- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-12-07
- Bylos Nr.
- e2-8334-772/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05752-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Stubrys
- Ieškovas
- V. R.
- Atsakovas
- T. R.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
dalyvaujant ieškovui V. R. ir jo atstovui adv. D. Vaičiuliui, atsakovei T. R. bei jos atstovui adv. R. Tamašauskui, neatvykus trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiško reikalavimo, atsakovės pusėje, BUAB ,,Raimsta“ atstovui, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, nedalyvavimas nelaikytinas dėl svarbios priežasties,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. R. ieškinį atsakovei T. R. dėl piniginės kompensacijos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiško reikalavimo, atsakovės pusėje, BUAB ,,Raimsta“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas V. R. 2017-07-04 su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės T. R. 15 000,00 Eur nuostolių atlyginimui ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo dienos – 2017-07-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas ieškinyje nurodė šiuos motyvus.
Ieškovas V. R., kartu su atsakove T. R., organizavo ir vykdė (duomenys neskelbtini), Šiaulių raj., ūkininko sodybos statybos rangos darbus pagal 2013-05-29 Statybos rangos sutartį RAI Nr. (duomenys neskelbtini), 2013-06-17 statybos rangos sutartį RAI Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitas sutartis.
Statybos darbams buvo panaudota 15 000 Eur ieškovo asmeninių lėšų. Atsakovė buvo išreiškusi savo valią, kad vietoje piniginės kompensacijos, pagal 2014-03-31 rašytinį įsipareigojimą perrašys ieškovo naudai, atsakovei priklausančią sodybą esančią (duomenys neskelbtini), Šiaulių r. Ieškovas iš esmės su tokiu alternatyviu atsiskaitymo būdu buvo sutikęs, t. y. laikė tinkamu pagrindu tokiu būdu įskaityti atliktą mokėjimą į natūra jam tenkantį turtą, vertinant, kad tai bus teisinga kompensacija už jo panaudotas pinigines lėšas.
Atlikti minėto turto perleidimą buvo numatyta iki 2015-11-01, tačiau ir ieškinio pateikimo dienai to atlikta nebuvo, todėl tokio susitarimo galimas vykdymas ieškovui prarado prasmę. Ieškovo vertinimu atsakovė savo faktiniais veiksmais atsisakė alternatyvaus ieškovo panaudotų lėšų kompensavimo būdo, tokiu būdu prievolė laikytina išlikusia, turint pareigą ją ieškovui įvykdyti pinigais.
Ieškovas pažymi, kad su atsakove nebuvo sutarimo, jog jo panaudotos lėšos gerinant atsakovei priklausantį turtą bus įnešamos neatlygintinai. Priešingai atlygintinumą pagrindžia jau minėtas šalių rašytinis susitarimas, kuris nebuvo atsakovės įvykdytas.
Ieškovas suvokdamas, kad prievolės nebus įvykdytos 2017-04-26 pateikė pretenziją atsakovei, tikintis geranoriškai ikiteismine tvarka su atsakove susitarti, tačiau atsakovė patvirtino, kad ji neketina savo įsipareigojimų vykdyti.
Ieškovas vertindamas, kad turi objektyvią reikalavimo teisę į jo investuotų lėšų kompensavimą į atsakovei priklausančio turto gerinimą, teikia ieškinį teismine tvarka.
Ieškovas organizavo Pakapės kaime, Šiaulių raj., ūkininko sodybos statybos rangos darbus, o rangovu pasirinkta UAB ,,Raimsta“, įm. k. 302749204, kuri buvo atstovaujama R. S..
Vykdant minėtas sutartis ieškovas atliko šiuos mokėjimus savo lėšomis pagal 2013-05-29 Statybos rangos sutartį RAI Nr. (duomenys neskelbtini):
- 2013-07-26 sumokėjo 15 000 Lt (4 344 Eur)
- 2013-07-31 sumokėjo 21 000 Lt (6 082 Eur)
Taip pat vykdant rangos darbus pagal rangos sutartis Nr. 002-02/14 2014-02-24 buvo atliktas mokėjimas 25 000 Lt (7 240 Eur) už medžiagų pirkimą, kurį atliko ieškovas už atsakovę iš savo lėšų.
Tokiu būdu nedetalizuojant ir kitų ieškovo mokėjimų, vykdant objekto gerinimo atsakovės naudai darbus, buvo ieškovo mažiausiai išleista - 17 666 Eur.
Įvertinus ieškovo siekį operatyviai sureguliuoti kilusį ginčą ir tikintis, kad atsakovė geranoriškai pradės vykdyti jai tenkančias pareigas, savo reikalavimą ieškovas reiškia mažesnį nei turi objektyvią teisę t. y. 15 000 Eur, siekiant išsaugoti geranoriškus santykius su atsakove. Tuo pačiu ieškovas pareiškia, kad jis neatsisako savo galimos reikalavimo teisės reikšti pretenzijos visos sumos priteisimui, jeigu atsakovė demonstruos akivaizdų ir piktybišką nenorą vykdyti jai tenkančias prievoles.
Ieškovas pažymi, kad su atsakove nebuvo suderinta konkretaus termino per kurį jam turi būti grąžintos jo piniginės lėšos, tačiau įvertinus, kad buvo numatytas terminas per kurį turėjo būti perleista nuosavybė t. y. iki 2015-11-01, laikytina, kad terminas buvo vienai iš prievolių įvykdyti atsakovės pasirinkimu - sumokant piniginę kompensaciją ieškovui arba perleidžiant sutartą nekilnojamą turtą, laikant, kad tokiu būdu įvyksta piniginės prievolės įskaitymas.
Ieškovas pažymi, kad atsakovei buvo suteiktas daugiau nei pakankamas terminas prievolei įvykdyti. Vertinant, kad geranoriškai savo įsipareigojimus atsakovė turėjo įgyvendinti iki 2015-11-01, ieškovas reikalavo ne kartą šią prievolę atlikti ir po minėto termino, net 2017-04-26 teikiant pretenziją nustatė 7 d. terminą prievolei įvykdyti bei suėjus minėtam terminui iki pat kreipimosi į teismą dienos tikėjosi geranoriško jos atlikimo, tačiau ieškovas suvokdamas, kad nepagrįstai pasitikėjo atsakove, vertina, kad šiai dienai jos geranoriškas veikimas yra mažai tikėtinas, laiko kad buvo suteiktas daugiau nei pakankamas terminas atsakovės prievolės vykdymui.
Taikos sutartis atsakovei pateikus racionalius pasiūlymus yra galima.
Įstatymas numato pareigą skolininkui mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.). Ieškovas prašė teismo priteisti 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 str. 2 d.).
Ieškovas savo reikalavimus atsakovams grindė rašytiniais ir šiais įrodymais.
Liudytoja B. R. duodama parodymus nurodė, kad jos vyras pastoviai rūpinosi statybos darbais, kurie vyko (duomenys neskelbtini), Šiaulių raj. ir jai žinoma, jog mokėdavo už statybos darbus juos vykdantiems darbuotojams ar jų vadovui, o taip pat už medžiagas ar padarytus darbus. Jos žiniomis vyras tuo metu pinigų turėjo. Girdėjo, kad vyras yra pinigus perdavęs ir statybos darbų vadovui R. S.. Vyras jai yra pasakojęs, kad jo motina žadėjo jam padovanoti namo dalį (sodybos), kuri yra (duomenys neskelbtini), Šiaulių raj. Teigė, kad ji su vyru kurį laiką gyveno sodyboje (duomenys neskelbtini), Šiaulių raj. ir rūpinosi ne tik savo, bet ir anytos (atsakovės) gyvuliais. Tačiau anytai susipykus su sūnumi jie persikėlė gyventi į Šiaulius. Vyras kada vykdavo statybos darbai (duomenys neskelbtini), Šiaulių raj., dažnai nuvykdavo pažiūrėti ar statybos darbai yra vykdomi tinkamai. Kada anyta persigalvojo, viskas pasikeitė ir jiems kartu gyventi tapo neįmanoma.
Šalies argumentai
Ieškovas ir jo atstovas teismo posėdžio metu pakartojo ieškinio motyvus ir prašė teismo jį tenkinti visiškai.
Atsakovė T. R. ir jos atstovas procesiniame dokumente bei teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė šiuos atsikirtimus.
Ieškovas yra Atsakovės sūnus. Atsakovė visiškai išlaikė Ieškovą, kol jis įregistravo ūkininko ūkį. Ir po to Atsakovė rėmė Ieškovą materialiai. Atsakovas ūkininko veikla vertėsi tik formaliai, kadangi faktiškai ūkio priežiūros darbus atlikdavo Atsakovė. Galiausiai Ieškovas įsidarbino policijos pareigūnu. Atsakovė ūkininko ūkį registravo 2006 m., tačiau ūkininkauja ilgesnį laiką. Atsakovė nuolat parduoda pieną ir galvijus, todėl gauna pajamas grynaisiais pinigais ir į banko sąskaitą. Dėl paminėto 2013 m. rangos sutarties sudaryme momentui Atsakovė turėjo santaupų tiek grynaisiais pinigais, tiek banko sąskaitoje. Kadangi Atsakovė nuolat būdavo užimta prie ūkio darbų, Atsakovė prašė, kad Ieškovas rekomenduotų jai rangovą, galinti pastatyti gyvenamąjį namą bei išsiaiškintų darbų kainas. Apie jokią bendrą veiklą su Ieškovu negalėjo būti kalbos, kadangi Ieškovas nebuvo materialiai savarankiškas. Ieškovas kreipėsi į M. B., kuris rekomendavo R. S.. R. S. vadovaujama UAB „Raimsta“ buvo skolinga su M. B. susijusiai UAB „Destata Profil“, todėl M. B. prašė, kad Atsakovė atsiskaitymą su UAB „Raimsta“ vykdytų taip, kad UAB „Destata Profil“ galėtų atsiimti skolą. Tiek Ieškovas, tiek Atsakovė M. B. pažinojo iš anksčiau. Ieškovas nederindamas su Atsakove ir neinformuodamas jos statybos rangos sutartį su UAB „Raimsta“ sudarė savo vardu. Ieškovas neturėjo teisės tokią sutartį sudaryti, kadangi Ieškovas neturėjo statybos leidimo ir nebuvo žemės sklypo, kuriame buvo statomas gyvenamasis namas, savininku. Ieškovas neturėjo užstatymo teisės, todėl neturėjo teisės sudaryti ir statybos rangos sutarties. Taip pat ir rangovas UAB „Raimsta“, sudarydamas statybos rangos sutartį su asmeniu, neturinčiu teisės būti statytoju, pažeidė Statybos įstatymo 3 str. 2 d. Dėl paminėto UAB „Raimsta“ turėtų būti įtrauktas dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu, kadangi bylos išsprendimas gali turėti įtakos UAB „Raimsta“ teisėms ir pareigoms, jei būtų pripažinta, kad Ieškovas nesudarė ir negalėjo sudaryti statybos rangos sutarties, o Ieškovas mokėjimus vykdė ne savo vardu ir sąskaita, bet atstovaudamas Atsakovę. Tokiu būdu Ieškovas neturėjo nei materialinio, nei teisinio intereso sudaryti statybos rangos sutartį ir vykdyti mokėjimus už Atsakovę. Atsiskaitymai su UAB „Raimsta“ faktiškai buvo vykdomi taip: R. S. pranešdavo Atsakovei apie baigtą darbų etapą arba poreikį nupirkti statybines medžiagas; Atsakovė iš savo santaupų, laikomų grynaisiais, arba nuimdama iš banko sąskaitos paduodavo prašomas sumas Ieškovui ir pranešdavo apie tai M. B.; Ieškovas nuveždavo pinigus R. S.. Atsakovė iš pradžių nežinojo, kad Ieškovas sudarė statybos rangos sutartį savo vardu ir kad UAB „Raimsta“ Ieškovo vardu išrašo pinigų priėmimo dokumentus. Po kurio laiko, kai Atsakovė pareikalavo Ieškovo pateikti atsiskaitymą su UAB „Raimsta“ pagrindžiančius dokumentus ir pamatė, kad šie dokumentai išrašyti Ieškovo vardu, tarp Ieškovo ir Atsakovės kilo konfliktas, ko pasėkoje Ieškovas pasižadėjo Atsakovei neišrašinėti dokumentų savo vardu - tai patvirtina Ieškovo pateiktas ieškinio priedas Atsakovės pasižadėjimas. Atsakovės pasižadėjime minima sodyba (duomenys neskelbtini), Šiaulių kaimiškoji seniūnija, Šiaulių raj. Atsakovės įgyta pagal dovanojimo sutartį. Atsakovė leido Ieškovui neatlygintinai naudotis šia sodyba, o ateityje planavo svarstyti galimybę sodybą dovanoti Ieškovui arba palikti testamentu. Šie veiksmai niekada nebuvo siejami su Ieškovo tariamai vykdytu Atsakovei priklausančio gyvenamojo namo statybos finansavimu. Aplinkybes, kad už statybos medžiagas ir darbus mokėjo Atsakovė iš savo asmeninių lėšų, patvirtins M. B., o taip pat Atsakovės sesuo I. M. bei jos sutuoktinis P. V. M. Staiga iškilus būtinybei atlikti mokėjimą už statybos darbus, Atsakovė 2014 m. pavasarį skolinosi 17 000 Lt iš I. M., dalyvaujant jos sutuoktiniui P. V. M.. Ieškovas dalyvavo I. M., pastarosios bute (duomenys neskelbtini), Šiauliai, perduodant pinigus Atsakovei, Atsakovė čia pat, matant I. M. ir P. V. M. perdavė pinigus Ieškovui, tikslu, kad Ieškovas nuvežtų juos atsiskaityti už statybos darbus R. S.. Nutraukus bendradarbiavimą su UAB „Raimsta“ toliau Atsakovė pagalbos tiekiant statybines medžiagas kreipėsi į M. B.. M. B. analogiškai kaip ir R. S. pinigai buvo perduodami per Ieškovą. Ieškovo faktinis vaidmuo buvo atstovauti Atsakovę: Atsakovės vardu ir Atsakovės sąskaita gyvenamojo namo statybos klausimais perduoti pinigus, dokumentus, informaciją. Tokia būtinybė Atsakovei kilo dėl užimtumo ūkininkaujant, dienotvarkės prižiūrint galvijus. Paminėtina ir tai, kad Ieškovas neturėjo turto ir pajamų, kurie leistų jam apmokėti visus pinigų priėmimo dokumentus, kurie yra surašyti UAB „Raimsta“ Ieškovo vardu. Ieškovo pajamas sudarė Nacionalinės mokėjimo agentūros mokama parama, kuri yra tikslinė ir negali būti panaudota kitai paskirčiai. Ieškovas pats ėmė banko kreditą, kad galėtų įsigyti sodo namelį. Be to, Ieškovas pagal 2006-08-25 pirkimo pardavimo sutartį iš S. R. įgijo 19,72 ha ploto žemės sklypą. Ši sutartis yra faktiškai dovanojimo sutartis, kadangi S. R. buvo Atsakovės motina. Sutartyje nurodytą daikto kainą 15 000 litų sumokėjo Atsakovė iš savo asmeninių santaupų. Ieškovas tokių piniginių lėšų neturėjo, nes niekada iki to savarankiškų pajamų neturėjo. Šią aplinkybę gali patvirtinti Atsakovės sesuo I. M.. Ši aplinkybė reikšminga, kadangi ji parodo, kad tarp Atsakovės ir Ieškovo buvo pasitikėjimu paremti santykiai, o taip pat tai, kad būtent Atsakovė visada rėmė materialiai Ieškovą, o ne atvirkščiai.
Remiantis išdėstytu, atsakovė teismo prašė:
- ieškovo ieškinį atmesti,
- įtraukti dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu UAB „Raimsta“ , kodas 302749204, Metalistų g. 8, Šiauliai,
- apklausti liudytojais: M. B. (duomenys neskelbtini), Šiauliai, I. M. ir P. V. M., (duomenys neskelbtini) Šiauliai.
- įpareigoti V. R. pateikti jo pajamų ir turto deklaracijas už laikotarpį nuo 2006 m. iki 2016-01-01.
- priteisti bylinėjimosi išlaidas iš Ieškovo.
Savo atsikirtimus į ieškovo ieškinį atsakovė grindė rašytiniais ir šiais įrodymais.
Liudytojas R. S. duodamas parodymus teigė, kad jo bendrovė ir jos darbuotojai jau nuo 2013 metų pavasario dirbo pas ieškovą ir atsakovę, norėdami atlikti statybos rangos sutartyse nurodytus darbus. Darbai buvo vykdomi iš užsakovų medžiagų, o joms įsigyti pinigų duodavo pats užsakovas (ieškovas kaip statytojas). Darbus vykdė pagal rašytines sutartis, o vėliau pagal žodinį susitarimą su užsakovu, tai yra ir su atsakove. Teigė, jog vykdant pas užsakovą statybos rangos darbus jis veikė ne tik kaip bendrovės vadovas, bet ir pagal verslo liudijimą. Nurodė, kad jis savo ranka surašė 2014-02-24 prekių (paslaugų) pirkimo - pardavimo kvitą dėl apmokėjimo už nupirktas medžiagas. Teigė, kad duodavo užsakovui ar jo atstovui po to ir kvitus apie iš jų gautus pinigus. Pinigus už atliktus darbus jam paprastai perduodavo V. R., bet jis bendravo ir su sodybos savininke (atsakove). Statybos rangos darbus vykdė keliais etapais.
Liudytojas M. B. duodamas parodymus nurodė, kad bendrauja su atsakovės dukra ir yra gerai pažįstamas su ieškovu. Parodė, kad jis rekomendavo ieškovui kaip rangovą R. S. ir jo bendrovę. Taip pat ne kartą buvo nuvykęs į sodybą (duomenys neskelbtini), Šiaulių raj., padėti ieškovui. Iš jo bendrovės ieškovas įsigijo būtent stogo dangą šios sodybos gyvenamojo namo stogui. Jam yra žinoma, kad pinigai rangovui buvo perduodamai per ieškovą. Taip pat yra girdėjęs, kad atsakovė sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), Šiaulių raj., paliks ieškovui. Neigė, jog buvo trišaliai susitarimai tarp jo bendrovės, UAB ,,Raimstos“ ir sodybos statytojų.
Liudytojas V. K. nurodė, kad pagal susitarimą su ieškovu (ir su atsakove) jis vykdė statybos priežiūrą kuomet vyko statybos darbai (duomenys neskelbtini), Šiaulių raj. Nurodė, kad jam pinigus mokėjo ieškovas. Teigė, kad statybos darbų žurnale pasirašydavo ieškovas.
Liudytoja I. M. duodama parodymus nurodė, kad yra atsakovės sesuo ir ieškovo teta, mano, jog sūnėnas neturi reikalavimo teisės į motina, kadangi jam jau yra atitekusi senelės (jos motinos) žemė. Be to sūnėną pastoviai finansiškai rėmė jos sesuo, o jis savarankiškų pajamų ilgą laiką neturėjo. Teigė, kad kuomet sesuo pritrūko pinigų, ji ir jos vyras seseriai 2014 metais paskolino 17 tūkstančių litų. Nurodė, kad jai yra žinoma, jog sesuo už statybas sodyboje (duomenys neskelbtini), Šiaulių raj., mokėjo savo, o ne sūnaus pinigais, nors tuo pačiu pripažino, kad sūnėnas yra prisidėjęs prie sesers sodybos įrengimo, kadangi jie abu kartu anksčiau ūkininkavo. Be to sesuo nupirko sūnui BMW, todėl ji nėra skolinga ieškovui. Žino, kad seseriai padėjo ne tik sūnus, bet ir jos sugyventinis, su kuriuo ji kurį laiką gyveno.
Liudytojas P. V. M., duodamas parodymus nurodė, kad žmonos sūnėnas neturi reikalavimo teisės į savo motiną, kadangi ji nuolat jį rėmė finansiškai ir materialiai, nes tuo metu jis dar mokėsi dviejose kolegijose. Teigė, kad žmonos sesuo skolinosi iš jo šeimos pinigų ir tuomet dalyvavo pats ieškovas, o pinigai buvo skirti lengvajam automobiliui pirkti, kuris atiteko ieškovui. Kiek galėjo turėti pajamų žmonos sūnėnas iš ūkininkavimo jis nežino.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovas pakartojo atsiliepime nurodytus atsikirtimus ir prašė teismo ieškovo ieškinį atmesti bei priteisti jai bylinėjimosi išlaidas.
Trečiojo asmens atstovas nurodė, kad jokio intereso kaip bylos dalyvis šioje byloje jis neturi ir mano, kad turėtų būti pašalintas iš jos nagrinėjimo. Vėliau vykdydamas teismo nurodymą pateikė į bylą ir rašytinį įrodymą. Prašė teismo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Žemesnės instancijos teismas
Trečiojo asmens atstovas nepateikė teismui į bylą savo nuomonės dėl šalių ginčo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovo ieškinys atsakovei tenkintinas iš dalies.
Dėl ieškovo V. R. ieškinio reikalavimo atsakovei T. R..
Teismas, identifikuodamas ieškinio dalyką, turi įvertinti, ar bylose egzistuoja tų pačių asmenų ginčai dėl analogiško materialinio santykio, o ne lyginti pareikštų ieškinio reikalavimų formuluotes ir formalų byloje dalyvaujančių asmenų procesinį statusą.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmiausia, atkreiptinas bylos dalyvių dėmesys į tai, kad ieškovas reiškia atsakovei reikalavimą dėl jo investuotų lėšų į pastarajai nuosavybės teise priklausančius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), Šiaulių raj., grąžinimo. Antra, ieškovas savo reikalavimą dėl piniginių lėšų grąžinimo reiškia po to, kada atsakovė atsisakė perleisti ieškovui, jai priklausančią nuosavybės teisę ir dalį pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), Šiaulių raj., tai yra atsakovė atsisakė vykdyti ieškovui duotą rašytinį pasižadėjimą ir iš jo kylančią prievolę (T.1, 17 b. l.). Trečia, nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovas ieškinyje nurodė, jog į (duomenys neskelbtini), Šiaulių raj., esačio gyvenamojo namo ir kitų statinių statybos darbus jis investavo ne mažiau kaip 17 666 Eur, tačiau ieškinio reikalavimą reiškia 15 000 Eur sumai (T. 1, 1-3 b. l.). Ketvirta, ieškovas patirtas išlaidas įrodinėja ne tik sudarytomis statybos rangos sutartimis, bet ir mokėjimo dokumentais, tai yra dviem kasos pajamų orderio kvitų originalais, bet ir prekių (paslaugų) pirkimo - pardavimo kvito kopija (T. 1, 5-16 b. l.).
Iš bylose esančių ieškovo pajamų deklaracijų matyti, kad jis ginčo laikotarpiu turėjo pajamų (T.1, 134-167 b. l.). Be to, ieškovas ir atsakovė ilgesnį laiką kartu ūkininkavo ir kartu gaudavo iš to pajamas, o taip pat realizavo ir jiems nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą (T.1, 169-184 b. l.). Tai, kad ieškovas yra investavęs jam priklausančias pinigines lėšas į atsakovei priklausančių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), Šiaulių raj. statyba, atsakovė leistinais įrodymais nepaneigė, tai yra kad ieškovas investavo savo pinigines lėšas į atsakovei šiuo metu priklausantį nekilnojamąjį turtą, nagrinėjamoje byloje liko nepaneigta. Įstatymas nedraudžia trečiajam asmeniui (materialine prasme) visiškai ar iš dalies įvykdyti prievolę už skolininką (CK 5. 50 str.). Tai, kad ieškovas tokiu atveju veikė ne atsakovės naudai ir dėl to turi prisiimti iš to kylančią rizika, liko neįrodyta. Be to atsakovė bylos nagrinėjimo metu neneigė, kad sūnus (ieškovas), vykstant statybos rangos darbams jai priklausančioje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), Šiaulių raj., veikė ne tik jos, bet ir savo vardu santykiuose su rangovais. Taip pat byloje yra duomenys apie atsakovės T. R. įsipareigojimą ieškovui (rašytinis pasižadėjimas), kurių pagrindu teismas daro išvadą, kad egzistavo ieškovo reikalavimo teisė atsakovę, nes šis dokumentas surašytas 2014-03-31 (T.1, 17, 197 b. l.). O ieškovo dėl patirtų išlaidų dokumentai buvo sudaryti 2013-07-26, 2013-07-31 ir 2014-02-24 (T.1, 14 b. l.). Iš paminėto seka, kad atsakovė nepateikė į bylą tinkamų įrodymų, iš kurių teismas galėtų daryti išvadą, kad ji yra atlyginusi kitos šalies (ieškovo) išlaidas, kurios buvo investuotos į jai priklausantį nekilnojamąjį turtą (T. 2, 12-13 b. l.).
Nagrinėjamoje byloje liko neįrodyta, kad atsakovė T. R. vien savo lėšomis būtų apmokėjusi visus statybos rangos darbai, kurie atlikti (duomenys neskelbtini), Šiaulių raj. Priešingai, nagrinėjamoje byloje pakanka įrodymų, kad tuo metu ieškovas, kaip atsakovės sūnus irgi skyrė savo asmeninių piniginių lėšų į atsakovei priklausančio gyvenamojo namo ir kitų pastatų statybą (T.1, 14-15 b. l.). Be to kaip jau minėta nors ieškovą ir atsakovę, sieja artimi giminystės santykiai, tačiau ir tokiu atveju visi su statybos rangos darbais susiję dokumentų originalai, turėjo būti pas atsakovę, o ne pas ieškovą. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad būtent ieškovas rūpinosi nurodyto gyvenamojo namo ir kitų statinių esančių (duomenys neskelbtini), Šiaulių raj., įrengimu. Būtent jis atsakovės vardu 2013-05-29 ir 2013-06-17 sudarė su rangovu Rangos sutartis, pirko statybines medžiagas gyvenamojo namo ir kitų pastatų statybai bei mokėjo rangovui (ams) už atliktus darbus. Iš paminėto seka, jog ieškovas yra investavęs į atsakovei priklausančio gyvenamojo namo ir kitų pastatų statybą savo asmenines lėšas.
Iš bylos duomenų teismas daro išvadą, kad ieškovas ir atsakovė vykstant statybos rangos darbams (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajone, nesiekė sukurti bendrosios dalinės nuosavybės į statomus statinius ir ieškovas netapo vienu iš bendraturčių. Be to tokio poreikio ir nebuvo iš ieškovo pusės, kadangi atsakovė iš pradžių žodžiu, o po to raštu įsipareigojo perleisti sūnui jai priklausančias nuosavybės teises į pastatus esančius (duomenys neskelbtini), Šiaulių raj. (T.1, 17 b. l.). Todėl ieškovo ieškinio reikalavimas atsakovei grąžinti jam tas pinigines lėšas, kurias jis yra investavęs į pastarajai nuosavybės teise priklausančius statinius yra teisėtas ir pagrįstas. Tačiau šis ieškovo reikalavimas atsakovei tenkintinas ne visa apimtimi, o iš dalies, atsižvelgiant į pateiktus rašytinius įrodymus.
Nagrinėjamoje byloje tinkamais įrodymais teismas pripažįsta tik du ieškovo pateiktus kasos pajamų orderio kvitų originalus ir juose nurodytas pinigines sumas (T.1, 14-15 b. l.). Šie finansinės atskaitomybės dokumentai įrodo, kad ieškovas panaudojo būtent savo asmenines lėšas atsakovei vykdant statybos rangos darbus jai priklausančioje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), Šiaulių raj.
Nors atsakovė byloje ir įrodinėjo, kad tuo metu turėjo pakankamas pajamas ir statybos darbai (duomenys neskelbtini), Šiaulių raj., statant jai nuosavybės teise priklausančius pastatus buvo vykdomi panaudojant tik jos asmenines lėšas, tačiau ne visos šios aplinkybės liko įrodytos. Pirmiausia, atsakovė neįrodė kodėl ne ji, o ieškovas sudarė Statybos rangos sutartis su rangovu (T.1, 5-13 b. l). Antra, iš mokėjimo dokumentų už atliktus darbus, seka, kad mokėtojas buvo ieškovas, o ne atsakovė, kas irgi paneigia jos dalyvavimą atliekant mokėjimus. Trečia, atsakovė nepateikė į bylą jokių rašytinių įrodymų savo atsikirtimams patvirtinti, o Statybos rangos sutarčių originalų buvimas pas ieškovą irgi laikytinas tinkamu įrodymu, susijusiu su jo reikalavimais atsakovei. Ketvirta, byloje kilo ginčas tik dėl ieškovo pateiktų mokėjimo dokumentų, o ne dėl visų piniginių lėšų investuotų į atsakovei priklausančią sodybą, kas kartu įrodo, kad statybos rangos darbai yra atlikti ir už atsakovei priklausančias pinigines lėšas. Penkta, kaip jau teismas anksčiau yra nurodęs, byloje nepakanka įrodymų apie T. R. sutartinius santykius, tiek su ieškovu, tiek ir su trečiuoju asmeniu, vykdžiusiu statybos rangos darbus nurodytoje sodyboje, ar duomenų, jog atsakovė būtų atlyginusi ieškovui už jo patirtas asmenines išlaidas.
Taigi, iš pirmiau pateiktų argumentų matyti, kad nagrinėjamoje byloje teisminio nagrinėjimo objektas yra dėl ieškovo investuotų pinigų į atsakovei nuosavybės teise priklausančius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), Šiaulių raj., pripažįstant ieškovui teisę į piniginę kompensaciją. Antra, iš atsakovės ranka surašyto pasižadėjimo turinio seka, kad ji pripažino egzistuojant ieškovo priešpriešinio reikalavimo teisę, kuri galėjo pasibaigti įskaitymu (CK 6. 130 str.).
Nagrinėjamoje byloje kaip jau minėta, T. R. neįrodė, jog visi statybos rangos darbai jai priklausančioje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), Šiaulių raj., buvo atlikti iš jos, o ne ir iš sūnaus (ieškovo) asmeninių lėšų. Teismas, tenkindamas V. R. reikalavimą iš dalies, tuo pačiu pripažįsta, kad į nurodytoje sodyboje atliktus darbus yra investuotos ir pačios atsakovės piniginės lėšos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovei atsisakius vykdyti ieškovui duotą pasižadėjimą ir perleisti sūnui jai priklausančias nuosavybės teises į dalį pastatų esančių (duomenys neskelbtini), Šiaulių raj. ir kilo tarp jų ginčas, kuris sprendžiamas teisme. Kaip ir nurodė ieškovas, atsakovei įvykdžius duotą pasižadėjimą, jis nebūtų reiškęs reikalavimo motinai dėl panaudotų jo asmeninių lėšų grąžinimo, kadangi tokiu atveju atsakovės prievolė ieškovui būtų pasibaigusi pagal CK 6. 130 str. 1d.
Dėl šalių pateiktų įrodymų vertinimo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai byloje esančių įrodymų tyrimo ir įvertinimo pagrindu įsitikinama dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-10-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007, 2004-10-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005-03-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005 ir kt.).
Leistinos įrodinėjimo priemonės yra ne tik šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus pateikti) paaiškinimai, liudytojų parodymai, bet ir rašytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai, apžiūrų protokolai ir ekspertų išvados. Taip pat įrodinėjimo priemonėmis gali būti nuotraukos, vaizdo ir garso įrašai, padaryti nepažeidžiant įstatymų (CPK 177 str. 2-3 d.). Įstatymų leidėjas, išvardydamas įrodinėjimo priemones, nustato teisinių reiškinių fiksavimo formas ir nurodo, kokiomis įrodinėjimo priemonėmis galima tinkamai naudotis teisme, arba, kitaip tariant, be kokių negalima apsieiti įrodinėjant.
Įrodymų leistinumas suteikia teismui galimybę greičiau nustatyti tiesą byloje. Ginčo atveju nustatytos faktinės bylos aplinkybės atkuria objektyvią tikrovę, nes su byla susiję veiksmai ar (ir) įvykiai palieka pėdsakų ne tik įstatymo nustatytose įrodinėjimo priemonėse, bet ir visuose daiktuose bei procesuose, kuriuos tie veiksmai ar (ir) įvykiai pakeitė ir kurie atsispindėjo žmonių sąmonėje. Todėl visus tokius objektyvius pėdsakus teismas pripažįsta įrodymais. Priešingu atveju galima kalbėti ne apie teisingumo bendrąja prasme vykdymą teismuose, o tik apie formalios procesinės teisybės pasiekimą pagal įstatymų leidėjo sukurtas žaidimo taisykles.
Laisvo įrodymų vertinimo esmė ta, kad teismo neriboja jokie formalūs įrodymai ir jis atsižvelgdamas į bylos aplinkybes sprendžia, remtis ar nesiremti vienokiais ar kitokiais duomenimis. Mokslo ir technologijų pažanga taip pat suteikia vis daugiau pažinimo galimybių, todėl išsiplečia įrodinėjimo priemonių skaičius ir susidaro galimybės nustatyti faktines bylos aplinkybes iš naujų šaltinių, kadangi esamos moksliškai pagrįstos technologijos irgi leidžia tai daryti.
Be to, pastaruoju metu civilinio proceso doktrinoje pabrėžiami kiti, moksliniai - techniniai būdai ir metodai, leidžiantys užtikrinti įrodymų patikimumą, teisingumą ir išsamumą civiliniame procese. Doktrinoje teigiama, kad nagrinėjant tiesos nustatymo būdus negalima apsiriboti tik tomis proceso normomis, kurios juos reguliuoja, o svarbu pasinaudoti ir tomis techninėmis bei taktinėmis priemonėmis ir metodais, kurie yra naudojami įrodymams rinkti, fiksuoti ir tirti.
Atsakovės atsikirtimų, kad ji nėra skolinga ieškovui, nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai. Pastebėtina, kad teismui nustatant ieškovui priteistinos iš atsakovės piniginės kompensacijos dydį tinkamais įrodymais pripažintini tik realias ieškovo išlaidas patvirtinantys buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės reikalavimus atitinkantys dokumentai: UAB ,,Raimsta“ 2013-07-26 kasos pajamų orderis serija R Nr. 027 - 15 000,00 Lt (atitikmuo 4 344,00 Eur) sumai ( T. 1, 14 b. l.), 2013-07-31 kasos pajamų orderis serija R Nr. 031 – 21 000,00 Lt (atitikmuo 6 082,00 Eur). Tokiu būdu atsakovės skolos ieškovui dydžiu pripažintina 10 426,00 Eur suma, kuri priteistina pastarajam. Kadangi 2014-02-24 Prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitas Nr. 14/006 neatitinka buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės dokumentui keliamų formos ir turinio reikalavimų, todėl jis nelaikytinas tinkamu įrodymų šioje byloje. Pirmiausia, byloje nėra pateikta duomenų, kad pastarąjį dokumentą išrašęs R. S. veikė pagal jam suteiktus UAB ,,Raimsta“ įgaliojimus. Antra, teismui nėra teisinio pagrindo remtis ir liudytojo R. S. parodymais, jog jis ginčo laikotarpiu statybų versle veikė ir pagal verslo liudijimą ar individualios veiklos pažymą, kadangi tokie dokumentai irgi nėra pateikti į bylą. Taip pat pastebėtina, kad ir anksčiau tos pačios sudėties teismui išnagrinėjus analogišką civilinę bylą, kurioje parodymus davė tas pats liudytojas R. S., ši jo nurodyta aplinkybė buvo paneigta oficialiais įrodymais (Šiaulių apylinkės teismo civ. byla Nr. 2-73-772/2017).
Atskirai pažymėtina, jog atsakovė teismo posėdžio metu duodama paaiškinimus pripažino, kad kol kas nauji duomenys susiję su užbaigtomis statybomis (duomenys neskelbtini), Šiaulių raj. nėra įregistruoti VĮ ,,Registrų centras“, tačiau tai nepaneigia paties fakto, jog minėtoje sodyboje esančių pastatų vertė pakito (padidėjo), atsižvelgiant į atliktus statybos rangos darbus, kurie ir turėjo įtakos turto vertės pasikeitimui (T. 2, 12-13 b. l.). Be to prie išvestinių įrodymų galima priskirti duomenimis, kurie yra nurodyti tiek 2016-05-29, tiek ir 2013-06-17 Statybos rangos sutartyse bei darbų aprašyme (T.1, 5-13 b. l.). Pažymėtina, kad teismas vertina visų įrodymų visumą, kadangi nagrinėjamoje byloje nė vienas iš šalių pateiktų įrodymų neturi iš anksto nustatytos galios, o ginčo atveju ieškovas pateikė teismui tik dalį įrodymų. Teismui darant priešingą išvadą, būtų įteisinti teisinio santykio dalyvių tarpusavio neteisėti atsiskaitymai, kurie nėra užfiksuoti nei buhalterinėje apskaitoje, nei pripažįstami finansinėje atskaitomybėje, o tik laikytini ūkinės veiklos dokumentais. Priešinga teismo išvada reikštų dvejopos buhalterinės apskaitos pagal baudžiamosios teisės nuostatas įteisinimą. Šių įrodymų visuma duoda pagrindą pagrįstai manyti, kad atsakovės atsiliepimo argumentai, jog ginčo atveju ji nėra skolinga ieškovui, tėra įrodyta tik iš dalies.
Dėl bylinėjimosi išlaidų bei sprendimo įvykdymo tvarkos ir termino nustatymo.
Remiantis CPK 93 str. 2 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, įvertinus ir pastarosios turėtas išlaidas. Bylos rezultatas iš dalies yra palankus ieškovui, kuris prašė teismo priteisti iš atsakovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas, konkrečiu atveju tai būtų išlaidos už teisinę pagalbą, žyminis mokestis ir kt. išlaidos (CPK 79 str. 1d., 88 str. 1d. 6, 8 p.). Klausimas dėl žyminio mokesčio išlaidų šioje byloje išspręstinas atsižvelgiant į patenkintą ieškinio sumą (69,51 proc.), tokiu būdu ieškovui priteisiant 234,94 Eur (CPK 93 str. 2d.) (T.1, 4 b.l.). Duomenų kiek ieškovas būtų sumokėjęs už jam suteiktas teisines paslaugas byloje nėra. Atsakovė savo ruožtu patyrė 1 000,00 Eur išlaidų už advokato paslaugas (T. 2, 16-18 b. l.). Kadangi ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies, tai atsakovei proporcingai atmestai ieškinio daliai (30,49 proc.) priteistinos atstovavimo išlaidos, kurios konkrečiu atveju yra 304,94 Eur (CPK 93 str. 2d.).
Taip pat ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos (10 426,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-07-04) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu bylos dalyviams (CPK 88 str. 1d. 3p., 92 str.).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 271 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas reikiamais atvejais nustato konkrečią sprendimo įvykdymo tvarką ir terminus. Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja būtent tokios aplinkybės, kurios sudaro pagrindą iš atsakovės ieškovui priteistą nuostolių atlyginimo sumos sumokėjimą išdėstyti 6 mėnesiams, įpareigojant atsakovę tuo pačiu nuo nesumokėtos sumos ieškovui mokėti ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas. Atskirai pažymėtina, kad atsakovė teismo iš jos priteistą pinigų sumą ieškovui gali sumokėti ir anksčiau. Mėnesio terminas prasideda sekančia dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo ir pasibaigia po 30 kalendorinių dienų. Pastebėtina, kad nurodytos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos apskaičiuojamos tik nuo skolos sumos, o ne nuo palūkanų sumos, tai yra palūkanos nuo palūkanų neskaičiuojamos, nes tai būtų lupikavimas. Procesinės palūkanos apskaičiuojamos ir sumokomos su paskutine šešto mėnesio įmoka. Sprendimo įvykdymo tvarkos ir termino nustatymas netaikomas bylinėjimosi išlaidoms, kurias šalys viena kitai turi atlyginti sprendimui įsiteisėjus.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
1. Ieškovo V. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei T. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) tenkinti iš dalies.
1.1. Priteisti ieškovui V. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės T. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 10 426,00 Eur (dešimt tūkstančių keturis šimtus dvidešimt šešis eurus) nuostolių atlyginimui ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos 10 426,00 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-07-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 234,94 Eur žyminio mokesčio.
1.2. Sprendimui įsiteisėjus atsakovė T. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 10 426,00 Eur sumą ieškovui V. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) turi sumokėti per 6 (šešis) mėnesius, mokant kas mėnesį lygiomis dalimis po 1 737,67 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus trisdešimt septynis eurus 67 ct), o paskutinį šeštą mėnesį 1 737,65 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus trisdešimt septynis eurus 65 ct).
1.3. Likusioje dalyje ieškovo V. R. ieškinio reikalavimą atsakovei T. R. atmesti.
2. Priteisti atsakovei T. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo V. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 304,90 Eur (tris šimtus keturis eurus 90 ct) atstovavimo išlaidoms atlyginti.
3. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš T. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 3,18 Eur (tris eurus 18 ct) teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu bylos dalyviams.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.