Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. U. ieškinį atsakovui K. U. dėl teisės į privalomąją palikimo dalį pripažinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė ieškinį palaikė ir prašė tenkinti visiškai, ieškinyje nurodytais motyvais. Ieškovas paaiškino, kad jis gyvena pas sugyventinę jai priklausančiame name, esančiame Mažeikių m., . Jo sūnus, t. y. atsakovas, jo motiną žiūrėjo, o kai sūnus turėdavo išvykti, jis prižiūrėjo savo motiną, atnešdavo valgyti, pakurdavo ugnį. Motiną aplankydavo 2-3 kartus per mėnesį. Motinai pirkdavo maistą iš jo arba savo lėšų. Jai nuolatinės priežiūros nereikėjo. Jis nuo 2010 m. gauna 266,00 Lt priešlaikinę pensiją ir nuo to laiko nedirba, gaunat priešlaikinę pensiją jis darbo biržoje registruotis nebegali, motinos mirtis dieną kitų pajamų neturėjo. Buvo pirkęs už 3000 Lt kompiuterį, todėl iš pensijos jam kas mėnesį atskaičiuodavo už jį. Namuose 2012 m. augino triušius savo poreikiams (mėsai) ir turėjo 10 bičių šeimų, iš ko gaudavo pajamų, tačiau jų nedeklaravo. Sugyventinė E. B., gim. 1926 m., gauna 650 Lt pensiją. Motinos mirties dieną savo vardu neturėjo jokio registruoto turto. kaime esančią sodybą pirko, bet nėra sutvarkyti reikiami dokumentai, be to joje gyventi negalima dėl blogų sąlygų. Motinos mirties dieną santaupų neturėjo, nes dirbdamas gaudavo mažą atlyginimą ir viską išleisdavo savo poreikiams. Jam niekas išlaikymo neteikia, jis pats save išlaiko. Mano, kad jam priklauso ½ dalis motinos palikto turto.

Liudytojas A. E. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovą pažysta nuo vaiskytės, jis ieškovą užstodavo, kai iš jo šaipydavosi draugai. Ieškovas dabar prižiūri senutę, anksčiau padėdavo savo motinai. Jis gauna priešlaikinę pensiją, augina savo poreikiams triušius. Dabar jis vargsta, nes iš tokių mažų pajamų sunku pragyventi. Nėra matęs ieškovo išgėrusio, agresyvaus. Pas ieškovo motiną buvo apsilankęs gal prieš tris keturis metus. Jo motina gyveno su K (atsakovu). Ieškovas pats gali savimi pasirūpinti, jis viską gali susitvarkyti. Jei ieškovo išvaizda ne kokia, tai nereiškia, kad jis kitoks, silpnai protaujantis. Jis savo motinai padėdavo, kai reikėdavo pagalbos prižiūrint darbus, skaldyti malkas, nueidavo į parduotuvę.

L. S. Ž. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jam J. U. buvo įmotė. Ieškovas pas ją ateidavo tik į svečius ir tai tik pavalgyti, dirbti nemėgo. Mano, kad įmotė parašydama testamentą anūkui, suvokė, kad jis išsaugos jos turtą. Jam būnat vaikui konflikto metu, kuriame dalyvavo jo užgėręs tėvas ir ieškovas, šis mesdamas kirvį iš lauko išdaužė langą, todėl mano, kad ieškovas yra nestabilios psichikos, jam greičiausiai yra sutrikęs intelektas. Paaiškino, kad jam nėra tekęs matyti, kad įmotė duotų ieškovui pinigų, bet mano, kad ji galėjo duoti, nors neprivalėjo, kadangi įmotė visus mylėjo. Praėjusias metais jis pats pas įmotę lankėsi penkis šešis kartus ir jos namuose ieškovą matė gal porą kartų – jis ten sėdėdavo kaip svečias. Paaiškino, kad jis niekada nepagalvojo, kad 2012 m. ieškovui buvo reikalinga pagalba, nes jis pats pasirūpindavo savimi. Įmotė rašė įgaliojimą anūkui Kęstučiui, kadangi savo sūnumi nepasitikėjo, matė, kad jis nesugebės susitvarkyti be pagalvos. Ji pati yra savo sūnų pavadinusi nevykėli.

Liudytojas A. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra atsakovo K. U. kaimynas ir draugas. Matė, kad atsakovas rūpinosi močiute. Apie ieškovą gali pasakyti tik tiek, kad žino, jog jis augina bites, triušius. Jis yra buvęs , padėjo ieškovui nupjauti žolę, apdengti šiltnamį, praeitą pavasarį yra pirkęs iš ieškovo medų, kurį jis parduoda po 10 litų už pusę litro, taip pat yra pirkęs du mažus triušiukus po 50 litų. Nežino, ar ieškovui reikalingas išlaikymas, kai dirbo pas ieškovą, jis su juo dirbo kartu, pjaustė lentas. Mano, kad ieškovo sveikata nėra bloga.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad ieškovas yra J. U. ir J. U. sūnus (13 b. l.). Ieškovo tėvas J. U. mirė 1962-03-15 (14 b. l.), o motina J. U. – 2012-12-17 (15 b. l.). Ieškovo motina J. U. 2008-01-17 testamentu, kurį, testorės veiksnumu įsitikinusi, patvirtino Mažeikių rajono 1-ojo notarų biuro notarė R. R., visą jai priklausantį turtą paliko vaikaičiui K. U. (11 b. l.). Mažeikių rajono 1-ojo notarų biuro notarė 2013-01-14 išdavė ieškovui J. U. liudijimą apie palikimo priėmimo faktą (10 b. l.), o 2013-01-28 išdavė atsakovui K. U. liudijimą apie palikimo priėmimo faktą (40 b. l.). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis J. U. vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas: 0,1101 ha žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-1234-9650, pastatas – gyvenamo namo, unikalus Nr. 6192-8000-1019, pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. 6192-8000-1020, kiti statiniai (inžineriniai) – kiemo statiniai, unikalus Nr. 6192-8000-1119, esantys Mažeikių m., (16–18 b. l.). J. U. nuo 2009-12-21 iki 2012-12-21 nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (44 b. l.) bei nuo 2009-02-04 iki 2012-02-04 specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (45 b. l.). J. U. 2005-11-21, 2008-01-17, 2010-01-26 įgaliojo atsakovą K. U. ją atstovauti įgaliojimuose nurodytose institucijose, jos vardu sudaryti sandorius ir atlikti kitus pavedimus nurodytus įgaliojimuose (41, 42, 43 b. l.). Atsakovas savo vardu 2011-07-07 sudarė su UAB „Mažeikių vandenys“ Šalto vandens pirkimo-pardavimo ir nuotekų šalinimo bei valymo sutartį Nr. 011242117 dėl paslaugų tiekimo į gyvenamąjį namą, esantį Mažeikių m., (46 b. l.). Atsakovas atstovaudamas J. U. 2007-11-21 sudarė Valstybės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (48 b. l.). I. J. U 2010-06-07 yra išduotas pensijos gavėjo pažymėjimas (5 b. l.). Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus pažymos apie asmeniui priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas matyti, kad ieškovui nuo 2012-01-01 iki 2013-03-31 yra mokama 443,28 Lt senatvės pensija, iš kurios pagal vykdomuosius dokumentus nuo 2012-02-01 iki 2012-08-31 išskaičiuota kas mėnesį po 177,32 Lt, nuo 2012-10-01 iki 2012-09-30 išskaičiuoti 90,09 Lt, nuo 2012-10-01 iki 2012-11-30 išskaičiuota kas mėnesį po 88,66 Lt, nuo 2012-12-01 iki 2012-12-31 išskaičiuota 51,54 Lt (21–23 b. l.). Iš Mažeikių rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus 2013-06-11 rašto matyti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatomis, J. U. neturi teisės į piniginę socialinę paramą ir per 2012-2013 metų laikotarpį jos negavo (28 b. l.). Ieškovas nuo 1985-04-02 yra deklaravęs gyvenamąją vietą bute, esančiame Mažeikių m. (6, 7 b. l.), kuris nuosavybės teise priklauso D. A. (19 b. l.). Ieškovo vardu yra registruotas motoroleris „PGO Galaxy“, valst. Nr. 16AAL (20 b. l.). 2013-10-17 išraše iš medicininių dokumentų nurodyta, kad ieškovui nustatyta diagnozė F60.6 Nerimastingo tipo asmenybės sutrikimas (84 b. l.). Iš 2013-10-15 psichologinio įvertinimo išvados matyti, kad ieškovui nustatyti psichologinio pobūdžio surikimai (85 b. l.).

LR CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo vaikai, kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau. Taigi paveldėjimo pagal testamentą atveju teisę į privalomąją palikimo dalį turi ir suaugę palikėjo vaikai, kuriems palikimo atsiradimo dieną reikalingas išlaikymas, t. y. kurie dėl tam tikrų priežasčių neturi pajamų arba turi jų nepakankamai būtinoms gyvenimo reikmėms tenkinti.

Pagal kasacinio teismo praktiką LR CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė į privalomąją palikimo dalį siejama ne su viena ar keliomis aplinkybėmis, susijusiomis su asmens, pretenduojančio į privalomąją palikimo dalį, amžiumi, sveikatos būkle, darbingumu ar pajamomis, o su būtinumu leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti objektyviai sumažėjusias asmens galimybes įsidarbinti, kitais būdais gauti pajamų, taip pat su kitomis faktinėmis aplinkybėmis, iš kurių visumos galima padaryti išvadą, kad palikėjo mirties dieną asmuo neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti, nepretenduodamas į palikimo dalį (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2009; kt.). Teisė į privalomąją palikimo dalį nustatoma atsižvelgiant ir į kitas LR CK normas, kuriose nustatyti išlaikymo reikalingumo šeimos nariams kriterijais (LR CK 3.72 straipsnio 1, 2, 5, 6 dalys, 3.192, 3.205 straipsniai), tačiau kiekvienoje byloje teismai turi individualiai įvertinti nustatytas aplinkybes ir jų reikšmę (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2008). Atsižvelgiama ir į tai, kad tam tikra asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas yra susiję su atitinkamomis teisėmis: gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą; konstatavus, kad asmuo palikimo atsiradimo metu buvo būklės, kai jam reikalinga parama, reikia įvertinti ir tai, kad tokioje situacijoje jis įgyja ir teisę į paramą (pavyzdžiui, valstybės pašalpą), nepriklausomai nuo to, ar tokią teisę įgyvendino (pvz., Lietuvos A. T. 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo I. Ž. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-596/2008; kt.).

Konkrečioje byloje sprendžiant klausimą, ar asmeniui reikalingas išlaikymas, turi būti įvertinamos visos palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautos pajamos, galimybės jų gauti, turėtas turtas ir turtinės teisės, taip pat konkretūs tokio asmens poreikiai, sudarantys būtinų gyvenimo reikmių visumą.

Byloje esantys duomenys, ieškovo bei jo atstovės, liudytojo A. E. paaiškinimai patvirtina aplinkybę, kad J. U. mirties dieną ieškovo materialinė padėtis buvo sunki, tačiau jis pats teismo posėdžio metu nurodė, kad nebuvo išlaikomas motinos, kartais iš savo lėšų motinai nupirkdavo maisto, motinos mirties dieną turėjo 10 bičių šeimų, iš kurių imdavo medų ir už jį gaudavo pajamų. Ieškovas motinos mirties dieną ir bylos nagrinėjimo metu nebuvo sulaukęs senatvės pensijos amžiaus (63 m. 4 mėn.) nustatyto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. liepos 13 d. nutarimas Nr. 836, tačiau jis nuo 2010-06-17 gauna išankstinę 443,28 Lt senatvės pensiją. Nors ieškovas ir jo atstovė teigia, kad ieškovas gauna tik 265,96 Lt dydžio senatvės pensiją, tačiau iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2013-03-22 pažymos Nr. PP2-1140 matyti, kad ieškovui nuo 2012-01-01 iki 2013-02-28 priskaičiuota 443,28 Lt senatvės pensijos, taip pat nuo 2012-02-01 iki 2012-08-31 išskaičiuota kas mėnesį po 177,32 Lt, nuo 2012-10-01 iki 2012-09-30 išskaičiuoti 90,09 Lt, nuo 2012-10-01 iki 2012-11-30 išskaičiuota kas mėnesį po 88,66 Lt, nuo 2012-12-01 iki 2012-12-31 išskaičiuota 51,54 Lt pagal vykdomuosius dokumentus ar asmens prašymu (21–23 b. l.). Posėdžio metu ieškovas patvirtino, kad iš pensijos jam buvo atskaitoma už lizingu pirktą 3000 Lt vertės kompiuterį, kurį įsigijo savo poreikiams, todėl ieškovo argumentai, kad jis motinos mirties dieną gavo 265,96 Lt dydžio pensiją, kuri nesudaro net pusės minimalaus atlyginimo, atmestini kaip nepagrįsti. Iš Mažeikių rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus 2013-06-11 pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatomis, ieškovas 2012-2013 metų laikotarpiu neturėjo teisės į piniginę socialinę paramą ir jos negavo (28 b. l.). Ieškovo posėdžio metu į bylą pateikti medicininiai dokumentai parodo jo sveikatos būklę po motinos mirties, tačiau ne palikėjos mirties dieną. Taip pat nei 2013-10-17 išraše iš medicininių dokumentų, kurį išdavė UAB „Mažeikių psichinės sveikatos centras“, nei gydytojos A. Č. 2013-10-15 duotoje psichologinio įvertinimo išvadoje nėra nurodyta, kad dėl šių sutrikimų ieškovas negalėtų dirbti. Be to, ieškovas nėra pateikęs į bylą duomenų, kad jis būtų kreipęsis dėl darbingumo lygio nustatymo jo motinos J. U. mirties dieną, ar kitų medicininių dokumentų įrodančių, kad jis tuo metu dėl sveikatos stovio negalėjo dirbti. Todėl ieškovo nurodytos aplinkybės, kad jis dėl sveikatos būklės negalėjo įsidarbinti, atmestinos kaip nepagrįstos. Teismas sutinka, kad ieškovui dėl savo amžiaus galėjo kilti sunkumų įsidarbinant, tačiau jis išreiškęs pageidavimą gauti išankstinę senatvės pensiją, prarado galimybę registruotis darbo biržoje. Tiek atsakovas, tiek apklausti liudytojai patvirtino, kad ieškovo sveikata nėra tokia bloga, kad jis negalėtų dirbti. Ieškovas posėdžio metu patvirtino, kad jis gyvena ne dukrai nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame Mažeikių m. , kaip buvo nurodęs ieškinyje, bet kartu su sugyventine E. B., jai priklausančiame gyvenamajame name, esančiame Mažeikių m., , su kuria vedą ūkį – augina savo poreikiams daržoves, triušius. Tiek pats ieškovas, tiek atsakovas bei apklausti liudytojai patvirtino, kad ieškovas iki motinos J. U. mirties ir jos mirties dieną gyveno sugyventinės namuose, o atsakovas patvirtino, kad ieškovas jau apie 13 metų gyvena kartu su sugyventine jai priklausančiame gyvenamajame name. Pažymėtina, kad ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino aplinkybę, kad jis yra įsigijęs sodybą Mažeikių r., k., tačiau šio nekilnojamojo turto nėra įregistravęs įstatymų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad ieškovas nesikreipė dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, o byloje jį atstovauja advokatas, su kuriuo sudaryta atstovavimo sutartis. Bylos duomenimis, apmokėjo 1500 Lt už advokato paslaugas (86–88 b. l.). Apeliacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad aplinkybė, jog asmuo nesikreipė dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, sudarė atstovavimo sutartį dėl bylos vedimo per advokatą, leidžia manyti, kad jo turtinė padėtis nėra itin sunki (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2352/2011).

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad ieškovas J. U. atitinka LR CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytus išlaikymo iš motinos J. U. palikimo reikalingumo kriterijus, todėl ieškinys atmestinas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (LR CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas patyrė 900 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (58–59, 89 b. l.), kurios ieškinį atmetus priteistinos atsakovo naudai iš ieškovo (LR CPK 98 straipsnis).

Jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas (LR CPK 98 str. 2 d.). 2013-06-21 nutartimi ieškovui atidėtas 690,00 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimas iki sprendimo priėmimo (32 b. l.). Atmestus ieškinį žyminis mokestis (690,00 Lt) priteistinas iš ieškovo valstybei (LR CPK 96 str.).

Be to, nagrinėjant bylą susidarė 23,22 Lt pašto išlaidų, kurios buvo apmokėtos teismo lėšomis, todėl atmetus ieškinį jos priteistinos valstybei taip pat iš ieškovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.20 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

I. J. Urbono ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo J. U., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. Mažeikių m., , atsakovui K. U., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. Mažeikių m., , 900,00 Lt (devynis šimtus litų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovo J. U., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. Mažeikių m., , 690,00 Lt (šešis šimtus devyniasdešimt litų 00 ct) žyminio mokesčio ir 23,22 Lt (dvidešimt tris litus 22 ct) pašto išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Mažeikių rajono apylinkės teismą.