Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Margaritos Dzelzienės, Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimutės Sankauskaitės

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės O. N. (Š.) (O. N. (S.)) apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-8-844/2016 pagal ieškovo M. P. (M. P.) ieškinį atsakovei O. N. (O. N.), išvadas teikiančioms Visagino savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, Vokietijos Federacinės Respublikos Jaunimo tarnybai-bendrajai socialinei tarnybai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir pagal atsakovės O. N. (O. N.) patikslintą priešieškinį ieškovui M. P. (M. P.) dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas M. P. prašė teismo nustatyti sūnaus D. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) gyvenamąją vietą kartu su motina O. N., priteisti iš ieškovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 120 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės bei nustatyti ieškinyje nurodytą bendravimo su vaiku tvarką.

Nurodė, kad su atsakove gyvenant ne santuokoje gimė sūnus, kuris šiuo metu su motina gyvena Vokietijoje. Paaiškino, jog pagal savo turtinę padėtį vaiko išlaikymui galėtų skirti po 150 Eur kas mėnesį.

Su atsakovės siūloma bendravimo su vaiku tvarka sutiko iš dalies ir nurodė, jog jo susitikimuose su sūnumi, motinai nereikėtų dalyvauti, nes jis norėtų pabūti su sūnumi vienas. Nesutiko su atsakovės siūloma bendravimo tvarka, kad abu tėvai užtikrina, kad su sūnumi būtų galima netrukdomai bendrauti telefonu ir kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis, jai netrukdo vaikui rengtis užsiėmimams, būnant gydymo įstaigoje jei tam prieštarauja gydytojai, vaikui būnant ugdymo įstaigose bei vaiko poilsio metu (vėlai vakare ar kitu nepalankiu vaiko poilsio režimui laiku), nes manė, kad esant tokioms bendravimo sąlygoms, atsakovė visada suras priežasčių, jam neleisti bendrauti su vaiku. Su atsakovės priešieškiniu sutiko iš dalies.

Atsakovė O. N., nesutikdama su ieškiniu, pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą kartu su motina O. N., priteisti iš ieškovo M. P. nepilnamečio vaiko išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį po 150 Eur, bei patvirtinti bendravimo su vaiku tvarką, pateiktą priešieškinyje.

Nurodė, kad ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo nėra. Paaiškino, jog su atsakovo pasiūlyta bendravimo su vaiku tvarka nesutinka, nes mano, kad ji yra netinkama, atsižvelgiant į vaiko sveikatos būklę, ugdymo sistemos ypatumus Vokietijos Federacinės Respublikoje. Teigė, jog turėtų būti nustatytas adaptacinis periodas, tėvui atvykus pasimatyti ir bendrauti su sūnumi Vokietijoje, nes reikėtų motinai įsitikinti, kad vaikas tėvo nebijo, nori su juo būti ir bendrauti.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Visagino miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: nepilnamečio D. P. gyvenamąją vietą su motina O. N. (Š.), priteisė iš ieškovo M. P. nepilnamečio sūnaus išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį po 150 Eur, paskiriant O. N. (Š.) išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Patvirtino bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko D. P. tėvas M. P. turi teisę bet kada lankyti ir netrukdomai bendrauti su vaiku D. P. jo gyvenamojoje vietoje, ne vėliau kaip prieš dvi savaites pranešęs apie atvykimą į vaiko gyvenamąją vietą sūnaus motinai O. N. (Š.); vaiko motina O. N. (Š.), tėvui susitikus su vaiku, jų akivaizdoje būna iki 2 (dviejų) valandų (adaptacinis laikas), ir gali stebėti, kaip vaikas bendrauja su tėvu, ar nori su juo būti. Esant vaiko teigiamam santykiui su tėvu, motina nebedalyvauja sūnaus bendravime su tėvu. Esant vaiko neigiamam santykiui su tėvu, motina būna tėvo ir vaiko akivaizdoje, ir padeda jiems bendrauti; vaiko tėvas, neturi trukdyti motinai lankyti vaiką ligos metu, užimtumo ugdymo įstaigose metu, planinių konsultacijų metu, vaiko buvimo su juo metu; vaiko motina neturi trukdyti tėvui lankyti vaiką ligos metu, užimtumo ugdymo įstaigose metu, planinių konsultacijų metu, vaiko buvimo su ja metu; vaiko motina apie vaiko sveikatai ar gyvybei pavojingas būkles (ligas, traumas, negalavimus, poreikius) nedelsdama (ne vėliau kaip per vieną dieną) informuoja tėvą M. P. telefonu ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis; vaiko tėvas apie vaiko sveikatai ar gyvybei pavojingas būkles (ligas, traumas, negalavimus, poreikius) nedelsdamas (ne vėliau kaip per vieną dieną) informuoja motiną O. N. (Š.) telefonu ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis; vaiko tėvas turi teisę nekliudomai lankyti vaiką ligos metu, nepriklausomai nuo to ar vaikas gydomas stacionarioje gydymo įstaigoje ar slaugomas jo gyvenamojoje vietoje; vaiko motina turi teisę nekliudomai lankyti vaiką ligos metu, nepriklausomai nuo to ar vaikas gydomas stacionarioje gydymo įstaigoje ar slaugomas jo gyvenamojoje vietoje; pasikeitus vaiko ir motinos gyvenamajai vietai, vaiko motina apie tai informuoja tėvą ne vėliau kaip sekančią dieną po gyvenamosios vietos pasikeitimo; abu tėvai užtikrina, kad su sūnumi D. P., jam būnant vieno iš jų namuose, po poilsio ar kitu palankiu vaikui bendrauti metu, ar laisvalaikio metu ir kitoje vietoje, abiem tėvams, ir kitiems jo artimiesiems giminaičiams, būtų galima su juo netrukdomai bendrauti telefonu ir kitomis elektroninio ryšio priemonėmis; D. P. turi teisę kiekvienais metais, jo atostogų metu, praleisti iki 20 dienų (iš karto visas dienas, ar dienas padalinus dalimis) Lietuvos Respublikoje, kartu su tėvu vasaros laikotarpiu. Vaiko kelionės išlaidas į Lietuvos Respubliką apmoka tėvas. O. N. (Š.) įsipareigoja duoti M. P. sutikimus ir dokumentus, reikalingus sūnui, netrukdomam išvykti iš Vokietijos Federacinės Respublikos su savo tėvu į Lietuvos Respubliką šios bendravimo tvarkos pagrindu. Vaiko tėvas M. P. be vaiko motinos sutikimo neturi teisės vaiko vežti į užsienio valstybes (trečias šalis). Priteisė iš ieškovo M. P. 3 579,49 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės naudai; iš ieškovo valstybės naudai priteisė 143,86 Eur bylinėjimosi išlaidas, o iš atsakovės valstybės naudai priteisė 85,15 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Konstatavo, kad ginčo tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra, todėl vaiko D. P. gyvenamąją vietą nustatė kartu su jo motina O. N. (Š.), kaip labiausiai atitinka nepilnamečio interesus.

Konstatavo, jog ginčo tarp šalių dėl vaiko išlaikymo sumos nebeliko, prašomas priteisti 150 Eur išlaikymo dydis yra protingas.

Įvertinęs šalių pateiktas bendravimo su vaiku ir jo auklėjimo sąlygas, teismas sprendė, kad jos nėra ydingos, ir pažeidžiančios vaiko ir jo tėvų teises bei teisėtus interesus. Atsižvelgė į šalių pateiktas bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant sąlygas atsižvelgia, jas priėmė, ir orientuodamasis į jas nustatė tėvo M. P. bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tokią tvarką.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė O. N. (Š.) prašo pakeisti Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimo dalį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, pašalinant nuostatą „D. P. turi teisę kiekvienais metais, jo atostogų metu, praleisti 20 dienų (iš karto ar dienas padalijus pusiau) Lietuvos Respublikoje, kartu su tėvu vasaros laikotarpiu. Vaiko kelionės išlaidas į Lietuvos Respubliką apmoka tėvas“, priteisti iš M. P. atsakovės O. N. (Š.) kelionės išlaidas bendrai 2 532,17 Eur sumai, nepriteisti papildomo žyminio mokesčio 66,71 Eur sumai.

Teigia, kad nepilnametis vaikas turi didelę negalią ir be medikų leidimo vykti į ilgą kelionę negalima, kol kas vienas be motinos ar tėvo pagalbos to padaryti negali. Nurodo, jog ieškovas gali vaiką išsivežti į Rusijos Federaciją. Mano, kad vaiką atvežus į Visaginą, atsirastų tos pačios pasekmės, kokios būtų nustačius vaiko gyvenamąją vietą su tėvu, močiutė nuteikinėtų prieš motiną, vaikas patirtų emocinę traumą. Teigia, jog tėvas gali su sūnumi bendrauti ir vaiko gyvenamojoje vietoje pas motiną. Nesutinka su teismo nustatytu adaptaciniu periodu, kuris yra niekuo nepatvirtintas. Nurodo, kad ieškovas nenurodo, kokiu tikslu jis nori parsivežti 20 dienų vaiką į Visaginą.

Nurodo, jog teismas nepagrįstai priteisė per mažas bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad kelionės išlaidas patvirtinantys dokumentai pateikti byloje, todėl teismas nepagrįstai jų nepriteisė. Tvirtina, jog teismo nustatyta vertimų paslaugų suma nuo teikiamais dokumentais patvirtintos sumos skiriasi 146,73 Eur. Nurodo, kad teismas nepasisakė, kodėl priteisė papildomai 66,71 Eur žyminio mokesčio.

Ieškovas M. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, nepriimti prie apeliacinio skundo pridedamų dokumentų kopijų.

Teigia, jog teismas teisingai sprendė ginčą dėl ieškovo bendravimo su sūnumi ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos tarp ginčo šalių nustatymo. Pažymi, kad nebuvo nustatyta, jog ieškovo veiksmai ar poelgiai sūnui darytų neigiamą įtaką. Tvirtina neketinantis išvykti iš Lietuvos, nes turi nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje, gyvenamąjį būstą bei darbą. Nurodo, kad atsakovė neteisingai traktuoja ginčijamą nuostatą, nes minėtą vaiko teisę gali įgyvendinti abu tėvai. Teigia, jog atsakovės nurodyti argumentai nepaneigia galimybių motinai ir tėvui geranoriškai išspręsti klausimus dėl bendravimo su vaiku.

Nurodo, jog teismas teisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidas. Prašo nepriimti su skundu pateikimų rašytinių įrodymų, nes jų atsakovė nepateikė pirmosios instancijos teismui.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 str. 1 d. 3 p.).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsakovė O. N. (Š.) kartu su apeliaciniu skundu pateikė bankinių vietinių mokėjimų kvitų kopijas. Šiuos dokumentus atsakovė pateikė, siekdama pagrįsti apeliaciniame skunde nurodytus motyvus, tačiau nenurodė CPK 314 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių turėtų būti priimti su skundu pateikiami nauji įrodymai, tai yra O. N. (Š.), teikdama minėtus rašytinius dokumentus, nenurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kad šių dokumentų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateiktais naujais įrodymais, neturi pagrindo juos priimti, nes PVM sąskaitos faktūros, kurių apmokėjimą pagrindžia naujai pateiktieji įrodymai, buvo įvertintos pirmosios instancijos teismo, todėl naujai pateikti įrodymai laikytini pertekliniais (CPK 185 str., 314 str.).

Apeliaciniu skundu O. N. (Š.) neginčija teismo sprendimo dalyje dėl nepilnamečio sūnaus D. gyvenamosios vietos nustatymo bei periodinio išlaikymo dydžio priteisimo. Nenustačius procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimų bei sutikdama su teismo motyvais, teisėjų kolegija dėl išspręstų reikalavimų nepasisako.

Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK 3.156 straipsnio 2 dalis numato principinę nuostatą, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nepriklausomai, ar tėvų santuoka yra nutraukta, ar pripažinta negaliojančia, ar tėvai gyvena skyrium. Už vaiko auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai (CK 3.159 str. 2 d.). Tėvų bendravimas su vaikais ir dalyvavimas jų auklėjime turi atitikti minėtose teisės normose įtvirtintus principus. Skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus, esant ginčui nustato teismas, sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.170 str. 1 d., 4 d.). Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik jei maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas numato, jog visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus, o šio įstatymo 11 straipsnis įtvirtina, vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam bei doroviniam vystymuisi.

Byloje nustatyta, kad ieškovo ir atsakovės nepilnamečio sūnaus D. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) gyvenamoji vieta nustatyta kartu su motinos O. N. (Š.) gyvenamąja vieta. Spręsdamas šalių sūnaus D. bendravimo su tėvu tvarką pirmosios instancijos teismas nustatė, jog nepilnametis sūnus turi teisę kiekvienais metais, jo atostogų metu, praleisti 20 dienų (iš karto ar dienas padalijus pusiau) Lietuvos Respublikoje, kartu su tėvu vasaros laikotarpiu, tėvui apmokant vaiko kelionės išlaidas į Lietuvos Respubliką.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad D. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) diagnozuotas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 6; 3 t., b. l. 4-5). Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo Vaiko raidos centro specialistai nepilnamečio D. P. gydymui rekomendavo nuoseklų specialųjį ugdymą, namų aplinkos ir dienos veiklų struktūravimą (3 t., b. l. 4-5). Šiuo metu nepilnametis vaikas gydomas Gyseno ir Marburgo universitetinių klinikų Vaikų ir jaunimo medicinos centre, be to, teikiama logopedo pagalba, siūloma taikyti ankstyvosios raidos metodiką bei pedagoginę vystymosi diagnostiką (3 t., b. l. 154-161; 4 t., b. l. 99-104). Įvertinus minėtas aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog dabartinė vaiko sveikatos būklė, įgūdžiai, amžius neleidžia vaikui vienam keliauti, todėl teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos dalis dėl vaiko be lydinčio asmens buvimo su tėvu Lietuvoje vasaros laikotarpiu šiuo metu neatitinka nepilnamečio D. P. interesų.

Tačiau kolegija nesutinka su apeliantės reikalavimu pašalinti ginčijamą bendravimo su vaiku tvarkos dalį. Pagal CK 3.172 straipsnį, tėvai turi sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, jei tai atitinka vaiko interesus.

Byloje nėra ginčo, kad nepilnametis D. P. iki ieškinio teismui padavimo dienos gyveno su ieškovu, kuriam vaiką auginti padėjo jo tėvai, ypač motina L. Š.. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-137/2015 ekspertai pažymėjo vaiko ryšį ir su M. P. motina L. Š., nepaisant močiutės stipriai išreikšto hiperglobojimo vaiko atžvilgiu (3 t., b. l. 122-131). Apeliantės reikalavimo tenkinimo atveju nepilnamečio D. močiutei L. Š. būtų apribotos galimybės bendrauti su anūku gyvai, tuo pačiu ir pačiam vaikui bendrauti su močiute, t. y. nesinaudojant elektroninio ryšio priemonėmis. Duomenų, kad ieškovo tėvai turi galimybių nevaržomai vykti į Vokietiją pas anūką, byloje nėra.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms kolegija konstatuoja, jog atsižvelgiant į vaiko interesus bei tą aplinkybę, jog pasikeitus paties nepilnamečio vaiko sveikatos būklei, bendravimo tvarka gali būti pakeista, apeliacinio skundo ribos peržengtinos ir teismo nustatytos bendravimo tvarkos dalis keistina, nustatant nepilnamečiam D. P. teisę kiekvienais metais, jo atostogų metu, praleisti iki 20 dienų Lietuvos Respublikoje kartu su tėvu vasaros laikotarpiu, vaiko ir jo pagal įstatymą įgalioto asmens atvykimo į Lietuvą išlaidas apmokant M. P., o vaiko ir įgalioto pagal įstatymą asmens grįžimo į Vokietijos Federacinę Respubliką išlaidas apmokant O. N. (Š.) (CPK 320 str.). Kadangi vaikas kelionės metu bus lydimas įgalioto asmens, teismo patvirtintos bendravimo su vaiku tvarkos nuostata dėl O. N. (Š.) įsipareigojimo duoti M. P. sutikimus ir dokumentus, reikalingus sūnui, netrukdomam išvykti iš Vokietijos Federacinės Respublikos naikintina kaip netekusi prasmės. Kolegija, atsižvelgdama į nepilnamečio vaiko specialius poreikius, nurodo tik maksimalų D. P. praleistinų dienų Lietuvoje skaičių, kas reiškia, jog vaiko buvimo Lietuvoje trukmė gali būti ir trumpesnė. Pažymėtina ir tai, jog nustatant bendravimo su vaiku tvarką vasaros laikotarpiu, kolegijos manymu, ieškovui nėra pagrindo konkretizuoti vaiko pasiėmimo tikslo, nes vaiko pasiėmimas vasaros laikotarpiui yra bendravimo su vaiku dalis.

Pakankamų ir leistinų įrodymų, pagrindžiančių ieškovo ketinimus išvežti nepilnametį sūnų į Rusijos Federaciją, byloje nepateikta (CPK 12 str., 178 str.).

Apeliantė nesutinka su teismo nustatytu adaptaciniu periodu, per kurį motina stebi tėvo ir vaiko bendravimą, tačiau esminių argumentų nepateikia bei nenurodo, apeliantės manymu, kitokio adaptavimosi periodo (CPK 12 str., 178 str.). Kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, jog dviejų valandų adaptacinis laikotarpis yra pakankamas stebėti tėvo ir vaiko bendravimą, juo labiau, kai nenustačius teigiamo vaiko santykio su tėvu, apeliantė būna tėvo ir vaiko akivaizdoje bei padeda jiems bendrauti.

Pirmosios instancijos teismas, paskirstydamas šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, nusprendė priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 3 579,49 Eur bylinėjimosi išlaidas (už atstovavimą, vertimą, kelionės išlaidas), 66,29 Eur žyminio mokesčio ir 18,86 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai. Iš ieškovo M. P. teismas priteisė 125 Eur žyminį mokestį ir 18,86 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovė O. N. (Š.) turėjo 1 278,52 Eur vertimo išlaidų, patyrė 3 147,54 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (4 t., b. l. 46-69, 105-106, 122). Atsakovės patirtas kelionės išlaidas – 885,66 Eur skrydžių, 120,51 Eur transporto išlaidas, viso 1 006,17 Eur patvirtina byloje pateikti kelionių kvitai, skrydžių bilietų šaknelės bei jų apmokėjimą patvirtinantys išrašai (4 t., b. l. 73-88, 107-119). Teisėjų kolegija nenustatė, kad atsakovė būtų patyrusi apeliaciniame skunde nurodytas išlaidas (CPK 12 str., 178 str.). Šiuo atveju konstatuotina, jog atsakovė O. N. (Š.) pirmosios instancijos teisme patyrė 5 432,23 Eur (1 278,52 Eur + 885,66 Eur + 120,51 Eur + 3 147,54 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Nustatyta, kad iš ieškovo M. P. buvo priteistas 125 Eur žyminis mokestis, o iš atsakovės O. N. (Š.) – 136 Eur dydžio žyminis mokestis. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog pagal 2016-04-20 pateiktą ir teismo priimtą patikslintą ieškinį, ieškovas turėjo mokėti 136 Eur žyminį mokestį, nes prašomo priteisti vaikui išlaikymo dydis periodinėmis išmokomis yra 150 Eur kas mėnesį, todėl už šį reikalavimą mokėtinas 54 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 85 str. 1 d. 3 p.). Kartu pažymėtina ir tai, jog O. N. (Š.), priešieškiniu prašiusi priteisti iš ieškovo nepilnamečio vaiko išlaikymą periodinėmis išmokomis, yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo reiškiant reikalavimą dėl išlaikymo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė atsakovei turint mokėti 136 Eur žyminį mokestį (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Nagrinėjamu atveju M. P. mokėtinas žyminis mokestis būtų 136 Eur, o O. N. (Š.) – 82 Eur (už du neturtinius reikalavimus). Kadangi ieškinys ir priešieškinis yra tenkinti tomis pačiomis proporcijomis (po 80 procentų kiekvieno procesinio dokumento), žyminis mokestis tarp šalių neperskirstytinas ir valstybės naudai iš ieškovo M. P. priteistinas 136 Eur žyminis mokestis, kurio ieškovas nėra sumokėjęs, iš atsakovės O. N. (Š.) priteistina likusi nesumokėta mokėtino žyminio mokesčio dalis – 12,29 Eur (mokėtinas žyminis mokestis 82 Eur – sumokėta žyminio mokesčio dalis 69,71 Eur).

Įvertinus tai, jog iš esmės ieškinys ir priešieškinis tenkinti iš dalies (80 procentų), M. P. ir O. N. (Š.) pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos taip: ieškovo M. P. naudai iš atsakovės priteistina 715,47 Eur (894,34 Eur x 80 / 100), atsakovės O. N. (Š.) naudai iš ieškovo – 4 345,78 Eur (5 432,23 Eur x 80 / 100) ir įskaičius atsakovės mokėtinas bylinėjimosi išlaidas į ieškovo mokėtinas, iš ieškovo M. P. priteistina 3 630,31 Eur (4 345,78 Eur – 715,47 Eur; CK 6.130 str. 1 d.).

Dėl paminėto yra pagrindas pakeisti skundžiamo sprendimo dalį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Už apeliacinio skundo parengimą ir pateikimą atsakovė O. N. (Š.) sumokėjo 28 Eur žyminį mokestį ir patyrė 1 000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (4 t., b. l. 157, 196). Atsakovė ginčija neturtinį reikalavimą (dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo), kuris pamokestinamas 41 Eur (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 4 d.). Kolegija, įvertinusi apeliacine tvarka peržiūrimos sprendimo dalies sudėtingumą teisiniu aspektu, realiai būtinas ir pagrįstas darbo bei laiko sąnaudas, daro išvadą, jog atsakovės prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra per didelės, todėl mažintinos iki 500 Eur (CPK 93 str. 4 d., 98 str.). Ieškovo M. P. patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti nelaikytinos per didelėmis, todėl nemažintinos.

Už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą ieškovas M. P. patyrė 300 Eur išlaidų advokato pagalbai atlyginti (4 t., b. l. 188). Iš dalies (20 procentų) patenkinus apeliacinį skundą, iš ieškovo M. P. atsakovės naudai priteistina 100 Eur (500 Eur x 20 / 100) išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 8,20 Eur (41 Eur x 20 / 100) žyminio mokesčio, viso 108,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovės O. N. (Š.) ieškovo naudai priteistina 240 Eur (300 Eur x 80 / 100) išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 str. 2 d.). Įskaičius ieškovo mokėtinas bylinėjimosi išlaidas į atsakovės mokėtinas, iš atsakovės O. N. (Š.) priteistina 131,80 Eur (240 Eur – 108,20 Eur; CK 6.130 str. 1 d.). Iš atsakovės O. N. (Š.) priteistina valstybės naudai nesumokėta žyminio mokesčio dalis – 13 Eur (41 Eur – 28 Eur).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimo dalis dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeisti ir išdėstyti taip:

Vaiko D. P. (D. P.) tėvas M. P. (M. P.), turi teisę bet kada lankyti ir netrukdomai bendrauti su vaiku D. P. (D. P.) jo gyvenamojoje vietoje, ne vėliau kaip prieš dvi savaites pranešęs apie atvykimą į vaiko gyvenamąją vietą sūnaus motinai O. N. (Š.) (O. N. (S.)). Vaiko motina O. N. (Š.) (O. N. (S.)), tėvui susitikus su vaiku, jų akivaizdoje būna iki 2 (dviejų) valandų (adaptacinis laikas), ir gali stebėti, kaip vaikas bendrauja su tėvu, ar nori su juo būti. Esant vaiko teigiamam santykiui su tėvu, motina nebedalyvauja sūnaus bendravime su tėvu. Esant vaiko neigiamam santykiui su tėvu, motina būna tėvo ir vaiko akivaizdoje, ir padeda jiems bendrauti. Vaiko tėvas, neturi trukdyti motinai lankyti vaiką ligos metu, užimtumo ugdymo įstaigose metu, planinių konsultacijų metu, vaiko buvimo su juo metu. Vaiko motina neturi trukdyti tėvui lankyti vaiką ligos metu, užimtumo ugdymo įstaigose metu, planinių konsultacijų metu, vaiko buvimo su ja metu. Vaiko motina apie vaiko sveikatai ar gyvybei pavojingas būkles (ligas, traumas, negalavimus, poreikius) nedelsdama (ne vėliau kaip per vieną dieną) informuoja tėvą M. P. (M. P.) telefonu ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis. Vaiko tėvas apie vaiko sveikatai ar gyvybei pavojingas būkles (ligas, traumas, negalavimus, poreikius) nedelsdamas (ne vėliau kaip per vieną dieną) informuoja motiną O. N. (Š.) (O. N. (S.)) telefonu ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis. Vaiko tėvas turi teisę nekliudomai lankyti vaiką ligos metu, nepriklausomai nuo to ar vaikas gydomas stacionarioje gydymo įstaigoje ar slaugomas jo gyvenamojoje vietoje. Vaiko motina turi teisę nekliudomai lankyti vaiką ligos metu, nepriklausomai nuo to ar vaikas gydomas stacionarioje gydymo įstaigoje ar slaugomas jo gyvenamojoje vietoje. Pasikeitus vaiko ir motinos gyvenamajai vietai, vaiko motina apie tai informuoja tėvą ne vėliau kaip sekančią dieną po gyvenamosios vietos pasikeitimo. Abu tėvai užtikrina, kad su sūnumi D. P. (D. P.), jam būnant vieno iš jų namuose, po poilsio ar kitu palankiu vaikui bendrauti metu, ar laisvalaikio metu ir kitoje vietoje, abiem tėvams, ir kitiems jo artimiesiems giminaičiams, būtų galima su juo netrukdomai bendrauti telefonu ir kitomis elektroninio ryšio priemonėmis. D. P. (D. P.) turi teisę kiekvienais metais, jo atostogų metu, praleisti iki 20 dienų Lietuvos Respublikoje kartu su tėvu vasaros laikotarpiu. Vaiko ir jo pagal įstatymą įgalioto asmens atvykimo į Lietuvos Respubliką išlaidas apmoka M. P. (M. P.), o vaiko ir įgalioto pagal įstatymą asmens grįžimo į Vokietijos Federacinę Respubliką išlaidas apmoka O. N. (Š.) (O. N. (S.)). Vaiko tėvas M. P. (M. P.) be vaiko motinos sutikimo neturi teisės vaiko vežti į užsienio valstybes (trečias šalis). Abipusiu susitarimu, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus ir vaiko interesus, šalys gali nustatyti ir kitokią bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką.

Priteisti iš ieškovo M. P. (M. P.) (a. k. (duomenys neskelbtini) 3 630,31 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus trisdešimt eurų 31 ct) bylinėjimosi išlaidų (už atstovavimą, vertimą ir kelionės išlaidas) atsakovės O. N. (Š.) (O. N. (S.)) (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš ieškovo M. P. (M. P.) (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 136 Eur (vieną šimtą trisdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio ir 18,86 Eur (aštuoniolika eurų 86 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, banke AB ,,Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovės O. N. (Š.) (O. N. (S.)) (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 12,29 Eur (dvylika eurų 29 ct) žyminio mokesčio ir 18,86 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, banke AB ,,Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš O. N. (Š.) (O. N. (S.)) (a. k. (duomenys neskelbtini) 131,80 Eur (vieną šimtą trisdešimt vieną eurą 80 ct) apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų M. P. (M. P.) (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš O. N. (Š.) (O. N. (S.)) (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 13 Eur (trylika eurų) žyminio mokesčio, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, banke AB ,,Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.