- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-30
- Bylos Nr.
- 1A-854-332-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-96-1-00111-2009-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Raimundas Jurgaitis (pirm.), Zigmas Kavaliauskas, Vidmantas Mylė
- Nuteistasis
- K. S.
- Nukentėjusysis
- R. Ž.
- Advokatai
- Edmundas Jankaitis
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014-06-19 nuosprendžio, kuriuo K. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme. Taikytas Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnis ir nustatyta dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Bausmės atlikimo pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2013-12-17 iki nuosprendžio paskelbimo dienos.
Patvirtintas susitarimą dėl žalos atlyginimo, kuriuo K. S. įsipareigoja atlyginti R. Ž. 20000 Lt turtinės žalos iki 2016-12-01, mokant periodinėmis išmokomis ne mažiau kaip po 800 Lt kas mėnesį.
Priteista iš K. S. 6145 Lt ekstradicijos išlaidų į valstybės biudžetą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. S. nuteistas už tai, kad jis, įsibraudamas į patalpą, pagrobė svetimą turtą: jis 2009-03-11, apie 12 val., išdauždamas plastikinių durų stiklą, įsibrovė į R. Ž. priklausančią gyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., ir pagrobė R. Ž. priklausančią rankinę su joje buvusiais pinigais – 19400 Lt.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis K. S. prašo paskirti jam švelnesnę bausmę, taip pat panaikinti susitarimą dėl žalos atlyginimo, kuriuo jis įsipareigojo atlyginti R. Ž. 20000 Lt turtinės žalos iki 2016-12-01, mokant periodinėmis išmokomis ne mažiau kaip po 800 Lt kas mėnesį.
K. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, skirdamas jam 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, visiškai neatsižvelgė į tai, kad jis sulaikytas nuo 2013-12-17, kad nuo nusikaltimo padarymo praėjo daugiau nei 5 metai ir yra išnykę jo teistumai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Apeliantas neneigia, kad jis anksčiau yra teistas, tačiau pažymi, kad tuomet jis dar buvo nepilnametis, o nuo padaryto nusikaltimo praėjo daug laiko, per šitą laiko tarpą jis neturėjo jokių bėdų su teisėsauga. K. S. teigimu, dabar jam 23 metai, jis mąsto ir elgiasi kitaip, daug atsakingiau žiūri į gyvenimą, gyvena ramų ir tvarkingą gyvenimą, nedaro jokių nusikaltimų ir garantuoja, kad ateityje jis nenusižengs įstatymui, todėl paskirti jam laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis jo praeitimi, visiškai neatsižvelgiant į dabartį ir ateitį, yra neteisinga.
Nuteistasis K. S. nurodo, kad teismas pagrįstai iš jo priteisė 6145 Lt ekstradicijos išlaidų sumokėti į valstybės biudžetą. Tačiau, apelianto nuomone, Lietuvos valstybei būtų daug naudingiau, jei jis būtų laisvėje ir pradėtų šią sumą mokėti, nei dabar, kai jis yra uždarytas ir išlaikomas už mokesčių mokėtojų pinigus.
Taip pat apeliantas nurodo, kad jis yra pasirašęs dokumentą, jog nukentėjusiajam iki 2016 metų atiduos 20000 Lt kas mėnesį mokėdamas po 800 Lt, tačiau prašo panaikinti šį įpareigojimą, nes jis apgaulės būdu buvo priverstas pakeisti savo pirminius parodymus. K. S. teigia, kad antriniuose parodymuose tyrėja pati surašė visas aplinkybes, kaip jis neva paėmė pinigus. Jis po parodymais pasirašė, nes tyrėja jam žadėjo, kad jis bus paleistas, jam tereikia tik prisipažinti pagrobus pinigus. Tyrėjai jį įtikinti padėjo ir kiti pareigūnai, jie jam, belaukiant advokatės, davė Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą ir rodė straipsnį, kuriame nurodyta, kad teistumams išnykus galimas susitaikymas, sakė, kad jis ir toliau gali neprisipažinti, bet tada bylos tyrimas užtruks ir gali būti, kad nebus įrodymų, jog jis pinigų neėmė ir už neprisipažinimą jis gaus ilgus metus kalėjimo. Taip pat pareigūnai sakė netikėti advokate, nes ji tik melžia iš jo pinigus, kad jai naudinga, jei tyrimas užtruks, nes tada ji uždirbs pinigų, o jei jis prisipažins įvykdęs nusikaltimą, viskas įvyks greitai ir jis sutaupys pinigų ir bus paleistas į laisvę. Advokatė jam taip pat patvirtino, kad jei jis prisipažins, bus paleistas į laisvę. Tyrėja jam liepė pasirašyti, kad jis atsisako vykti į įvykio vietą fotografuotis, nes ši procedūra nebereikalinga, kadangi nukentėjusysis taip pat sutinka taikytis. Tačiau po kurio laiko vis tiek reikėjo važiuoti į įvykio vietą, nes, tyrėjos teigimu, to reikalavo prokuroras, tačiau liepė nesijaudinti, nes per teismą jį vis tiek paleis. Apelianto teigimu, sutartyje, kuria jis pasižadėjo nukentėjusiajam mokėti po 800 Lt kas mėnesį, buvo parašyta, kad, jei jis nemokės pinigų, teismas panaikins atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės. Šitokiu būdu pareigūnai privertė jį prisipažinti neva jis paėmė pinigus, jie pasinaudojo jo noru išeiti į laisvę ir įstatymų nežinojimu. Per teismą šito nesakė, nes tikėjo, kad bus paleistas, kaip jam buvo žadėta. Advokatė į teismą neatvyko, atsiuntė savo padėjėją.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis K. S. sukonkretino savo apeliacinio skundo reikalavimus ir nurodęs, kad jis išdaužė langą ir įsibrovė į svetimą namą, už ką bausmę jau atiliko, tačiau kaltinime nurodytų pinigų jis neėmė, prašė teismo jį išteisinti dėl minėtų pinigų vagystės ir panaikinti susitarimą dėl žalos atlyginimo, kuriuo jis įsipareigoja atlyginti R. Ž. 20000 Lt turtinės žalos iki 2016-12-01, mokant periodinėmis išmokomis ne mažiau kaip po 800 Lt kas mėnesį. Taip pat nurodė, kad dėl jam paskirtos bausmės jis prašymų nebeturi. Teismo posėdyje nuteistojo K. S. gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras ir nukentėjusysis prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo K. S. apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir nuteistojo K. S. apeliacinio skundo argumentus, susipažinusi su byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų, įvertino byloje esančius įrodymus, nuosprendyje išdėstė įrodymus, kuriais pagrindė savo išvadas, padarė teisingas išvadas ir pagrįstai K. S. pripažino kaltu pagrobus svetimą turtą ir nuteisė pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. Sprendžiant nuteistojo K. S. kaltės klausimą, nebuvo padaryta baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus bei paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą.
Nuteistasis K. S. apeliaciniame skunde neigia pagrobęs R. Ž. priklausančius pinigus, tvirtindamas, kad, pasinaudojus jo noru išeiti į laisvę ir įstatymų nežinojimu, pažadėjus paleisti jį į laisvę, jis tyrėjos ir kitų pareigūnų buvo apgaule įtikintas pakeisti savo parodymus ir prisipažinti, jog jis neva paėmė minėtus pinigus. Tačiau šiuos K. S. skunde nurodytus deklaratyvius teiginius, kuriais jie neigia savo kaltę, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija laiko nepagrįstais ir konstatuoja, kad byloje esantieji ir teismo ištirti įrodymai patvritina K. S. kaltę pagrobus svetimą turtą ir paneigia apelianto skundo argumentus. Apylinkės teismas pagrįstai apkaltinamąjį nuosprendį grindė paties nuteistojo K. S. parodymais, duotais pirmosios instancijos teisme, nukentėjusiojo R. Ž., liudytojų R. Ž., G. Ž., D. S., A. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nuteistojo K. S. parodymų patikrinimo vietoje protokole, 2009-03-11 įvykio vietos apžiūros protokole, 2009-03-136 daiktų apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis. Šie faktiniai duomenys, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas patikrintas teismo proceso metu Lietuvos Respublikos BPK numatytomis priemonėmis. Pirmosios instancijos teismas nuosprendį pagrindė ne spėliojimais ir prielaidomis, o teisme ištirtais įrodymais, nuosprendį surašė vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 305 str. nuostatomis, surinktus įrodymus įvertino bendrame bylos duomenų kontekste. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kitaip vertinti apylinkės teismo padarytų išvadų ar jomis abejoti, su jomis sutinka. Todėl Šiaulių apylinkės teismo 2014-06-19 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Kaip minėta, nuteistasis K. S. apeliaciniame skunde ir apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad pasinaudojus jo noru išeiti į laisvę ir pažadėjus jį paleisti į laisvę, jis tyrėjos ir kitų pareigūnų buvo apgaule įtikintas pakeisti savo parodymus ir prisipažinti, jog jis neva paėmė minėtus pinigus, tačiau teisėjų kolegija šiuos apelianto teiginius atmeta kaip nepagrįstus, nes byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių juos. Kaip matyti iš bylos medžiagos, K. S., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2014-03-20 nurodė, kad jis dėl jam inkriminuotos veikos prisipažįsta iš dalies, nes jis tik išdaužė langą, jokių pinigų nevogė (1 t. 174-176 b. l.), 2014-04-08 apklausiamas K. S. kaltu dėl padarytos vagystės jau prisipažino visiškai ir parodė, kad išdaužęs durų stiklą ir taip patekęs į namo vidų, ant stalo pamatė rankinę, ją paėmęs, rado joje daug pinigų, todėl įsikišo ją už striukės ir nutarė pasišalinti (1 t. 183-185 b. l.), apklaustas 2014-04-15 K. S. pasiliko prie savo 2014-04-08 duotų parodymų (1 t. 189, 190 b. l.). Nuteistasis K. S., apklaustas poirmosios intancijos teisme taip pat prisipažino visiškai ir parodė, kad išdaužė R. Ž. namo durų stiklą ir įsibrovęs į vidų pavogė jo rankinę su pinigais (2 t. 80-83 b. l.). Liudytoja L. L., apklausta apeliacinės instancijos teisme, parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu ji kaip tyrėja vykdė K. S. apklausas. Pirmosios apklausos metu K. S. prisipažino, kad buvo įsibrovęs į gyvenamąjį namą, o per antrąją apklausą jis jau prisipažino paėmęs nukentėjusiojo pinigus. Ji negali pasakyti, kodėl nuteistasis pakeitė parodymus. Jam buvo paaiškinta, kad visiškas prisipažinimas mažina bausmę, tačiau ji nežadėjo K. S. paleisti jį į laisvę. Sudarant susitarimą dėl žalos atlyginimo, kuriuo K. S. įsipareigojo atlyginti R. Ž. 20000 Lt turtinės žalos iki 2016-12-01, mokant periodinėmis išmokomis ne mažiau kaip po 800 Lt kas mėnesį, dalyvavo K. S., jo gynėja advokatė, nukentėjusysis R. Ž. ir ji. K. S. gynėja advokatė ir ji aiškino K. S., kad reikia prašyti ilgesnio termino žalai atlyginti, bet K. S. pasakė, kad iki termino pabaigos spės atlyginti žalą. Jai nepasirodė, kad K. S. būtų išgąsdintas. Be to, jai nežinomos aplinkybės, kad kiti kriminalistai K. S. būtų ką nors aiškinę. Nukentėjusysis R. Ž., apklaustas apeliacinės instancijos teisme, parodė, kad jo rankinė su pinigais buvo padėta ant stalo. Buvo išdaužtas langas ir paimti pinigai. Rankinėje buvo apie 20000 Lt. Kai pamatė, kad dingo pinigai, jis iškvietė policiją. Susitarimas dėl žalos atlyginimo buvo pasirašytas pas tyrėją. K. S. žadėjo atlyginti žalą, tačiau nesumokėjo. Pokalbio apie atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, jis nepamena. Teisėjų kolegija pažymi, kad netikėti šiais nuteistojo K. S., nukentėjusiojo R. Ž. ir liudytojos L. L. parodymais nėra pagrindo, juolab, kad šiuos K. S., nukentėjusiojo R. Ž. ir liudytojos L. L. parodymus patvirtina kiti byloje surinkti, ištirti ir įvertinti įrodymai (parodymų patikrinimo vietoje protokole, įvykio vietos apžiūros protokole esantys duomenys, liudytojų parodymai ir kt.). Remiantis šiais minėtais nuteistojo, nukentėjusiojo ir liudytojos parodymais, teisėjų kolegija K. S. teiginius, kad pasinaudojus jo noru išeiti į laisvę ir pažadėjus paleisti jį į laisvę, jis tyrėjos ir kitų pareigūnų buvo apgaule įtikintas pakeisti savo parodymus ir prisipažinti, jog jis neva paėmė minėtus pinigus, laiko jo gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ar ją sušvelninti, todėl juos atmeta kaip nepagrįstus. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima daryti bent prielaidą, kad K. S. ne savo valia prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ar kad nukentėjusysis R. Ž. ir liudytoja L. L. duodami parodymus apie susitarimo dėl žalos atlyginimo sudarymą būti suinteresuoti nurodyti nebūtas aplinkybes. Esant šioms aplinkybėms, teigti, kad susitarimas dėl žalos atlyginimo, kuriuo K. S. įsipareigojo atlyginti R. Ž. 20000 Lt turtinės žalos iki 2016-12-01, mokant periodinėmis išmokomis ne mažiau kaip po 800 Lt kas mėnesį, buvo pasirašyatas ne laisva K. S. valia, o apgaule K. S. įtikinus, kad jam prisipažinus pagrobus svetimą turtą, jis bus paleistas į laisvę, ir panaikinti šį susitarimą nėra pagrindo. Teisėjų kolegija sutinka su K. S. apeliacinio skundo argumentais, kad susitarime dėl žalos atlyginimo buvo nuostata, jog be pateisinamų priežasčių nevykdant teismo patvirtinto susitarimo dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam R. Ž. sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau ši aplinkybė nepatvirtina K. S. teiginių, kad susitarimas dėl žalos atlyginimo, kuriuo K. S. įsipareigojo atlyginti R. Ž. 20000 Lt turtinės žalos iki 2016-12-01, buvo pasirašytas apgaule K. S. įtikinus, kad jam prisipažinus, jis bus paleistas į laisvę.
Taip pat teisėjų kolegija nenustatė, kad nuteistajam K. S. paskirta bausmė yra neteisinga, nes pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, pagrįstai K. S. paskyrė laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., G. S. paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu. Taigi pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo nuostatų nepažeidė. Be to, apeliantas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl jam paskirtos bausmės jis prašymų nebeturi.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, išsamiai ir visapusiškai įvertino byloje nustatytas aplinkybes laikantis įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, teisingai kvalifikavo nuteistojo K. S. padarytą veiką, paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę, todėl keisti ar naikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014-06-19 nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo K. S. apeliacinį skundą atmesti.