Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui N. K. ir jo atstovui adv. R. Vitkui, atsakovės V. S. ir trečiojo asmens E. K. atstovei adv. D. Oseckienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. K. ieškinį atsakovei V. S. dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo E. K..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas N. K. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su E. K.. Jų santuoka buvo įregistruota Šiaulių m. civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Iki santuokos įregistravimo pas juos (duomenys neskelbtini) gimė sūnus E., o gyvenant santuokoje jų šeimoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus T. K..

Nuo 2005-tų metų ieškovas N. K. gyvena ir dirba Airijoje. Tuo metu jo sutuoktinė E. K. gyveno pas savo senelius atsakovus V. ir P. S. adresu (duomenys neskelbtini). Šis namas buvo senas ir reikėjo jį remontuoti. Kadangi nei atsakovai, nei trečiasis asmuo E. K. tam neturėjo lėšų, E. K. prašymu ieškovas N. K. sudarė statybos rangos sutartį su UAB „Euro stogas“ dėl šio gyvenamojo namo kapitalinio remonto.

Be to ieškovas N. K. pagal atskiras sutartis - užsakymus pirko minėto gyvenamojo namo remontui reikalingas statybines medžiagas bei kitus reikalingus gaminius. Rašytiniai įrodymai, t. y. 2009-06-25 Rangos sutartis, 2010-08-04 UAB „Statybų medis“ sutartis - užsakymas Nr. 10-08-04, 2011-05- 05 ir 2011-07-01 UAB „Golgonda“ PVM sąskaita - faktūra ir pinigų priėmimo kvitai, 2010-04-13 UAB „Euro stogas“ PVM sąskaita - faktūra ir 2010-05-10 pinigų priėmimo kvitai ir kiti dokumentai patvirtina, kad visi šio gyvenamojo namo kapitalinio remonto darbai buvo atliekami ieškovo N. K. užsakymu ir už atliktus darbus jis apmokėjo. Visi statybos darbai buvo atlikti tuo metu, kai minėtas gyvenamasis namas nuosavybės teisėmis priklausė atsakovams V. ir P. S..

Tai, kad šiame gyvenamajame name buvo atliktas kapitalinis remontas, patvirtina Valstybinės įmonės Registrų centro 2014-01-16 informacija Nr. (1.7.4.) 2i-266, iš kurios matyti, nekilnojamojo daikto - gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2007-02-01 buvo 25 8747 Lt, o 2008-05-01 - 35 6687 Lt.

Tačiau 2012 m. rugpjūčio 16 d. tarp atsakovų V. bei P. S. ir trečiojo asmens E. K. buvo sudaryta dovanojimo sutartis, pagal kurią atsakovai E. K. dovanojo atremontuoto gyvenamojo namo dalį. Tai buvo padaryta tuomet, kai tarp sutuoktinių N. K. ir E. K. prasidėjo nesutarimai, o po to - ir santuokos nutraukimas. Šiaulių apylinkės teismas 2015-03-03 išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-75-883/2015 ir santuoką nutraukė dėl E. K. kaltės, tačiau buvo konstatuota, jog reikalavimai dėl išlaidų už gyvenamojo namo kapitalinį remontą priteisimo pareikšti ne tam atsakovui, kadangi dovanojimo sutarties sudarymo metu namas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė V. S., P. S., L. S. ir S. S., o ne E. K.. Todėl šiuo metu reiškiamas ieškinys dėl nuostolių atlyginimo asmenims, kuriems šis namas priklausė jo kapitalinio remonto metu, t. y. V. S. ir P. S., kurie šio namo dalį dovanojo E. K.. Atlikto kapitalinio remonto vertė yra 30 227 eurai.

Remiantis išdėstytu bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 135 str., CK 6.245 str., 6.249 str. ir 6.251 str., ieškovas teismo prašė:

1. Taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir P. S., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą.

2. Prie šios bylos prijungti Šiaulių apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-75-883/2015, kurioje yra visų dokumentų originalai, patvirtinantys atliktus statybos darbus atsakovams priklausančiame name.

3. Iš atsakovų V. S. ir P. S. ieškovo naudai priteisti 30 227 eurų už atliktą jų gyvenamojo namo kapitalinį remontą, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos teisme iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas savo reikalavimus atsakovams grindė rašytiniais ir šiais įrodymais.

Liudytojas T. K. duodamas parodymus nurodė, kad jo brolis ieškovas yra prašęs perduoti statybos darbus vykdantiems darbuotojams ar jų vadovui pinigui už medžiagas ar padarytus darbus. Tuo metu brolis pinigus laikė pas jį. Nurodė, kad 2 ar 3 kartus jam teko perduoti rangovui pinigus pagal brolio nurodymą. Teigė, kad yra perdavęs pinigus ir statybos darbų vadovui R. S.. Brolis jam yra pasakojęs, kad žmonos seneliai žadėjo jiems padovanoti namo dalį, kurią jis ir remontavo. Parodė, kad jam teko su broliu pirkti ir dalylentes namo sutvarkymui. Jas jie pirko Vilniuje ir jos buvo labai brangios. Teigė, kad namo remontas buvo pradėtas 2008 ar 2009 metų rudenį, o jis iš Vilniaus į Šiaulius vyko 2010 metais. Brolis buvo prašęs jo, nuvykus pažiūrėti ar statybos darbai yra vykdomi tinkamai. Kai buvo užbaigtas namo dalies remontas iš esmės, viskas jame pasikeitė, jis tapo tinkamu gyventi. Kada perduodavo brolio pinigus meistrams, tai R. S. jokių kvitų jam apie jų perdavimą nedavė.

Liudytojas R. S. duodamas parodymus teigė, kad jo bendrovės darbuotojai jau nuo 2009 metų vasaros dirbo pas ieškovą, norėdami palėpėje įrengti gyvenamąsias patalpas. Darbai buvo vykdomi iš užsakovo medžiagų, o joms įsigyti pinigų duodavo pats užsakovas. Darbus vykdė pagal rašytinę sutartį, o vėliau pagal žodinį susitarimą su užsakovu. Teigė, jog vykdant pas užsakovą statybos rangos darbus jis veikė ne tik kaip bendrovės vadovas, bet ir pagal verslo liudijimą. Nurodė, kad neprisimena, kieno prašymu jis sudarė 2013-11-07 patvirtinimą dėl atliktų darbų ir jų kainos. Teigė, kad duodavo užsakovui ar jo atstovui kvitus apie gautų pinigų perdavimą. Pinigus už atliktus darbus jam perduodavo ne tik N. K. ar jo atstovas, bet ir namo savininkai. Tokių perdavimu buvo 3 ar 4 gerai neprisimena. Statybos rangos darbus vykdė keliais etapais, sutvarkė ir namo žemės sklypą juosiančią tvorą.

Atsakovės sutuoktinis P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), šiuo metu jo teisių perėmimas nėra įvykęs. Nurodė, kad jos atstovė civilinėje byloje Nr. 2-75-883/2015 pateikė patvirtintų dokumentų kopijas.

Atsakovei V. S. ir jos velioniui sutuoktiniui P. S. priklausančios namo dalies remontas atliktas už jų pinigus.

2005 metų rugsėjo 6 d. V. S. ir P. S., dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir dalį gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pardavė S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir gavo 20.000,00 Lt (dvidešimt tūkstančių litų) (pridedama nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 2-11375, kopija). Be to, atsakovės sutuoktinis P. S. buvo gavęs išmoką - 21.0000,00 Lt (dvidešimt vieną tūkstantį litų) už jo tėvams nuosavybės teise priklausiusią žemę, buvusią (duomenys neskelbtini).

V. S. ir P. S., turėjo pinigų ir norėjo pasiremontuoti jiems nuosavybės teise priklausiusią namo dalį, kadangi gerai sutarė su savo vaikaite E. K. ir jos sutuoktiniu N. K., tai paprašė jaunų žmonių pagalbos atliekant namo dalies statybos darbus. Ieškovas ir jų vaikaitė E. K. gyveno Airijoje, tačiau buvo grįžę atostogų ir pažadėjo surasti statybininkus. Pinigus namo remontui V. S., padavė savo vaikaitei E. K., kartu buvo ir jos sutuoktinis (ieškovas) N. K.. Pagrindinis atsakovės ir buvusio sutuoktinio pageidavimas buvo apkalti namą lentutėmis, tačiau, pradėjus tartis su statybininkais, patariant ieškovui ir trečiajam asmeniui E. K., buvo nuspręsta, kad ne tik apkalti namą lentutėmis, bet ir pakeisti stogą, langus. Visi šie darbai ir buvo padaryti, dar buvo pakeista tvora. Ieškovas N. K. sudarė rangos sutartį, tarėsi su meistrais, tačiau statybos darbai buvo atlikti iš V. S. ir P. S., pinigų.

Ieškovas sako netiesą, kad namo remontas kainavo 104.285,00 Lt (vieną šimtą keturis tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt penkis litus), kas eurais sudaro 30.203,02 Eur (trisdešimt tūkstančių du šimtus tris eurus, 02 centus) ir nepateikia tai patvirtinančių įrodymų. Kartu su ieškiniu pateiktas R. S. patvirtinimas negali būti laikomas tinkamu įrodymu. Rangos sutartis su UAB „Euro stogas“ ieškovo N. K. buvo sudaryta 2009 metų birželio 25 d., atlyginimas už darbus - 9.565,00 Eur (devyni tūkstančiai penki šimtai šešiasdešimt penki eurai). Beje, rangos sutarties originalas yra V. S., ne ieškovo žinioje, kas taip pat patvirtina, kad realus mokėtojas buvo būtent ji ir jos dabar jau velionis sutuoktinis P. S., ne ieškovas N. K..

Namo dalies, esančios (duomenys neskelbtini), remontas, kuris buvo atliekamas nuo 2009 metų vasaros iki 2011 metų vasaros pabaigos, kartu su medžiagomis V. S. ir sutuoktiniui P. S. kainavo mažiau nei 40.000,00 Lt. Ieškovas meluoja, kad namo remontas kainavo 104.285,00 Lt (vieną šimtą keturis tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt penkis litus), kas eurais sudaro 30.203,02 Eur (trisdešimt tūkstančių du šimtus tris eurus, 02 centus).

UAB „Euro stogas“ yra bankrutavusi (2012-09-25 buvo priimta teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo ir bankroto administratoriaus paskyrimo, 2013-02-05 įsiteisėjo teismo nutartis dėl bankrutavusio juridinio asmens teisinio statuso). UAB „Euro stogai“ bankroto administratorius yra UAB „Atveika“ (juridinio asmens kodas - 145452299, buveinė Tilžės g. 156-301, Šiauliai). Civilinėje byloje Nr. 2-75-883/2015 buvo užklaustas BUAB „Euro stogai“ bankroto administratorius UAB „Atveika“, įpareigojant atsiųsti teismui 2009-06-25 rangos sutartį, sudarytą tarp N. K. ir UAB „Euro stogai“, atliktų statybos darbų priėmimo - perdavimo aktus, sąskaitas - faktūras, grynųjų pinigų įnešimo kvitus ir/ar bankinius pavedimus. 2014-10-30 teisme buvo gautas bankroto administratoriaus UAB „Atveika“ pranešimas, kuriame nurodyta, jog BUAB „Euro stogai“ bankroto administratorius negali pateikti 2009-06-25 rangos sutarties, sudarytos tarp N. K. ir UAB „Euro stogai“ bei atliktų statybos darbų priėmimo - perdavimo aktų, nes buvęs įmonės direktorius R. S. tokių dokumentų bankroto administratoriui neperdavė. Teismui buvo pateikti 2012-11-22 dokumentų perdavimo - priėmimo aktas; 2010-04-13 PVM Sąskaita-faktūra Serija EURO Nr. 1004/01 (13.650,00 Lt sumai, kas eurais sudaro 3.953,31 Eur); 2010-05-10 pinigų priėmimo kvitas Serija E Nr. 015; Kasa už laikotarpį 2010-05-01 - 2010-05-31; Kasa už laikotarpį nuo 2009-07-01- 2009-07-31.

Atsakovei visiškai nesuprantama kokiu tikslu ieškovas pateikė iš VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto kadastro ir registro departamento Informacinių paslaugų teikimo skyriaus gautus duomenis, kad nekilnojamojo daikto - gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2007-02-01 buvo 258.747,00 Lt, o 2008-05-01 - 356.687,00 Lt. Verčių pokytis niekaip negali būti nulemtas namo remonto, nes remontas buvo pradėtas 2009 metų vasarą (birželio mėnesį) ir baigėsi 2011 metų vasaros pabaigoje.

2016 metų sausio 1 d. Nekilnojamojo turto registro duomenimis viso gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė nurodoma 59.400 Eur (penkiasdešimt devyni tūkstančiai keturi šimtai eurų). Nuo 2009 metų vasaros iki 2011 metų vasaros pabaigos atliktas remontas buvo V. S. ir jos sutuoktiniui P. S. nuosavybės teise priklausančioje gyvenamojo namo dalyje, kita namo dalis - 22/100 nuosavybės teise priklausė ir priklauso L. S. ir S. S., tuo tarpu ieškovas N. K. reikalauja 30.227,00 Eur kompensacijos.

2012 metų rugsėjo 16 d. V. S. ir jos velionis sutuoktinis P. S. 29/50 dalis pastato - gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), padovanojo savo vaikaitei E. K. (trečiajam asmeniui) (dovanojimo sutartis, notarinio registro Nr. 3308/2012, kopiją).

V. S. ir jos sutuoktinis P. S., iki 2012 metų vasaros neketino jiems priklausančio turto padovanoti vaikaitei E. K., niekada su ieškovu nekalbėjo apie turto perleidimą, todėl nesuprantama kokiu tikslu ieškovas N. K. būtų skyręs savo lėšas mums priklausančios namo dalies remontui. Atsakovei ir P. S. priklausančios namo dalies remontas atliktas už jų pinigus. O ieškovo N. K. padėjimas (statybininkų suradimas, pagalba išsirenkant statybines medžiagas, jas nusiperkant) nesukuria nuosavybės teisių į namo dalį ieškovui ir nepatvirtina turto pagerinimo ne savininko lėšomis fakto.

V. S. ir jos dabar velionis sutuoktinis P. S. niekada ir jokiu būdu (raštu, žodžiu) nedavėme leidimo ieškovui N. K. daryti jų nuosavybės (gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies) remontą.

Civilinio proceso įstatymas numato, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 178 str.), tuo tarpu ieškovas N. K. savo reikalavimo nepagrindžia, R. S. melagingas patvirtinimas negali būti laikomas tinkamu įrodymu civilinėje byloje.

Kadangi ieškovo reikalavimas priteisti neva jo patirtus nuostolius yra ne tik neįrodytas ir nepagrįstas, tokiam reikalavimui pareikšti neegzistuoja nei faktinis, nei teisinis pagrindas, bet ir neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, tai ieškovo ieškinį prašė atmesti.

1. Ieškovo N. K. ieškinį dėl nuostolių atlyginimo atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą.

Savo atsikirtimus į ieškovo ieškinį atsakovė grindė rašytiniais įrodymais.

2014-2015 metais ieškovas N. K. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su ieškiniu E. K., V. S. ir P. S. dėl santuokos nutraukimo, kompensacijos priteisimo (civilinė byla Nr. 2-75-883/2015). N. K. reikalavo tada iš E. K., priteisti 104.285,00 Lt (vieną šimtą keturis tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt penkis litus), kas eurais sudaro 30.203,02 Eur (trisdešimt tūkstančių du šimtus tris eurus, 02 centus) (ne ieškovo įvardinamą 30 277 Eur sumą) kaip kompensaciją už jam priklausančią gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį. Ieškovui N. K. niekada nepriklausė jokia gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliai, dalis.

29/50 dalis pastato - gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), E. K., priklauso asmeninės nuosavybės teise, nes šią dalį namo 2012 metų rugsėjo 16 d. jai asmeniškai padovanojo jos seneliai V. S. ir P. S. (dovanojimo sutartis, notarinio registro Nr. 3308/2012).

LR Civilinio kodekso 6.249 straipsnyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

Iš ieškovo N. K. ieškinio taip ir neaišku kuo pasireiškia jo nuostoliai, kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovė V. S., ar egzistuoja priežastinis ryšys tarp ieškovo patirtų nuostolių ir atsakovės veikimo/neveikimo ir t. t.

Nesant tiksliai suformuluotam ieškinio dėl nuostolių atlyginimo dalykui, ieškovui N. K. nenurodžius faktinių aplinkybių, kurių pagrindu reiškiamas būtent toks reikalavimus bei nepateikus įrodymų, yra apsunkinta galimybė trečiajam asmeniui E. K., pateikti nesutikimo su ieškiniu motyvuotus atsikirtimus, ir taip yra pažeidžiamos jos procesinės teisės, proceso šalių lygiateisiškumo principas.

2. V. S., ir jos velioniui sutuoktiniui P. S. nuosavybės teise priklausiusio gyvenamojo namo dalies, esančios adresu (duomenys neskelbtini), remontas laikotarpiu nuo 2009 metų vasaros iki 2011 metų vasaros pabaigos buvo atliktas už V. S. ir P. S. pinigus.

Be to, ieškovas meluoja, kad namo remontas kainavo 104.285,00 Lt (vieną šimtą keturis tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt penkis litus), jos žiniomis visi remonto darbai kartu su medžiagomis kainavo mažiau nei 40.000,00 Lt.

Ieškovas teismui pateikė melagingą dokumentą - R. S. patvirtinimą. Namą remontavo skirtingi meistrai: stogą dengė, langus dėjo ir tvorą tvėrė vieni meistrai, o namą lentutėmis apkalė - kiti meistrai.

Civilinio proceso įstatymas numato, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 178 str.), tuo tarpu ieškovas savo reikalavimo nepagrindžia, R. S. melagingas patvirtinimas negali būti laikomas tinkamu įrodymu civilinėje byloje. Ieškovas N. K. nepateikė jokių atliktų statybos darbų priėmimo - perdavimo aktų, sąskaitų - faktūrų, grynųjų pinigų įnešimo kvitų ir/ar bankinių pavedimų.

UAB „Euro stogas“ yra bankrutavusi (2012-09-25 buvo priimta teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo ir bankroto administratoriaus paskyrimo, 2013-02-05 įsiteisėjo teismo nutartis dėl bankrutavusio juridinio asmens teisinio statuso). UAB „Euro stogai“ bankroto administratorius yra UAB „Atveika“ (juridinio asmens kodas - 145452299, buveinė

Tilžės g. 156-301, Šiauliai). Civilinėje byloje Nr. 2-75-883/2015 buvo užklaustas BUAB „Euro stogai“ bankroto administratorius UAB „Atveika“, įpareigojant atsiųsti teismui 2009- 06-25 rangos sutartį, sudarytą tarp N. K. ir UAB „Euro stogai“, atliktų statybos darbų priėmimo - perdavimo aktus, sąskaitas - faktūras, grynųjų pinigų įnešimo kvitus ir/ar bankinius pavedimus. 2014-10-30 teisme buvo gautas bankroto administratoriaus UAB „Atveika“ pranešimas, kuriame nurodyta, jog BUAB „Euro stogai“ bankroto administratoriaus negali pateikti 2009-06-25 rangos sutarties, sudarytos tarp N. K. ir UAB „Euro stogai“ bei atliktų statybos darbų priėmimo - perdavimo aktų, nes buvęs įmonės direktorius R. S. tokių dokumentų bankroto administratoriui neperdavė. Teismui buvo pateikti 2012-11-22 dokumentų perdavimo - priėmimo aktas; 2010-04-13 PVM Sąskaita - faktūra Serija EURO Nr. 1004/01 (13.650,00 Lt sumai, kas eurais sudaro 3.953,31 Eur); 2010-05-10 pinigų priėmimo kvitas Serija E Nr. 015; Kasa už laikotarpį 2010-05-01 - 2010-05-31; Kasa už laikotarpį nuo 2009-07-01 - 2009-07-31.

Juridinis asmuo savo pajamas ir išlaidas turi patvirtinti buhalterinės apskaitos (finansinės atskaitomybės) dokumentais (CPK 177 straipsnio 4 d., 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2003; 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2004, Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. vasario 10 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2A-125/2009).

Išlaidas civilinėje teisėje apibūdina tokie požymiai: 1) realumas; 2) būtinumas; 3) protingumas. Realumo požymis reiškia, kad išlaidomis pripažįstamos iš tikrųjų išleistos lėšos. Reikšdamas reikalavimą dėl išlaidų priteisimo, asmuo turi įrodyti ne galimas sąnaudas ar kaštus, o iš tikrųjų sumokėtas lėšas, ir tai įrodyti leistinais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008).

N. K. niekada neturėjo realios galimybės prisidėti prie trečiojo asmens senelių V. S. ir P. S. turto gerinimo, nes jų, E. K. ir N. K., šeima pakankamai sunkiai vertėsi, nuomojamas gyvenamasis būstas, komunaliniai mokesčiai, dviejų mažamečių vaikų poreikių patenkinimas pareikalaudavo praktiškai visų jos ir ieškovo gaunamų pajamų, už sutaupytas pajamas - jie galėjo tik leisti kartą metuose atvykti atostogų į Lietuvą.

Be to, ieškovui neprivalėjus atlikti namo pagerinimo darbų, nesant jokio susitarimo dėl darbų atlikimo su atsakovais, atsakovams neįsipareigojus atlyginti ar kompensuoti už ieškovo atliekamus darbus bei ieškovui darbus atliekant išimtinai tik savo interesais ir savo rizika, nuostoliai tokiu atveju apskritai negalėtų būti atlyginami. Civiliniai įstatymai numato, kad savanoriškas turto perdavimas asmens, žinojusio, kad jis neprivalo vykdyti prievolės, iš esmės kvalifikuotinas kaip dovanojimas, ir turtas iš jį gavusio asmens negali būti išreikalautas, nors, kaip jau nurodė, šiuo konkrečiu jų šeimos atveju, jokio turto, piniginių lėšų perdavimo iš N. K. V. S. ir P. S. atžvilgiu nebuvo.

V. S. ir P. S. priklausančios namo dalies remontas atliktas už jų pinigus, o ieškovo N. K. padėjimas (statybininkų suradimas, pagalba išsirenkant statybines medžiagas, jas nusiperkant) nesukuria nuosavybės teisių į namo dalį ieškovui ir nepatvirtina turto pagerinimo ne savininko lėšomis fakto.

2. Priteisti visas E. K. patirtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo.

Trečiojo asmens atstovė teismo posėdžio metu pakartojo atsiliepime į ieškovo ieškinį pateiktą nuomonę ir prašė teismo ieškovo ieškinį atmesti ir priteisti jai dėl bylinėjimosi patirtas išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo ieškinys atsakovei tenkintinas iš dalies.

Dėl ieškovo ieškinio reikalavimo atsakovui P. S..

Ieškovas 2016-05-30 kreipdamasis su ieškiniu į teismą vieną iš atsakovu nurodė ir P. S.. Tačiau pasiruošimo bylos nagrinėjimui metu nustatyta, kad šis asmuo mirė dar (duomenys neskelbtini) (99 b.l.). Į bylą pateiktas 2016-10-19 to paties teismo sprendimas patvirtina, kad velionio P. S. teisių ir pareigų perėmėja tapo buvusi sutuoktinė (atsakovė) V. S. (116-117 b.l.).

Pagal CPK 48 straipsnio 1 dalį procesinio teisių perėmimo pagrindas visada yra materialiųjų subjektinių teisių perėmimas esant materialiajam teisiniam ginčo santykiui (mirus fiziniam asmeniui, pa­sibaigus juridiniam asmeniui ir pan.). Parėmęs materialiąsias subjektines teises, asmuo atitinkamai perima ir teisę reikalauti jas ginti. Iš šito logiškai išplaukia ir procesinių teisių perėmimas. Kadangi materialių­jų subjektinių teisių perėmimas nėra ribojamas kokiu nors konkrečiu momentu, tokio ribojimo negali būti procesinių teisių perėmimo sri­tyje. Todėl CPK 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad procesinis teisių perėmimas galimas esant bet kuriai proceso stadijai (vykstant pro­cesui pirmosios instancijos teisme, apeliacinėje instancijoje, vykdant sprendimą, esant kasaciniam procesui ar procesą atnaujinant). Procesinių teisių perėmimo apimtį taip pat lemia atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių perėmimo apimtis. Vadovaujantis bendruoju princi­pu perimamos visos procesinės teisės ir pareigos. Tačiau jeigu tam tik­rų materialiųjų subjektinių teisių negalima perimti, nebus galima per­imti ir atitinkamų procesinių teisių ir pareigų, susijusių su atitinkamų materialiųjų teisių gynimu.

Kaip jau teismas yra nurodęs atsakovo P. S. įpėdine tapo jo buvusi sutuoktinė V. S., todėl pripažintina, kad ji perėmė velionio vyro visas materialiąsias teises pagal paveldėjimo nuostatas, o tuo pačiu ir procesines teises nagrinėjamoje byloje. Dėl to byla atsakovo P. S. atžvilgiu pagal ieškovo ieškinio reikalavimą nutrauktina (CPK 293 str. 1 d. 9 p.).

Atskirai pastebėtina, kad procesinių teisių perėmimas reiškia, jog teisių perėmėjui privalo­mos visos iki perėmimo atsiradusios procesinės teisės ir pareigos, iš­skyrus tuos atvejus, kai neįmanoma perimti tam tikrų grynai asmeni­nių teisių.

Dėl ieškovo ieškinio reikalavimo atsakovei V. S..

Teismas, identifikuodamas ieškinio dalyką, turi įvertinti, ar bylose egzistuoja tų pačių asmenų ginčai dėl analogiško materialinio santykio, o ne lyginti pareikštų ieškinio reikalavimų formuluotes ir formalų byloje dalyvaujančių asmenų procesinį statusą.

Pirmiausia, atkreiptinas bylos dalyvių dėmesys į tai, kad ieškovas savo reikalavimą dėl jo investuotų lėšų į atsakovės gyvenamojo namo dalies rekonstrukciją, susigrąžinimo, reiškia nebe pirmą kartą. Ieškovo ir jo buvusios žmonos E. K. santuokos nutraukimo byloje Nr. 2-75-883/2015 (kurioje, beje, trečiuoju asmeniu buvo įtraukta ir V. S.), be kitų reikalavimų, buvo sprendžiamas tas pats klausimas dėl tuo metu už V. S. ir P. S. nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo dalių per rekonstrukciją sumokėtų lėšų pripažinimo sutuoktinio N. K. asmeninėmis lėšomis klausimas, kuri buvo išnagrinėta tame pačiame teisme. N. K. ankstesnėje byloje reiškė reikalavimą padalinti sutuoktinių bendrą turtą taip, kad E. K. būtų pripažintos visos turtinės teisės į jos močiutės V. S. ir senelio P. S. vardu registruotų gyvenamojo namo dalių, esančių (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją, kurią iš jo lėšų, finansavo būtent ieškovas (atitinkamai kompensuojant N. K. kitu turtu, tai yra išmokant jam piniginę kompensaciją). Ankstesnėje civilinėje byloje ieškovas ieškinyje nurodė, kaip ir nagrinėjamoje byloje įrodinėjo, jog į nurodyto gyvenamojo namo dalies remontą jis iš viso investavo 104 285,00 Lt (atitikmuo 30 203,02 Eur). Įrodinėdamas šias aplinkybes N. K. be kita ko iš dalies rėmėsi ir tais pačiais faktiniais duomenimis, kuriais remiasi ir šioje byloje, t. y. 2010-04-13 PVM sąskaita – faktūra serija EURO Nr. 1004/01 - 13 650,00 Lt sumai, 2013-11-07 UAB ,,Euro stogas“ vadovo R. S. patvirtinimu - 98 535,82 Lt sumai, 2011-07-01 PVM sąskaita faktūra serija GON Nr. 0001435 -2750,00 Lt sumai, kartu su pinigų priėmimo kvitais, IĮ ,,Statybų medis“ 2010-08-03 kasos pajamų orderio kvitu serija STA Nr. 151 - 3 000, 00 Lt sumai, UAB ,,Jupojos statybinės medžiagos 2010-07-21 kasos čekiu - 1186,34 Lt sumai ir 2010-07-21 kasos čekiu – 448,80 Lt sumai. Ankstesnėje byloje teismas, įsiteisėjusiu 2015 m. kovo 3 d. sprendimu, ieškovo reikalavimą atmetė, be kita ko konstatuodamas, jog ieškovas reikalavimą dėl kompensacijos už kapitalinio remonto darbus priteisimo, pareiškė ne tam atsakovui, kuris turi atsakyti (10 b.l.).

Iš bylose esančių ieškovo pajamų matyti, kad jo pajamos ginčo laikotarpiu buvo didelės. Be to, kad ieškovas savo iniciatyva vykdė nurodyto gyvenamojo namo dalies rekonstrukciją, pagerindamas jam svetimo asmens nekilnojamąjį turtą, nagrinėjamoje byloje liko nepaneigta. Tai, kad jis tokiu atveju veikė kito asmens naudai prisiimdamas iš to rizika, neįrodyta, nes šioje byloje nėra jokių duomenų apie kokius nors V. S. sutartinius įsipareigojimus rangovui ar atskirai ieškovui bei trečiajam asmeniu. Nėra tokiu duomenų ankstesnėje byloje, iš kurių teismas galėtų daryti išvadą, kad atsakovė V. S. būtų atlyginusi kitos šalies nuostolius už pagerintą jai ir jos dabar jau buvusiam sutuoktiniui priklausantį turtą, atsižvelgiant ir į jos gaunamas pajamas (129-131 b.l.) (Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 3 d. sprendimas civ. byloje Nr. 2-75-883/2015).

Tiek nagrinėjamoje, tiek ankstesnėje byloje liko neįrodyta, kad atsakovė V. S. ar jos buvęs sutuoktinis būtų panaudoję gyvenamojo namo dalies rekonstrukcijai savo lėšos. Priešingai, nagrinėjamoje byloje pakanka įrodymų, kad tuo metu ieškovas, kaip trečiojo asmens sutuoktinis skyrė pinigines lėšas gyvenamojo namo dalies adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai (34, 36-37, 40-41, 128 b.l.; civ. byla Nr. 2-75-883/2015, T. 2, 2-5 b.l.). Be to ieškovą, o konkrečiai trečiąjį asmenį tuo metu su rekonstruojamos namo dalies savininkais siejo artimi giminystės santykiai, todėl pripažintina, kad buvę sutuoktiniai (ieškovas ir trečiasis asmuo) galėjo naudotis ne tik šio namo dalimi, bet tuo pačiu ir apmokėti jo dalies rekonstrukcijos išlaidas. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad būtent ieškovas rūpinosi nurodyto gyvenamojo namo dalies rekonstrukcija: 2009-06-25 sudarė su rangovu Rangos sutartį, pirko statybines medžiagas gyvenamojo namo dalies rekonstrukcijai, samdė darbininkus ir mokėjo jiems už atliktus darbus. Iš paminėto seka, jog gyvenamojo namo dalies pagerinimas buvo atliktas iš buvusių santuokinių bendrų lėšų.

Bendrosios nuosavybės teisė suprantama kaip dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.72 str. 1 d.). Įstatyme nustatytos dvi bendrosios nuosavybės teisės rūšys: bendroji dalinė nuosavybės teisė – kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys; bendrosios jungtinės nuosavybės teisė - kai nuosavybės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 str. 1 d.). Pagal CK 3.87 straipsnį, 3.88 straipsnio 2 dalį, preziumuojama, kad turtas ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. CK 3.117 straipsnis numato prezumpciją, kad sutuoktinių bendro turto dalys lygios ir nuo šio principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais. Todėl ieškovo ieškinio reikalavimas gyvenamojo namo dalies rekonstrukcijai panaudotas jo pinigines lėšas laikyti asmeninėmis lėšomis dėl aukščiau paminėto negali būti tenkinamas visa apimtimi. Dėl to šis ieškovo ieškinio reikalavimas tenkintinas iš dalies.

Pateiktos sąskaitos įrodo, kad jose nurodytos statybinės medžiagos buvo pirktos gyvenamojo namo dalies rekonstrukcijai ir tuo metu jis buvo pagerintas panaudojus santuokines, o ne vieno ieškovo asmenines lėšas.

Nors atsakovė byloje ir įrodinėjo, kad tuo metu turėjo pakankamas pajamas ir gyvenamojo namo dalies rekonstrukciją vykdė savo ir buvusio sutuoktinio lėšomis, tačiau šios aplinkybės liko neįrodytos. Pirmiausia, atsakovė neįrodė kodėl ne ji, o ieškovas sudarė Rangos sutartį su rangovu (30-33 b.l). Antra, iš mokėjimo dokumentų už nupirktas statybines medžiagas ar atliktus darbus, seka, kad pirkėjas buvo ieškovas, o ne atsakovė, kas irgi paneigia jos dalyvavimą atliekant gyvenamojo namo dalies rekonstrukciją. Trečia, atsakovė nepateikė į bylą jokių rašytinių įrodymų savo atsikirtimams patvirtinti, o Rangos sutarties originalo buvimas pas atsakove, nelaikytinas tinkamu įrodymu, susijusiu su jos atsikirtimais. Byloje iš vis nėra jokių įrodymų apie V. S. ir P. S. buvimą sutartiniuose santykiuose ir su ieškovu ar trečiuoju asmeniu, jog gyvenamojo namo dalies savininkai būtų įsipareigoję ir atlyginę vaikaitei ar jos sutuoktiniui už atliktą rekonstrukciją.

Taigi, iš pirmiau pateiktų argumentų matyti, kad abiejose bylose teisminio nagrinėjimo objektas yra klausimas dėl ieškovo investuotų pinigų į atsakovės šioje byloje V. S. gyvenamojo namo dalį, pripažįstant ieškovui teisę į piniginę kompensaciją. Tai, kad ankstesnėje byloje dėl santuokos nutraukimo buvo reiškiamas ieškovo reikalavimas buvusiai sutuoktinei kompensuoti jam atitinkamas pinigų sumas, kurias jis investavo į minėto gyvenamojo namo rekonstrukciją, pripažįstant jas paties N. K., o ne jo sutuoktinės E. K. turtinėmis teisėmis, tik patvirtina ir ginčo byloje sutampantį teisminio nagrinėjimo objektą. Skyrybų byloje, kaip minėta, toks reikalavimas buvo susijęs su tuo, kad tokiu pagrindu pačiam N. K. priklausė reikalaujama suma, kuri investuota į gyvenamojo namo dalies rekonstrukciją, būtų kompensuota pinigais. Tačiau teismas ankstesnėje byloje dėl ieškovui priklausančios piniginės kompensacijos dydžio plačiau nepasisakė, o tik konstatavo, jo reikalavimo nepagrįstumą.

Įsiteisėjęs teismo sprendimas šalims ir kitiems byloje dalyvavusiems asmenims įgyja prejudicinę ir res judicata galią (CPK 182 straipsnio 2 punktas, 279 straipsnio 4 dalis), t. y. šalys netenka teisės kitoje byloje ginčyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų bei teisinių santykių ir reikšti tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata ir prejudicinė galia pasibaigia, tik jei toks sprendimas yra panaikinamas ar pakeičiamas. Įsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas gali būti patikrintas kasacine tvarka ir (arba) taikant proceso atnaujinimo institutą, t. y. esant įstatyme nustatytiems proceso atnaujinimo pagrindams toje civilinėje byloje, kurioje procesas yra atnaujintas (CPK 365, 366 straipsniai).

Nagrinėjamoje byloje kaip jau minėta, N. K. neįrodė, jog gyvenamojo namo dalies rekonstrukciją jis atliko iš asmeninių, o ne iš santuokoje įgytų lėšų. Teismas, tenkindamas N. K. reikalavimą iš dalies, tuo pačiu pripažįsta, kad į gyvenamojo namo dalies rekonstrukciją yra investuotos ir jo buvusios sutuoktinės piniginės lėšos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovei ir buvusiam sutuoktiniui P. S. dovanojus E. K. dalį gyvenamojo namo adresu M(duomenys neskelbtini) pastaroji jau nebeturi reikalavimo teisės į atsakovę, kadangi prievolė tokiu atveju jau yra pasibaigusi pagal CK 6. 126 str. 1d. Teismui, nagrinėjančiam naują ieškovo N. K. iniciatyva iškeltą civilinę bylą, buvo patenkintas ir pastarojo prašymas pridėti prie nagrinėjamos bylos ir anksčiau išnagrinėtą civilinę bylą Nr. 2-75-883/2015.

Dėl šalių pateiktų įrodymų vertinimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai byloje esančių įrodymų tyrimo ir įvertinimo pagrindu įsitikinama dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-10-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007, 2004-10-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005-03-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005 ir kt.).

Leistinos įrodinėjimo priemonės yra ne tik šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atsto­vus pateikti) paaiškinimai, liudytojų parodymai, bet ir rašytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai, apžiūrų protokolai ir ekspertų išvados. Taip pat įrodinėjimo priemonėmis gali būti nuotraukos, vaizdo ir garso įrašai, padaryti nepažeidžiant įstatymų (CPK 177 str. 2-3 d.). Įstatymų leidėjas, išvardydamas įrodinėjimo priemones, nustato teisinių reiškinių fiksavimo formas ir nurodo, kokiomis įrodinėjimo priemonėmis galima tinkamai naudotis teisme, arba, kitaip tariant, be kokių negalima apsieiti įrodinėjant.

Įrodymų leistinumas suteikia teismui galimybę greičiau nustatyti tiesą byloje. Ginčo atveju nustatytos faktinės bylos aplinkybės atkuria objektyvią tikrovę, nes su byla susiję veiksmai ar (ir) įvykiai palieka pėdsakų ne tik įstatymo nustatytose įrodinėjimo priemonėse, bet ir visuose daiktuose bei procesuose, kuriuos tie veiksmai ar (ir) įvykiai pakeitė ir kurie atsispindėjo žmonių sąmonėje. Todėl visus tokius objektyvius pėdsakus teismas pripažįsta įrodymais. Priešingu atveju galima kalbėti ne apie teisingumo bendrąja prasme vykdymą teismuose, o tik apie formalios pro­cesinės teisybės pasiekimą pagal įstatymų leidėjo sukurtas žaidimo taisykles.

Laisvo įrodymų vertinimo esmė ta, kad teismo neriboja jokie formalūs įrodymai ir jis atsižvelgdamas į bylos aplinkybes sprendžia, remtis ar nesiremti vienokiais ar kitokiais duomenimis. Mokslo ir technologijų pažanga taip pat suteikia vis daugiau pažinimo galimybių, todėl išsiplečia įrodinėjimo priemonių skaičius ir susidaro galimybės nustatyti faktines bylos aplinkybes iš naujų šaltinių, kadangi esamos moksliškai pagrįstos technologijos irgi leidžia tai daryti.

Be to, pastaruoju metu civilinio proceso doktrinoje pabrėžiami kiti, moksliniai - techniniai būdai ir metodai, leidžiantys užtikrinti įrodymų patikimumą, teisingumą ir išsamumą civiliniame procese. Doktrinoje teigiama, kad nagrinėjant tiesos nustatymo būdus negalima apsiriboti tik tomis proceso normomis, kurios juos reguliuoja, o svarbu pasinaudoti ir tomis techninėmis bei taktinėmis priemonėmis ir metodais, kurie yra naudojami įrodymams rinkti, fiksuoti ir tirti.

Atsakovės argumentus, kad ji nėra skolinga ieškovui, nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai. Pastebėtina, kad teismui nustatant ieškovui priteistinos iš atsakovės piniginės kompensacijos dydį tinkamais įrodymais pripažintini tik realias ieškovo išlaidas patvirtinantys ir buhalterinės apskaitos reikalavimus atitinkantys dokumentai: 2010-04-13 PVM sąskaita – faktūra serija EURO Nr. 1004/01 - 13 650,00 Lt (atitikmuo 3 953,31 Eur) sumai (civ. byla Nr. 2-75-883/2015, T.2, 2-5 b.l.), 2011-07-01 PVM sąskaita faktūra serija GON Nr. 0001435 -2750,00 Lt (atitikmuo 796,46 Eur) sumai, kartu su pinigų priėmimo kvitais (34, 36-37 b.l.), IĮ ,,Statybų medis“ 2010-08-03 kasos pajamų orderio kvitu serija STA Nr. 151 - 3 000, 00 Lt (atitikmuo 868,86 Eur) sumai (40 b.l.), UAB ,,Jupojos statybinės medžiagos 2010-07-21 kasos čekis – 1 186,34 Lt (atitikmuo 343,59 Eur) sumai ir tos pačios bendrovės 2010-07-21 kasos čekis - 448,80 Lt (atitikmuo 129,98 Eur) sumai, iš viso: 6 092,20 Eur. Kadangi pusė šios sumos laikytinos ir ieškovo buvusios sutuoktinės piniginėmis lėšomis, todėl ieškovui iš atsakovės priteistina tik 3 046,10 Eur suma. Kaip jau teismas yra nurodęs tinkamais įrodymais ginčo atveju nelaikytinas ne tik UAB ,,Euro stogas“ buvusio vadovo R. S. pateiktas 2013-11-07 patvirtinimas. Pirmiausia, jis sudarytas po to kai R. S. vadovaujamai bendrovei UAB ,,Euro stogas“ 2012-10-06 iškelta bankroto byla (29 b.l.). Antra, šio dokumento sudarymo metu R. S. jau neturėjo įgaliojimų veikti BUAB ,,Euro stogas“ vardu (27-28 b.l.). Trečia, teismui nėra teisinio pagrindo remtis ir liudytojo R. S. parodymais, jog jis ginčo laikotarpiu statybų versle veikė ir pagal verslo liudijimą ar individualios veiklos pažymą, kuriuos paneigia oficialus įrodymas (CPK 197 str. 2d.) (147-169 b.l.). Taip pat ir VĮ ,,Registrų centras“ duomenys apie pakitusią gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), vertę, kadangi šie duomenys siejasi su namo verte, o su jo rekonstrukcijai panaudomis medžiagomis ir jų kaina (26 b.l.). Be to teismui nėra teisinio pagrindo remtis ir tais duomenimis, kurie yra nurodyti tiek 2009-06-25 Rangos sutartyje tarp užsakovo ir rangovo ar 2010-08-04 tarp IĮ ,,Statybų medis“ ir užsakovo, nes jie kaip jau minėta turi būti įrodyti buhalterinės apskaitos dokumentais. Pažymėtina, kad teismas vertina visų įrodymų visumą, kadangi nagrinėjamoje byloje nė vienas iš šalių pateiktų įrodymų neturi iš anksto nustatytos galios, o ginčo atveju ieškovas pateikė teismui tik dalį įrodymų. Teismui darant priešingą išvadą, būtų įteisinti teisinio santykio dalyvių tarpusavio atsiskaitymai kurie nėra užfiksuoti buhalterinėje apskaitoje ir kurie priskirtini dvejopai buhalterinei apskaitos pagal baudžiamosios teisės nuostatas. Ši įrodymų visuma duoda pagrindą pagrįstai manyti, kad atsakovės atsiliepimo argumentai, jog ginčo atveju ji nėra skolinga ieškovui, tėra įrodyta tik iš dalies.

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir laikinosios apsaugos priemonės.

Remiantis CPK 93 str. 2 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, įvertinus ir pastarosios turėtas išlaidas. Bylos rezultatas iš dalies yra palankus ieškovui, kuris prašė teismo priteisti iš atsakovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas, konkrečiu atveju tai išlaidos už teisinę pagalbą, žyminis mokestis ir kt. išlaidos (CPK 79 str. 1d., 88 str. 1d. 6, 8 p.). Klausimas dėl žyminio mokesčio išlaidų šioje byloje išspręstinas atsižvelgiant į patenkintą ieškinio sumą (10,08 proc.), tokiu būdu ieškovui priteisiant 20,15 Eur (CPK 93 str. 2d.) (12 b.l.). Pagal byloje esančius įrodymus nustatyta, kad ieškovas yra sumokėję 5400,00 Eur už teisines paslaugas (121 b.l.). Atsakovė savo ruožtu patyrė 2 013,32 Eur išlaidų už advokato paslaugas ir būtinų išlaidų (176-177 b.l.). Kadangi ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies, tai proporcingai patenkintai ieškinio daliai jam turėtų būti priteistinos išlaidos už teisines paslaugas, įskaitant ir šias išlaidas sumažinant atsakovui proporcingai tenkančia dalimi (CPK 93 str. 2d.). Teismas remdamasis savo ankstesne praktika konstatuoja, kad ir bylinėjimosi išlaidos negali būti priemone pasipelnyti pralaimėjusios šalies sąskaita. Tam įtakos turi ir ta aplinkybė, jog abiejų šalių atstovai yra profesionalūs teisininkai (advokatai), o byla nėra labai sudėtinga, ieškovas analogišką reikalavimą kėlė ir ankstesnėje civilinėje byloje Nr. 2-75-883/2015. Be to kiekvienos iš šalių atstovų tiesioginės pareigos yra teikti klientui teisinę pagalbą ar būti atstovu teisme. Todėl pripažintina, kad šios paslaugos konkrečiu atveju kainuoja analogiškai, todėl ieškovo nurodyta atstovavimo išlaidų dalis mažintina pusiau iki 2 700 Eur. Dėl to viršijančios priteistinų šių bylinėjimosi išlaidų dydį, ieškovo patirtos išlaidos vertinamos kaip neatitinkančios išlaidų kriterijų – būtinumo, pagrįstumo ir protingumo bei nepaisant jų realumo, tai yra pernelyg didelis šalies išlaidavimas, tenkantis jai pačiai. Todėl teismas, mažindamas atsakovui priteistinas bylinėjimosi išlaidas pažymi, kad šalių ginčas dėl nuostolių priteisimo nesudėtingas, atsiliepimui į ieškovo ieškinį parengti nereikėjo analizuoti naujų teisės klausimų, tokiam procesiniam dokumentui parengti pakanka minimalių darbo ir laiko sąnaudų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2011-12-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011). Tokiu atveju atlikus atstovavimo išlaidų perskaičiavimą ir įskaitant ieškovui priteistiną iš atsakovės dalį, pastarajai iš ieškovo priteistina 1 526,24 Eur suma atstovavimo išlaidoms atlyginti. Teismas laiko, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti atsakovės prašymą dėl 13,32 Eur būtinų išlaidų atlyginimo, kadangi šios išlaidos atsirado teikiant teismui ne tik atsiliepimą, bet ir jame nurodytas aplinkybes patvirtinantį rašytinį įrodymą, kas tokiu atveju nelaikytina būtinomis išlaidomis (180 b.l.).

Ieškovas tuo pačiu irgi prašė teismo priteisti jam ir 393,20 Eur papildomų būtinų išlaidų už atvykimą ir dalyvavimą teismo posėdyje (122-127 b.l.). Šis ieškovo ieškinio reikalavimas atmestinas, kadangi šios išlaidos susidarė dėl paties ieškovo noro dalyvauti teismo posėdyje, nors jis ir buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko advokato. Be to teismas nebuvo pripažinęs ieškovo asmeninio dalyvavimo teismo posėdyje būtinu (CPK 246 str. 5 d.). Teismų praktikoje pripažįstama šalių teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju teismas jas priteisdamas privalo įvertinti visas su tuo susijusias aplinkybes. Taip pat ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Taip pat iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu bylos dalyviams (CPK 88 str. 1d. 3p., 92 str.).

Teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateikė ir trečiasis asmuo E. K., kuri prašė teismo priteisti jai iš ieškovo 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimui (182-183 b.l.).

Bylinėjimosi išlaidų paprastai turi ne tik proceso dalyviai, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus (šalys ir tretieji asmenys, pareiškiantys sava­rankiškus reikalavimus). Išlaidų turi ir byloje dalyvaujantys tretieji asme­nys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų. Tokių asmenų teisės ir pareigos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo as­pektu dažnai vertinamos nevienareikšmiškai. Pagrindinė problemų prie­žastis yra ta, kad CPK I dalies VIII skyriuje kalbama apie bylinėjimosi išlaidų paskirstymą tik proceso šalims. Tokia tradicija perimta iš 1964 m. CPK I skyriaus šeštojo skirsnio. Tuo tarpu pagal susiformavusią proceso teisės doktriną teismas, išspręsdamas bylą, negali kartu nuspręsti ir dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisių ir pareigų, susijusių su šalimis. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, sta­tusas skiriasi nuo šalių statuso ir ypatingas tuo, kad jo teisių ir pareigų, susijusių su šalimis, klausimai turi būti sprendžiami naujoje byloje. Šie postulatai dažnam teisininkui perša nuomonę, kad trečiojo asmens, nepa­reiškiančio savarankiškų reikalavimų, bylinėjimosi išlaidos negali būti at­lyginamos ir kad tokiems asmenims negali būti priskirta pareiga jas atly­ginti. Tačiau tokia nuomone nederėtų pasikliauti kaip vienintele teisinga ir nepaneigiama.

Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad trečiojo asmens, nepareiškiančio sa­varankiškų reikalavimų, instituto paskirtis - sudaryti sąlygas minėtiems asmenims savarankiškai ginti savo teises ir interesus, užtikrinti galimybę civilines bylas spręsti ekonomiškai ir operatyviai. Atsižvelgiant į trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, instituto paskirtį, atsi­sakymas atlyginti jo bylinėjimosi išlaidas nepagrįstai ribotų jo turtinius in­teresus ir galimybes, tinkamai bei kvalifikuotai (samdant advokatą, renkant ir teikiant teismui įrodymus ir pan.) įgyvendinti savo materialiąsias teises, prieštarautų teisingumo principui (CPK 3 str. 1 d., CK 1.5 str.).

Antra, įgyvendinant trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų rei­kalavimų, instituto tikslus, pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį tokiems asmenims suteiktos lygios su šalimis procesinės teisės ir pareigos, išskyrus tei­ses ir pareigas, susijusias su disponavimu ginčo dalyku, kurios priskirtos tik šalims. Taigi procesinių teisių ir pareigų srityje galioja trečiųjų asmenų ir šalių lygiateisiškumo principas. Šis principas netaikomas tik teisėms ir pareigoms, susijusioms su disponavimu ginčo dalyku, bet teisėms ir parei­goms bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje minėtas lygiateisiškumo prin­cipas galioja.

Trečia, draudimą teismui spręsti trečiojo asmens, nepareiškiančio sa­varankiškų reikalavimų, teisių ir pareigų, susijusių su šalimis, klausimus reikia suprasti kaip draudimą spręsti dėl materialiųjų teisių ir pareigų, t. y. dėl ginčo dalyko. Tuo tarpu trečiųjų asmenų procesinių teisių ir pareigų klausimai teismo sprendimu gali būti ir yra sprendžiami. Pavyzdžiui, įsitei­sėjęs, teismo sprendimas įgyja prejudicinę galią visiems byloje dalyvavu­siems asmenims, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikala­vimų, netenka teisių ir pareigų kitose bylose ginčyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytas aplinkybes ir teisinius santykius (CPK 182 str. 2 p., 279 str. 4 d.). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas yra laikomas išvestiniu, pa­pildomų procesiniu klausimu, spręstinu greta klausimų, tiesiogiai susijusių su ginčo dalyku. Todėl draudimas teismui spręsti trečiojo asmens, ne­pareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisių ir pareigų, susijusių su šali­mis, klausimus neturėtų būti taikomas bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.

Ketvirta, trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, įtraukimas į bylinėjimosi išlaidų paskirstymą toje byloje, kurioje bylinėji­mosi išlaidos atsirado, sudaro sąlygas šiuos klausimus spręsti operatyviai ir ekonomiškai. Išnyksta poreikis juos spręsti vien regresiniu ieškiniu tre­tiesiems asmenims dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Remiantis išdėstytais argumentais, reikia pripažinti, kad tretieji asme­nys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi būti įtraukiami į byli­nėjimosi išlaidų paskirstymą lygiomis teisėmis ir pareigomis su šalimis ir trečiaisiais asmenimis, pareiškiančiais savarankiškus reikalavimus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje trečiųjų asmenų, nepareiš­kiančių savarankiškų reikalavimų, teisė gauti bylinėjimosi išlaidų atlygini­mą dabar jau yra pripažįstama.

Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2002 m. rugsėjo 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje S. D. ir kt. v. Kauno miesto valdyba, nurodė, kad pagal 1964 m. CPK 39 straipsnį trečiasis asmuo turi šalies teises ir pareigas, išskyrus minėto straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Nors 1964 m. CPK 112-113 straipsniai nusta­tė, kad atstovavimo ir teismo išlaidos atlyginamos šaliai, teisėjų kolegija sprendė, jog sistemiškai aiškinant 1964 m. CPK nuostatas, taip pat atsi­žvelgiant į trečiojo asmens materialinį suinteresuotumą bylos baigtimi bei lygiateisiškumo ir teisingumo principus, trečiojo asmens, nepareiškian­čio savarankiškų reikalavimų, atstovavimo išlaidos jo naudai iš ieškovų priteistos pagrįstai.

Teismas, spręsdamas trečiajam asmeniui E. K. priteistinų išlaidų dydžio klausimą, atsižvelgia į bylos trukmę, suteiktos teisinės pagalbos apimtį, į parengtų procesinių dokumentų kiekį ir pobūdį, taip pat įvertinamos trečiojo asmens atstovo – advokato darbo ir laiko faktinės sąnaudos, dalyvaujant teismo posėdžiuose, susipažįstant su bylos medžiaga, todėl laiko, kad prašymas dėl 1000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra tik iš dalies pagrįstas ir tenkintinas, o likusioje dalyje šio asmens patirtos išlaidos pripažintinos išlaidavimu. Tokiu atveju trečiajam asmeniui E. K. iš ieškovo N. K. priteisiama 500 Eur teisinei pagalbai apmokėti, o likusioje dalyje šis trečiojo asmens prašymas atmestinas (CPK 98 str., 93 str. 1 d.).

Byloje pagal 2016-05-31 nutartį taikyta laikinoji apsaugos priemonė paliktina galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus keistinas turto arešto mastas, sumažinant jį iki 3 046,10 Eur.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

1. Ieškovo N. K. (gim. (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei V. S. (gim. (duomenys neskelbtini) tenkinti iš dalies.

1.1. Priteisti ieškovui N. K. (gim. (duomenys neskelbtini)iš atsakovės V. S. (gim. (duomenys neskelbtini) 3 046,10 Eur (tris tūkstančius keturiasdešimt šešis eurus 10 ct) nuostolių atlyginimui, 20,16 Eur (dvidešimt eurų 16 ct) žyminio mokesčio ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos 3 046,10 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-05-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

1.2. Likusioje dalyje ieškovo N. K. ieškinio reikalavimą atsakovei V. S. atmesti.

2. Priteisti atsakovei V. S. (gim. (duomenys neskelbtini)iš ieškovo N. K. (gim. (duomenys neskelbtini) 1 526,24 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus dvidešimt šešis eurus 24 ct) atstovavimo išlaidoms atlyginti.

3. Priteisti trečiajam asmeniui E. K. (gim. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo N. K. (gim. (duomenys neskelbtini) 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) atstovavimo išlaidoms atlyginti.

4. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš V. S. (gim. (duomenys neskelbtini)4,64 Eur (keturis eurus 64 euro ct) teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu bylos dalyviams.

5. Laikinąją apsaugos priemonę, taikyta pagal Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 31 d. nutartį, palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus pakeisti sumažinant turto arešto mastą iki 3 046,10 Eur.

6. Byla atsakovo P. S. (gim. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu įvykus jo teisių perėmimui nutraukti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.