- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-08-04
- Bylos Nr.
- eI2-5367-386/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00409-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjas
- Laimutė Jokubauskaitė (pirm.)
- Pareiškėjas
- Lietuvos valstybė, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
- Atsakovas
- D. J.
- Kategorijos
- 28.5Atsisakymas teikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą
- 55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
dalyvaujant pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, atstovei I. S.,
2021 m. liepos 28 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą atsakovei D. J. (buvusi pavardė K.) dėl įmokos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir VGTPT), prašymu prašo priteisti iš atsakovės D. K. valstybės naudai 68,04 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 1,17 Eur pašto išlaidų, viso 69,21 Eur.
Iš informacijos Gyventojų registre nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovės pavardė yra J., todėl atsakovė yra D. J. (toliau – ir atsakovė).
Nurodo, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) Klaipėdos skyriaus 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimu Nr. 2.3.(NTP-2)-16-T-2292-18156 D. K. (J.) buvo teikiama antrinė teisinė pagalba dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1299-459/2016 apskundimo kasacine tvarka. Atsakovė, gavusi Tarnybos pranešimą, turi pareigą sumokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su atstovavimu byloje. Atsakovė gera valia nesumokėjo antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Šalies argumentai
Pažymi, kad atsakovė 2016 m. spalio 26 d. pateikė Tarnybai prašymą, reg. Nr. (2.3)KLTP-1-2292, suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1299-459/2016 apskundimo kasacine tvarka. Prašyme atsakovė nurodė, kad sutinka apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jeigu bus nustatytas antrasis turto ir pajamų lygis.
Tarnyba, įvertinusi atsakovės pateiktus dokumentus, nustatė, kad jos metinės pajamos viršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 468 „Dėl asmenų turto ir pajamų lygių antrinei teisinei pagalbai gauti nustatymo“ pakeitimo“ nustatytą pirmąjį pajamų lygį, tačiau neviršija antrojo pajamų lygio, todėl atsakovė turėjo teisę į 50 procentų apmokamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.
Žemesnės instancijos teismas
Tarnyba 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-16-T-2292-18156 suteikė atsakovei antrinę teisinę pagalbą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1299-459/2016 apskundimo kasacine tvarka, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Tarnyba raštu Nr. (2.26) NO-2-7197 informavo atsakovę apie jos pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų dalį – 68,04 Eur bei paprašė apie atliktą mokėjimą informuoti Tarnybą, pateikiant kvito kopiją asmeniškai ar paštu arba elektroniniu paštu. Pranešimas buvo siųstas adresu (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad pranešimo kopiją atsakovė atsiėmė Tarnyboje 2018 m. sausio 3 d. Tarnyba, atsakydama į paklausimus, pranešimu Nr. (2.26)NO-2-998 bei pranešimu Nr. (2.26)NO-2-2269 informavo atsakovę apie pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas adresu (duomenys neskelbtini), kurį atsakovė nurodė kaip deklaruotos ir nuolatinės gyvenamosios vietos adresą. Atsakovė iki 2021 m. balandžio 12 d. nėra apmokėjusi antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų 68,04 Eur.
Atsiliepimas
A. D. J. atsiliepime nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo prašymu. Teigia, kad į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą kreipėsi dėl profesionalios advokato pagalbos dėl kasacinio skundo surašymo, nes be advokato parašo kasaciniai skundai nepriimami. Kasacinį skundą buvo surašiusi pati atsakovė, jį pateikė advokatei G. M., kad viskas būtų aiškiau, nereikėtų laiko gaišti susipažinimui su byla. Tačiau kasacinis skundas buvo surašytas neprofesionaliai, nekokybiškai, todėl A. T. jį atmestė, kaip neatitinkantį reikalavimų. Neteisingas apygardos teismo sprendimas liko neapskųstas, buvo priteisti neteisingai priskaičiuoti mokesčiai. Taip pat nurodo, kad neteisingai skaičiuojamas apmokėjimas už advokato pagalbą.
2021 m. birželio 10 d. atsakovė teismui pateikė papildymą prie savo 2021 m. birželio 5 d. atsiliepimo. Atsakovė mano, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba savo sprendime neteisingai nurodė, jog ji turi mokėti 50 proc. už advokato paslaugas. Taip pat prašo iš pareiškėjos priteisti jai 4,10 Eur dokumentų kopijavimo – skenavimo išlaidas.
Pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, atstovė teismo posėdžio metu palaikė prašymą ir prašė jį tenkinti prašyme nurodytais motyvais. Patikslino, kad atsakovė į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl teisinės pagalbos suteikimo kreipėsi ne vieną kartą, tačiau atsakovė nė karto nesikreipė dėl paskirto advokato pakeitimo.
A. D. J. prieš pradedant bylos nagrinėjimą teismui pateikė pranešimą, kuriame nurodė, kad dėl pablogėjusios sveikatos būklės į teismo posėdį neatvyks. Taip pat nurodė, kad dėl advokatės darbo įvertinimo kreipėsi į Advokatų tarybą, tačiau atsakymo dar nesulaukė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas yra pareiškėjos reikalavimas dėl dalies išlaidų, valstybės patirtų teikiant atsakovei antrinę teisinę pagalbą, priteisimo.
Ginčui spręsti taikytinos Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) bei antrinės teisinės pagalbos teikimo metu galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-04-13 nutarimu Nr. 364 „Dėl Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžiai ir mokėjimo taisyklių nuostatos (toliau – ir Mokėjimo taisyklės). Pagal Įstatymo 2 straipsnio 1 dalį – antrinė teisinė pagalba – dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Mokėjimo taisyklių 24 punkte buvo nustatyta, kad civilinėse bylose už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokama atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse numatytą bylų kategoriją ir teiseną ir procesinius veiksmus, išvardintus šiame punkte. Advokatams, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą, užmokestis mokamas už faktinį antrinės teisinės pagalbos teikimo laiką vienoje bylos stadijoje arba atliekant atskirus procesinius veiksmus, jeigu jie nurodyti Mokėjimo taisyklėse (Mokėjimo taisyklių 7 p.).
Įstatymo 19 straipsnio 2 dalis numatė, kad jeigu apmokama 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pareiškėjas apmoka likusius 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su gynyba ir atstovavimu bylose, gavęs Tarnybos pranešimą. Tarnyba pranešime pareiškėjui nurodo mokėtiną antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą, sąskaitą, į kurią jis turi šią sumą mokėti ir mokėjimo terminą, o to paties straipsnio 3 dalis įpareigojo asmenį 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumokėti per Tarnybos nurodytą terminą, bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pranešimo gavimo dienos.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė 2016 m. spalio 26 d. kreipėsi prašymu į Tarnybą, prašydamas suteikti jai antrinę teisinę pagalbą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1299-459/2016 apskundimo kasacine tvarka. Pateiktame prašyme dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo atsakovė nurodė, kad sutinka apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jeigu būtų nustatytas antras turto ir pajamų lygis antrinei teisinei pagalbai gauti ir yra supažindintas su preliminaria antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius, išnagrinėjęs atsakovės prašymą ir reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimu Nr. 2.3.(NTP-2)-16-T-2292-18156 suteikė atsakovei antrinę teisinę pagalbą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1299-459/2016 apskundimo kasacine tvarka, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų bei teikti antrinę teisinę pagalbą paskyrė advokatę G. M..
Tarnyba, gavusi advokatės G. M. ataskaitą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo byloje bei vadovaudamasi Už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 69 „Dėl Už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“, apskaičiavo, kad 50 procentų valstybės patirtų išlaidų už antrinę teisinę pagalbą atsakovei sudaro 68,04 Eur.
Tarnyba raštu Nr. (2.26)NO-2-7197 informavo atsakovę apie jos pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų dalį – 68,04 Eur, raštą išsiuntė jos nurodytu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Pranešimo kopiją atsakovė atsiėmė Tarnyboje 2018 m. sausio 3 d. Pareiškėja nurodo, kad atsakovė šios sumos iki šiol nėra sumokėjusi.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 19 straipsnio 2 dalis numato, kad pareiškėjas apmoka 50 arba 75 procentus teisingumo ministro nustatyta tvarka apskaičiuotų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su gynyba ir atstovavimu bylose, gavęs tarnybos pranešimą. Tarnyba pranešime pareiškėjui nurodo mokėtiną antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą, sąskaitą, į kurią jis turi šią sumą sumokėti, ir mokėjimo terminą. Šio įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodytas išlaidas asmuo apmoka per Tarnybos nurodytą terminą, bet ne vėliau kaip per mėnesį nuo pranešimo gavimo dienos. Jeigu pareiškėjas šio straipsnio 2 dalyje nurodytų išlaidų neapmoka, jos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjo prašymu Tarnyba priima sprendimą dėl mokėtinos antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumos išdėstymo dalimis.
Atsakovė atsiliepime nurodo, kad paskirta advokatė G. M. kasacinį skundą paruošė nekvalifikuotai, todėl Lietuvos A. T. kasacinis skundas nepriimtas nagrinėti.
Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 16 d. nutarties matyti, kad 2017 m. sausio 11 d. buvo gautas D. K. kasacinis skundas dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 14 d. nutarties peržiūrėjimo. Lietuvos A. T. 2017 m. sausio 16 d. nutartimi kasacinį skundą priimti atsisakė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija nurodė, jog CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui užtikrinti, teisei plėtoti, viešajam interesui apsaugoti. Kai kasaciniame skunde nurodomas kasacijos pagrindas, tačiau nepateikiama jį patvirtinančių teisinių argumentų arba pateikiami atitinkami argumentai, tačiau jų nesiejama su konkrečiu kasacijos pagrindu, kasacinis skundas laikytinas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų. Teisėjų atrankos kolegija, įvertinusi skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvus ir kasacinio skundo argumentus, konstatavo, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl pateiktą kasacinį skundą atsisakyta priimti.
Teismas pažymi, jog tai, kad kasacinis skundas nebuvo priimtas nagrinėti, negali būti siejama su advokato kompetencija ar nesugebėjimu įžvelgti byloje kasacijos pagrindų. Kasacijos pagrindų buvimas ar nebuvimas paprastai nėra siejamas su advokato kompetencija, o tai siejama su nagrinėjamos bylos atitinkama kategorija, byloje taikomais teisės aktais, teisminės praktikos susiformavimu, teisinio ginčo aktualumu ir naujumu ir pan., todėl atsakovės išdėstytos aplinkybės dėl advokato nekompetentingumo yra nepagrįstos. Pažymėtina, jog, advokato kompetencijos klausimai yra priskirti nagrinėti Lietuvos advokatų tarybai ir atsakovės subjektyvi nuomonė dėl teisminio proceso, kuriame advokatas teikė teisinę pagalbą, baigties, negali būti pagrindu abejoti advokato kvalifikacija.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nors atsakovė reiškia nepasitenkinimą dėl jai paskirto advokato teiktų teisinių paslaugų kokybės, tačiau į bylą nėra pateikta duomenų, jog pareiškėja būtų kreipusis į Tarnybą, prašydama pakeisti advokatą ar dėl tariamai netikslaus antrinės teisinės pagalbos išlaidų paskaičiavimo.
Įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos advokatūra, siekdama padėti užtikrinti efektyvų antrinės teisinės pagalbos teikimą tikrina antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų, advokatų padėjėjų veiklos kokybę pagal Lietuvos advokatūros patvirtintas antrinės teisinės pagalbos kokybės vertinimo taisykles. Vadinasi, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra įtvirtinta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pareiga daryti įtaką advokato teikiamų paslaugų kokybei. Tokia funkcija nustatyta Lietuvos advokatūrai, kuri tikrina aplinkybes dėl antrinę teisinę pagalbą teikusių advokatų veiklos. Tuo tarpu Tarnybai nustatyta pareiga kontroliuoti sutartimi apibrėžtų reikalavimų vykdymą.
Byloje nustatyta, kad nuolat antrinę teisinę pagalbą teikianti advokatė G. M. nuo 2016 m. lapkričio 18 d. iki 2017 m. sausio 19 d. pateiktose Tarnybai ataskaitose nurodė, jog pagal Tarnybos 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimą Nr. 2.3-(NTP-2)-16-T-2292-18156 atsakovei konsultacijoms skyrė - 1 val., įrodymų rinkimui - 1,5 val., procesinių dokumentų rengimui - 9,25 val. Iš viso advokatė G. M. antrinės teisinės pagalbos teikimui skyrė 11,75 val.
Apskaičiuojant antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį, faktinis antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas dauginamas iš Už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Taisyklės), 4 p. nustatyto advokato, nuolat teikiančio antrinę teisinę pagalbą, vienos profesinės darbo valandos užmokesčio dydžio, kuris antrinės teisinės pagalbos suteikimo metu buvo 11,58 Eur (Taisyklių 2 punktas.). Taigi, išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą atsakovei sudaro 136,07 Eur (11,75 vai. x 11,58 Eur). Remiantis Įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, atsakovė turi sumokėti į valstybės biudžetą 50 procentų nuo 136,07 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Tai sudaro 68,04 Eur. Minėta suma pripažintina pagrįstomis teisinės pagalbos išlaidomis. Taigi atsakovei kyla imperatyvi pareiga sumokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, patirtų teikiant antrinę teisinę pagalbą pagal 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimą Nr. 2.3.(NTP-2)-16-T-2292-18156, atlyginimą. Pareiškėjos reikalavimas priteisti iš atsakovės dalį (50 procentų) jai suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios nagrinėjamu atveju sudaro 68,04 Eur, yra pagrįstas ir teisėtas, todėl tenkintinas.
Taip pat tenkintinas ir pareiškėjos prašymas priteisti 1,17 Eur išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, nes šios išlaidos pagrįstos ir įrodytos byloje pateiktais dokumentais.
Priteista suma turi būti sumokėta į vieną iš nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų: AB bankas Swedbank (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB Luminor bankas Nr. (duomenys neskelbtini) arba LT 12 2140 0300 0268, AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Atsakovė papildyme prie atsiliepimo į prašymą prašo atlyginti jos turėtas dokumentų kopijavimo ir skenavimo išlaidas, kurios sudaro 4,10 Eur, taip pat prideda 2 autobuso talonus po 0,50 Eur bei kopijavimo čekį 0,16 Eur.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjos reikalavimas dėl įmokos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteisimo yra pagrįstas, todėl sprendimas priimtas pareiškėjos naudai. Atsižvelgiant į šią aplinkybę ir vadovaujantis aukščiau nurodytomis įstatymo nuostatomis, atsakovės prašymas priteisti iš pareiškėjos patirtas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos prašymą tenkinti.
Priteisti iš atsakovės D. J. (buvusi pavardė K.) valstybės naudai 68,04 Eur (šešiasdešimt aštuonis eurus 4 centus) už suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir 1,17 Eur (vieną eurą 17 centų) išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, iš viso 69,21 Eur (šešiasdešimt devynis eurus 21 centą).
Netenkinti atsakovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.