Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbantis, užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje (teigia gaunantis pašalpą), nevedęs, vaikų neturintis, baustas administracine tvarka (turi galiojančių nuobaudų), teistas, paskutinį kartą – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą 2 metų laisvės atėmimo bausme (bausmė atlikta 2020 m. liepos 9 d.);

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. D. 2023 m. lapkričio 15 d., laikotarpiu nuo 16.00 val. iki 18.00 val., (duomenys neskelbtini) namelyje, stovėjusiame prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio asmeninio konflikto su nukentėjusiuoju V. G. metu, rankomis tyčia sudavė V. G. ne mažiau dviejų smūgių į galvą, tuo padarydamas pastarajam daugybines kraujosruvas veide, dešinio smilkinkaulio žvyno, kairio skruostikaulio lanko, nosikaulių ir apatinio žandikaulio abiejų šakų lūžius, pakraujavimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais kairėje smilkininėje srityje, kas dėl kaulų lūžių kvalifikuojama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Tokiu būdu A. D. savo veiksmais nukentėjusiajam V. G. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis A. D. savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad įvykį prisimena kaip per rūką. Prisimena, jog kaltinime nurodytą dieną susitiko su nukentėjusiuoju (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės „Čia“. Kadangi buvo blogas oras, lijo, nukentėjusiajam pasiūlė nueiti pas jį į namus pasisėdėti. Atėjus pas jį į namelį, jie buvo dviese, vartojo V. G. atsineštą su savimi 0,5 l talpos degtinę. Mano, kad tiek alkoholio jie ir suvartojo, kadangi daugiau namie alkoholio neturėjo ir papildomai nusipirkti nėjo. Jiedu kalbėjosi, tačiau jų nuomonės išsiskyrė, dėl ko ir įvyko konfliktas. Jie apsistumdė, tada jis sudavė V. G., tuomet nukentėjusysis gindamasis jam sudavė ir tuomet jis nukentėjusiajam sudavė ne mažiau kaip du smūgius į galvą; nurodė sudavęs nukentėjusiajam dėl to, kad tarp jų įvyko konfliktas. Pats nukentėjusysis irgi nelaikė rankų sudėjęs ir jam konflikto metu gindamasis sudavė vieną kartą, tačiau jam jokių sužalojimų ar mėlynių nebuvo padaryta. Smūgius nukentėjusiajam sudavė abejomis rankomis, tačiau neprisiminė ar delnu, ar kumščiu tai padarė; jo pagrindinė ranka yra dešinė. Po konflikto V. G. prigulė pas jį namelyje ant lovos, tuo metu jis ant nukentėjusiojo nematė jokių sužalojimų (nei lūžių, nei mėlynių). Kadangi baigėsi cigaretės, nutarė palikti namuose nukentėjusįjį ir išeiti iki parduotuvės nusipirkti cigarečių. Išeidamas namų ir vartelių neužrakino, nes nukentėjusįjį seniai pažįsta, manė, nukentėjusysis prabudęs išeis namo pats; be to, pas jį nėra ko vogti. Nuėjo iki parduotuvės „Iki“, ten užėjo į „Alyną“, sutiko porą pažįstamų, kažkiek pabuvo, išgėrė bokalą alaus ir apie pavakarę grįžo namo. Grįžęs namo pamatė V. G., kuris kruvinas ant gulėjo grindų, buvo nukritęs nuo lovos; kadangi šalia lovos yra radiatorius, mano, kad nukentėjusysis prasiskėlė galvą, t. y. pats nukentėjusysis susižalojo, kadangi radiatorius buvo kruvinas. Dėl to jis pakėlė V. G. ir iškvietė greitąją pagalbą. Kol jis buvo išėjęs, jokių kitų žmonių jo namelyje nebuvo; nebuvo jokio kito pavojaus. Dėl gaisro nurodė, kad jie abudu yra rūkantys, kol vartojo alkoholį jie rūkė, dėl to mano, kad V. G. užsirūkė ir padegė čiužinį, jam grįžus nuo smilkstančio čiužinio buvo dūmų. Nurodė spėjęs laiku grįžti, reikėjo gesinti čiužinį. Teigia, kad jam išėjus kažkas įvyko ir nukentėjusysis sukėlė gaisrą. Nurodė ne viską prisimenantis dėl praeityje turėtų galvos traumų ir suvartoto alkoholio; įvykio metu nebuvo blaivus. Mano, kad jei ne alkoholis, nebūtų sudavęs smūgių nukentėjusiajam ir būtų paprašęs jo išeiti. Kviesdamas pagalbą ir ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad ne jis sužalojo nukentėjusįjį dėl to, jog buvo pasimetęs ir visiškai nemąstė; teismas turėtų vadovautis jo papildomos apklausos duomenimis ir teisme duodamais paaiškinimais. Po šio įvykio su nukentėjusiuoju nesimatė, buvo kartą sutikęs autobuse, pasidomėjo kaip jo sveikata, tai V. G. pasakė, jog jam skauda ir vartoja vaistus. Dėl nukentėjusiojo civilinio ieškinio nurodė sutinkantis sumokėti už vaistus bei dalimis neturtinę žalą – per puse metų po 200 Eur per mėnesį. Sutinka atlyginti ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį. Šiuo metu intensyviai ieškosi darbo, pagal specialybę yra stalius (t. 2, b. l. 69-74).

Teisiamojo posėdžio metu dėl civilinio ieškinio apklaustas nukentėjusysis V. G. nurodė, kad dėl šio įvykio pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės (t. y. 182,12 Eur, pateikė visus čekius) ir neturtinės žalos (t. y. 1 000 Eur) atlyginimo. Nurodė, kad jam buvo sulaužytas žandikaulis, sukrėstos smegenys, krūtinės ląstos sumušimai ir padaryti nudegimai (ant rankų, sėdmenų, kojoje). Lazdynų ligoninėje praleido 5 dienas, tuomet Žalgirio ligoninėje jam buvo operuotas žandikaulis, išbuvo ten 6 dienas, terapeutas davė siuntimą, išrašė vaistų. Iki pat dabar ne itin gerai jaučiasi, prastai miega, dėl žandikaulio lūžio liko paslankūs dantys, prastai gali valgyti – tik susmulkintą maistą, skauda žandikaulį kai kramto. Nurodo nebegalintis taip gyventi kaip iki šio įvykio, nesupranta, kaip galima taip sumušti žmogų be jokios priežasties (t. 2, b. l. 69-74).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis V. G. nurodė, kad A. D. pažįsta labai seniai, su juo yra ne kartą išgėrinėję ir ne kartą pas jį yra buvęs namelyje. 2023 m. lapkričio 15 d. dienos metu, tikslaus laiko neprisimena sutiko A. D., netoli parduotuvės „Čia“. Jis pasiūlė jam nueiti pas jį į namus, tad jie iš karto nuėjo į parduotuvę „Čia“, kur jis nupirko butelį degtinės, po ko nuėjo pas A. D. į namus. Pas jį namuose gėrė apie 3 valandas. Per tą laiką jie nekonfliktavo, nesipyko, bet kažkodėl A. D. nei iš šio nei iš to pradėjo daužyti į įvairias veido vietas. Kiek prisimena, jis jį mušė tik kumščiais ir tik į veidą. Neprisimena, kiek jam buvo suduota smūgių, galimai po tų smūgių jis prarado sąmonę ir daugiau nieko neprisimena. Buvo net pagalvojęs, kad po to grįžo namo, bet kaip paaiškėjo, jis liko tame (duomenys neskelbtini). Nieko nežino apie kilusį gaisrą. Pats rūko labai retai, tą dieną vagonėlyje jis rūkė. Nuo ko galėjo kilti gaisras nežino, pats neapdegė. Daugiau nieko neprisimena (t. 1, b. l. 52-53).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. J. nurodė, kad 2023 m. lapkričio 15 d., apie 11-12 val., ėjo į parduotuvę „Čia“, esančią (duomenys neskelbtini), ir pakeliui susitiko A. D.. Sustojo su juo pasišnekėti, pabendrauti. Kaip tik tuo metu, kol jie šnekėjo, atėjo V. G., kuris ištraukė 20 Eur, kas buvo nebūdinga, nes jis niekados nešvaisto pinigų, o ji jį gerai pažįsta, nes apie (duomenys neskelbtini) metų dirba pas jos tėvus. V. G. jeigu geria, tai geria tik vienas. Išsitraukęs pinigus, juos padavė A. D. ir paprašė nueiti į parduotuvę nupirkti degtinės butelį, o pats pasakė, kad bėga dar pas jos tėvus, nes turi kažką pabaigti. A. D. nuėjo į parduotuvę ir nupirko degtinės butelį, berods „Stumbro“. Ji dar šnekėjosi su A. D., kai maždaug po 15 minučių grįžo V. G. su užkanda (dešra, duona ir agurkas). Jie visi buvo miškelyje prie parduotuvės, tačiau kai grįžo V. G., ji išėjo, o jie abu liko tame miškelyje. Tą dieną labai lijo, tai ji dabar mano, kad būtent dėl šios priežasties A. D. ir pasikvietė V. G. pas save. Daugiau tą dieną nei vieno iš jų nematė, tačiau 2023 m. lapkričio 16 d. ryte, kai atsikėlė, pamatė, kad apie 3 val., nakties jai skambino A. D. Ji miegojo ir net negirdėjo skambučio ir į jį neatsiliepė. A. D. pažinojo tik apie metus laiko, jie nebuvo draugai ir kodėl šis skambino jai, net nežino. Tą dieną, maždaug apie 10 val., buvo nuėjusi į miškelį, kur visi vietiniai renkasi, ir sužinojo, kad dar keliems A. D. skambino 3 val., nakties, tačiau nei vienas iš jų nepakėlė ragelio, nes miegojo ir pasidarė įdomu, kodėl jis skambino, tuo labiau paties A. D. miškelyje nebuvo, nors jis dažnai čia su visais išgėrinėja. Paskambino A. D., tačiau jo telefonas buvo išjungtas. Tada paskambino V., A. broliui, paklausė, ar žino, kur yra A. V. per pirmą pokalbį pasakė, kad nieko nežino. Tuomet paskambino V. dukrai A., kuri pasakė, kad jos tėtis naktį negrįžo namo, nežino, kur šis yra. Tuomet A. paminėjo, kad matė, jog jos tėtis vakar buvo su A. Po šio pokalbio jai paskambino A. brolis V. ir tada šis pasakė, kad brolis yra sulaikytas ir kad nežino kur yra V., tačiau jis buvo išvežtas su greitąja. Vėliau tą dieną sužinojo, kad V. yra reanimacijoje ir jis sunkios būklės. Daugiau nieko nežino. Kas galėjo atsitikti, nežino ir apie įvykį papasakoti nieko negali. Ji gali pasakyti tik tiek, kad A. D., kol nėra pavartojęs alkoholio, tai būna adekvatus, tačiau ne vieną kartą, kai jis buvo stipriai pavartojęs alkoholio, tapdavo agresyvus. Jeigu jį kas nors pertraukinėja, kai jis kalba, arba jeigu jam kas nors nepatinka, pradeda šūkauti, mėgsta trenkti su kumščiu į medį, susistumdo su kitais. Pati to nematė, o tik girdėjo. Be to, nori pasakyti, kad kai pas A. D. kas išgėrinėja jo namelyje ant ratų, jis namelį labai saugo, ir jeigu kas rūko, tai negali joks pelenas nukristi. V. G., kai išgeria, mėgsta šnekėti karo temomis ir daugeliui tai nepatinka, tačiau jis pats nėra agresyvus. Kaip ir sakė, V. G. pažįsta seniai, matė ne kartą jį išgėrusį ir nei karto nematė jo agresyvaus (t. 1, b. l. 104-105).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. G. nurodė, kad jos tėtis V. G. nuolatinio darbo neturi, tačiau padeda žmonėms atlikti kai kuriuos ūkio darbus. Jis nėra mėgėjas išgerti, išgeria gal tik kokį kartą per mėnesį. Retkarčiais jis prie parduotuvės susitinka kokius nors pažįstamus, su kuriais ir išgeria. 2023 m. lapkričio 15 d. ji buvo namuose, o tėtis atsikėlęs išėjo dirbti. Maždaug apie 12.30 val. jis grįžo namo, pasiėmė įrankius, pasakė, kad dar nebaigė darbo, kad grįš apie 15 val. ir išėjo. Tada ji tėtį paskutinį kartą tą dieną ir matė, jis buvo blaivus. Kadangi tėtis gyvena gretimame name, tai ji nežinojo, ar jis grįžo namo, o ir mama nebuvo atėjusi ir nepasakė nieko apie tėtį. 2023 m. lapkričio 16 d. nei mamos, nei tėčio nematė. Maždaug apie 11 val., išėjo į parduotuvę ir jai paskambino J., kuri pradėjo klausinėti, kur tėtis, ji atsakė, kad nežino. Tuomet J. pradėjo aiškinti, kad neva matė kaip jos tėtis su A. kažkur nuėjo, kad jie turėjo degtinės butelį ir kažkodėl ji pasakė, jog galėjo atsitikti nelaimė, nes kai A. išgeria, jis tampa labai agresyvus. Tačiau apie tai, kad tėtis galėjo būti sumuštas, ji nieko nepasakė. Tuomet grįžo namo, pas tėtį į namus nėjo, nes namų durys buvo užrakintos. Maždaug apie 13 val., jai paskambino vyriškis, prisistatęs kaip A. brolis ir jis pasakė, kad įvyko kažkokia nelaimė. Vyriškis labai mėtėsi, nelabai suprato, ką jis nori pasakyti. Jis liepė ieškoti savo tėčio morge arba ligoninėse. Paklausė, kodėl jis taip sako. Vyriškis jai pasakė, kad naktį bandė apvogti jo namą. Pradėjo domėtis kas, tačiau jis atsakė, kad nieko nežino. Po to vyriškis jai pasakė, kad tėtį sumušė ir bandė padegti, tačiau neįvardino kas. Paklausė kas dar kartu buvo, į ką jis jai pasakė, kad nežino, o kai įvyko nelaimė, jo brolis A. tuo metu buvo išėjęs į parduotuvę cigarečių nusipirkti. Tuomet ji pradėjo skambinėti per ligonines, į morgą, į policiją ir galiausiai rado tėtį ligoninėje. Aplankė tėtį, kuris jai papasakojo, kad buvo su A. pas jį namuose, kad turėjo buteliuką ir išgėrinėjo. Begerdami šnekėjosi, o po to A. pradėjo kalbėti apie kažkokią moterį ir galbūt tėtis kažką „leptelėjo“, dėl ko A. pradėjo „važiuoti stogas“ ir jis sumušė jos tėvą. Paklausė, ar ir tėtis A. mušė, į ką tėtis atsakė, kad pirštu prie A. net neprisilietė, sėdėjo, rūkė, o A. nei iš šio, nei iš to jį sumušė. Į kurias kūno vietas mušė ir kiek smūgių buvo, tėtis negalėjo pasakyti, pasakė, kad buvo „bum, bum“ ir viskas. Daugiau ji iš tėčio nieko nesužinojo. Po šio įvykio tėčio labai suprastėjo atmintis, ji „šokinėja“, jis dabar net retkarčiais pamiršta apie tai, kas įvyko tik ką. Tėčio sveikata yra nelabai gera, jo dar laukia veido operacijos, jam viską skauda ir jis net negali atsistoti dėl skausmo (t. 1, b. l. 101-102).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. J. S. nurodė, kad yra RVUL medicinos gydytojas. 2023 m. lapkričio 15 d., apie 23.42 val., į RVUL priimamąjį iš (duomenys neskelbtini) buvo pristatytas nežinomos tapatybės vyras, apie (duomenys neskelbtini) metų. Asmuo buvo sutrikusios sąmonės būklės, nekalbėjo, tik leido garsus. Į užduotus klausimus neatsakinėjo, tačiau reagavo į skausmus. Apžiūrint asmenį jam buvo nustatyti daugybiniai veido sužalojimai bei apsinuodijimas smalkėmis. Kompiuterinės tomografijos metu nustatyti veido bei kaukolės skliauto lūžiai, taip pat nustatytas dešinio smilkinkaulio žvyno lūžis, kairiojo skruosto lanko lūžis, dauginiai nosikaulių lūžiai bei apatinio žandikaulio abiejų šakų lūžiai. Asmeniui bus pakartota kompiuterinė tomografija, kadangi yra intrakranijinio kraujavimo rizika, ir bus sprendžiama tolimesnė gydymo taktika (t. 1, b. l. 108-109).

2023 m. lapkričio 17 d. parodymų vietoje patikrinimo protokole kaltinamasis A. D. be kitų aplinkybių nurodė, kad jo namuose – (duomenys neskelbtini), jis ir V. G. sėdėjo vienas priešais kitą, vartojo alkoholį. Po valandos jiems bekalbant tarp jų kilo ginčas ir jis sėdinti V. G. stumtelėjo įrėmęs abi rankas į krūtinę, nuo šio stumtelėjimo V. G. atsilošė atsiremdamas į langą. Tuomet V. G. jį stumtelėjo įremdamas jam į krūtinę abi rankas. Tuomet jis sudavė V. G. smūgį į veidą, po ko jie stovėjo vienas į kitą veidu. Tuomet V. G. norėjo jam suduoti į veidą, tačiau nepataikė. Tada jis trenkė kokius tris kartus V. G. iš skirtingų rankų kumščių į veidą, nuo šių smūgių pastarasis atsisėdo, šiek tiek pasėdėjo ir prigulė šonu ant lovos. Tuomet nusprendė nueiti nusipirkti cigarečių, pamatęs kad V. G. viskas normaliai, pasakęs, jog išeina cigarečių pirkti, paliko jį gulėti (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 138-139).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 6-ojo skyriaus tyrėjo 2023 m. lapkričio 16 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2023 m. lapkričio 15 d., apie 22.52 val., gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), sumuštas asmuo. Atvykus į vietą nustatyta, kad galimai A. D., nenustatytu būdu sumušė nenustatytos tapatybės vyrą, kuris buvo rastas nurodytu adresu esančiame mobiliame namelyje ant ratų, kuriame formavosi gaisro židinys. Nukentėjusiam nenustatytos tapatybės vyrui Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje buvo nustatyti dešinės pusės smilkinkaulio, dešinės pusės žvyno, kairės pusės skruosto lanko, dauginiai nosinkaulio ir apatinio žandikaulio abiejų šakų lūžiai bei apsinuodijimas smalkėmis. (t. 1, b. l. 6).

Alkotesterio kvito duomenimis, kaltinamajam A. D. 2023 m. lapkričio 16 d., 3.16 val. nustatytas 1,61 val. promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 114).

Motyvuojamoji dalis

Duomenų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Šias aplinkybes objektyviai patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 3953/2023 (01), kurios duomenimis V. G. nustatytas galvos sumušimas, pasireiškęs: daugybinėmis kraujosruvomis veide, dešinio smilkinkaulio žvyno, kairio skruostikaulio lanko, nosikaulių ir apatinio žandikaulio abiejų šakų lūžiais, pakraujavimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais kairėje smilkininėje srityje, padarytas mažiausiai dviem trauminiais poveikiais, kietu buku daiktu (-ais). Teismo vertinimu, kietas bukas daiktas gali būti ranka (tiek delnas, tiek ir kumštis). Be to, šios specialisto išvados bei įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys paneigia kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, kad nukentėjusysis iš tikrųjų susižalojo, krisdamas nuo lovos ir atsitrenkęs į radiatorių. Vis tik, įvertinus byloje esančių duomenų visumą, darytina išvada, jog visi nukentėjusiajam nustatyti sužalojimui buvo padaryti smurtiniais kaltinamojo veiksmais, pastarajam tyčia rankomis sudavus nukentėjusiajam V. G. ne mažiau dviejų smūgių į galvą. Pagal visus byloje esančius įrodymus, iš karto po šių kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis nukrito ir neteko sąmonės, o sužalojimai jam buvo padaryti ne vėliau nukentėjusiajam nukrentant ar atsitrenkiant į kokius nors daiktus (tarp jų radiatorių), bet trauminiais poveikiais, kaltinamajam sudavus smūgius nukentėjusiajam kietu buku daiktu (ranka). Šią išvadą patvirtina ir įvykio vietoje užfiksuotų kraujo dėmių (lašų bei tiškalų) lokalizacija – visi kraujo pėdsakai pagal įvykio vietos apžiūros protokolą bei pridėtą fotolentelę buvo rasti kitoje plokštumoje (ženkliai aukščiau, ant lovos ir užuolaidų) nei stovėjo radiatorius.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teisme, teikdamas paaiškinimus, kaltinamasis nurodė, jog konflikto metu nukentėjusysis sudavė jam vieną smūgį, apie abipusį apsistumdymą minėjo ir ikiteisminio tyrimo metu, tačiau pats kaltinamasis pažymėjo, jog tai nukentėjusysis padarė gindamasis, be to, kaltinamasis teigė, kad nukentėjusiojo smūgis buvo nežymus, kaltinamajam neskaudėjo, žymių ant kūno neliko. Nors Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 3657/2023 (01) nurodyta, kad kaltinamajam A. D. po nagrinėjamo įvykio nustatyti odos nubrozdinimai plaštakų nugariniuose paviršiuose ir poodinė kraujosruva dešinės plaštakos 4-o krumplio srityje, odos įbrėžimas kairės plaštakos 3-me piršte, poodinė kraujosruva kairiame šone, odos nubrozdinimai kairėje blauzdoje, iš kaltinamojo paaiškinimų teisiamojo posėdžio metu matyti, jog jo rankos visuomet būna nubrozdintos, kaltinamasis mano, kad jis nagrinėjamo įvykio metu nebuvo sužalotas. Be to, pagal minėtos specialisto išvados duomenis tik odos nubrozdinimai plaštakų nugariniuose paviršiuose ir poodinė kraujosruva dešinės plaštakos 4-o krumplio srityje galėjo būti padaryti tiriamo įvykio metu, kiti nustatyti sužalojimai yra padaryti anksčiau (iki šio įvykio). Svarbu ir tai, jog pagal šią išvadą būtent sužalojimai plaštakų nugariniuose paviršiuose galėjo būti padaryti smūgiuojant kumščiu, t. y. smūgių nukentėjusiajam sudavimo metu. Tuo tarpu nukentėjusysis nuosekliai teigė, kad jis kaltinamojo atžvilgiu nesmurtavo. Vadinasi, vertinti konflikto aplinkybes bei kaltinamojo veiksmus kaip būtinąją gintį arba provokuojantį ar rizikingą nukentėjusiojo elgesį, nėra pagrindo (BK 28 straipsnis, 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Būtent kaltinamasis pradėjo konfliktą ir smurtavo prieš nukentėjusįjį, šiais savo veiksmais tyčia nesunkiai sužalodamas nukentėjusįjį.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog byloje įrodyta, kad kaltinamasis A. D. 2023 m. lapkričio 15 d., laikotarpiu nuo 16.00 val. iki 18.00 val., mobiliajame namelyje, stovėjusiame prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio asmeninio konflikto su nukentėjusiuoju V. G. metu, rankomis tyčia sudavė V. G. ne mažiau dviejų smūgių į galvą, tuo padarydamas pastarajam daugybines kraujosruvas veide, dešinio smilkinkaulio žvyno, kairio skruostikaulio lanko, nosikaulių ir apatinio žandikaulio abiejų šakų lūžius, pakraujavimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais kairėje smilkininėje srityje, kas dėl kaulų lūžių kvalifikuojama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Tokiu būdu A. D. savo veiksmais nukentėjusiajam V. G. tyčia padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Teismo vertinimu, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. jis, rankomis suduodamas ne mažiau dviejų smūgį nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbią kūno sritį – veidą, aiškiai suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų gali kilti padariniai nukentėjusiojo sveikatai, ir jų norėjo. Kaltinamasis nurodė, jog ne viską tiksliai atsimena, kadangi įvykio metu buvo neblaivus, kas turėjo įtakos jo veiksmas, tačiau kaltinamojo neblaivumas įvykio metu nelengvina ir nešalina jo baudžiamosios atsakomybės. Priešingai – tai yra kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, o BK 19 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, kuris nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžiamas. Taigi A. D. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, įrodyta visiškai.

Dėl bausmės

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. D., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį (padarytas nusikaltimas kito asmens sveikatai), jo pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdytas baigtas, nesunkus, tyčinis nusikaltimas, veikiant tiesiogine tyčia), šio nusikaltimo įvykdymo aplinkybes (nusikaltimas padarytas kaltinamojo namuose, prieš pačio kaltinamojo į svečius pakviestą nukentėjusįjį, bendravimo (išgertuvių) metu, be priežasties smurtavus prieš nukentėjusįjį, kuriam buvo nustatytas galvos sumušimas, pasireiškęs: daugybinėmis kraujosruvomis veide, dešinio smilkinkaulio žvyno, kairio skruostikaulio lanko, nosikaulių ir apatinio žandikaulio abiejų šakų lūžiais, pakraujavimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais kairėje smilkininėje srityje, padarytas mažiausiai dviem trauminiais poveikiais, kietu buku daiktu (-ais)). Įvertintina ir tai, kad nukentėjusysis V. G. kaltinamajam turi pretenzijų – pareiškė civilinį ieškinį dėl 182,12 Eur turtinės žalos ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 2 655,81 Eur turtinės žalos atlyginimo; kaltinamasis sutiko atlyginti padarytą žalą. Kaltinamojo A. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką įvykdė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas taip pat įvertina kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – brandaus, darbingo amžiaus, tačiau nuolat nedirbantis, šiuo metu užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje, teigia gaunantis apie (duomenys neskelbtini) Eur pašalpą, anksčiau vykdė individualią veiklą, gyvena (duomenys neskelbtini) brolio žemės sklype, prie brolio namo, savo šeimos nesukūręs, vaikų neturi, bendrauja tik su broliu, nei dalies žalos nukentėjusiajam bei civiliniam ieškovui neatlyginęs. Be to, kaltinamasis yra baustas administracine tvarka, įskaitant ir už administracinius nusižengimus, padarytus esant neblaiviam, turi galiojančių nuobaudų. Taip pat kaltinamasis yra ne kartą teistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas (chuliganizmą (viešosios tvarkos sutrikdymą), plėšimą), jam buvo paskirta tiek reali laisvės atėmimo bausmė, tiek šios bausmės vykdymo atidėjimas. Bylos duomenimis, kaltinamasis paskutinį kartą buvo teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžiu už analogišką smurtinę nusikalstamą veiką pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą 2 metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, buvo atidėtas 2 metams, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartimi bausmės vykdymas panaikintas ir kaltinamasis pasiųstas atlikti paskirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę (bausmė atlikta 2020 m. liepos 9 d.). Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindo spręsti, jog kaltinamasis A. D. išvadų dėl savo elgesio nepadarė ir savo gyvenimo būdo bei požiūrio į visuomenėje egzistuojančias elgesio taisykles bei įstatymus nepakeitė net ir po pakartotinio realaus griežčiausios bausmės atlikimo.

Minėta, jog baudžiamajame įstatyme numatyta bausmė už BK 138 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymą – laisvės apribojimas, areštas ar laisvės atėmimas iki trejų metų. Teismo nuomone, įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, buvusius jo teistumus bei paskirtas ir atliktas bausmes (yra atlikęs tiek realią laisvės atėmimo bausmę, tiek jo atžvilgiu buvo taikyta probacija dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo), kaltinamojo atliktos nusikalstamos veikos aplinkybes, pobūdį bei pavojingumą, taip pat dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pasekmes, darytina išvada, jog kaltinamajam A. D. skirtina griežčiausia BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – reali laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant vidurkio dydžio, t. y. A. D. skirtina 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Kadangi teismas atliko sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino kaltu, todėl jam paskirtoji bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu, t. y. A. D. skirtina 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti atidėjus paskirtos bausmės vykdymą, t. y. pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas. Visų pirma, įvertintina tai, jog kaltinamajam jau du kartus buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, įskaitant ir paskutinio teistumo metu, tačiau kaltinamasis nustatytų taisyklių ir sąlygų nesilaikė, todėl bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas. Antra, kaltinamasis pakartotinai nusikalto po to, kai neseniai (prieš trejus metus) buvo atlikęs realią laisvės atėmimo bausmę, t. y. jis nėra linkęs keisti savo elgesio. Trečia, kaltinamasis yra nedirbantis, neturintis šeimos, vaikų, t. y. nėra siejamas stipriais socialiniais ryšiais; jis turi problemų dėl savo elgesio, pavartojus elgesį, tačiau jų nesprendžia, pas specialistus nesikreipia ir savo gyvenimo būdo nekeičia. Ketvirta, įvertintinos ir padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės bei kilusios pasekmės. Dėl šių argumentų teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą.

Kaltinamasis A. D. buvo laikinai sulaikytas laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio 16 d., 00.30 val. iki 2023 m. lapkričio 17 d., 11.44 val. (1 t., b. l. 116-121). Vadovaujantis BK 65-66 straipsnių nuostatomis, laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę (2 dienos, prilyginamos 2 laisvės atėmimo dienoms).

Dėl civilinių ieškinių

Šioje byloje civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 2 655,81 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl Vilniaus teritorinei ligonių kasai kaltinamojo neteisėtais veiksmais padarytos turtinės žalos dėl nukentėjusiojo V. G. gydymo (1 t., b. l. 92-95), kuris yra pagrįstas į bylą pateiktais įrodymais ir tenkintinas visiškai: iš kaltinamojo A. D. civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteistina 2 655,81 Eur turtinės žalos atlyginimo ir bei 5 procentų metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos sumos (t. y. 2 655,81 Eur) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (BPK 109 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 6.263 straipsnis, 6.280 straipsnis, 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Be to, šioje byloje nukentėjusysis V. G. pareiškė civilinį ieškinį dėl 182,12 Eur turtinės žalos ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 63-68). Kartu su civiliniu ieškiniu nukentėjusysis pateikė jo turtinę žalą pagrindžiančius dokumentus – vaistinių kvitus, patvirtinančius vaistų bei žaizdų gydymo reikmenų įsigijimą, kuriais pagrindo abejoti nėra, kaltinamasis taip pat neginčijo turtinės žalos dydžio, todėl darytina išvada, jog nukentėjusysis pagrindė (įrodė) reikalavimą dėl 182,12 Eur turtinės žalos priteisimo.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam A. D. paskirtos dvi kardomosios priemonės – dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (kiekvieną savaitės antradienį laikotarpiu nuo 8.00 val. iki 17.00 val. Vilniaus aps. VPK (T. Ševčenkos g. 26, Vilnius), paliktinos nepakeistos iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikintinos, kaltinamojo asmens tapatybės kortelę perduodant laisvės atėmimo vietų įstaigai, kurioje A. D. atliks bausmę (1 t., b. l. 142-144).

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti daiktai, turintys reikšmę nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y.: 1) sudegę degėsiai nuo lovos, pagalvė su raudonos spalvos skysčio sutepimais nuo lovos, nuoplovos su galimais biologinės kilmės pėdsakais nuo lovos atlošo ir užuolaidų, paimti 2023 m. lapkričio 16 d. įvykio vietos apžiūros metu; 2) taip pat žalios spalvos medžiaginės kelnės, viena pora rudų batų, pateikti A. D. 2023 m. lapkričio 16 d. Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu; 3) mėlynos spalvos kelnės, tamsiai mėlynos spalvos medžiaginės kelnės, juodai baltos spalvos dryžuotas megztinis, baltos spalvos megztinis, kreminės ir žalios spalvos striukė su IKI logotipu, pateikti I. O. 2023 m. lapkričio 16 d. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu; 4) A. D. ir V. G. DNR pavyzdžiai, paimti 2023 m. lapkričio 17 d. Pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolais; Vilniaus VPK KP SNTV 2-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2023 m. gruodžio 8 d. nutarimu priduoti saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių (2023 m. gruodžio 14 d. priėmimo – perdavimo aktas Nr. PD-00000016839; 1 t., b. l. 28-29, 31; BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir A. D. paskirti galutinę – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65-66 straipsniais, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2023 m. lapkričio 16 d., 00.30 val. iki 2023 m. lapkričio 17 d., 11.44 val. išbūtą laiką (dvi dienas), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

Palikti nepakeistas A. D. paskirtas kardomąsias priemones – dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje (kiekvieną savaitės antradienį laikotarpiu nuo 8.00 val. iki 17.00 val. Vilniaus aps. VPK (T. Ševčenkos g. 26, Vilnius), iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikinti, A. D. asmens tapatybės kortelę perduodant laisvės atėmimo vietų įstaigai, kurioje A. D. atliks bausmę.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti iš A. D. Vilniaus teritorinės ligonių kasos (įmonės kodas 191351679, a. s. Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, AB „Swedbank“, mokėjimo paskirtis: „Žala PDSF už V. G. gydymą“) naudai 2 655,81 Eur (du tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt penkis eurus aštuoniasdešimt vieną centą) turtinės žalos atlyginimo ir 5 (penkių) procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (t. y. nuo 2 655,81 Eur) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo V. G. civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti iš A. D. V. G. naudai 182,12 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt du eurus dvylika centų) turtinės žalos ir 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini daiktai, turintys reikšmę nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) sudegę degėsiai nuo lovos, pagalvė su raudonos spalvos skysčio sutepimais nuo lovos, nuoplovos su galimais biologinės kilmės pėdsakais nuo lovos atlošo ir užuolaidų, paimti 2023 m. lapkričio 16 d. įvykio vietos apžiūros metu; 2) taip pat žalios spalvos medžiaginės kelnės, viena pora rudų batų, pateikti A. D. 2023 m. lapkričio 16 d. Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu; 3) mėlynos spalvos kelnės, tamsiai mėlynos spalvos medžiaginės kelnės, juodai baltos spalvos dryžuotas megztinis, baltos spalvos megztinis, kreminės ir žalios spalvos striukė su IKI logotipu, pateikti I. O. 2023 m. lapkričio 16 d. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu; 4) A. D. ir V. G. DNR pavyzdžiai, paimti 2023 m. lapkričio 17 d. Pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolais; Vilniaus VPK KP SNTV 2-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2023 m. gruodžio 8 d. nutarimu priduoti saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių (2023 m. gruodžio 14 d. priėmimo – perdavimo aktas Nr. PD-00000016839).

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.