Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. kovo 7 d. sprendimo dėl žalos atlyginimo priteisimo pagal ieškovo A. N. ieškinį atsakovui A. L. (byloje trečiuoju asmeniu dalyvauja UAB „Deimeda“),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2011 m. kovo 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, t. y. ieškovui iš atsakovo priteisė 1 000 Lt žalai atlyginti, kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas nustatė, jog ieškovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), teismo antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu konstatuota, jog ieškovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyti sunkiasvorės technikos padaryti dirvožemio pažeidimai, kad atsakovas yra atsakingas už sugadinto ieškovui priklausančio žemės sklypo dalį, nes jis miško vežėjui nurodė, per kur išvežti iškirstą mišką. Teismas nurodė, jog aplinkybė, kad ieškovui priklausančio žemės sklypo dalis buvo sugadinta sunkiasvorės technikos, įrodyta antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, atsakovo pripažinimu, trečiojo asmens bei liudytojų parodymais. Teismas taip pat nustatė, jog ieškovui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, kuris buvo sugadintas sunkiosios technikos, iki jo sugadinimo buvo nedirbamas, kad jame buvo dirvonuojanti žemė, kad jame niekada nebuvo kelio. Teismas, remdamasis ieškovo pateiktoje sąmatoje nurodytų darbų pobūdžiu, padarė išvadą, jog ieškovo prašoma priteisti suma, yra per didelė, kad tokiu būdu atstačius dirvožemio paviršių, jis būtų pagerintas, o ne atstatytas į buvusią būklę. Teismas, įvertinęs liudytojų, trečiojo asmens atstovo parodymus, konstatavo, kad reikalaujama priteisti suma mažintina iki 1 000 Lt. Teismas atmetė atsakovo prašymą taikyti alternatyvų žalos atlyginimo būdą, leidžiant sutvarkyti žemės sklypą natūra, nes atsakovas turėjo pakankamai laiko atlikti šį darbą, tačiau nesiėmė priemonių padarytą žalą likviduoti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, jog atsakovas A. L. ieškovui A. N. turi sumokėti 1 000 Lt žalos atlyginimo už ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo sutvarkymą, netinkamai vertino byloje dalyvaujančių asmenų pateiktus įrodymus, nes nei atsakovas, nei trečiasis asmuo UAB „Deimeda“ nepateikė pirmosios instancijos teismui įrodymų, kurie paneigtų ieškovo nurodytą aplinkybę, jog atsakovo neteisėtais veiksmais jam (ieškovui) padaryta 4 246,01 Lt žala. Atsakovo ir trečiojo asmens atsiliepimuose į apeliacinį skundą nurodytos aplinkybės nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog ieškovo reikalavimas dėl 4 246,01 Lt žalos atlyginimo priteisimo yra nepagrįstas ir netenkintinas.

Byloje nustatyta, kad ieškovui A. N. nuosavybės teise priklauso žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 7-15). Ieškovas pateikė teismo antstolio S. M. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriuo konstatuota, kad ieškovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), matosi techninių transporto priemonių padarytos provėžos, kai kurių provėžų gylis siekia apie 40-50 cm, yra vietų, kur vienos provėžos išsiskiria ir pereina į kitas, kai kuriose vietose kelios provėžos eina gretų vienos kitų (b. l. 56). Ieškovas ieškinyje nurodė, kad šias provėžas padarė sunkiasvorė technika – miškovežiai, kuriais atsakovas be ieškovo leidimo vežė medieną iš savo žemės sklypo per ieškovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Ieškovas nurodė, kad buvo sugadintas lauko kelias ir šalia kelio esanti sklypo dalis, kurių sutvarkymui yra reikalinga 4 246,01 Lt suma, nurodyta specialisto R. V. sudarytoje lokalinėje sąmatoje (b. l. 22). Iš šios lokalinės sąmatos matyti, kad ji sudaryta dėl suvažinėto sklypo sutvarkymo, t. y. sklypo išlyginimo, joje nurodyta, kad reikia gruntą kasti buldozeriu, perstumiant gruntą, iškasų arba pylimų paviršių planiruoti buldozeriu, susigulėjusį, tankų gruntą purenti buldozeriu. Lokalinėje sąmatoje brangiausias darbas yra grunto kasimas buldozeriu, perstumiant gruntą (2 260,44 Lt be papildomų medžiagų, mechanizmų verčių ir kitų išlaidų). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas yra atsakingas už sugadintą ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalį, nes jis miško vežėjui nurodė, per kur išvežti iškirstą mišką, vežant iškirstą mišką buvo sugadinta ieškovui nuosavybės teise priklausanti žemės sklypo dalis ir tokiu būdu ieškovui buvo padaryta žala. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl atsakovo kaltės ir jo neteisėtų veiksmų buvo padaryta ieškovui žala, apeliaciniais skundais nėra ginčijama. Trečiasis asmuo UAB „Deimeda“ atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą nurodo, kad ieškovas nepatyrė jokios žalos ir nuostolių, o atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų, tačiau trečiasis asmuo nėra padavęs apeliacinio skundo, o byla nagrinėjama pagal ieškovo apeliacinį skundą, šiame skunde nustatytas ribas (CPK 320 str. 1 d.). Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos (CPK 320 str. 2 d.). Ieškovas apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę, kad ieškovo nurodyta ir specialisto R. V. įvertinta žala yra per didelė, nes minėtoje sąmatoje nurodytų darbų pobūdis leidžia daryti išvadą, kad tokiu būdu atstačius dirvožemio paviršių jis būtų pagerintas, o ne atstatytas į buvusią padėtį, kad ieškovui padaryta žala yra 1 000 Lt, nes R. V., apklaustas liudytoju, parodė, jog žemė gali būti sulyginta ir kastuvu, o trečiojo asmens atstovas, kuris užsiima ūkininkavimu, parodė, jog sugadintą dirvožemį su technika atstatyti kainuotų apie 500 Lt, žemės sklypas buvo ilgai dirvonuojantis, apaugęs žole, žemė nebuvo dirbama, joje niekada nebuvo kelio. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad sąmata sudaryta kvalifikuoto specialisto, o byloje nebuvo pateikti jokie kiti žalos apskaičiavimo įrodymai, atsakovas nenuginčijo pateiktos sąmatos, byloje nebuvo pateikti jokie įrodymai, kad atlikus sąmatoje nurodytus darbus, bus pagerintas dirvožemis, o ne atstatytas į buvusią būklę, pirmosios instancijos teismo nurodyti įrodymai, kurių pagrindu buvo nustatytas žalos dydis, nepatvirtina, kad ieškovui padaryta ir turi būti atlyginta 1 000 Lt žala. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi byloje esančius įrodymus, sutinka su apeliacinio skundo argumentais ir daro išvadą, jog byloje atsakovo ir trečiojo asmens pateikti įrodymai nepatvirtina, kad ieškovui buvo padaryta 1 000 Lt žala, kad byloje esantys įrodymai paneigia ieškovo pateiktą įrodymą – lokalinę sąmatą, kurioje nustatyta, kad tam, jog būtų išlygintas ieškovui nuosavybės teise priklausantis sklypas, kurį sugadino atsakovas, reikalinga 4 226,01 Lt. Atsakovas ir trečiasis asmuo atsiliepimuose į apeliacinį skundą nenurodo, kokie pirmosios instancijos teismui jų pateikti įrodymai patvirtina, kad tam, jog būtų išlygintas ieškovo sugadintas žemės sklypas, pakanka 1 000 Lt. Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 178 str.). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-02-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2008; 2009-05-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2009; kt.). Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kada teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-02-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2003; kt.). Kadangi nagrinėjamoje byloje atsakovas ir trečiasis asmuo nepateikė įrodymų, kurie paneigtų ieškovo pateiktą įrodymą dėl žemės sklypo sutvarkymo kainos, todėl darytina išvada, kad nėra pagrindo nustatyti, jog ieškovui neturi būti atlyginta jo nurodyta žala.

Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatyme nustatytų ar leistų išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo, kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (CK 6.251 str.). Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas. Kai žala padaroma asmens turto sunaikinimu, teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad turi būti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė išraiška – prarasto turto vertė ir šie netekimai kompensuojami. Pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atstatymo išlaidų, ir ar iš viso ketina prarastą turtą atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; kt.). Dėl to nepripažinti pagrįstais atsakovo ir trečiojo asmens argumentai, kad ieškovui neturi būti atlyginama jo nurodoma žala tuo pagrindu, kad jis nėra sutvarkęs žemės sklypo ir ruošiasi jį parduoti. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu; svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-09-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001). Nagrinėjamoje byloje ieškovas pateikė lokalinę sąmatą, kurioje apskaičiuota, kokios reikalingos išlaidos, kad būtų sutvarkytas suvažinėtas sklypas, sąmata sudaryta 2009 m. spalio mėnesio kainomis, sąmatą sudarė R. V.. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog šis asmuo neturi teisės sudarinėti tokio pobūdžio sąmatos. R. V. teismo posėdyje parodė, kad jis išlaidas apskaičiavo dirvožemiui atstatyti, t. y. nenurodė, kad apskaičiavimą atliko dėl kelio atstatymo ar jo įrengimo. Liudytojas nurodė, kad žemę atsakovas galėtų išlyginti ir su kastuvu, tačiau nenurodė, kiek tai kainuotų (b. l. 105). Ieškovas ieškiniu neprašė atlyginti išlaidų keliui atstatyti, nes ieškinyje nurodė, kad buvo lauko kelias, o sąmatoje nėra apskaičiuotos išlaidos keliui įrengti, todėl atsakovo byloje nurodyti argumentai, kad lokalinė sąmata sudaryta kelio remontui yra visiškai nepagrįsti. Byloje esantys įrodymai tvirtina, kad ieškovui nuosavybės teise priklausančiame sklype buvo padarytos provėžos, kai kurių gylis siekia apie 40-50 cm, todėl akivaizdu, kad buvo sugadintas dirvožemis. Ieškovas byloje nurodė, kad jo žemės sklype buvo lauko keliukas, ieškovas juo važiuodavo lengvuoju automobiliu. Šios aplinkybės nepaneigtos. Tai, kad ieškovui priklausiusi žemė buvo apaugusi žole, nedirbama, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog tam, kad būtų atstatytas sklypas į tokią pat padėtį, kokia buvo iki sugadinimo, nėra būtini darbai, nurodyti lokalinėje sąmatoje. Lokalinėje sąmatoje nėra nurodyta jokių darbų, kurie leistų daryti išvadą, kad juos atlikus, būtų pagerintas dirvožemis. Ūkininkas R. K. nurodė, kad išvažinėtas plotas galėtų būti išlygintas už 498 Lt (b. l. 80), tačiau byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad šis ūkininkas realiai atlieka ir turi teisę atlikti žemės sklypo sutvarkymo darbus ir jis galėtų atlikti darbus už šią kainą, jo pateiktoje sąmatoje nėra nurodyta, kokiu pagrindu yra apskaičiuota jo nurodoma darbų kaina, nenurodyti mokesčiai ir kt., todėl nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog ieškovo sklypas gali būti sutvarkytas už 498 Lt ar 1 000 Lt. Ieškovas byloje pateikė įrodymus, kad rašė pretenzijas atsakovui, jog jis sutvarkytų išvažinėtą ieškovo sklypą, jį atstatytų į buvusią padėtį, tačiau pagal bylos duomenis atsakovas sklypo nesutvarkė. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad CK 6.251 str. 2 d. leidžia teismui sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių, tačiau nenurodo jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, kad ieškovui priteisus iš atsakovo ieškovui 4 226,01 Lt nuostolių atlyginimą, atsiras nepriimtinos ir sunkios pasekmės. Atsakovas neteikė įrodymų, kad jo turtinė padėtis yra sunki, o pagal bylos duomenis atsakovas turi turto, vykdo veiklą, kurią vykdydamas sugadino ieškovui nuosavybės teise priklausantį sklypą, nesutvarkė ieškovo sklypo, kaip tai prašė padaryti ieškovas. Byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad dėl žalos atsiradimo yra taip pat kaltas ir pats ieškovas, todėl turėtų būti sumažintas priteistino žalos atlyginimo dydis.

Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių tenkintinas ieškovo apeliacinis skundas, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, t. y. priteista iš atsakovo ieškovui 1 000 Lt žalai atlyginti suma padidintina iki 4 246,01 Lt. Kadangi patenkintas ieškovo ieškinio reikalavimas, tai ir iš atsakovo ieškovui priteista 1 764 Lt bylinėjimosi išlaidų sumą padidintina iki 1 861 Lt. Kadangi patenkintas apeliacinis skundas ir ieškovui papildomai priteista 3 246,01 Lt, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 97,38 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą (CPK 93 str.), bei ieškovui grąžintina iš valstybės biudžeto jo permokėtas už apeliacinį skundą 29,62 Lt mokestis (CPK 87 str. 1 d. 1 p.). Kadangi patenkintas ieškovo apeliacinis skundas, ieškovui iš atsakovo priteistina 500 Lt advokatės atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų (CPK 98 str.).

Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 11,20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Patenkinus ieškovo apeliacinį skundą, nurodytos išlaidos priteistinos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. kovo 7 d. sprendimą pakeisti.

Priteistą iš atsakovo A. L. ieškovui A. N. 1 000 Lt žalai atlyginti sumą padidinti iki 4 246,01 Lt, priteistą 1 764 Lt bylinėjimosi išlaidų sumą padidinti iki 1 861 Lt.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. L. ieškovui A. N. 97,38 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, 500 Lt advokatės atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų. Grąžinti ieškovui A. N. iš valstybės permokėtą už apeliacinį skundą 29,62 Lt mokestį. Permokėtą žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.

Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank” įmokos kodas 5660) iš atsakovo A. L. 11,20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.