Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

ROLANDAS DANIELIUS, gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv.v. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „Žaliasis Kaunas“ mechaniku,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. D. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y.

kaltinamasis 2013-08-17, apie 18 val., sodų bendrijos „Klevas“ teritorijoje, Elektrėnuose, kilusio tarpusavio konflikto metu sudavė ne mažiau kaip tris smūgius N. J. į veidą , padarydamas muštinę žaizdą apatinės lūpos gleivinėje ir 44-33 dantų panėrimą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, ištyręs visus įrodymus, priima nuosprendį. Teismo nuosprendis gali būti apkaltinamasis arba išteisinamasis. Be to, nuosprendžiu gali būti nutraukiama baudžiamoji byla (LR BPK 303 str. 1 d.). Apkaltinamuoju nuosprendžiu kaltinamasis pripažįstamas kaltu dėl baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos padarymo (LR BPK 303 str. 2 d.). Priimdamas nuosprendį, teismas turi konstatuoti, ar pakanka surinktų įrodymų, ar jie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys Nr. 2K-251/2010, 2K-363/2013, 2K-476/2013).

Nors kaltinamasis R. D. kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo neprisipažino, tačiau jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo N. J. parodymais, byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais. Taigi, nukentėjusysis parodė, kad 2013-08-17, apie 18 val. prie Elektrėnų marių jam susitikus su kaltinamuoju R. D., jie susikivirčijo, kurio metu kaltinamasis R. D. sudavė N. J. tris smūgius ranka į veidą, padarydamas nežymų sveikatos sutrikimą. Teismui netikėti nukentėjusiojo N. J. parodymais nėra jokio pagrindo. R. D. su nukentėjusiuoju jokių santykių iki įvykio nepalaikė, buvo tik pažįstami, piktuoju nebuvo, todėl kaltinamajam apkalbėti R. D. nėra jokio pagrindo. Be to, nukentėjusiojo N. J. parodymai patvirtinami ir kitais byloje esančiais įrodymais. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad nukentėjusysis N. J. iš karto po įvykio kreipėsi į VĮ Elektrėnų ligoninę, nurodydamas, kad jį sumušė ne kas kitas, o kaltinamasis R. D.. (baudž. b. l. 3-4). Tokias pat sužalojimo aplinkybes nukentėjusysis nurodė ir kreipdamasis į VĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio kliniką ir tai patvirtina baudžiamojoje byloje esanti N. J. 2013-08-17 ambulatorinio gydymo statistinė kortelė, kurioje nurodyta, kad „19 val. buvo sumuštas kaimyno“ (baudž. bylos l. 12-13, 14-15). N. J. 2013-08-21 protokole-pareiškime, adresuotame Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariatui nurodė, kad „2013-08-17, apie 18 val. , sodų bendrijos „Klevas“ teritorijoje buvo sumuštas iš matymo pažįstamo R. D.“ (b. b. l. 2). Tokias pat savo sužalojimo aplinkybes N. J. nurodė ir 2014-02-27 skunde bei 2015-03-16 patikslintame skunde dėl baudžiamosios bylos iškėlimo (b. l. 1) bei 2014-06-12 d. taikinamojo posėdžio metu (b. l. 28-29). Todėl teismas daro išvadą, jog nukentėjusiojo N. J. parodymai yra išsamūs, jis jų nekeičia ir teismui netikėti jais nėra jokio pagrindo. Kad N. J. atžvilgiu buvo vartotas smurtas, patvirtina ir nukentėjusiojo 2013-11-07 medicininių dokumentų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad N. J. buvo padaryta muštinė 1 cm ilgio žaizda apatinės lūpos gleivinėje ir 44-33 dantų panėrimas. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sužalojimo mastą (baudž. bylos lapas 11).

Kaltinamasis R. D. neneigia, kad 2013-08-17, apie 18 val. prie Elektrėnų marių susitiko su nukentėjusiuoju N. J., neneigia, kad tarp jų įvyko konfliktas, tačiau neigia sudavęs N. J. tris smūgius. Kaltinamasis 2014-06-12 taikinamojo posėdžio metu parodė, kad būtent, N. J. jam (R. D.) „sudavė per galvą kietu daiktu“, jog jam „trūko galva ir ausis“ ir kad kaltinamasis buvo „visas kruvinas“ (b. l. 28). Iš byloje esančio Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos Operatyvaus valdymo skyriaus Žaliakalnio grupės pareigūnės 2013-08-18 tarnybinio pranešimo dėl įvykio patikrinimo, nurodyta, kad į Kauno klinikas kreipėsi R. D. ir nurodė, jog jį „prieš tris valandas sumušė Elektrėnuose nepažįstami asmenys“ (baudž. bylos l. 23). Sutinkamai su paskesniais 2013-08-18 ir 2013-08-20 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos Operatyvaus valdymo skyriaus Žaliakalnio grupės pareigūnų tarnybiniais pranešimais, R. D. jau teigė, jog jis susimušė su kaimynu, ir daugiau jokių įvykio aplinkybių neaiškino (b. l. 24-25). Sutinkamai su specialisto išvada Nr. G1254/14 (02), R. D. kūne sužalojimo požymių nekonstatuota, sveikatos sutrikdymo mastas nevertinamas. Galvos sumušimas nepatvirtintas objektyviais klinikiniais duomenimis ir vertinant sveikatos sutrikdymo mąstą domėn neimamas (b.l. 74). Visa tai rodo, kad kaltinamasis R. D. duoda neišsamius, nenuoseklius parodymus apie įvykio aplinkybes. Kaltinamojo aiškinimą, jog jį sumušė nepažįstami asmenys, vėliau jau, kad jis „susimušė su kaimynu“ ir kad jį sumušė N. J., teismas aiškina kaip R. D. pasirinktą gynybinę poziciją tikslu išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. Taip pat, teismas atkreipia dėmesį į tai, jog kaltinamasis R. D. neginčija įvykusio konflikto su N. J., kurio metu, kaip paaiškino Kauno policijos pareigūnams, „susimušė su kaimynu“. Visos šios aplinkybės patvirtina, jog R. D. padarė N. J. nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. 2013-08-17, apie 18 val., sodų bendrijos „Klevas“ teritorijoje, Elektrėnuose, kilusio tarpusavio konflikto metu sudavė ne mažiau kaip tris smūgius N. J. į veidą , padarydamas muštinę žaizdą apatinės lūpos gleivinėje ir 44-33 dantų panėrimą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nurodyta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. Taigi, teismas, išnagrinėjęs visus surinktus duomenis, daro išvadą, kad visi surinkti ir paminėti duomenys yra įrodymai BPK 20 str. prasme. Apibendrinant konstatuotina, kad kaltinamojo R. D. kaltė grindžiama ne prielaidomis ir spėjimais, o laikantis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų teismo posėdyje išsamiai ir nešališkai ištirtais ir tarpusavyje susijusiais įrodymais, kurie buvo vertinami įrodymų vertinimo taisyklėmis, išanalizavus įrodymų visumą, susiejus juos į vientisą loginę grandinę, leidusią vidiniam teismo įsitikinimui dėl R. D. kaltumo susiformuoti. Teismo nustatytomis aplinkybėmis kaltinamojo R. D. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 1 d. .

Visi ankščiau minėti įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys ir teismas jais vadovaujasi priimdamas nuosprendį. Teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (LR BPK 20 str. 5 d.).

Kaltinamojo R. D. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę. Teisinga laikoma bausmė, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už ją paskirtos bausmės yra teisinga pusiausvyra, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nėra per griežta. Skiriant bausmę turi būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra (Bylos Nr. 2A-7-6/2013).

Teismas, skirdamas bausmę R. D. atsižvelgia į tai, kad jis teisiamas pirmą kartą, padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Taip pat atsižvelgiama į jo asmenybę apibūdinančius duomenis: dirba, charakterizuojamas teigiamai. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad R. D. baustas administracine tvarka, yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė-šios aplinkybės sunkina teisiamojo teisinę padėtį. Teismas, vadovaudamasis BK 55 straipsniu, mano, kad R. D. skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas, kurios dydis, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, parinktinas artimas šios bausmės sankcijos minimumui (BK 61 straipsnis). Pažymėtina, kad BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą ir nurodo, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320/2007, 2K-73/2009).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 1, 2 dalis).

N. J. prašo priteisti 2650 Eur turtinės žalos ir 4344,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nurodo, kad po nusikaltimo padarymo patyrė dvasinio pobūdžio išgyvenimus, buvo stipriai sukrėstas dėl nusikaltimo padarymo, patyrė emocinę depresiją, jautėsi pažemintas, sumažėjo bendravimo galimybės. Be to, du mėnesius turėjo nešioti žandikaulio sutvirtinimo įtvarą, dėl ko patyrė tęstinio pobūdžio išgyvenimus ir skausmą. Todėl ir prašo priteisti 4344,00 Eur neturtinę žalą. Tuo pačiu nukentėjusysis nurodo, kad dėl nusikaltimo padarymo turėjo ir turtinės žalos, nes reikėjo važinėti į VĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio kliniką, teko pirkti pagerintą maistą, antibiotikus, tačiau šias išlaidas patvirtinančių dokumentų neturi. Taip pat prašo priteisti 2506,00 Eur už dantų protezavimą pagal UAB „Vitatela“ pateiktą sąmatą bei 37,38 Eur turėtų išlaidų už suteiktas odontologines paslaugas. Viso N. J. prašo priteisti, kaip jau buvo paminėta, 2650,00 EUR turtinės žalos.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo N. J. civilinis ieškinys dėl 4344,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo žymiai per didelis ir mažintinas iki 500,00 EUR. Teismas sutinka su ieškovo nurodytais motyvais, jog dėl padaryto nusikaltimo jis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sukrėtimą, emocinę depresiją, jautėsi morališkai sutrikdytas, negalėjo veikti tai, ką buvo suplanavęs, patyrė psichologinį pažeminimą, jautėsi pažemintas prieš pažįstamus, kad kurį laiką jautė fizines ir dvasines kančias, nervinę įtampą.. Tačiau teismas, nustatydamas priteistinos žalos dydį atsižvelgia į tai, jog nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus kūno sužalojimas, buvo suduoti trys smūgiai į veidą, dėl ko buvo padaryta muštinė žaizda apatinės lūpos gleivinėje ir 44-33 dantų panėrimas. Taip pat mažintina ir prašoma N. J. priteisti turtinė žala. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad sutinkamai su UAB „Vitatela“ pateikta sąmata, dantų protezavimo išlaidos sudarytų 2506,00 Eur, todėl ši suma ir priteisiama. Taip pat ieškovui priteisiama ir 37,38 Eur turėtų išlaidų už suteiktas odontologines paslaugas-viso priteistina 2543,38 Eur. Turtinės žalos atlyginimo. Nepateikus įrodymų, kitoje dalyje ieškinys atmestinas.

Be to, N. J. prašo priteisti 463,39 Eur (1600,00 Lt) advokato atstovavimo išlaidų. Tokio dydžio N. J. turėtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti ir priteistinos iš kaltinamojo (LR BPK 106 str.).

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 303 str. 4 d., 305 str. 4 d., 307 str. 5 d. ir 308 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R.D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės apribojimo bausme 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.

Priteisti iš R. D. 500,00 Eur neturtinės žalos, 2543,38 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 463,39 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti N. J..

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.