Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2025-01-30 · Byla Nr. BIK-38/2025

Bylos eiga

  1. KasacijaNutartis · 2025-01-30Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  2. KasacijaNutartis · 2025-02-19Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-01-30
Bylos Nr.
BIK-38/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-06147-2023-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Alvydas Pikelis (pirm.), Danutė Jočienė, Sigita Jokimaitė
Nuteistasis
A. A.
Kasacinio skundo Nr. DOK-251/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06147-2023-8 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTIS2025 m. sausio 30 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Danutės Jočienės ir Sigitos Jokimaitės, spręsdama nuteistojo A. A. (A. A.) kasacinio skundo dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. liepos 24 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 7 d. nutarties priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Kasatorius A. A. kasaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nutartį ir bylą grąžinti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. liepos 24 d. nuosprendį bei Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. lapkričio 7d. nutartį ir bylą nutraukti dėl netinkamai pritaikyto BK 284 straipsnio.

Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismui nebuvo pagrindo pripažinti jį kaltu dėl veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymo, nes iš byloje esančių duomenų matyti, kad jo veiksmai nebuvo įžūlūs, nebuvo padaryti iš chuliganiškų paskatų, visuomenės rimtis ir tvarka nebuvo sutrikdyta. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pripažino jo veiksmus kaip nusikalstamus ir kartu nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo suformuotos praktikos panašiose bylose, be to, nepagrįstai netaikė BK 37 straipsnio nuostatų.

Šalies argumentai

Kasatorius teigia, kad nėra ginčo dėl veiksmų atlikimo viešoje vietoje. Iš bylos aplinkybių matyti, kad jo veiksmai - žodinis konfliktas su nukentėjusiuoju, kurį pats ir išprovokavo, buvo įvertinti kaip įžūlus elgesys, o automobilio vairuotojo pusės lango stiklo sugadinimas - kaip visuomenės rimties ir viešosios tvarkos sutrikdymas. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad dėl tokių jo veiksmų kiti asmenys pasijuto nemaloniai, išskyrus patį nukentėjusįjį, kuris ir pranešė policijai apie įvykį. Automobilio savininkė apie automobilio apgadinimą policijos pareigūnų neinformavo. Kiti pašaliniai asmenys dėl galimo viešosios tvarkos pažeidimo į policiją nesikreipė. Kasatorius daro išvadą, jog žodinis konfliktas tarp nukentėjusiojo ir jo truko labai trumpai ir neperaugo į vandališkus veiksmus, kurie būtų nukreipti į kitokio turto ar objektų niokojimą viešoje vietoje. Nei vienas iš pašalinių asmenų nematė, kad jis būtų tyčia išdaužęs automobilio vairuotojo pusės stiklą. Kasatorius teigia, kad nors jo veiksmai atitinka BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, tačiau veika nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, kad galėtų būti vertintina kaip nusikaltimas, todėl jis nuo baudžiamosios atsakomybės galėjo būti atleistas dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis). Pažymi, kad šio instituto taikymas neužkerta kelio turtinės žalos atlyginimo klausimus spręsti civilinio proceso tvarka.