojos kambariuką, atėjo direktorės pavaduotoja. Viskas vyko šalia valgyklos 1 aukšte. Šalia jo stovėjo L. ir E., kas dar matė šį įvykį, nežino, buvo nuskambėjęs skambutis. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje jis gydėsi 3-4 dienas. 3 mėnesius buvo atleistas nuo kūno kultūros. Specialistai sakė, kad jo akyje yra siūlės, degeneracija, žada važiuoti atlikti tyrimus į Kauną. Jam darė 2 operacijas lazeriu, švietė galvą, iki dabar blogai mato, akyse „žaibuoja“. Pasekmės išliks visam gyvenimui, nes jam buvo padarytas kairės akies sužalojimas. Pačiame akies kampe buvo išdrėksta, specialistai sakė, kad su ranka negalėjo taip pradrėksti, turėjo tai padaryti kietu daiktu. Nukentėjusysis taip pat parodė, kad palaiko civilinį ieškinį, prašo atlyginti 429 Lt turtinę žalą ir 20000 Lt - neturtinę žalą, 2500 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Teigė, kad mokykloje dar ir dabar jaučia spaudimą, prie jo kabinėjasi, pravardžiuoja ,,ožiu“, bijo, kad V. jo neužpultų. Mokykloje girdėjo kaip V. kitą dieną gyrėsi draugams, kad sumušė D., kad davė jam į galvą. Neketina atleisti V. G., net jei jis ir atsiprašytų, nes dėl V. veiksmų patyrė didelę moralinę žalą, iki įvykio neturėjo regėjimo problemų, regėjimas nusilpęs iki 0,7. Gyvena tik su tėčiu, mama – mirusi, turi vyresnįjį brolį, pats nėra nieko gyvenime sumušęs.
Nukentėjusysis A. M. parodė, kad šių metų vasario 21 d. apie 10 val. jam paskambino ,,Žemynos“ gimnazijos seselė, pasakė, kad sumuštas jo sūnus, jam kažkas blogai su akimi. Kadangi tuo metu negalėjo išeiti iš darbo, prašė, kad iškviestų greitąją pagalbą. Sūnus sakė, kad jį sumušė V.. Sūnus buvo jam sakęs, kad V. prie jo kabinėdavosi, vadindavo „lochu“, jaučia jo sūnui antipatiją. Vaikų ligoninėje nebuvo akių skyriaus, kur galima būtų jo sūnų nuodugniai apžiūrėti, todėl jį paguldė į Klaipėdos universitetinę ligoninę, kur akių ligų skyriuje švietė galvą. Ligoninėje D. gulėjo 4 dienas, savaitę buvo atleistas nuo pamokų lankymo. Gydytojos B. ir J. apžiūrėjo jo akį lazeriu, sakė, kad yra trūkusi akies tinklainė, liepė ir toliau reguliariai lankytis pas gydytoją J.. Akyje yra susiūta tinklainė. Jei ji atsisluoksniuos, toje vietoje rinksis skysčiai ir pradės blogėti regėjimas. Gydytoja sakė, kad reikės pastoviai stebėti akį, pradžioje kas savaitę, po to kas mėnesį, vėliau po 3 mėnesių. Taip pat sakė, kad yra degeneracija – gali būti akies pablogėjimas, plaukiojimai akyje. Sūnus prieš įvykį buvo trumparegis, o po šio įvykio atsirado drumzlės, jam „žaibuodavo“ akyje, tuo metu susiimdavo už akies. Planuoja važiuoti atlikti tyrimus į Kauną. Gydytoja išrašė siuntimą, sakė, kad reikalingi vaistai imuninei sistemai stiprinti, vitaminas C padės kraujagyslėms, skyrė liuteiną, mėlynes. Po muštynių sūnus bijojo eiti į mokyklą, kad jo vėl nesumuštų. Sūnui draudžiama sportuoti. Jei kaltinamasis atlygintų žalą, atleistų kaltinamajam. Jis vienas augina du vaikus, jo sūnus nekonfliktiškas.
Liudytoja G. P. parodė, kad dirba Vytauto Didžiojo gimnazijoje medicinos sesele, pažįsta kaltinamąjį ir nukentėjusįjį E. Z., jų charakterizuoti negali, 2011-12-21 dieną parašė pranešimą dėl E. Z. sumušimo. Ar V. tėvas buvo atėjęs pas ją, tiksliai neprisimena.
Liudytoja A. A. parodė, kad dirba Vytauto Didžiojo gimnazijoje socialine pedagoge. E. Z. buvo atėjęs pas ją prieš kalėdines moksleivių atostogas apie pietus, po pamokų ir pasakė, kad susimušė su V. G.. Kabinete tuo metu buvo ir seselė G. P.. E. Z. buvo prakirsta lūpa, paraudusi ranka. Pasakė jam, kad reikia paskambinti tėvams, bet Z. sakė, kad mama dirba netoli nuo mokyklos, todėl žadėjo pats pas ją nueiti ir pasakyti. V. G. gimnazijoje pradėjo mokytis nuo rugsėjo mėnesio, buvo naujokas, nieko apie jį pasakyti negali. Nei dėl elgesio, nei dėl pamokų lankomumo su juo problemų nebuvo. Seselė sakė, kad E. pasakojo, jog nešdamas stalą susižalojo. Ar E. sakė, jog jis susimušė ar jį sumušė, tiksliai nežino. Skundų dėl smurto mokykloje nėra buvę. V. G. elgesio nesvarstė, nes jis nebesimokė mokykloje.
Liudytojas D. B. parodė, kad mokosi Vytauto Didžiojo gimnazijoje. 2011 m. prieš Kalėdų atostogas jis sėdėjo kabinete, atėjo E. Z.. V. papurškė E. dezodorantu į viršutinę kūno dalį, E. V. atstūmė, V. vėl papurškė. V. paėmė už šono Z. ir trenkė jam vieną kartą į veido viršutinę dalį. Nematė, ar E. gynėsi, buvo nusisukęs, nenorėjo kištis. Po to jie išsiskyrė. Jis su E. nuėjo į klasę, o V. G. į klasę neatėjo. Su E. jis bendrauja iki šiol, V. G. taip pat buvo jo klasiokas. Mano, kad viskas įvyko dėl to, kad V. G. papurškė dezodorantu. Kas buvo vėliau, jis nežino, E. Z. jam nieko nepasakojo. Ar E. Z. atėjo kitą dieną į mokyklą, neatsimena. V. mokykloje mokėsi iki kalėdinių atostogų, po to išėjo iš mokyklos.
Liudytojas L. L. parodė, kad pažįsta nukentėjusįjį D. M. ir V. G.. V. pažįsta iš matymo, o su D. M. yra draugai. Mokosi ,,Žemynos“ gimnazijoje. 2012 metų vasario mėnesį su E. S. stovėjo ant laiptų, kai ėjo, D. atsiliko nuo jų apie 2 metrus, išgirdo šurmulį, atsisuko ir pamatė, kaip V. netoli valgyklos smūgiuoja D. rankomis iki 5 kartų. D. gynėsi, stūmė V. nuo savęs. Juos išskyrė dvyliktokas. Po to V. sparčiu žingsniu pro juos nuėjo. Negirdėjo jokių žodžių, nes mokyklos koridoriuje buvo šurmulys. D. M. buvo sužalotas. D. buvo prakirsta po dešine akimi. Po muštynių D. išsivedė rūbininkė. Po to D. gulėjo ligoninėje, pasakojo, kad viskas vyko dėl internetinių komentarų, tiksliai dėl ko, nežino. Girdėjo, kad buvo vieno žmogaus žinutė, D. ją pakomentavo ir V. dėl to supyko. Tai buvo pirmas toks atvejis. Ant V. dešinės rankos matė auksinį žiedą su akute, kažką panašaus į vyrišką keturkampį žiedą, skirtą muštynėms. Ant kurio piršto buvo žiedas, neatsimena. Mano, kad su paprastu žiedu negalėjo taip giliai prakirsti.
Liudytojas T. B. parodė, kad mokosi Vytauto Didžiojo gimnazijoje, pažįsta V. G. ir E. Z.. Tą dieną jam buvo laisva pamoka. Tai buvo 2011 m. rudenį, tikslios datos neatsimena, jis ėjo namo, sutiko V.. Girdėjo, kad tarp V. ir E. buvo įvykęs incidentas, kas buvo šio incidento iniciatorius, jis nežino. V. važiavo kartu su juo iki jo namų, mašinoje susirašinėjo žinutėmis, sakė, kad Z. nori susitikti prie mokyklos ir išsiaiškinti santykius. Atvažiavo prie mokyklos aikštelės, išleido V., pastatęs mašiną ir grįždamas į mokyklą, išgirdo prie jos triukšmą. Kai atėjo, Z. priėjo prie V., klausė, ,,ką čia darai, man striukę suplėšei“. V. parodė E., kad jis irgi striukę suplėšė, tada E. trenkė V. į veidą ir pabėgo. Kas pradėjo muštynes, jis nematė. Iš pasakojimų jis suprato, kad E. prieš tai susiginčijo su V.. V. buvo prakirsta lūpa. Z. po muštynių lauke buvo sužalota nosis, bėgo kraujas, nemano, kad nosis buvo lūžusi, nes matė kaip Z. po muštynių stovėjo su draugais. Kai jie mušėsi, jis buvo nuo jų 4 m atstumu. Muštynių vietoje taip pat buvo ir E. draugai. Teigė, kad Z. užpuolė V., Z. priėjo ir trenkė, o V. gynėsi. V. buvo nugriuvęs ant laiptų, kai atsikėlė, tada prasidėjo muštynės.
Liudytojas B. K. parodė, kad mokosi ,,Žemynos“ gimnazijoje, pažįsta kaltinamąjį V. G. ir nukentėjusįjį D., nei vienas iš jų nėra jo klasiokai. Su V. šiuo metu yra geri pažįstami, tuo metu, kai vyko muštynės, su V. mažai bendravo. 2011 metais, tikslios datos neatsimena, su V. ir L. T. buvo valgykloje.Suskambėjo skambutis, todėl ėjo iš valgyklos į pamoką, V. ėjo pirmas, jis ėjo paskui V., o L. T. ėjo paskui jį. V. ėjo pirmas ir D. jį puolė iš už nugaros ir su plastmasiniu žiebtuvėliu trenkė V. į pakaušį 4 kartus, buvo agresyviai nusiteikęs, kodėl – nežino, negirdėjo, kad jie buvo dėl ko nors susipykę. V. pradėjo gintis, smogė D. į veidą. Atėjo E. ir juos išskyrė. V. jis pats negynė, kad neturėtų problemų. Teigė, kad V. paprastai yra ramus, nesimuša. Kai D. užpuolė V., jis nuo V. buvo 2 metrų atstumu. D. M. buvo vienas. Nuo valgyklos durų viskas vyko apie 1 - 2 m atstumu. Nuo valgyklos durų iki laiptinės buvo 3 - 5 m. V. G. po muštynių sakė, kad jam skauda galvą. D. ir G. rūko. Nėra pastebėjęs, kad V. turėtų žiedą. L. nepažįsta, jo įvykio vietoje nematė. Pažįsta E. Z., iki 2012-01-13 mokėsi Vytauto Didžiojo gimnazijoje. 2011-12-21 apie 12.00 val. prie mokyklos lauke mušėsi E. Z. ir V. G.. E. buvo su keturiais savo draugais. Matė, kad E. sudavė V. ne mažiau kaip tris smūgius į veidą, po kurių V. parkrito. Kai V. atsistojo, jie susikibo, bandė suduoti smūgius vienas kitam. Kiek smūgių jie sudavė veinas kitam, neatsimena. Iš kažkurio Karoso gatvės namo išėjusi moteris liepė jiems liautis ir jie nustojo muštis. Iš kitų moksleivių girdėjo, kad konfliktas tarp jų prasidėjo dėl to, jog V. papurškė į E. dezodorantu.
Liudytojas A. N. parodė, kad mokosi Vytauto Didžiojo gimnazijoje, E. Z. ir V. G. buvo jo klasiokai, matė visus įvykius nuo pradžių, teigė, kad per pertrauką V. G. netyčia apipurškė E. Z. dezodorantu. E. Z. V. pastūmė ir trenkė jam, spyrė koja į krūtinę. Jie pradėjo aiškintis, bet prasidėjo pamoka. Po pamokų, maždaug po 1 valandos, E. Z. pasikvietė 4 draugus, kieme pradėjo muštis su V.. Keturi E. Z. draugai apstojo V.. Kai V. parodė E., kad suplėšė striukę, E. priėjo prie V. ir jam trenkė. V. G. tada buvo vienas, jis gynėsi, buvo nugriuvęs ant žemės, jo lūpa kraujavo. E. Z. nosis nebuvo lūžusi, bet kraujavo. Jie patys nutraukė muštynes. E. Z. išėjo su draugais.
Liudytojas K. M. parodė, kad kaltinamasis su nukentėjusiuoju nėra jo klasiokai, nė su vienu iš jų nedraugauja. Įvykio dieną jis su P. Č. ėjo iš rūbinės į valgyklą, pamatė prie kriauklės D., ant suoliuko už maždaug 1-2 metrų sėdėjo D. draugai. P. D. paklausė, ko laukia, D. atsakė, kad tuoj pamatys, rankose D. turėjo geltoną žiebtuvėlį. Po kelių minučių iš valgyklos išėjo V. su draugais, V. ėjo paskui draugus. D. užpuolė V., 3-4 kartus smūgiavo su žiebtuvėliu V., kuriam tai buvo netikėta. V. atsisuko ir gindamasis trenkė D. su ranka taip pat 3-4 smūgius. Atbėgo E. ir juos išskyrė, nei V., nei D. draugai jiems nepadėjo. Tada jis išėjo į pamoką ir nematė kokie sužalojimai buvo padaryti. Paaiškino, kad V. su D. buvo dėl kažko susipykę, dėl ko, jis nežino. Įvykį matė rūbininkė. Socialinei pedagogei nenurodė, kad buvo prie valgyklos. Vėliau E. B. jam sakė nueiti pas socialinę pedagogę papasakoti, kas įvyko, ir nuėjo kartu su P. Č..
Liudytojas P. Č. parodė, kad mokosi ,,Žemynos“ gimnazijoje, nei V., nei D. nėra jo klasiokai. Tai buvo 2011 m., tiksliai datos neatsimena. Tada jis su K. ėjo nuo rūbinės link valgyklos, prie valgyklos durų stovėjo D., šalia jo stovėjo D. draugai. Jis paklausė D., ko jis laukia, D. atsakė, kad ,,tuoj pamatysi“. Iš valgyklos išėjo V. su 2-3 draugais. D. pribėgo priekiu ir trenkė V. į veidą kumščiu 2-3 smūgius. V. gynėsi, pataikė porą kartų D.. D. apsvaigo, bet nukritę ant žemės nebuvo. Pribėgo E. ir juos išskyrė. Jis (P. Č.) nenorėjo kištis, todėl D. su V. neskyrė. Teigė, kad muštynes pradėjo D., kas vyko prieš tai, jis nežino. Neatsimena, ar D. V. ką nors sakė, nes viskas vyko seniai. Ar turėjo D. ką nors rankose, jis nematė. Nurodė, kad po to šnekėjo vaikinai, jog D. turėjo žiebtuvėlį, o V. nieko neturėjo, D. V. sužalojo gindamasis. D. buvo prakirsta po akimi, bėgo kraujas. Įvykį galėjo matyti mokyklos budinčioji, per kitą pertrauką jį pasikvietė socialinė pedagogė, kuriai jis papasakojo kas atsitiko.
Liudytojas L. T. parodė, kad mokosi ,,Žemynos“ gimnazijoje, nėra D. ir V. klasiokas, nė su vienu iš jų nebendrauja, tik pasisveikina. Viskas vyko 2011 m., datos tiksliai neatsimena. Tada ėjo į valgyklą, prie kurios stovėjo D. ir paklausė jo, ar nematė V., jis atsakė, kad nematė. Valgykloje stovėjo V. ir B.. Jis įėjo į valgyklą, pasakė V., kad jo ieško D.. Visi trys išėjo iš valgyklos, jis išėjo, jam už nugaros ėjo V.. Jis, išėjęs iš valgyklos, iškart atsisuko, nes žinojo, kad D. su V. vienas kito ieško. D. netikėtai trenkė vieną kartą ranka V. į pakaušį - kairę veido pusę, iš šono V.. D. rankose turėjo plastikinį geltonos spalvos žiebtuvėlį. Ką D. tada sakė, jis neatsimena. V. gindamasis sudavė D. iš kumščio 2-3 kartus, pataikė į akį, rankose nieko neturėjo. Po to juos atitraukė E.. Po įvykio sužinojo, kad kažkas prieš tai tarp D. ir V. įvyko susirašinėjant per Facebook‘ą. Po įvykio direktorei parašė, kas įvyko.
Liudytojas E. S. parodė, kad V. pažįsta iš matymo, mokosi kartu su juo ,,Žemynos“ gimnazijoje, D. yra jo draugas. Viskas vyko prie valgyklos 2012 m. vasario mėnesį. Po skambučio į pamoką jis lipo laiptais į viršų su L. L.. D. ėjo atsilikęs. Išgirdo šurmulį, atsisuko, pamatė, kad D. muša V., kuris sudavė D. į veidą daugiau nei 10 smūgių. D. rankose neturėjo nieko, o V. turėjo kažką blizgančio rankose, ką tiksliai, negali pasakyti. Juos išskyrė vienas moksleivis, kurio jis nepažįsta. D. iškėlė rankas, gynėsi. Muštynių pradžios jis nematė, nes lipo 2 metrų atstumu nuo D.. Nematė, kad D. būtų sudavęs smūgius V.. Po įvykio V. pabėgo į viršų. D. bėgo kraujas iš kairio antakio, buvo ištinusi akis, kraujavo akies srityje, tiksliai visko neatsimena. V. nebuvo sužalotas. Po įvykio jis pats nuėjo į pamoką, po to rašė paaiškinimus. Su D. jie yra klasiokai. Kas pradėjo muštynes, jis nematė. Žino, kad D. su V. susipyko dėl susirašinėjimo per Facebook. V. parašė šiame interneto puslapyje, kad kažkas bus pirmadienį. Jam tai pasakojo D.. Įvykį taip pat matė L., budinčioji, po to priėjo seselė. Po įvykio D. blogai mato, girdėjo, kad nešioja linzes.
Liudytojas L. S. parodė, kad mokosi ,,Baltijos“ gimnazijoje, važiavo pietauti, ėjo pro Vytauto Didžiojo gimnaziją, iš toli matė, kad kažkas vyksta. Pažįsta E. Z., o G. nepažįsta, paklausė E., kas vyko, jis atsakė, kad jį sumušė. Muštynių jis nematė, kai priėjo, muštynės jau buvo pasibaigusios. E. Z. iš nosies bėgo kraujas, aplinkui buvo daug gimnazijos mokinių, ar tarp jų buvo G., neatsimena. E. Z. jam nieko nepasakojo apie tai, dėl ko jį sumušė.
Liudytojas V. V. parodė, kad mokosi Vytauto Didžiojo gimnazijoje. V. jis pažįsta nuo pirmos klasės, E. pažinojo iš matymo, dabar yra su juo klasiokai. Žinojo, kad tarp V. ir E. buvo nesutarimų. Tą dieną E. paprašė jo, kad duotų V. telefono numerį, jis telefono numerį davė. Per pamoką kažkoks klasiokas pasakė, kad lauke vyksta muštynės. Per langą pamatė, kaip V. su E. voliojasi ant žemės. Šalia stovėjo E. draugai. Po to mokytoja juos nuvarė nuo lango, nes vyko pamoka. Po kažkurio laiko per langą pamatė, kad V. su T. B. grįžta, prie jų priėjo E.. V. norėjo parodyti jam striukę, o E. smogė jam į veidą. Po to jie mušėsi, po 20-30 sekundžių išsiskyrė. Žino, kad E. Z. per Naujųjų metų vakarėlį su kažkuo konfliktavo. V. konfliktų vengia, ieško kompromiso.
Liudytoja L. B. parodė, kad dirba ,,Žemynos“ gimnazijos rūbinėje. Buvo prasidėjusi pamoka, budintis mokytojas jau buvo nuėjęs į pamoką, ji ėjo uždaryti rūbinės duris, kai pamatė, kad prie rūbinės būriuojasi daug mokinių, du iš jų boksuojasi. Nukentėjusiojo veidas apsipylė krauju, įvedė jį į savo kambariuką, nukentėjusiojo akis buvo sužalota. Kaltinamąjį už rankos patraukė buvęs mokyklos dvyliktokas, išskyrė juos. Ji paprašė, kad iškviestų sesutę. Kuris kurį pradėjo mušti, ji nematė, taip pat nematė, ar buvo sužalotas V..
Liudytoja V. M. parodė, kad dirba ,,Žemynos“ gimnazijoje socialine pedagoge. Tą dieną, tikslios datos nenurodė, jai pranešė, kad susimušė mokiniai, ji nuėjo į valytojos persirengimo kambarėlį, kur buvo D., jo akis pasruvusi krauju. Ji paskambino D. tėčiui, kuris paprašė iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Kai klausė V. ir D., kas įvyko, jie pasakojo, kad viskas vyko po susirašinėjimo. D. sakė, kad jis pirmas sudavė V. G., G. buvo prakirsta lūpa, jam nekvietė greitosios, nes jis neatrodė sužeistas. Vaikai, kurie matė įvykį, parašė paaiškinimus, D. parašyti paaiškinimą ji neprašė. Nei V., nei D. neturėjo anksčiau elgesio pažeidimų. Tai buvo vienas įvykis, po kurio buvo iškviesti jų tėvai, abu gavo iš direktorės po pastabą. K. M. ir E. B. paaiškinimus parašė savo noru, ji jų nekvietė. Jai sakė, kad D. pirmas sudavė smūgį, nes V. jį įžeidė, pasakė negražų žodį.
Liudytoja D. U. parodė, kad dirba ,,Žemynos“ gimnazijoje sveikatos specialiste. Tą dieną ji buvo kabinete, atėjo valytoja ir pasakė, kad yra kruvinas vaikas. D. akis buvo sužalota po apatiniu voku, kraujavo iš akies kampo. Ji nusivedė jį į kabinetą, sprendė ką daryti. Atėjo socialinė pedagogė. Skambino tėčiui, D. buvo reikalinga medicininė pagalba. D. išvežė į ligoninę. Socialinė pedagogė kvietė V. tėtį. V. tėtis priekaištavo jai (D. U.), kad ji iškvietė greitąją pagalbą, sakė, kad čia nieko ypatingo neatsitiko, vaikai susistumdė ir viskas. V. nebuvo sužalotas, jis stovėjo už socialinės pedagogės kabineto durų. D. ateidavo pas ją po įvykio, prašydavo sulašinti jam vaistus į akį.
Specialistas R. P. Pečkus paaiškino, kad D. M. jis neapžiūrėjo, jam buvo pateikti medicininiai dokumentai, pagal kuriuos ir buvo surašyta išvada. Kad D. M. buvo sumuštas buku daiktu - tai bendras apibūdinimas. Kokiu konkrečiai – jis negali atsakyti. Galėjo būti ir kumščiu, ir žiebtuvėliu suduota. Nurodė, kad galima su kumščiu padaryti tokią kirstinę žaizdą, kokia padaryta D. M., nes toje vietoje eina aštri briauna, kai traumuojami raumenys, ji gali prakirsti ir palikti tokią žymę. Sužalojimas padarytas vienu smūgiu. Jei keletą kartų suduoda į vieną vietą, neužsifiksuoja kaip nauji sužalojimai. Sužalojimas padarytas nuo ne mažiau nei vieno smūgio, neįtikima, kad būtų 8-10 smūgių į tą pačią vietą suduota, nebent gulinčiam žmogui. Smegenų sutrenkimas gali būti ir nuo smūgio į akį. V. G. buvo atvykęs su tėvu. Jis apžiūrėjo jį, vaikino lūpa buvo patinusi, toks patinimas greitai praeina. Iš vidinės lūpos pusės nustatyta kraujosruva, plaukų augimo zonoje taip pat buvo kraujosruva. Pakaušio sritį jis galėjo susižaloti kažkur atsitrenkdamas. Viskas įvyko dviejų kontaktų pasekoje.
Iš 2011-12-22 A. Z. pareiškimo matyti, kad ji kreipėsi į Klaipėdos miesto 1-ąjį policijos komisariatą nurodydama, kad V. G. 2011-12-22, apie 11.00 val. papurškė jos sūnui E. Z. dezodorantu į veidą, spyrė koja jam į krūtinę ir trenkė kumščiu į veidą (kaklą). Po to, po pamokų, lauke prie mokyklos apie 13.00 val. V. G., užspaudęs su ranka galvą sudavė E. Z. kumščiu į veidą, nosį, galvą, E. Z. virsdamas, susižalojo dešinę ranką, kabinosi į V. G. striukę ir alkūne sudavė jam į galvos sritį (t. 1, b.l. 2).
Iš ataskaitų apie nusikaltamas veikas žiūryklės matyti, kad 2011-12-21, 16.39 val. iš Klaipėdos vaikų ligoninės Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo gautas pranešimas, jog į Vaikų ligoninę apie 14.35 val. atvyko E. Z., kuris paaiškino, kad 2011-12-21 apie 11.00 val. Vytauto Didžiojo gimnazijoje ir 13.00 val. šalia gimnazijos jį sumušė V. G.. E. Z. diagnozuotas veido sumušimas, galvos smegenų sukrėtimas, dešinės plaštakos 1 ir 2 piršto raiščių dalinis plyšimas, krūtinės sumušimas, E. Z. paguldytas į traumatologinį skyrių (t. 1, b.l. 6, 7).
Iš specialisto išvados Nr. G1975/11 (03) matyti, kad E. Z. padaryta: galvos sumušimas su nosies kaulų lūžimu, kraujosruva ir gleivinės įtrūkimu viršutinės lūpos kairėje, kliniškai diagnozuotu galvos smegenų sukrėtimu, kliniškai diagnozuotas krūtinės ląstos kairės pusės sumušimas, dešinės plaštakos I-II pirštų dalinis raiščių plyšimas, odos nubrozdinimas dešinės plaštakos III piršto-delnakaulio sąnario srityje. Nurodytus sužalojimus E. Z. galėjo įgauti bukos traumos pasekoje, paveikus nurodytas galvos, rankos, krūtinės vietas kietais bukais daiktais – sumušant ar atsitrenkiant. Pagal nustatytą sužalojimų lokalizaciją E. Z. kūne išskiriamos mažiausiai trys trauminio poveikio vietos (nosis su viršutine lūpa, dešinė plaštaka, krūtinės ląstos kairė pusė). Sužalojimus E. Z. patyrė galimai 2011-12-21. Tiek dėl nosies kaulų lūžimo, tiek dėl dešinės plaštakos I-II pirštų dalinio raiščio plyšimo E. Z. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą (t. 1, b.l. 23, 24).
Iš 2012-02-20 A. M. pareiškimo matyti, kad jis kreipėsi į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto pirmąjį policijos komisariatą nurodydama, kad 2012-02-20, 10.00 val. Žemynos gimnazijoje jo sūnų D. M. sumušė bendramokslis V. G. (b.l. 11).
Iš ataskaitų apie nusikaltamas veikas žiūryklės matyti, kad 2012-02-20, 12.51 val. iš Klaipėdos universistetinės ligoninės Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo gautas pranešimas, jog į šią ligoninę Greitoji medicinos pagalba 10.40 val. pristatė D. M., kuris paaiškino, kad 2012-02-20 apie 10.00 val. Žemynos gimnazijoje jį sužalojo pažįstamas asmuo. D. M. buvo diagnozuotas kairės akies ir veido sumušimas. Jis paguldytas į akių ligų skyrių (t. 1, b.l. 12, 13).
Iš specialisto išvados Nr. G584/12 (03) matyti, kad D. M. buvo nustatytas kairės akies sumušimas su podinėmis kraujosruvomis, muštinėmis žaizdomis akies vokuose, tinklainės sumušimu, tinklainės plyšimu, kraujo išsiliejimu į stiklakūnį. Nurodytą kairės akies sužalojimą D. M. galėjo patirti bukos traumos pasekoje, sumušus akies sritį kietu buku daiktu neužilgo iki patenkant į gydymo įstaigą. Sužalojimus D. M. patyrė galimai 2012-02-20 paros pirmoje pusėje. D. M. sužalojimai lokalizuojasi kairės akies aplinkoje ir šiuos sužalojimus jis galėjo patirti ir vieno trauminio poveikio į akies sritį pasekoje. Dėl tokių sužalojimų D. M. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą (t. 1, b.l. 90, 91).
Iš specialisto išvados Nr. G 356/12 (03) matyti, kad V. G. nustatyti šie sužalojimai: apatinės lūpos minkštųjų audinių patinimas dešinėje su kraujosruva, gleivinės įtrūkimu lūpos vidiniame paviršiuje, poodinė kraujosruva sprando – pakaušio riboje gavosi dviejų trauminių poveikių kietais bukais daiktais į apatinės lūpos bei pakaušio sritį pasekoje. Pagal poodinių kraujosruvų spalvą, žaizdos stovį galima teigti, kad šiuos sužalojimus V. G. patyrė paros bėgyje iki objektyvios apžiūros, galimai nurodytu laiku, t.y. 2012-02-20 paros pirmoje pusėje. Dėl nurodytų sužalojimų V. G. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b.l. 163).
Iš gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, kad Klaipėdos teritorinė ligonių kasa dėl D. M. gydymo patyrė 3164,83 Lt išlaidų, dėl E. Z. gydymo -265, 05 Lt (t. 1, b.l. 144-145).
Kaltinamojo V. G. kaltė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, už E. Z. sveikatos sutrikdymą pilnai įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais aukščiau aptartais įrodymais: paties kaltinamojo, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, specialisto išvadomis.
Motyvuojamoji dalis
BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors šis BK straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Tuo tarpu jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis t. y. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 135 ar 138 straipsnio atitinkamą dalį. Jei viešosios tvarkos pažeidimas padaromas dėl chuliganiškų paskatų ir dėl to kitam asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Chuliganiškais motyvais laikoma, kai veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinė nutartis Nr. 2K-249/2009).
Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis. Tais atvejais, kai kaltininkas fizinį smurtą naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, keršydamas šiems dėl jų pačių poelgių ir pan., t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiškinančios priežastys, chuliganiškos paskatos (nesunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojanti aplinkybė) neinkriminuojamos (kasacinės nutartys Nr. 2K-454/2011, 2K-314/2012). Smurto veiksmai, nors ir atlikti viešoje vietoje ir sutrikdę viešąją tvarką, ne visada vertinami kaip padaryti dėl chuliganiškų paskatų. Tais atvejais, kai kaltininko viešoje vietoje padarytą smurtinę veiką pirmiausia nulėmė pavydas, kerštas, pyktis ar kitokios paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių ir panašaus pobūdžio (dalykinių, tarnybinių) santykių, chuliganiškas paskatas kvalifikuojanti aplinkybė paprastai neinkriminuojama (kasacinės nutartys Nr. 2K-144/2008, 2K-24/2008, 2K-58/2009). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo E. Z. kilo konfliktas, jie mušėsi. Kaltinamasis šių aplinkybių neneigia, ppripažino, kad E. Z. jis sudavė smūgius, tačiau neigė spyręs E. Z.. Nukentėjusysis E. Z. parodė, kad kaltinamasis papurškė jam dezodoranto į krūtinę, nukentėjusysis jį atstūmė, tada kaltinamasis papurškė nukentėjusiajam dezodoranto į veidą, spyrė į krūtinės sritį, paėmė už kaklo, palenkė galvą ir iš kumščio trenkė į kaktą, jis bandė ištrūkti, kaltinamasis jį paleido ir pabėgo. Taip pat parodė, kad po pamokos jis ėjo Karoso gatve link Mažvydo alėjos, kaltinamasis išlipo iš T. B. automobilio, priėjo prie nukentėjusiojo ir spyrė jam į krūtinę, apkabino iš nugaros, bandė pargriauti. Jis trenkė kaltinamajam alkūne į veidą, kaltinamasis nuo smūgio pritūpė. Po kiek laiko kaltinamasis atsistojo, spyrė antrą kartą, nukentėjusysis nukrito šonu, dešine ranka atsirėmė į asfaltą. Tada kaltinamasis jį užgulė ir sudavė ne mažiau 5 smūgių į įvairias kūno vietas, išskyrus į galvą. E. Z. bandė atsistoti, kabinosi už kaltinamojo striukės kišenės, suplėšė ją. Maždaug po 10 minučių nuo muštynių vėl pamatė einančius V. ir T.. V. laikė rankoje striukę ir pasakė: ,,Žiūrėk, ką padarei“, jis atsakė, kad V. pats dėl to kaltas, o V. pradėjo keiktis ir sudavė jam dar 3 smūgius su kumščiu į pilvą. Jis gindamasis trenkė kumščiu į veidą ir nuo V. atsitraukė. V. vėl paėmė jį už kaklo, palenkė ir sudavė 3 smūgius kumščiu į nosį, tada pabėgo link mokyklos. Liudytojas D. B. parodė, kad mokykloje V. G. papurškė E. Z. dezodoranto į viršutinę kūno dalį, E. V. atstūmė, V. vėl papurškė dezodorantu. V. paėmė už šono Z. ir trenkė jam vieną kartą į veido viršutinę dalį, kas vyko vėliau, jis nematė. Kad konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo E. Z. prasidėjo kaltinamajam papurškus į nukentėjusįjį dezodoranto patvirtino ir liudytojas A. N., kuris parodė, kad V. G. netyčia apipurškė E. Z. dezodorantu, dėl ko E. Z. pastūmė V. G.. Šie parodymai patvirtina, kad konflikto tarp E. Z. ir V. G. iniciatoriumi buvo kaltinamasis V. G., kuris rodė nepagarbą nukentėjusiajam, siekė priešpastatyti save aplinkiniams. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis nusikalstamos veikos padarymo metu, t.y. 2011-12-21, mokėsi vienoje klasėje, taigi buvo pažįstami, byloje nenustatyta aplinkybių, patvirtinančių, jog tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo E. Z. iki įvykio būtų buvęs koks nors asmeninio pobūdžio konfliktas, dėl kurio V. G. būtų galėjęs E. Z. keršyti, pykti ant jo. Tokių aplinkybių nenurodė ir kaltinamasis su nukentėjusiuoju. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis atliko kokius nors neteisėtus veiksmus V. G. atžvilgiu, kurie išprovokavo kaltinamąjį purkšti į nukentėjusįjį dezodoranto ir tokiu būdu pradėti tarp jų muštynes. Kaltinamasis neigė spyręs nukentėjusiajam, tačiau nukentėjusiojo parodymai dėl V. G. panaudoto smurto apimties buvo nuoseklūs viso ikiteisminio tyrimo metu, t.y. liudytojo apklausos, vykusios 2011-12-28, metu (t. 1, b.l. 17-19) bei akistatos su V. G. metu (t.1, b.l. 168, 169), savo parodymus E. Z. patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu. Jo parodymuose nurodytos įvykio aplinkybės atitinka duomenis, užfiksuotus kituose įrodymuose: specialisto išvadoje, liudytojų parodymuose. Specialisto išvadoje išskirtos trauminio poveikio vietos (nosis su viršutine lūpa, dešinė plaštaka, krūtinės ląstos kairė pusė) taip pat patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes dėl smurto, naudoto E. Z. atžvilgiu, apimties.
Liudytojų T. B., A. N. ir V. V. parodymai patvirtina, kad konflikto, vykusio lauke prie mokyklos, metu buvo keturi E. Z. draugai, kurie skatino jį tęsti muštynes, o kaltinamasis tuo metu buvo vienas. Šios aplinkybės pavirtina, kad pats nukentėjusysis savo veiksmais paskatino V. G. naudoti smurtą, kurio galbūt galėjo išvengti ir patirti lengvesnius sužalojimus nei iš tikrųjų patyrė. Byloje nustatyta, kad muštynės tarp V. G. ir E. Z. vyko gimnazijoje ir prie gimnazijos. Akivaizdu, kad šios vietos yra viešos, jose bet kuriuo metu gali atsirasti kitų asmenų, įvykį matė kiti mokyklos mokiniai, jį taip pat galėjo matyti praeiviai gatvėje.
Kaip jau minėta, tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo iki įvykio nebuvo kilęs joks tarpusavio konfliktas. Taigi, kaltinamasis viešoje vietoje, ignoruodamas visuomenėje priimtinas normas, naudojo fizinį smurtą, sužalojo nukentėjusįjį, padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Asmeniui, esančiam viešoje vietoje, keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Fizinio smurto naudojimas viešoje vietoje šiuos reikalavimus pažeidžia, ir toks pažeidimas negali būti pateisinamas susidariusia situacija, jei konkrečioje situacijoje objektyviai nebuvo būtina atitinkamai elgtis. Neteisėtais kaltinamojo veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.
Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė, tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų BK 284 straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus tokiems padariniams veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Tuo tarpu, jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis, t. y. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 135 ar 138 straipsnio atitinkamą dalį. Jei viešosios tvarkos pažeidimas padaromas dėl chuliganiškų paskatų ir dėl to kitam asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (kasacinė nutartis Nr. 2K–249/2009). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. G. viešoje vietoje dėl chuliganiškų paskatų sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei nesunkiai sužalojo E. Z.. Jam padarytų sužalojimų mastą patvirtina specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad medikai konstatavo E. Z. galvos sumušimas su nosies kaulų lūžimu, kraujosruva ir gleivinės įtrūkimu viršutinės lūpos kairėje, kliniškai diagnozuotu galvos smegenų sukrėtimu, kliniškai diagnozuotas krūtinės ląstos kairės pusės sumušimas, dešinės plaštakos I-II pirštų dalinis raiščių plyšimas, odos nubrozdinimas dešinės plaštakos III piršto-delnakaulio sąnario srityje. Iš visumos įrodymų teismas daro išvadą, kad kaltinamasis, suvokė, jog spirdamas nukentėjusiajam į krūtinę ir suduodamas jam smūgius į įvairias kūno vietas, gali sužaloti nukentėjusįjį ir sąmoningai taip veikė, tai yra veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Tarp kaltinamojo veiksmų ir nukentėjusiajam padarytų kūno sužalojimų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nustatyta, kad kaltinamasis sužalojo nukentėjusįjį, dėl ko jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų. Pagal byloje nustatytas aplinkybes V. G. padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnio l dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, sudarančias idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo atliktų veiksmų visuma kvalifikuota kaip dvi pavienės nusikalstamos veikos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir kaip Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytų nusikalstamų veikų idealioji sutaptis. Sutikti su tokia veikos kvalifikacija negalima. V. G. atliktų veiksmų visuma turi būti kvalifikuojama kaip viena tęstinė nusikalstama veika, nes kaltinamasis V. G. padarė viešosios tvarkos pažeidimą ir sužalojo nukentėjusįjį E. Z., tarp jo atliktų veiksmų yra trumpas laiko tarpas, t.y. konfliktas prasidėjo 10.30 val., vėliau tęsėsi 12.45 val. ir 13.00 val., be to, konfliktas prasidėjo gimnazijos, esančios S. Daukanto g. 31, koridoriuje, o vėliau tęsėsi šalia gimnazijos. Be to, iš specialisto išvados matyti, kad pagal E. Z. padarytus sužalojimus išskirtos trys trauminio poveikio vietos, konkrečių sužalojimų padarymo laikas išvadoje neišskirtas. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis bei apklausti liudytojai patvirtino, kad konfliktas, prasidėjęs gimnazijos viduje, buvo nenutrūkęs, tik prasidėjo pamoka, kurios metu kaltinamasis su nukentėjusiuoju bendravo telefonu, jie tarėsi susitikti, jų konfliktas tęsėsi lauke. Kaip nustatyta ankščiau aptartais įrodymais kaltinamasis atliko tuos pačius chuliganiškus veiksmus turėdamas vieningą tyčią, todėl kaltinamojo veiksmų visuma Vytauto Didžiojo gimnazijos koridoriuje ir vėliau Karoso gatvėje kvalifikuojama kaip vieninga nusikalstama veika, numatyta BK 284 str. 1d., tai yra visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas, nes kaltinamasis turėdamas vieningą sumanymą, esant vieningai kaltės formai (tyčiai) ir siekiant vieningo ir konkrečiai apibrėžto rezultato įžūliu elgesiu demonstruoti nepagarbą aplinkiniams, atlikdamas analogiškus veiksmus to paties asmens atžvilgiu, tai darė esant nedideliems laiko tarpams tarp atskirų epizodų, jo veiksmus sąlygojo bendras nusikalstamas ketinimas, pasireiškiantis vieningos tyčios forma, todėl ši veika vertinama kaip vienas tęstinis nusikaltimas. Kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuotina kaip viena tęstinė nusikalstama veika pagal LR BK 284 str. 1 d. Visos paminėtos aplinkybės patvirtina, kad V. G. neteisėti veiksmai E. Z. atžvilgiu turi būti kvalifikuojami kaip nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, idealioji sutaptis.
Dėl D. M. sveikatos sutrikdymo kaltinamasis pripažino, kad sudavė nukentėjusiajam 2-3 smūgius, tačiau ne 8 smūgius, kaip nurodyta kaltinamajame akte, nurodė, kad D. M. pats užpuolė kaltinamąjį, konfliktas tarp jų kilo dėl susirašinėjimo Facebook. Nukentėjusysis neigė pirmas užpuolęs kaltinamąjį, parodė, kad kaltinamasis priėjo prie jo mokykloje, buvo agresyviai nusiteikęs, kėlė rankas, norėdamas trenkti D. M.. Sudavė jam apie 8 smūgius kumščiu į veidą, kaktą, akį, jis jautė, kad jam smūgiuoja kažkokiu geležiniu daiktu. Konfliktą tarp jų išprovokavo susirašinėjimas tinklaraštyje Facebook. Liudytojas K. M. parodė, kad V. gindamasis trenkė D. ranka 3-4 kartus. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu jis taip pat teigė, kad V. sudavė D. 3 smūgius kumščiu į veidą (t. 1, b.l. 126). Rašytiniame paaiškinime socialinei pedagogei nurodė, kad muštynių iniciatoriumi buvo D. (t. 1, b.l. 117). Liudytojas L. T. parodė, kad V. gindamasis sudavė D. kumščiu 2-3 kartus. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu jis taip pat teigė, kad V. sudavė D. 3-4 smūgius kumščiu į veidą (t. 1, b.l. 123). Rašytiniame paaiškinime socialinei pedagogei nurodė, kad smūgius D. V. sudavė gindamasis (t. 1, b.l. 120). Liudytojas P. Č. parodė, kad V. pataikė D. porą kartų. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu jis taip pat teigė, kad V. sudavė D. 3 smūgius kumščiais į veidą (t. 1, b.l. 129). Rašytiniame paaiškinime socialinei pedagogei nurodė, kad muštynių iniciatoriumi buvo D. (t. 1, b.l. 117). Tuo tarpu liudytojas E. S. parodė, kad V. sudavė D. daugiau nei 10 smūgių, o liudytojas L. L. parodė, kad V. sudavė D. iki 5 kartų. Jie abu nurodė, kad muštynių iniciatoriumi buvo V. G.. Pažymėtina tai, kad liudytojas L. L., kuris teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog yra nukentėjusiojo D. M. draugas, parodė, kad kaltinamasis V. G. sudavė D. iki 5 kartų. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad V. sudavė D. nuo 5 iki 7 smūgių. Apklaustas teismo medicinos ekspertas R. P. Pečkus patvirtino, kad sužalojimas D. M. galėjo būti padarytas ir vienu smūgiu, neįtikima, nurodė ekspertas, kad buvo suduoti 8-10 smūgių į tą pačią vietą. Iš kaltinamojo akto matyti, kad V. G. buvo kaltinamas tuo, kad smogė D. M. ne mažiau nei 8 smūgius kumščiais į galvos sritį. Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo, taip pat aptartais liudytojų parodymais ir teismo medicinos eksperto paaiškinimais nustatyta, kad kaltinamajame akte aplinkybės dėl V. G. naudoto smurto apimties nurodytos netiksliai, byloje nustatyta, kad V. G. sudavė D. M. ne mažiau nei tris smūgius, todėl kaltinimas šioje dalyje tikslintinas, nekeičiant V. G. pareikšto kaltinimo esmės, nurodant, kad V. G. sudavė D. M. ne mažiau nei 3 smūgius kumščiais į galvos sritį.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad kaltinamasis V. G. naudodamas fizinį smurtą viešoje vietoje - suduodamas smūgius D. M. pažeidė viešąją tvarką. Kaltinamasis ir nukentėjusysis nusikalstamos veikos padarymo metu, t.y. 2012-02-20, mokėsi vienoje gimnazijoje, buvo pažįstami, tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis teigė, jog konfliktas tarp jų kilo dėl susirašinėjimo tiklaraštyje Facebook, jie jautė vienas kitam antipatiją. Liudytojai L. T., E. S. bei L. L. taip pat patvirtino, kad konfliktas įvyko dėl kaltinamojo ir nukentėjusiojo susirašinėjimo internetu, susirašinėjimo metu jie vienas kitą įžeidinėjo. Nukentėjusysis teigė, kad susirašinėjimo metu kaltinamasis jį įžeidė. Ši aplinkybė patvirtina liudytojų K. M., P. Č. ir L. T. parodymus, kad nukentėjusysis supykęs ant kaltinamojo pats pradėjo muštynes, suduodamas V. G. smūgius. Kad pirmas V. sudavė D. M. parodė ir liudytoja V. M., kuri teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad jai tai sakė pats D. M.. Byloje nustatyta aplinkybė, kad įvykio metu buvo sužalotas ir kaltinamasis V. G.. Ją patvirtina ir specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad V. G. nustatyta apatinės lūpos minkštųjų audinių patinimas dešinėje su kraujosruva, gleivinės įtrūkimu lūpos vidiniame paviršiuje, poodinė kraujosruva sprando – pakaušio riboje gavosi dviejų trauminių poveikių kietais bukais daiktais į apatinės lūpos bei pakaušio sritį pasekoje.
Byloje nustatyta, kad muštynės tarp V. G. ir D. M. vyko gimnazijoje. Akivaizdu, kad ši vieta yra vieša, joje bet kuriuo metu gali atsirasti kitų asmenų, įvykį matė kiti gimnazijos mokiniai. Kaltinamasis viešoje vietoje naudojo fizinį smurtą, sužalojo nukentėjusįjį, padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Asmeniui, esančiam viešoje vietoje, keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Fizinio smurto naudojimas viešoje vietoje šiuos reikalavimus pažeidžia, ir toks pažeidimas negali būti pateisinamas susidariusia situacija, jei konkrečioje situacijoje objektyviai nebuvo būtina atitinkamai elgtis. Nors iš bylos medžiagos nustatyta, kad fizinį smurtą pirmas panaudojo D. M., tačiau ši aplinkybė nepateisina V. G. veiksmų, t.y. ne mažiau kaip trijų smūgių sudavimo į veidą, dėl kurių D. M. buvo padaryti sveikatos sužalojimai. Teismas daro išvadą, kad būtinosios ginties situacijos nebuvo. Neteisėtais kaltinamojo veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.
Kaip minėta, kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė, tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų BK 284 straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus tokiems padariniams veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Tuo tarpu, jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis, t. y. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 135 ar 138 straipsnio atitinkamą dalį. Jei viešosios tvarkos pažeidimas padaromas dėl chuliganiškų paskatų ir dėl to kitam asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (kasacinė nutartis Nr. 2K–249/2009). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. G. viešoje vietoje sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei nesunkiai sužalojo D. M.. Jam padarytų sužalojimų mastą patvirtina specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad D. M. buvo nustatytas kairės akies sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis, muštinėmis žaizdomis akies vokuose, tinklainės sumušimu, tinklainės plyšimu, kraujo išsiliejimu į stiklakūnį. Dėl šių sužalojimų jam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
V. G. buvo kaltinamas tuo, kad jis viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo žmogų- iš chuliganiškų paskatų smogė D. M. ne mažiau nei 8 smūgius kumščiais į galvos sritį, padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, tokiais savo veiksmais V. G. kaltinamas sutrikdęs visuomenės rimtį ir dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužaloję D. M., tai yra kaltinamas pagal LR BK 138 str. 2 d. 8p., 284 str.1 d. Kaip jau minėta, nesunkus sveikatos sutrikdymas laikytinas padarytu dėl chuliganiškų paskatų, kai jis padaromas dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomenės tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams menkavertę dingstį. Sužalojimas iš pavydo, keršto ar kitokių paskatų, kilusių dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių santykių, kvalifikuojamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. Nustačius, kad nukentėjusysis buvo sužalotas dėl nesutarimų tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, fizikinį smurtą pirmas panaudojo nukentėjusysis, kaltinamojo veika iš Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p. perkvalifikuojama į Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d.
Iš visumos įrodymų teismas daro išvadą, kad kaltinamasis, suvokė, jog suduodamas smūgius nukentėjusiajam į galvą, gali sužaloti nukentėjusįjį ir sąmoningai taip veikė, tai yra veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Tarp kaltinamojo veiksmų ir nukentėjusiajam padarytų kūno sužalojimų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nustatyta, kad kaltinamasis sužalojo nukentėjusįjį, dėl ko jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Pagal byloje nustatytas aplinkybes V. G. padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnio l dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje, sudarančias idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus ir gailisi, visiškai atlygino nukentėjusiajam E. Z. padarytą žalą. Sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Sprendžiant kaltinamojo V. G. baudžiamosios atsakomybės klausimą, netaikytinos baudžiamojo kodekso 93 str. nuostatos (atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės), nes šiame straipsnyje nustatyta sąlyga – asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, jog jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį. Kadangi kaltinamasis padarė nusikaltimus, kurie sudaro realią, o ne idealią sutaptį, ir jo atsakomybės klausimas sprendžiamas vienoje byloje, todėl daryti išvadą, kad kaltinamasis nusikaltimą padarė pirmą kartą, negalima.
Teismas skirdamas bausmes kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 str., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, atsižvelgia į bausmių nepilnamečiams skyrimo ypatumus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 91 str.), nes nusikalstamas veikas V. G. padarė būdamas nepilnametis.
Kaltinamasis V. G. padarė tris nesunkius ir vieną apysunkį nusikaltimą. Kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, atsiprašė nukentėjusiojo E. Z., atlygino jam padarytą žalą, nukentėjusysis jam atleido. Kaltinamasis mokosi Žemynos gimnazijoje, kritiškai vertina savo elgesį, gimnazijoje charakterizuojamas teigiamai, mokosi gerai, reaguoja į pastabas, dėl jo elgesio skundų negauta. S.Dacho progimnazijos klasės auklėtojas jį charakterizuoja kaip buvusį drausmingą, mandagų ir kultūringą mokinį. Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į tai, kad nusikalto būdamas nepilnametis, į nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, socialinę brandą, į jo elgesį prieš ir po nusikalstamų veikų padarymo. Atsižvelgiama į kaltinamojo amžių, į jo asmenybę, į tai, kad atlygino ne tik nukentėjusiajam E. Z. padarytą žalą, iš dalies atlygino ir Ligonių kasoms padarytą žalą. Kaltinamojo atstovė pagal įstatymą Ž. G. parodė, kad sūnus turi geras gyvenimo, auklėjimo sąlygas. Abu su vyru nuoširdžiai rūpinasi savo vaiku. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. (dėl 2011-12-21 viešosios tvarkos pažeidimo ) skirtina laisvės apribojimo bausmė žymiai mažesnė nei sankcijos vidurkis. V. G. už apysunkio nusikaltimo padarymą ( BK 138 str. 2d. 8 p.) skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant žymiai mažesnį nei sankcijose numatytas šios bausmės vidurkis, artimą minimaliai sankcijos ribai. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. (dėl 2012-02-20 viešosios tvarkos pažeidimo ) skirtinas laisvės apribojimas, terminą nustatant mažesnį nei sankcijos vidurkis. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. (dėl 2012-02-20 D. M. sužalojimo) skirtina laisvės apribojimo bausmė artima sankcijos vidurkiui, tačiau jo nesiekianti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., paskirtosios bausmės pagal LR BK 284 str. 1d. ir 138 str. 2 d. 8 p., taip pat pagal LR BK 284 str. 1d. ir 138 str. 1 d. esant idealioms nusikalstamų veikų sutaptims bendrintinos apėmimo būdu. Po to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 65 str. 1d. 1p. „b “p.p. paskirtos subendrintos bausmės bendrintinos tarpusavyje dalinio sudėjimo būdu. Dalinis bausmių bendrinimo būdas taikomos todėl, kad padarytos veikos nesiskiria pagal pavojingumą ir priskiriamos toms pačioms nusikalstamų veikų rūšims. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimus, kas yra jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, atsiprašė nukentėjusiųjų, nusikaltimus padarė būdamas nepilnametis, kritiškai vertina savo elgesį, mokosi, mokyklos vadovybė charakterizuoja jį teigiamai, kaltinamasis turi ateities planų, ketina studijuoti, palaiko glaudžius socialinius ryšius su šeima, jo atžvilgiu nėra pradėtų naujų ikiteisminių tyrimų, yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, atidėjus bausmės vykdymą ir paskiriant kaltinamajam auklėjamojo poveikio priemonę. Atsižvelgiant į tai yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio nuostatas ir paskirtos bausmės vykdymą V. G. atidėti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 str.). V. G. skirtina auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas.
Nukentėjusieji E. Z. ir A. Z. buvo pareiškę civilinį ieškinį dėl 122,40 litų turtinės ir 10000 litų neturtinės žalos atlyginimo. Teisminio nagrinėjimo metu jų atstovas advokatas D. P. nurodė, kad kaltinamasis atlygino nukentėjusiems visą žalą, pateikė tai patvirtinačius nukentėjusiųjų pareiškimus apie žalos atlyginimą ir prašymus ateisti V. G. nuo baudžiamosios atsakomybės ( t.2, b.l. 176-177), todėl procesas dėl šio civilinio ieškinio nutraukiamas (BPK 107 str.).
Byloje pareikštas nukentėjusiojo A. M. civilinis ieškinys dėl 429 litų turtinės žalos, kurią, kaip nurodė nukentėjusysis, sudaro patirtos išlaidos sūnaus vaistams ir gydymui. Nukentėjusysis pateikė šių išlaidų dydį pagrindžiančius dokumentus, todėl nukentėjusiosiojo civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas. Nukentėjusiojo A. M. prašymas priteisti iš kaltinamojo 2500 litų jo išlaidas, patirtas advokato pagalbai apmokėti, pagrįstas byloje esančiais dokumentais. Advokatui mokėtinos sumos dydis yra advokato ir kliento susitarimo dalykas. Iš teismui pateikto kvito matyti, kad nukentėjusiojo išlaidos advokatui, dalyvavusiam teisme kaip jo atstovui, paslaugoms apmokėti sudaro 2500 litų. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali nukentėjusiojo turėtų išlaidų advokatui, dalyvavusiam byloje kaip nukentėjusiojo atstovui, nepriteisti ar jų dydį sumažinti ( BPK 106 str. 2 dalis). Teismo nuomone nukentėjusiajam šios paslaugos nebuvo būtinos, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir jo kontrolę vykdė, valstybinį kaltinimą teisme palaikė prokuroras, todėl nukentėjusiajam A. M. nebuvo būtinumo kreiptis į advokatą R.Jakštą dėl teisinių paslaugų suteikimo, tačiau tai buvo nukentėjusiojo pasirinkimas. Šias išlaidas teismas pripažįsta proceso išlaidomis, tačiau visos šios išlaidos nepriteistinos iš kaltinamojo. Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, į tai, kad jis nusikalto nepilnametis, turto neturi, nedirba, mokosi, šios išlaidos mažintinos, priteisiant 1500 litų. Kitoje dalyje prašymas netenkintinas.
Šioje baudžiamojoje byloje taip pat pareikštas nukentėjusiosiojo D. M. civilinis ieškinys dėl 20000 litų neturtinės žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fiziniai skausmai, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal šio straipsnio nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. yra įtvirtinta įstatyminė asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą visais sveikatos sužalojimo atvejais, ši prievolė reiškia atsakingo už žalą asmens pareigą atlyginti visus sužalotojo patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.
Atsižvelgiant į tai, kad dėl kaltinamojo padarytos tyčinės nusikalstamos veikos nukentėjusiajam D. M. nesunkiai sutrikdyta sveikata sukėlė tam tikras pasekmes – fizinį skausmą, jis jautė galvos skausmus, buvo atliktos akies procedūros lazeriu, dėl patirtos traumos jis buvo iš dalies nedarbingas, 3 mėnesius buvo atleistas nuo fizinio lavinimo pamokų, dėl patirtos traumos turi vengti fizinio krūvio, jam pablogėjo regėjimas, be to, nukentėjusysis patyrė dvasinį sukrėtimą, įvairių nepatogumų, teismas pripažįsta, kad nukentėjusysis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam, teismas atsižvelgia į sveikatos sutrikdymo sunkumą – sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, jo pobūdį, trukmę, pasveikimo galimybę, liekamuosius reiškinius, asmens turėtų galimybių praradimą. Teismo nuomone, šiuo metu pasekmės nėra susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, nėra duomenų, kad nukentėjusiojo sveikatai būtų padaryti ilgalaikiai ir negrįžtami pakitimai, tačiau yra nerimo dėl intervencijų (operacijų ar kita) ateityje. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo turtinę padėtį – jis nedirba, yra moksleivis, jį išlaiko tėvai, nuolatinių pajamų neturi, nusikalto būdamas nepilnametis, šiuo metu yra pilnametis. Atsižvelgiant į kaltinamojo ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą, į nusikaltimo pasekmes, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, pareikštas D. M. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam D. M.. Kita ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestina.
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštas 3429,88 Lt dydžio civilinis ieškinys, kuriuo prašoma iš kaltinamojo priteisti nukentėjusiojo D. M. gydymo išlaidas, patvirtintas gydymo paslaugų apskaitos išrašais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str., priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Ieškinys pagrįstas ir pilnai tenkintinas, nes kaltinamasis, neteisėta veika padaręs žalą nukentėjusiojo sveikatai, privalo atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, išleistas nukentėjusiosiojo gydymui. Iš kaltinamojo priteistina 3164,88 Lt Valstybinei ligonių kasai. Kadangi dalį pareikšto ligonių kasų ieškinio- 265 Lt, kaltinamasis sumokėjo (t.3, b.l. 21), todėl procesas dėl Valstybinės ligonių kasos civilinio ieškinio toje dalyje nutraukiamas (BPK 107 str.).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – išrašai iš medicininių dokumentų, nuotraukos, kuriose užfiksuoti D. M. padaryti sužalojimai, saugomi voke byloje (t. 1, b.l. 93), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliekami saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297– 307 str., teismas
nusprendžia:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. (dėl 2011-12-21 viešosios tvarkos pažeidimo) ir paskirti laisvės apribojimą šešiems mėnesiams. Įpareigoti per laisvės apribojimo laikotarpį nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto būti namuose;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p. (dėl 2011-12-21 E. Z. sužalojimo) ir paskirti laisvės atėmimą 5 mėnesiams;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. (dėl 2012-02-20 viešosios tvarkos pažeidimo ) ir paskirti laisvės apribojimą aštuoniems mėnesiams. Įpareigoti per laisvės apribojimo laikotarpį nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto būti namuose;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. (dėl 2012-02-20 D. M. sužalojimo) ir paskirti laisvės apribojimą vieneriems metams. Įpareigoti per laisvės apribojimo laikotarpį nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto būti namuose;
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p. (dėl 2011-12-21 viešosios tvarkos pažeidimo ir E. Z. sužalojimo) subendrinti apėmimo būdu – griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti subendrintą 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 2 d., 5 d. 1 p. paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. ir 138 str. 1 d. (dėl 2012-02-20 viešosios tvarkos pažeidimo ir D. M. sužalojimo) subendrinti apėmimo būdu – griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti subendrintą bausmę laisvės apribojimą vieneriems metams. Įpareigoti per laisvės apribojimo laikotarpį nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto būti namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo 63 str. 1 d., 4 d., 65 str. 1d.1p. „b“ p.p. paskirtas subendrintas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 str. 1 d., 2 d. V. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams ir remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 str., 87 str. paskirti V. G. auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, įpareigojant nuteistąjį šešis mėnesius tęsti mokslą arba dirbti.
Procesą pagal A. Z. ir E. Z. civilinius ieškinius baudžiamojoje byloje nutraukti.
Valtybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį tenkinti, priteisti iš V. G. 3164,88 Lt Valstybinėms ligonių kasoms prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Kitoje ieškinio dalyje procesą dėl Valstybinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.
Nukentėjusiojo D. M. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. Priteisti iš V. G. D. M. 5000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kitą ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Nukentėjusiojo A. M. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti, priteisti iš V. G. A. M. 429 Lt turtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš V. G. A. M. 1500,00 Lt išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Kitoje dalyje prašymo netenkinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – išrašus iš medicininių dokumentų, nuotraukas, kuriose užfiksuoti D. M. padaryti sužalojimai, saugomus voke byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant nuosprendį priėmusiam teismui.