- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-29
- Bylos Nr.
- e2-26833-808/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20827-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gražina Žukauskienė
- Ieškovas
- UAB „Legal Balance“
- Atsakovas
- J. D.
- Kategorijos
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovei J. D. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 600,00 Eur skolos, 20,80 Eur palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė 2018 m. liepos 31 d. 31 įsipareigojo T. J. iki 2018 m. spalio 31 d. sumokėti 600,00 Eur, tačiau savo įsipareigojimo neįvykdė. Ieškovė su T. J. 2018 m. gruodžio 4 d. Reikalavimo perleidimo sutartį, kuria pradinis kreditorius ieškovei perleido reikalavimo teisę į atsakovę.
Atsiliepimas
Teismo nustatytu terminu atsakovė pateikė raštą, įvardintą atsiliepimu, kuriame iš esmės sutiko su ieškiniu ir nurodė, kad nuo 2017 metų, viešojoje erdvėje nerado informacijos, kad būtų kam nors skolinga. Todėl jeigu būtų žinojusi apie skolą, būtų ją sumokėjusi.
Į teismo posėdį šalys neatvyko, nors ir buvo tinkamai informuotos. Ieškovė teismui pateikė prašymą bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant. Taip pat nurodė palaikanti ieškinį visa apimtimi. Atsakovė teismui nepateikė teismui prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, todėl byla išnagrinėta nedalyvaujant šalims bei jų atstovams.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas priimant sprendimą už akių.
Proceso įstatymas numato, kad į teismo posėdį neatvykus atsakovui, kuriam buvo tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą ir iš jo negautas pareiškimas nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, teismas, ieškovui prašant, gali priimti sprendimą už akių (CPK 246 straipsnio 2 dalis, 285 straipsnis). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė buvo tinkamai informuota apie teismo posėdžio datą ir laiką, o iki teismo posėdžio pradžios rašytinių prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikta. Todėl teismas konstatuoja, kad CPK 285 straipsnio 3 dalyje numatytų kliūčių priimti sprendimą už akių nėra, toks sprendimas dėl ieškovų pareikštų reikalavimų priimtinas. Sprendimas už akių priimtinas dėl visų ieškovės pareikštų reikalavimų, nes apie juos atsakovė buvo tinkamai informuota.
Priimant sprendimą už akių, atliktinas formalus byloje pateiktų įrodymų vertinimas, išdėstytini sutrumpinti motyvai (CPK 285 straipsnio 2 dalis, 286 straipsnio 1 dalis).
Byloje nustatyta, kad 2018 m. liepos 31 d. atsakovė T. J. išrašė skolos raštelį, kuriuo įsipareigojo iki 2018 m spalio 31 d. sumokėti 600,00 Eur. Pradinis kreditorius (T. J.) 2018 m. gruodžio 4 d. su ieškove sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2018-12/12, kuria buvo perleista reikalavimo teisė į atsakovę. Apie įvykusį reikalavimo teisės perleidimą atsakovė buvo informuota pranešimu dėl reikalavimo teisių perleidimo. Išsiuntus atsakovei ieškinio su priedais kopijas, įskaitant ir reikalavimo teisės perleidimo sutarties kopiją, laikytina, kad ji (atsakovė) yra tinkamai informuota apie reikalavimo teisės perleidimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011) (CK 6.109 straipsnio 7 dalis). Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškove ar pradiniu kreditoriumi (CPK 178 straipsnis).
Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamu atveju apie reikalavimo perleidimą atsakovei pranešta tinkamai, t.y. tai padaryta 2018 m. gruodžio 4 d. pranešimu. Pažymėtina, kad kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnį šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. CK 6.870 str. 1 d. numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.38 straipsnio 1 dalis nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais.
Konkrečiu atveju, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tarp šalių susiklostė paskolos santykiai ir atsakovė, pažeisdama savo įsipareigojimą grąžinti paskolą, neatsiskaitė nei su pradiniu kreditoriumi, nei su ieškove. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikti įrodymai, jog atsakovė su ieškove atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, kad atsakovė savo prievolės neginčija (CPK 12 straipsnis), vadovaujantis CK 6.870 straipsnio 1 dalimi, 6.38 straipsnio 1 dalimi, ieškovės naudai iš atsakovės priteistina 600,00 Eur skola.
CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti buvo praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į nurodytą normą, ieškovė paskaičiavo 20,80 Eur palūkanas, kurios priteisiamos iš atsakovės ieškovės naudai.
Taip pat ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą (620,80 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. liepos 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovės reikalavimai yra patenkinti. Bylinėjimosi išlaidas sudaro 16,00 Eur žyminis mokestis ir 169,40 Eur išlaidos už suteiktas teisines paslaugas, viso 185,40 Eur, kurios priteistinos ieškovei iš atsakovės (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (6,77 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytų minimalių valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (3 Eur) iš atsakovės valstybės naudai priteistina 6,77 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92 straipsnis).
Atsižvelgiant į tai, jog procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti viešo paskelbimo būdu, apie priimtą sprendimą už akių atsakovę taip pat papildomai informuotini viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei UAB „Legal Balance“, į. k. 302528679, iš atsakovės J. D., a.k. (duomenys neskelbtini) 600,00 Eur (šeši šimtai eurų 00 ct) skolos, 20,80 Eur (dvidešimt eurų 80 ct) palūkanų, 5 proc. (penkių procentų) dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (620,80 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. liepos 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 185,40 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešmt penkis eurus 40 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovės J. D., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 6,77 Eur (šešis eurus 77 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Luminor AB Bank, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660. Sumokėjus minėtas išlaidas, teismui (raštinei) būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
Apie priimtą sprendimą už akių atsakovę papildomai informuoti viešo paskelbimo būdu.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.