Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė rašytinio proceso tvarka atsakovui už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės „Plus Plus Capital“ AS ieškinį atsakovui P. Ž. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nustatytu terminu nepateikė, priežasčių nenurodė, todėl, remdamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovės prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atliko formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą ir padarė išvadą, kad, pasitvirtinus ieškovės pateiktų dokumentų turiniui, būtų pagrindas ieškinį tenkinti.

Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad 2018-11-30 tarp atsakovo ir pradinio kreditoriaus „Bigbank“ AS filialo banko buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. 1844268/96au (toliau – Sutartis), kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 5760 Eur kreditas. Atsakovas įsipareigojo grąžinti visą suteiktą kreditą, taip pat mokėti kitus sutartyje numatytus mokėjimus. Atsakovas tinkamai nevykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, todėl pradinis kreditorius 2019-06-17 nutraukė su atsakovu sutartį.

2018-11-08 Reikalavimo perleidimo sutartimi pirminis kreditorius perleido reikalavimą į atsakovo vardu susidariusį įsiskolinimą „Plus Plus Capital“ AS, veikiančiai per „Plus Plus Baltic“ OU filialą Lietuvoje. Faktinė reikalavimo teisių perleidimo diena – 2019-07-08. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su pradiniu kreditoriumi ar ieškove (CPK 178 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Atsakovas apie reikalavimo perleidimą buvo informuotas 2019-07-22 pranešimu.

CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.

Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad atsakovas pažeidė sutartines prievoles, t. y. nepagrįstai negrąžino suteikto ir panaudoto kredito. Kaip matyti iš ieškinio ir pateiktų rašytinių įrodymų, atsakovas ieškovei liko skolingas 5599,92 Eur negrąžinto kredito. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų prievolę įvykdęs, ginčijęs skolos dydį ar sutarties sąlygas (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pažeidė savo prievolę laiku ir nustatytomis sąlygomis grąžinti kreditą, iš atsakovo ieškovei priteistina 5599,92 Eur negrąžinto vartojimo kredito.

Sutarties bendrųjų sąlygų 1 skirsnyje nurodyta, kad Sutarties sudarymo mokestis – sutarties pagrindinėse sąlygose nurodytas mokestis (jeigu taikomas), kurį kredito gavėjas (atsakovas) privalo mokėti kredito davėjui už sutarties sudarymą. Šio mokesčio mokėjimas Sutarties sudarymo metu yra atidedamas ir jis yra grąžinamas mokėjimo grafike nustatytomis dalimis ir terminais. Nutraukus Sutartį prieš terminą kredito gavėjas (atsakovas) įsipareigojo nedelsiant visą negrąžintą Sutarties sudarymo mokestį (Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punktas). Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteisiamas 388,80 Eur sutarties sudarymo mokestis.

Remiantis pagrindinės Sutarties sąlygomis ir Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1 punktu kredito gavėjas (atsakovas) be kitų pagal Sutartį grąžintinų/mokėtinų sumų įsipareigojo kredito davėjui mokėti mėnesinį Sutarties administravimo mokestį. Nutraukus Sutartį prieš terminą kredito gavėjas (atsakovas) įsipareigojo nedelsiant sumokėti priskaičiuotą Sutarties sudarymo mokestį (Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punktas). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybės, ieškovei iš atsakovo priteisiamas 24,27 Eur sutarties administravimo mokestis.

Sutarties pagrindinėse sąlygose numatyta, kad metinė palūkanų norma yra 7 proc., kuri apskaičiuojama nuo negrąžintos bendros finansuojamos sumos likučio. Sutartyje nenumatyta, kad Sutarties nutraukimo atveju mokėjimo palūkanos nustojamos skaičiuoti. Taigi, remiantis Sutartimi ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo mokėjimo (pelno) palūkanų ir po paskolos grąžinimo termino suėjimo, t. y. iki visiško kredito grąžinimo. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteisiamos 383,86 Eur palūkanos iki kreipimosi į teismą dienos (2020-02-25) ir 7 proc. metinės mokėjimo palūkanos už negrąžintą vartojimo kredito sumą (14 457,76 Eur), skaičiuojamos nuo kreipimosi į teismą dienos (2020-02-25) iki visiško kredito grąžinimo dienos (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.874 straipsnio 1 dalis, Sutarties pagrindinės sąlygos).

Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). CK 6.72 straipsnyje nustatyta, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punktą, sutartinių įmokų pavėluoto mokėjimo atvejais atsakovas nuo pradelstos sumokėti sumos privalo mokėti 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi nustatyta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Ieškovės paskaičiavimu, atsakovas turi sumokėti 503,99 Eur delspinigius (0,05 proc. norma per dieną), apskaičiuotus už laikotarpį nuo 2019-08-29 iki 2020-02-25 Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas laiku negrąžino kredito, ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo 503,99 Eur delspinigių yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad atsakovas yra fizinis asmuo, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą (6 900,84 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020-03-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 155 Eur sumokėto žyminio mokesčio (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Valstybei iš atsakovo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 5,58 Eur (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsniu, 285-288 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo P. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 599,92 Eur (penkis tūkstančius penkis šimtus devyniasdešimt devynis eurus 92 ct) negrąžinto kredito, 388,80 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus 80 ct) sutarties sudarymo mokesčio, 24,27 Eur (dvidešimt keturis eurus 27 ct) sutarties administravimo mokesčio, 383,86 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt tris eurus 86 ct) mokėjimo palūkanų, 503,99 Eur (penkis šimtus tris eurus 99 ct) delspinigių, 7 (septynių) proc. metinių mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų nuo 5 599,92 Eur sumos, skaičiuojamų nuo 2020-02-25 iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą (6 900,84 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2020-03-19iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 155 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovės „Plus Plus Capital“ AS, juridinio asmens kodas 11919806, naudai.

Priteisti iš atsakovo P. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 5,58 Eur (penkis eurus 58 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, išaiškinant, kad procesinių dokumentų siuntimo išlaidos mokamos į Valstybės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Atsakovas turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas sprendimą gali apskųsti per 20 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.