- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-03-24
- Bylos Nr.
- 1-256-240/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-1-00312-2014-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronislovas Liatukas
- Kaltinamasis
- A. R.
- Nukentėjusysis
- N. A. T.
- Civilinis ieškovas
- Čekijos Respublikos kompanijos „A.“
nedalyvaujant nukentėjusiajam N. A. T. ir civilinio ieškovo - Čekijos Respublikos kompanijos „A.“ - įgaliotajam atstovui,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. R., gim. (duomenys neskelbtini) Latvijos Respublikoje, Latvijos Respublikos a. k. (duomenys neskelbtini), Latvijos Respublikos pilietis, latvis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, gyv. Latvijos Respublika, (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje neteistas, Latvijos Respublikoje teistas 14 kartų (paskutinį kartą - 2015-05-27 Latvijos Respublikos Liepojos teismo nuosprendžiu, bausmę atlikęs);
- kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis A. R., veikdamas bendrininkų grupe, apgaule savo ir ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme metu nenustatytų asmenų naudai užvaldė didelės vertės svetimą turtą, o būtent: nuo 2013-11-27, būdamas UAB „S.“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)Vilnius) direktoriumi, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu nenustatytais asmenimis, siekiant apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2014-04-03 iki 2014-04-07, tiksliau ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu nenustatytu laiku, internetiniame puslapyje www.mobile.de patalpino melagingą skelbimą apie tai, kad UAB „S.“, esanti Lietuvos Respublikoje, Klaipėdoje, Šilutės pl. 46, atstovaujama M. J., tel. (duomenys neskelbtini), el. paštas www.S.ub.lt, už 28 000 eurų parduoda 2011 metų laidos automobilį „M. B. (duomenys neskelbtini) CDI“ VIN: (duomenys neskelbtini), kuris iš tiesų priklauso AB „DNB Lizingas“, o valdytojas yra UAB „K.“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) ir kuris iš tiesų buvo ketinamas parduoti UAB „K.“ direktoriui D. Z. patalpinus skelbimą www.autoplius.lt. Sužinojus, kad minėtas automobilis yra parduodamas, tęsiant nusikalstamus veiksmus, laikotarpiu nuo 2014-04-07 iki 2014-05-02, telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), prisistatant M. J. vardu, vedė derybas su Čekijos Respublikos kompanijos „A.“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) darbuotojais M. D. ir J. C. dėl minėto automobilio pardavimo sąlygų, atsiskaitymo, nurodant tikrovės neatitinkančius faktus, kad automobilį parduoda kaip savininko Donato tarpininkas, su D. Z. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) vedė derybas dėl automobilio pirkimo ir 2014-05-02 nurodė jam atvežti automobilį apžiūrai adresu (duomenys neskelbtini), su M. D. sutarus dėl automobilio apžiūros bei 2014-05-02 sutartoje vietoje M. D. automobilį apžiūrėjus, tokiu būdu įgavus „A.“ darbuotojų pasitikėjimą, apgaule įgijo iš Čekijos Respublikos kompanijos „A.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2014-04-09 į savo vadovaujamos įmonės UAB „S.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių bankas, už minėtą automobilį pervestus 500 Eur (1726,40 Lt) avanso, o 2014-05-02 - pervestus 26 500 Eur (91499,20 Lt), po ko jis šiuos pinigus 2014-05-02 išgrynino minėto banko skyriuose, esančiuose Aido g. 8, Šiauliai; Tilžės g. 109, Šiauliai; Vilniaus g. 167, Šiauliai, nuimdamas 26 330 Eur (90912,20 Lt), tačiau automobilio „M. B. (duomenys neskelbtini) CDI“ „A.“ kompanijai neperdavė, tokiu būdu jis su kitais bendrininkais apgaule savo ir bendrininkų naudai įgijo didelės vertės svetimą „A.“ kompanijai priklausantį turtą - 27 000 Eur (93225,60 Lt) ir „A.“ kompanijai padarė 27 000 Eur (93225,60 Lt) turtinę žalą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d.;
Be to, kaltinamasis A. R., veikdamas bendrininkų grupe, dėl savanaudiškų paskatų, apgaule, savo ir kitų asmenų naudai pasikėsino užvaldyti didelės vertės svetimą turtą, o būtent: nuo 2013-11-27, būdamas UAB „S.“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Vilnius) direktoriumi, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu nenustatytais asmenimis, siekiant apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, 2014 m. balandžio mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu nenustatytu laiku, internetiniame puslapyje www.mobile.de patalpino melagingą skelbimą apie tai, kad UAB „S.“, esanti Lietuvos Respublikoje, (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini), už 18 200 eurų parduoda 2008 metų laidos automobilį „BMW X6“, (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris iš tiesų priklauso S. M. ir kuris iš tiesų buvo ketinamas parduoti S. M. patalpinus skelbimą www.autoplius.lt. Taip sužinojęs, kad minėtas automobilis yra parduodamas, tęsiant nusikalstamus veiksmus, laikotarpiu nuo 2014-04-09 iki 2014-04-20 telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini)prisistatant M. J. vardu vedė derybas su Prancūzijos Respublikos kompanijos „S. A. A. I.“ vadovu N. A. T. dėl minėto automobilio pardavimo sąlygų, atsiskaitymo, o su S. M. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) vedė derybas dėl automobilio pirkimo ir 2014-04-18 nurodė jam atvežti automobilį apžiūrai prie viešbučio „Conti“, adresu Raugyklos g. 7/2, Vilnius, su N. A. T. sutarus dėl automobilio apžiūros bei 2014-04-18 sutartoje vietoje N. A. T. automobilį apžiūrėjus, tokiu būdu įgavus jo pasitikėjimą, pastarasis iš kompanijos „S. A. A. I.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „S.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos bankas“ 2014-04-10 pervedė už minėtą automobilį 1000 Eur (3452,80 Lt) avansą, o 2014-04-22 pervedė 17 200 Eur (59388,16 Lt), tačiau šių pinigų neįgijo dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes kompanijos „S. A. A. I.“ vadovui N. A. T. supratus, kad vykdoma nusikalstama veika ir 2014-04-23 pranešus į UAB „Medicinos bankas“ dėl apgaulės būdu išviliotų pinigų, bankas priėmė sprendimą ir UAB „S.“ sąskaitai internetiniams pavedimams nustatė nulinį limitą, o 2015-12-02 pinigai – 18 200 Eur (62840,96 Lt) grąžinti į kompanijos „S. A. A. I.“ sąskaitą. Tokiu būdu kaltinamasis A. R. savo ir nenustatytų asmenų naudai pasikėsino įgyti didelės vertės svetimą kompanijos „S. A. A. I.“ priklausantį turtą – 18 200 Eur (62840,96 Lt), t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., 182 str. 2 d.
Kaltinamasis A. R. dėl abiejų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo kaltu neprisipažino ir parodė, kad gyvendamas ir dirbdamas Liepojoje, Latvijoje, susipažino su Jurijumi ir Andrėjumi. Su šiais asmenimis supažindino Igoris, pas kurį dirbo kaltinamasis. Igoris minėjo, kad šie pasakys, kaip galima užsidirbti pinigų. Kaltinamasis, J. ir A. susitiko Rygoje. Jie pasakė, kad Vilniuje, Lietuvoje, jo vardu reikia atidaryti firmą, kuri perka, parduoda ir remontuoja automobilius. J. ir A. kalbėjo latviškai. Jau tą pačią dieną su jais BMW markės automobiliu nuvažiavo į Vilnių. Kaltinamasis buvo apgyvendintas viešbutyje. Jis ten gyveno vienas. J. ir A. tvarkė visus firmos dokumentus. Jie nurodydavo kaltinamajam, kur jam reikia eiti, ką daryti ir ką sakyti, patys neidavo niekur, tik jį nuveždavo. Su moterimi, kuri kalbėjo labai „laužyta“ rusų kalba, tvarkė kažkokias sutartis. J. ir A. kaltinamajam davė 1000 eurų, jis tuos pinigus atidavė minėtai moteriai. Ji nedavė jokio kvito. J. ir A. Vilniuje visą laiką važinėjo tik taksi, automobilio BMW kaltinamasis daugiau nematė. Už viešbutį ir maistą mokėjo J.. Savo dokumentus kaltinamasis buvo padavęs J. ir A. Kaltinamasis taip pat vyko į kažkokią kontorą, kur gaminami antspaudai, pasiimti antspaudo, kuris buvo užsakytas anksčiau. Antspaudą atidavė A. Po to J. ir A. kaltinamajam davė Vilniaus miesto žemėlapį su pažymėtu maršrutu, kur kaltinamasis turi nueiti. Toliau viską kaltinamasis darė jau vienas - ėjo į bankus, dviejuose bankuose atidarė sąskaitas savo vardu, dokumentus atidavė J. ir A. Jis viešbutyje gyveno apie šešias dienas, po to vienas autobusu išvyko į Latviją. J. ir A. davė pinigų bilietui ir pragyvenimui. Maždaug po trijų savaičių A. jam vėl paskambino ir pasakė, kad kaltinamasis turi vėl atvažiuoti į Vilnių. Kaltinamasis važiavo į Vilnių autobusu vienas. Kaltinamieji jam paskambindavo vakarais, kad kitą dieną ryte vėl turi vykti į Vilnių, nuimti pinigus nuo sąskaitos. Visada gyvendavo tame pačiame viešbutyje Vilniuje. Pinigus atiduodavo J. ir A. ir vėl autobusu grįždavo į Rygą. Šie minėjo, kad tie pinigai gauti už parduotus automobilius. Nuo sąskaitos nuimdavo po 5000, 10000 eurų, už tai kaltinamasis gaudavo 100 ar 200 eurų. Kiekvieną kartą Vilniuje jie jam duodavo naują SIM kortelę, kurią vėliau atiduodavo jiems. Į Vilnių važiavo keturis kartus. J. ir A., kaltinamajam einant nuimti pinigų, paduodavo antspaudą. Iš viso nuėmė apie 50 000 – 60 000 eurų. Kaltinamasis ėmė abejoti, kad kažkas yra negerai, nes nebuvo jokio firmos biuro ar kitų darbuotojų. K. J. davė 200 eurų perduoti Igoriui, kaltinamajam kilo įtarimas, už ką tie pinigai. J. ir A. po to nebeskambino, jiems kaltinamasis taip pat nebegalėjo prisiskambinti. Igoris taip pat negalėjo jų surasti. Po kiek laiko kaltinamąjį sulaikė policijos pareigūnai, nes jo ieškojo Lietuvoje. Iš karto nutarė jį vežti į Lietuvą, kur jis sužinojo, kuo yra įtariamas. J. ir A. buvo sakę, kad tai, ką jie daro, nėra nusikalstama veika. Per visą tą laiką kaltinamasis gavo apie 5000 eurų.
Šie kaltinamojo A. R. parodymai, kuriuos teismas laiko jo siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės ir bausmės už padarytas nusikalstamas veikas, visiškai paneigti nuosekliais ir argumentuotais nukentėjusiojo N. A. T. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, liudytojų D. Z., I. K., B. Ž., S. M. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu, liudytojų V. B., E. B., M. D. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, bei kitais įrodymais.
Liudytojas D. Z. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. Prieš keletą metų nutarė parduoti savo įmonės automobilį. Patalpinus skelbimą internete jam paskambino rusakalbis asmuo ir domėjosi automobiliu. Jis uždavė keletą keistų klausimų. Tą mėnesį daugiau niekas neskambino. Tada vėl paskambino tas pats vyriškis ir prisistatė tarpininku. Susitarė susitikti Kaune, Savanorių prospekte. Susitikti atvyko kitas asmuo, kuris buvo iš Čekijos. Tarpininkas, su kuriuo kalbėjo telefonu, vis nesirodė, vis žadėjo tuoj atvykti. Čekas apžiūrėjo automobilį, juo pavažiavo, tikrino dažų storį. Kaip suprato, jis buvo kažkokios firmos atstovas, įpareigotas apžiūrėti automobilį. Kadangi automobilis buvo pirktas išsimokėtinai, reikėjo sutvarkyti dokumentus dėl lizingo. Tarpininkas „Michailas“ vis nesirodė, tačiau telefonu juos ragino tvarkyti dokumentus. Su čeku važiavo parduodamu automobiliu. Čekas telefonu kažką vis derino su „Michailu“. Jie vyko į „Šiaulių banką“, „DnB banką“. Čekas kažkam pervedė pinigus už liudytojo parduodamą automobilį, po to jie laukė, kada liudytojas gaus pinigus į savo sąskaitą. Ketino vykti į „Regitrą“. Praėjus 2-3 val. „Michailas“ vis nesirodė. Liudytojas, supratęs, kad kažkas ne taip, paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir apie tai informavo policiją. Kartu su čeku nuvyko į policijos komisariatą. Liudytojui pinigai taip ir nebuvo pervesti. Čekas buvo apgautas. Jam tikros automobilio pardavimo kainos nepasakė. Jei būtų pasakęs – būtų paaiškėjusi apgaulė, nes čekui buvo nurodyta dvigubai mažesnė kaina. Automobilis taip ir liko pas liudytoją. Liudytojas „Michailo“ nėra matęs.
Liudytoja I. K. parodė, kad yra mačiusi kaltinamąjį. 2014 m. gegužės mėnesį dirbo „Šiaulių banke“, klientų aptarnavimo skyriuje. Kaltinamasis atsidarė sąskaitą banke ir atėjo nuimti pinigų. Sąskaitoje pinigų dar nebuvo. Kaltinamasis minėjo, kad ateis vėliau. Jis buvo atvykęs į banką kaip UAB „S.“ vadovas, pateikė savo asmens dokumentą. Po kiek laiko, tą pačią dieną jis vėl atėjo. Į sąskaitą jau buvo pervesta apie 6000 eurų. Jie buvo pervesti iš juridinio asmens, ne iš Lietuvos. Su kaltinamuoju kalbėjo rusiškai. Iš sąskaitos išrašo matė, kad jis kituose banko skyriuose Šiauliuose ėmė pinigus iš tos pačios sąskaitos. Apie 16000 eurų buvo nuimta „Akropolio“ banko skyriuje. Atspausdino išlaidų orderį, davė jį pasirašyti ir palydėjo pas banko kasininkę. Išlaidų orderyje įmonės antspaudas nėra būtinas, užtenka galiojančio asmens dokumento. Būna, kad tokius asmenis kas nors lydi į banką, pasitinka, atvyksta pasiimti automobiliu. Kaltinamasis banke buvo vienas, ar jį kas pasitiko automobilių aikštelėje - nematė. Visų pinigų jis nenuėmė, nes kasoje nebuvo tiek pinigų, be to, yra nustatyti kasos limitai dienai. Kaltinamasis neatrodė panašus į įmonės direktorių. Jis keistai elgėsi, nuiminėjo pinigus dalimis, trijuose skyriuose.
Liudytojas B. Ž. parodė, kad kaltinamojo nėra matęs. 2014 m. balandžio mėnesį dirbo UAB „Medicinos banko“ filiale Vilniuje. Anksti ryte į banką atėjo angliškai kalbantis asmuo. Jis sakė, kad užsiima automobilių prekyba, turi įmonę Prancūzijoje. Taip pat minėjo, kad internete pamatė Lietuvoje pirkti gerą BMW markės automobilį, dėl šio automobilio pirkimo buvo susitikęs su dviem asmenimis Lietuvoje, kurie aprodė automobilį. Automobilis jam tiko, jis pervedė 1000 eurų avansą UAB „S.“. Po to jis nurodė savo darbuotojams pervesti visą sumą, bet to automobilio jam niekas neperleido, nes atsirado kitas automobilio savininkas. Liudytojas pasirūpino, kad UAB „S.“ nebūtų galima disponuoti jiems už automobilį pervestomis piniginėmis lėšomis. Sureagavus į pranešimą sąskaitoje buvo pažymėta, kad pinigus būtų galima nuimti tik atvykus į banką. Buvo duotas nurodymas susisiekti su įmonės vadovu. Kitą dieną pavyko paskambinti sąskaitos turėtojui. Liudytojas jį informavo, kad jis turi pats atvykti į banką. Atsiliepęs vyriškis sakė, kad ateis vėliau, nes dabar jis yra ne Lietuvoje. Jis į banką taip ir neatvyko. Prancūzijos pilietis pareiškė norą atgauti savo pinigus.
L. S. M. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad turi automobilį „BMW X6“. Nutarė jį parduoti, todėl internetiniame puslapyje www.autoplius.lt patalpino skelbimą apie parduodamą automobilį. Buvo nurodyta automobilio kaina - 95 000 Lt (vėliau - 92 000 Lt), patalpinta automobilio nuotrauka, nurodyti techniniai duomenys, draugo E. B. telefono numeris. Liudytojui paskambino Eduardas ir pasakė, kad yra klientas, norintis už 87 000 litų pirkti automobilį, ir paklausė, ar jis sutinka už tokią sumą parduoti. Liudytojas sutiko. Eduardas jam atsiuntė kliento, kurio vardas buvo Michailas, telefono numerį. 2014-04-17, apie 13.20 val., liudytojas paskambino Michailui. Michailas sakė, kad atvažiuoja jo verslo partneris, nori apžiūrėti automobilį ir jį pirkti, taip pat paprašė, kad liudytojas balandžio 18 d. ryte nuvyktų susitikti su partneriu ir parodytų automobilį. Balandžio 18 d., apie 12.00 val., jis kartu su E. B. automobiliu „BMW X6“ nuvažiavo prie nurodyto viešbučio „Conti“. P. M. šis pasakė, kad atvažiuos su pinigais, o iš viešbučio išeis klientas apžiūrėti automobilio. Iš viešbučio atėjo vyriškis, kuris prisistatė Nikolu iš Prancūzijos. Jis atmestinai apžiūrėjo automobilį. Michailo jie nesulaukė. Jis kartu su Nikolu ir Eduardu nuvažiavo į „Medicinos banką“. Banke matė, kad Nikolas turėjo čekį. Banke atsisakius išgryninti pinigus Nikolas kažkam paskambino. Sakė, kad skambino į banką Prancūzijoje ir prašė pervesti pinigus iš jo sąskaitos į Michailo nurodytos bendrovės sąskaitą. Tą dieną nuvykti į VĮ „Regitra“ nespėjo. Susitarė, kad prancūzas vakare susitiks su Michailu, suderins piniginius klausimus ir kitą dieną VĮ „Regitra“ įformins automobilio pirkimo-pardavimo sandorį. Michailas minėjo, kad automobilį pirks Michailo bendrovė. Balandžio 19 d. liudytojui niekas neskambino, o balandžio 20 d. ryte Nikolas atvažiavo prie jo namo ir pradėjo fotografuoti automobilį „BMW X6“. Išėjęs į lauką paklausė, kodėl Nikolas be jo leidimo fotografuoja automobilį. Nikolas atsakė, kad tai ne jo reikalas ir pareikalavo, kad jis parašytų raštelį, jog pardavė jam automobilį. Nikolas taip pat pasiūlė nupirkti automobilį be tarpininko Michailo. Paaiškėjo, kad Nikolas ketino pirkti automobilį iš Michailo už 18 200 eurų. L. N. pasakė, kad automobilį parduoda už 87 000 litų ir pasiūlė kreiptis į policiją, kad sustabdyti pinigų pervedimą. Prancūzas pasakė, kad jis taip jau padarė. Kiek žino, jam pavyko susigražinti pinigus. Be to, Nikolas, įsibrovęs į namus, grasino nužudyti liudytoją ir jo šeimą, už ką buvo nuteistas. Michailo liudytojas nematė, tik kalbėjo su juo telefonu. Nemano, kad tai galėtų būti kaltinamasis, nes Michailo balsas buvo jaunas ir žvalus, jis laisvai kalbėjo rusiškai.
Liudytoja J. B. parodė, kad įvykio aplinkybių tiksliai nepamena. Turi savo įmonę, dirba buhaltere. Jai paskambino vyriškis, kuris neprisistatė, kalbėjo rusiškai be jokio akcento. Jis aiškino, kad įsigijo įmonę ir ieško, kas tvarkytų jos apskaitą. Liudytoja sutiko tvarkyti įmonės apskaitą. Maždaug po savaitės atvyko kaltinamasis, pateikė visus reikiamus dokumentus, antspaudą ir pasakė, kad UAB „S.“ užsiiminės automobilių pirkimu-pardavimu, automobilius pirks aukcionuose. Negali pasakyti, ar telefonu kalbėjo su kaltinamuoju. Kaltinamasis sakė, kad jis yra UAB „S.“ direktorius, Latvijos Respublikos pilietis. Liudytoja sudarė darbo sutartį. Ji su kaltinamuoju vyko į kelis bankus atidaryti juose sąskaitas. Dažnai būna, kad užsienio valstybių piliečiai prašo padėti tvarkyti reikalus bankuose. Iš kaltinamojo jokio atlygio negavo, jis liko jai skolingas. Ji tvarkė jo įmonės sąskaitas. Kaltinamasis sakė, kad automobilius pirks aukcionuose, vėliau biznis plėsis, dirbs daugiau žmonių. Jis buvo be automobilio, jie važinėjo liudytojos automobiliu. Kaltinamasis gyveno viešbutyje. Kaltinamasis skubėjo, bankuose atidarydamas sąskaitas. Elektroniniu paštu liudytojai buvo atsiųsta informacija apie du stambius pirkinius. Buvo pirkta profesionali spausdinimo įranga. Liudytoją nustebino toks pirkinys, neatitinkantis įmonės veiklos pobūdžio. Su kaltinamuoju susirašinėjo elektroniniu paštu, jis prašė patvirtinimo dėl išsiųstų deklaracijų. Kaltinamasis buvo atsakingas direktorius, viskuo domėjosi. Po to įmonės elektroninio pašto adresas buvo panaikintas, siunčiami laiškai grįždavo neįteikti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 str. 1 d. 1 p. tvarka, teisiamojo posėdžio metu balsu perskaityti nukentėjusiojo N. A. T. (2 t., b. l. 18-20, 133-139), liudytojų V. B. (1 t., b. l. 143, 154), E. B. (2 t., b. l. 122-123, 188-189) M. D. (1 t., b. l. 49-50) parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.
N. N. A. T. parodė, kad 2014-04-09 būdamas Prancūzijoje, internetinėje svetainėje www.mobile.de rado parduodamą automobilį BMW X6, kuris buvo Lietuvoje. Telefonu susisiekė su pardavėju, kuris prisistatė UAB „S.“ savininku M. J.. Telefonu jie sutarė, kad nukentėjusysis rezervuoja minėtą automobilį ir į UAB „S.“ sąskaitą pervedė 1000 eurų. UAB „S.“ elektroniniu paštu atsiuntė jam sutartį, kurią jis pasirašė ir išsiuntė atgal. Balandžio 17 d. jis atskrido į Vilnių ir apsistojo viešbutyje „Conti“. Balandžio 18 d. jis paskambino M. J. į tą patį numerį ir pranešė, jog nori susitikti bei apžiūrėti automobilį. Telefonu M. J. pasakė, kad jis yra Klaipėdoje ir negali atvykti, tačiau atsiųs du asmenis, kurie parodys automobilį. Vidurdienį prie minėto viešbučio susitiko su dviem vyrais, iš kurių vienas prisistatė Eduardu. Jis patikrino automobilio VIN numerį, kuris atitiko anksčiau nurodytą numerį. Automobilis buvo su lietuviškais numeriais. Nukentėjusysis turėjo banko čekį 17 200 eurų sumai. Apie 15.45 val. atvyko į banką. M. J. jam pasakė, kad čekis netinka, reikia pervesti pinigus į UAB „S.“ sąskaitą. Nukentėjusysis pareiškė, kad anuliuoja čekį, automobilio neperka ir išėjo iš banko. Eduardas žadėjo viską sutvarkyti antradienį. Sugrįžęs į viešbutį jis paskambino į banką ir nurodė pervesti 17 200 eurų į UAB „S.“ sąskaitą automobiliui pirkti. Po kiek laiko, kilus įtarimams, vėl paskambino į banką pranešti, kad anuliuoja pavedimą, tačiau į banką paskambinti nepavyko. Šeštadienį, išsinuomojęs automobilį, nuvyko į Klaipėdą, Šilutės pl. 46, kur turėjo būti UAB „S.“, tačiau tokios bendrovės iškabos nerado. Vėliau paaiškėjo, jog įmonė parduota. Grįžęs į Vilnių nuvyko kitu adresu - J. S. g. 4, Kaunas, kur paaiškėjo, jog įmonės nėra. Tada suprato, kad buvo sukčiauta. Kitą dieną jis nuvyko į policiją ir parašė pareiškimą dėl sukčiavimo. Policijoje jis pamatė S., kuriam priklauso automobilis „BMW X6“, adresą. Išėjus iš policijos jis nuvyko pas S. į namus. S. jam paaiškino, kad Michailo nepažįsta ir kad automobilis parduodamas už 26 000 eurų. Antradienį ryte jis nuvyko į banką ir prašė pinigus grąžinti į Prancūziją.
L. V. B. parodė, kad nuo 2012 m. jo sutuoktinės vardu yra įregistruota įmonė UAB „S. G.“, kurios veikla – kitų įmonių įkūrimas. Nuo 2013 metų gegužės mėn. iki gruodžio mėn., sutuoktinei išėjus gimdymo atostogų, įmonėje laikinai dirbo jis. Įmonė veiklos nevykdo, o yra parduodama kitam juridiniam ar fiziniam asmeniui, priklausomai nuo užsakovo. UAB „S.“ 2013-11-26 buvo įsteigta kaip UAB „S. G.“ dukterinė įmonė ir tą pačią dieną ji buvo parduota. Įsteigiant UAB „S.“ jis buvo įrašytas jos direktoriumi. Buvo surašytas vienintelio akcininko sprendimas, kuriuo jis buvo atleistas iš direktoriaus pareigų nuo 2013-11-26, o nuo 2013-11-27 priimtas naujas direktorius - įmonės pirkėjas A. R.. A. R. atvykus į Vilniaus „Registrų centrą“ surašė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį. Kadangi įmonė jokios veiklos dar nevykdė, todėl joje nebuvo nei darbuotojų, nei buhalterinės apskaitos. Už perkamas įmonės akcijas A. R. sumokėjo 10 850 litų.
Liudytojas E. B. parodė, kad jo pažįstamas S. M. paprašė jo padėti parduoti automobilį BMW X6. Skelbimas apie automobilio pardavimą buvo patalpintas interneto puslapyje WWW.autoplius.lt. Ten buvo nurodytas E. B. telefono numeris 8 678 29855. Praėjus kelioms savaitėms, 2014 m. balandžio mėnesį, iš lietuviško numerio paskambino asmuo telefono numeriu (duomenys neskelbtini), prisistatė kaip M. ir paprašė papildomų nuotraukų bei techninio paso nuotraukų. E. B. ir Sergejus padarė tas nuotraukas ir išsiuntė. Tas pats asmuo paskambino po kelių savaičių ir pasakė, kad atvyks klientas bei paklausė, ar E. B. su Sergejumi galės parodyti jam automobilį. 2014 m. balandžio 18 d. sutarė su minėtu asmeniu, kad apie 12.00 val. prie viešbučio „Conti“ parodys jam automobilį BMW X6. Iš viešbučio išėjo prancūzas, apžiūrėjo automobilį, pasakė, kad jis tinka. P. M. šis pasakė, kad po trijų valandų susitiks „Regitroje“ sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį. Kaip paaiškino Michailas, prieš vykstant į „Regitrą“, dar reikės nuvykti į „Medicinos bankas“ filialą sutvarkyti kažkokių finansinių reikalų. Minėjo, kad už automobilį sumokės pats M., o prancūzas yra senas jo klientas. Jis, S. ir prancūzas nuvyko į banko padalinį. Prancūzas turėjo čekį, kurį išgryninti galima tik per mėnesį. Banke to čekio niekas neišgrynino, o banko darbuotoja paaiškino, kad minėtas čekis yra netinkamai užpildytas. Būdami banke jis ir prancūzas skambino M. Šis aiškino, kad šiandien vis tiek nespės sutvarkyti piniginių reikalų, atsiskaitys po savaitgalio ir tada įformins pirkimo-pardavimo sutartį. Jau būnant banke liudytojui kilo įtarimų, todėl paklausė prancūzo, kur jo draugas M., tačiau prancūzas jam paaiškino, kad M. nėra jo draugas ir pareiškė, kad M. yra jo (E. B.) draugas. T. M., tiek prancūzas jam aiškino, kad jie vakare susitiks pas prancūzą ir jie susitars dėl piniginių reikalų, o juos informuos vėliau. 2014 m. balandžio 20 d., per pietus, tiksliai laiko nurodyti negali, jam paskambino S. ir pasakė, kad prie jo automobilio BMW X6 stovi prancūzas ir iš visų pusių fotografuoja. S. jo paklausė, ar jis davė jam jo adresą. Atsakė, kad jokio adreso nedavė. T. S. davė jam telefonu pabendrauti su prancūzu. Šis paaiškino, kad jis nematė M., patyrė 1000 eurų dydžio nuostolių ir reikalavo kompensuoti jam išlaidas. Jis ir S. atsakė, kad tai jo rūpesčiai, o Michailas tėra paprastas klientas iš interneto, su kuriuo jie irgi niekada nebuvo asmeniškai susitikę ir neturėjo bendrų reikalų. S. išsiaiškino, kad M. norėjo parduoti prancūzui automobilį pigiau nei internete nurodyta kaina - internete buvo nurodyta 95 000 Lt, o su Michailu susitarė, kad šis pirks jį už 87 000 Lt.
L. M. D. parodė, kad internetiniame puslapyje www.mobile.de rado skelbimą, jog UAB „S.“, esanti Lietuvos Respublikoje, (duomenys neskelbtini), atstovaujama M. J., tel. (duomenys neskelbtini), elektroninis paštas: (duomenys neskelbtini), parduoda 2011 metų laidos automobilį M. B. (duomenys neskelbtini) CDI, (duomenys neskelbtini) už 28 000 eurų. 2014 m. balandžio 7 d. jo kolegė J. C. paskambino skelbime nurodytu telefono numeriu. Atsiliepė vyras ir prisistatė Michailo vardu. Jie kalbėjosi apie automobilio stovį. M. telefonu padiktavo automobilio VIN kodą, kurį jie patikrino. Automobilis tiko ir jie nusprendė jį įsigyti. 2014 m. balandžio 3 d. firma „A..“, kurioje jis dirba, elektroniniu paštu gavo pranešimą Nr. 14-3931, kurioje buvo nurodyta automobilio M. B. (duomenys neskelbtini) CDI duomenys, kaina ir UAB „S.“ banko rekvizitai, kur reikėjo pervesti 500 Eur avansą. 2014-04-09 firma „A..“ pervedė į UAB „S.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Šiaulių bankas“, 500 Eurų avanso sumą. Po šio avanso pervedimo su Michailu 2014 m. gegužės 2 d. jis susitarė susitikti Kaune. Ketino apžiūrėti automobilį ir jį nusipirkti. 2014-05-01 jis atvyko į Kauną ir iš karto paskambino M., kuris jam nurodė apsistoti kokiame nors viešbutyje. 2014 m. gegužės 2 d. iš M. gavo SMS žinutę, kad jis (M. D.) turi taksi automobiliu nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), kur 11.00 val. lauks automobilio savininkas D. Atvykęs susitiko su D., kuris jam parodė automobilį ir jo dokumentus. M. D. D. Z. davė registracijos liudijimo originalą. D. jam paaiškino, kad automobilis M. B. (duomenys neskelbtini) CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso „DNB lizingas“ ir jį reikalinga pirmiausia išpirkti iš banko. Kartu su D. nuvyko į AB „Šiaulių bankas“ Kauno filialą, esantį Vytauto pr. 56, Kaune, kur M. D. atliko 26 500 Eur pavedimą į UAB „S.“ banko sąskaitą. Išėjęs iš banko jis paskambino M., ketindamas susitikti ir susitarti dėl automobilio eksporto, tačiau M. vis delsė susitikti. Dar vėliau paskambino D. ir pasiteiravo dėl automobilio. D. jam pasakė, kad „DNB lizingas“ pinigų negavo. Dar kartą paskambino M., tačiau pastarasis su M. D. nekalbėjo. D. jam pasakė, kad greičiausiai bus apgautas ir paskambino tel. Nr. 112, kur jiems patarė kreiptis į policiją. M. jis niekada nėra matęs gyvai, su juo bendravo tik telefonu.
N. N. A. T. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, liudytojų D. Z., I. K., B. Ž., S. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu, liudytojų V. B., E. B., M. D. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra nuoseklūs, itin argumentuoti, juose nėra absoliučiai jokių prieštaravimų, jie teismui nekelia jokių abejonių, jais netikėti teismas neturi jokio pagrindo.
Kaltinamojo A. R. kaltė, padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, be nuoseklių ir argumentuotų nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų, taip pat įrodyta: pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 20-1-00312-14, iš kurio matyti, kad 2014-05-05 Kauno AVPK NTV ENTS pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 182 str. 2 d., tyrimas pradėtas pagal M. D. pareiškimą, kuriame pranešama, kad pagal internetiniame puslapyje www.mobile.de rastą skelbimą UAB „S.“ pardavinėjo 2011 metų laidos automobilį „M. B. (duomenys neskelbtini) CDI“ už 28 000 eurų, pinigai už automobilį buvo pervesti į UAB „S.“ AB „Šiaulių bankas“ sąskaitą (1 t., b. l. 1-2); iš M. D. pateiktų dokumentų kopijų, iš kurių matyti, kad UAB „S.“ buvo išrašiusi 2014-04-04 sąskaitą Nr. 14-3931 dėl pinigų apmokėjimo už automobilį M. B. (duomenys neskelbtini) CDI (duomenys neskelbtini), nurodant įmonės banko sąskaitos rekvizitus - Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Šiaulių bankas“, bei sąskaitoje įmonės rekvizitus, kontaktus – tel. (duomenys neskelbtini), el. p. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius (1 t., b. l. 52-53); 2014-04-04 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)pagrindu UAB „S.“ parduoda, o „(duomenys neskelbtini)“ a. s. perka už 27 000 Eur naudotą automobilį M. B. (duomenys neskelbtini) CDI VIN: (duomenys neskelbtini), sutartis antspauduota UAB „S.“ spaudu ir pasirašyta „M. J.“ vardu (1 t., b. l. 54-58); kompanijos „A..“ apmokėjimo kvitu 2014-04-09 į UAB „S.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Šiaulių bankas“ atliktas 500 Eur pervedimas (1 t., b. l. 59); 2014-05-02 AB „Šiaulių bankas“ išrašytu mokėjimo nurodymu ir kasos pajamų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurių matyti, kad mokėtojas A.. M. D. į UAB „S.“ sąskaitą už automobilį perveda 26 500 Eur (1 t., b. l. 60-61); 2014-05-05 dokumentų pateikimo protokolu, kuriuo liudytojas D. Z. savo iniciatyva pateikė prie ikiteisminio tyrimo medžiagos internetiniame tinklalapyje www.autoplius.lt buvusį skelbimą dėl parduodamo automobilio „M. B. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 74-77); liudytojo D. Z. pateiktomis dokumentų kopijomis, iš kurių matyti, kad 2012-11-05 tarp AB „DNB lizingas“, atstovaujamo Verslo klientų grupės vadovės V. S., ir kliento UAB „K.“, atstovaujamos direktoriaus D. Z., buvo sudaryta Lizingo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)dėl automobilio „M. B. (duomenys neskelbtini) CDI“ 2011 m. laidos, Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-05-02 prašymu UAB „K.“ direktorius D. Z. kreipėsi į AB DNB lizingas dėl leidimo išpirkti lizinguojamą automobilį (1 t., b. l. 80-84); AB „Šiaulių bankas“ 2014-05-06 atsakymu Nr. 3647, iš kurio matyti, kad 2014-01-29 pagal gautą UAB „S.“ direktoriaus A. R. prašymą atidaryta banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta sąskaitos valiuta – Eurai. 2014-01-29 sudaryta Banko sąskaitos sutartis juridiniams asmenims Nr. 070-76009633, pasirašyta UAB „S.“ direktoriaus A. R.. Iš LR Juridinių asmenų registro elektroninio sertifikuoto išrašo matyti, kad įmonės „S.“ vadovu A. R. išrinktas nuo 2013-11-27. Pateikta A. R. paso kopija, UAB „S.“ įstatų kopija (1 t., b. l. 89-96); 2014-05-07 vaizdo įrašo apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėtas AB „Šiaulių bankas“ pateiktas kompaktinis diskas CD-R, kuriame įrašytas 2014-05-02 banko filialų, esančių Aido g. 8, Šiauliai; Tilžės g. 109, Šiauliai; Vilniaus g. 167, Šiauliai, apsaugos kamerų užfiksuotas vaizdo įrašas, kaip vyriškis (A. R.), būdamas banko skyriuose, išgrynina pinigus (1 t., b. l. 106-119); AB „Šiaulių bankas“ 2014-05-28 atsakymu Nr. 4294, iš kurio matyti, kad pateiktas laikotarpio nuo 2013-11-01 iki 2014-05-28 UAB „S.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas - laikotarpiu nuo 2014-01-29 iki 2014-05-02 sąskaitos debetinė apyvarta sudarė 78,862,16 eurų, kreditinė apyvarta – 78,863,60 eurų, 2014-04-10 atliktas pinigų užskaitymas iš užsienio bankų, t. y. iš mokėtojo A.. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervesta 500 eurų bei 2014-05-02 atliktas tarpfilialinis mokėjimas per banko KC 26,500 eurų, mokėtojas A.. M. D., už automobilį VIN: (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 125-132); liudytojo V. B. pateikti dokumentai, iš kurių matyti, kad 2013-11-26 buvo sudaryta Akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindu parduodamos UAB „S.“, į. k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas Vilnius, Savickio g. 4, akcijos už 10 850 litų. Akcijų pirkėjas A. R. (1 t., b. l. 146-148); 2013-11-26 surašytas Dokumentų ir turto perdavimo-priėmimo aktas, kurio pagrindu A. R. priima UAB „S.“ dokumentus bei turtą (1 t., b. l. 149 ); 2013-11-26 surašytas Vienintelio akcininko sprendimas, kuriuo pagrindu nuo 2013-11-26 V. B. atšaukiamas iš UAB „S.“ direktoriaus pareigų ir nuo 2013-11-27 įmonės direktoriumi skiriamas A. R. (1 t., b. l. 150); asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, iš kurio matyti, kad liudytojui V. B. pasiūlius atpažinti asmenį, apie kurį jis yra davęs parodymus, iš jam pateiktų fotonuotraukų atpažįsta A. R. (1 t., b. l. 155-157); 2015-05-22 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriuo liudytojai I. K. pasiūlius atpažinti asmenį, apie kurį ji yra davusi parodymus, iš jai pateiktų fotonuotraukų atpažįsta A. R. (1 t., b. l. 175-177); Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2014-12-02 atsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro turimais Juridinių asmenų registro duomenimis UAB „S.“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) įregistruota 2013-11-25, adresu J. S. g. 4, Vilnius, įmonės vadovu laikotarpiu nuo 2013-11-18 iki 2013-11-26 buvo V. B., o laikotarpiu nuo 2013-11-27 iki dabar yra A. R., kuris Gyventojų registro duomenimis gyvenamosios vietos nedeklaravo. Bendrovė nuo 2013-12-13 iki dabar turi 1 apdraustąjį – A. R., apie kurio valstybinį socialinį draudimą duomenų neteikia nuo 2014-09-01 (3 t., b. l. 23); UAB „Medicinos bankas“ atsakymai 2014-08-18 Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-11-25 Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2015-04-17 Nr. S/(duomenys neskelbtini) iš kurių matyti, kad 2014-01-30 sudaryta banko sąskaitos sutartis su UAB „S.“ atstovaujamos direktoriaus A. R., kurios pagrindu atidaryta Banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta sąskaitos valiuta – Litai ir Eurai. Pagal EUR sąskaitos išrašą matyti į sąskaitą gautos lėšos - 2014-04-11 - 1000 eurų ir 2014-04-22. 17 200 eurų, mokėtojas - Automobile A. I., pinigai pervesti iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal sąskaitos išrašus matyti, jog lėšos nuo sąskaitos buvo išduodamos A. R., 2015-04-17 sąskaitos likutis sudarė 18 255,22 Eur (3 t., b. l. 37-40, 44-50, 71-73); AB „DNB bankas“ atsakymai 2014-11-26 Nr. (duomenys neskelbtini)ir 2015-04-23 Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurių matyti, kad UAB „S.“ priklausančioje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2013-11-18 iki 2015-03-24 operacijų vykdoma nebuvo (3 t., b. l. 52-53, 75-77); visa kita baudžiamosios bylos medžiaga.
Kaltinamojo A. R. padarytos nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, kadangi ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma patvirtina visų šių nusikalstamų veikų požymių buvimą A. R. veikoje.
Pagal baudžiamąjį įstatymą sukčiavimas – tai nusikalstama veika, kuria kaltininkas apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina. Sukčiavimo objektyvieji požymiai – 1) svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, 2) turtinės prievolės išvengimas ir 3) turtinės prievolės panaikinimas – BK 182 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų. BK 182 straipsnio 2 dalyje nustatytas kvalifikuojamasis požymis, susiejantis minėtus sukčiavimo objektyviuosius požymius su didele verte.
Sukčiavimo nusikaltimo padarinys – neteisėtai įgyjamas turtas ar teisė į jį. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė sukčiaujant naudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui, manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę. Apgaulė reiškiasi minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan.
Kvalifikuojant kaltininko veikas kaip sukčiavimą, būtina nustatyti, koks konkretus objektyvusis sukčiavimo požymis labiausiai atitinka kaltininko padarytą veiką. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai, savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl veikos nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-112/2012, 2K-7-255/2012, 2K-161/2013).
Nors kaltinamasis A. R. neigia savo kaltę, teigia, jog visus veiksmus atliko kartu veikusių nenustatytų asmenų - Jurijaus ir Andrėjaus nurodymu, tačiau, teismo įsitikinimu, kaltinamasis suvokė savo nusikalstamų veikų pobūdį ir norėjo taip veikti. Padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės, jos buvo iš anksto suplanuotos, naudojant atitinkamą modelį – įkuriant fiktyvią įmonę, patalpinant melagingus skelbimus apie parduodamus automobilius, kuriuos iš tikrųjų pardavinėjo kiti asmenys, vedant derybas su potencialiais pirkėjais ir automobilių pardavėjais, prisistatant išgalvotu vardu ir pavarde, taip juos apgaule suklaidinant, siekiant, kad pirkėjai pervestų pinigus už parduodamą automobilį ir taip pagrobiant gautas lėšas. Nors kaltinamasis teigia veikęs, kaip liepė J. bei A., taip pat nurodė, jog šiems buvo davęs savo dokumentus, jie jį beveik visur nuveždavo, be to, jie tvarkė visus firmos dokumentus, tačiau šie jo parodymai paneigti liudytojos I. K. parodymais, kuri teigia, jog kaltinamasis banke prisistatė UAB „S.“ vadovu, buvo atvykęs vienas, keistai elgėsi, nuiminėjo pinigus dalimis, taip pat liudytojos J. B. parodymais, jog kaltinamasis pats ieškojo, kas jo vadovaujamai įmonei tvarkytų apskaitą, sakė, kad įmonė automobilius pirks aukcionuose, vėliau verslas plėsis, dirbs daugiau žmonių, vyko su juo į bankus atidaryti sąskaitų, skubėjo, bankuose atidarydamas sąskaitas, jie susirašinėjo elektroniniu paštu, kaltinamasis buvo atsakingas, viskuo domėjosi, liudytojo V. B. parodymais, kad įmonės akcijas pirko A. R.. Be to, kaltinamasis pats nurodė, jog nuo įmonės sąskaitos nuimdavo po 5000 ar 10000 eurų, už tai gaudavo 100 ar 200 eurų, taigi suvokė, kad gauna atlygį už neteisėtą veiklą, be to, jis buvo apgyvendintas viešbutyje, už kurį pats nemokėjo, buvo vežiojamas, jam buvo duodama lėšų kelionėms ir pragyvenimui.
Pažymėtina, jog teismas neturi jokio pagrindo abejoti nukentėjusiojo bei liudytojų parodymais, kurie yra nuoseklūs ir išsamūs viso ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo metu. Be to, pažymėtina, jog parodymus nukentėjusieji ir liudytojai davė būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, o A. R., kaip įtariamasis, vėliau – kaltinamasis, atsakomybės už melagingų parodymų davimą priesaikos sakyti tiesą nėra saistomas. Įstatymas jam suteikia teisę parodymus naudoti kaip gynybos priemonę, todėl manyti, kad jo parodymai atitinka tikrovę, nėra pagrindo.
Byloje neginčytinai nustatyta tai, jog tarp kaltinamojo ir kompanijos „A.“ bei nukentėjusiojo N. A. T. buvo susitarimas, kad kaltinamasis perduos jiems automobilius, už kuriuos buvo sumokėti pinigai, o tarp kaltinamojo ir automobilių pardavėjų D. Z. ir S. M. buvo susitarimas, kad kaltinamasis pirks jiems priklausančius automobilius, o faktiniai bylos duomenys patvirtina ir tai, kad kaltinamasis, veikdamas su kitais, nenustatytais asmenimis, apgaulės būdu įtraukė juos į sandorius. Kaltinamasis nuo pat pradžių žinojo, kad šių sandorių jis nevykdys. Taigi kaltinamasis, turėdamas iš anksto susiformavusią tyčią, veikdamas su kitais, nenustatytais asmenimis, darė įtaką, kad kompanija „A.“ bei nukentėjusysis N. A. T. pervestų pinigus už neva parduodamus automobilius. Toks suklaidinimas turėjo lemiamą įtaką nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovo apsisprendimui.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.
Kaltinamasis A. R. padarė du sunkius nusikaltimus, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, todėl, teismo įsitikinimu, bausmės tikslai nagrinėjamu atveju bus pasiekti paskyrus A. R. tik realią laisvės atėmimo bausmę.
Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (padaryti sunkūs nusikaltimas), į tai, kad nusikalstamos veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia, į tai, kad vienas nusikaltimas yra baigtinis, o kitas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, į A. R. asmenybę (Lietuvos Respublikoje neteistas, tačiau daug kartų teistas Latvijos Respublikoje), į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
Čekijos Respublikos kompanija „A.“ pareiškė civilinį ieškinį dėl patirtos 27 000 Eur turtinės žalos atlyginimo, civilinio ieškovo Čekijos Respublikos kompanijos „A.“ civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas.
B. V. garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė pažymą dėl 630,18 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam A. R..
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 str. 1 d. numato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartimi A. R. BPK 51 str. 1 d. 3 ir 7 p. pagrindais buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo baudžiamosiose bylose koordinatoriaus parinktas gynėjas. Taigi, šioje byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios (kasacinė nutartis Nr. 2K-322/2014). Šiuo atveju išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jiems tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos ((duomenys neskelbtini) str. 2 d.).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
- CD-R su vaizdo įrašu, pateiktas AB „Šiaulių bankas“ 2014-05-06 prie atsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 89). CD-R su UAB „S.“ banko sąskaitos išrašu, IP numeriais, pateiktas AB „Šiaulių bankas“ 2014-12-19 prie atsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 56), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).
- CD-R su abonentų išklotinėmis (informacija gauta 2014-05-20 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokuroro D. K. nutarimo susipažinti su informacija pagrindu IT medžiagoje Nr. 12-1-01212-14, šią informaciją 2014-11-05 Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyr. prokuroro M. T. nutarimu leista panaudoti ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 10-9-00452-14, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas Kauno AVPK Specialiųjų užduočių valdybai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302 str., 303 str. 1, 2 d., 304, 305, 307, 308 str.,
nusprendžia:
A. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir nuteisti jį:
pagal BK 182 str. 2 d. - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių;pagal BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d. – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d. prie šiuo nuosprendžiu paskirtos griežtesnės 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį švelnesnės laisvės atėmimo bausmės – 6 (šešis) mėnesius - ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejus) metus 4 (keturis) mėnesius, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 66 str. į paskirtosios laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą suėmime nuo 2016-01-27 iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Kardomąją priemonę – suėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo pradžios.
Priteisti iš kaltinamojo A. R. civiliniam ieškovui Čekijos Respublikos kompanijai „A.“ 27 000 Eur (dvidešimt septynis tūkstančius eurų) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo.
Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo nepriteisti ((duomenys neskelbtini) str. 2 d.).
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
- CD-R su vaizdo įrašu, pateiktą AB „Šiaulių bankas“; CD-R su UAB „S.“ banko sąskaitos išrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą (BPK 94 str. 1 d. 3 p.);
- CD-R su abonentų išklotinėmis, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti Kauno AVPK Specialiųjų užduočių valdybai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos (nuteistajam A. R. – nuo nuosprendžio nuorašo rusų kalba įteikimo jam dienos) gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.