- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-12-09
- Bylos Nr.
- 2-9634-965/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05520-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Tamošaitienė
- Ieškovas
- A. N.
- Atsakovas
- M. Š.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Uostamiesčio nekilnojamasis turtas“
- Advokatai
- Viktorija Safošina, Vaclovas Ruškys
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erika Tamošaitienė, sekretoriaujant Rasai Laurinėnienei, dalyvaujant ieškovui A. N. (A. N.), ieškovo atstovui advokatui Vaclovui Ruškiui, ieškovo atstovui G. V. (G. V.), atsakovui M. Š., atsakovo atstovei advokatei Viktorijai Safošinai, viešame teismo posėdyje, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. N. ieškinį atsakovui M. Š., trečiajam asmeniui UAB „Uostamiesčio nekilnojamasis turtas“ dėl avanso grąžinimo ir baudos sumokėjimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo M. Š. 5000 Lt negrąžinto avanso ir 5000 Lt baudos bei visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013-04-24 tarp ieškovo ir atsakovo, dalyvaujant nekilnojamojo turto agentūros atstovei A. K., buvo sudaryta trišalė preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis dėl atsakovui nuosavybės teise priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), už 235 000 Lt sumą pardavimo ieškovui. Ieškovas sumokėjo atsakovui 5000 Lt avansą ir buvo sutarta, kad jeigu notarinė pirkimo-pardavimo sutartis nebus sudaryta iki 2013-08-31 dėl atsakovo kaltės, tai jis privalo per 3 darbo dienas nuo paminėtos datos grąžinti ieškovui iš jo gautą avansą bei sumokėti ieškovui 5000 Lt baudą. 2013-10-25 agentūra išsiuntė atsakovui pranešimą, kad ieškovas sutinka sudaryti pirkimo-pardavimo sandorį ir pasiūlė atsakovui pranešti raštu, kuriame notarų biure atsakovas pageidauja sudaryti sandorį bei suderinti su juo laiką. Į šį pranešimą atsakovas neatsakė ir ieškovas tik vėliau sužinojo, kad atsakovas minėtą butą pardavė kitiems asmenims, tačiau ieškovui avanso negrąžino ir baudos nesumokėjo.
Atsiliepimas
Atsakovas M. Š. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodė, kad, pasirašant 2013-04-24 preliminarią trišalę sutartį, atsakovas siūlė ieškovui apsikeisti telefono numeriais, tačiau ieškovas pasakė, kad bendraus tik per nekilnojamojo turto agentūrą. Be to, pati agentūra neskatino šalių savarankiško bendravimo ir visiško tarpininkavimo. Tokiu būdu atsakovas neturėjo jokių ieškovo kontaktų. Po šių veiksmų atlikimo atsakovas pradėjo laukti žinių iš agentūros, tačiau nesulaukus, jis 2013-08-31 pats paskambino agentūrai ir paklausė dėl ieškovo ketinimų pirkti butą. Agentūros atstovė nurodė, kad jos žiniomis ieškovas nebeketina pirkti buto ir po kurio laiko šias žinias pasitikslinusi, perdavė žinią, kad ieškovas preliminariosios sutarties nebevykdys. Jau pasibaigus sutarties įvykdymo terminui 2013-08-31, agentūros atstovė A. K. 2013 m. rugsėjo viduryje, tęsdama bendradarbiavimą su atsakovu pagal 2013-06-04 pavedimo sutartį, dar mažiausiai du kartus atvedė potencialius pirkėjus, tačiau nei karto neužsiminė, kad ketina ieškovo vardu reikšti pretenzijas. Todėl jis buvo labai nustebęs, kai 2013-09-30 gavo agentūros raginimą grąžinti avansą ir sumokėti baudą, nurodant, kad jis kaltas, kad sutartis nebuvo sudaryta iki 2013-08-31. Atsakovas nedelsiant 2013-10-13 pateikė atsakymą, kad jokių kliūčių sandoriui sudaryti nėra. Atsakovas, nesulaukęs jokių žinių iš agentūros, toliau pats pardavinėjo savo butą ir 2013-10-22 notarine sutartimi butą pardavė už 200 000 Lt R. J. ir E. J..
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinį, paaiškino ieškinyje nurodytas aplinkybes. Papildomai nurodė, kad jis ketino pirkti butą ir šiuo klausimu kreipėsi į nekilnojamojo turto agentūrą, kuriai atstovavo A. K.. Jie apžiūrėjo atsakovo butą, jam butas patiko, todėl nusprendė jį pirkti. Tarp jų trijų buvo surašyta trišalė sutartis, jis atsakovui perdavė 5000 Lt avansą ir po mėnesio turėjo būti jau tvarkomi pirkimo-pardavimo dokumentai. Po mėnesio A. K. jam pranešė, kad buto dokumentai dar nėra iki galo sutvarkyti, todėl jie dar mėnesiui pratęsė terminą dokumentams sutvarkyti. Sutartis buvo perrašyta du kartus. Kiek jam žinoma, realus buto plotas neatitiko su dokumentuose nurodytu buto plotu, kadangi butas buvo per du aukštus. Bute buvo du kambariai ir pastogė, į kurią patenkama iš buto, jokio atskiro įėjimo į palėpę nebuvo. Kadangi jis kreipėsi į nekilnojamojo turto agentūrą, atsakovo kontaktų jis neturėjo, jis bendravo tik su agentūros atstove A. K.. Jis agentūros atstovei A. K. pasakė, jog nori, kad visi buto dokumentai būtų sutvarkyti ir jis viską patikėjo A. K.. Vėliau A. K. jį informavo, kad atsakovas vis tik ketina parduoti butą, tačiau šis pranešimas jau buvo po termino. Byloje pateikti pranešimai buvo siųsti su jo žinia, jis laukė žinių iš atsakovo, tačiau jokių žinių nesulaukė.
Ieškovo atstovas G. V. teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus. Nurodė, kad buvo sudaryta trišalė preliminari buto pirkimo-pardavimo sutartis ir ieškovas sumokėjo atsakovui 5000 Lt avansą. Sutartyje buvo įrašyta, kad pardavėjas įsipareigoja pilnai priduoti butą Valstybės įmonei Registrų centrui, tačiau atsakovas buto dokumentų iki galo nesutvarkė. Sutartyje numatytas terminas buvo pratęstas, tačiau atsakovas vis tiek dokumentų nesutvarkė, nors paskui ir pranešė, kad sutinka parduoti butą. 2013 metų lapkričio mėnesį, kai jie negavo jokio atsakymo iš atsakovo, agentūra patikrino duomenų bazėje ir pamatė, kad butas parduotas. Tuomet nebebuvo prasmės toliau reikalauti įvykdyti prievolę, t. y. parduoti butą. Šiuo atveju atsakovas neįvykdė sutarties dėl jiems nežinomų priežasčių, mano, kad dėl to, kad atsakovas jau turėjo kitus pirkėjus, tačiau atsakovas vis tiek atsisako grąžinti ieškovo sumokėtą avansą.
Ieškovo atstovas advokatas Vaclovas Ruškys prašė ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš atsakovo 5000 Lt negrąžinto avanso ir 5000 Lt baudos bei visas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su pateiktu ieškiniu nesutinka, prašė ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą. Papildomai paaiškino, kad įdėjo skelbimą parduoti savo butą ir jam paskambino A. K., kuri atvedė klientą, t. y. ieškovą. Klientui butas patiko, viskas jam tiko ir jie agentūroje pasirašė trišalę preliminarią sutartį. Po kurio laiko ieškovas vėl buvo atvykęs į butą apsižiūrėti ir viskas jam tiko. Kai preliminariosios sutarties galiojimo laikas turėjo baigtis, ieškovas buvo išplaukęs į jūrą, tai jie sutartį perrašė ir datą nukėlė iki rugsėjo mėnesio. Ieškovui buvo išaiškinta, kad butas yra 45 kvadratų ir 5 kvadratus užima palėpė. Jis pats pirko butą su projektu atlikti statybos darbus, tačiau statybų nebuvo, jis tik darėsi remontą. Buto realus plotas ir plotas, nurodytas dokumentuose, nesutampa pora kvadratų, nes griovėsi sienos, tačiau ieškovui visa tai buvo išaiškinta. Taip pat ieškovui buvo nurodyta, kad galima gyventi ir taip arba nuvykti į Registrų centrą ir įregistruoti atliktą paprastąjį remontą, tačiau buto plotas nuo to padidėtų ir reikėtų mokėti daugiau mokesčių, todėl ieškovas pageidavo, kad dokumentai nebūtų sutvarkyti. Ieškovas jam perdavė avansui 4500 Lt, o 500 Lt pasiėmė agentūra, t. y. jos atstovė A. K.. Po ieškovo apsilankymo, A. K. jam buvo atvedusi dar kelis klientus, todėl jis suprato, kad ieškovas pirkti buto nebeketina. Be to, A. K. jam pati pasakė, kad ieškovas buto nebepirks. Tuomet jis nusprendė, kad pats toliau pardavinės butą, ir dar viena agentė vardu A. iš tos pačios agentūros jam atvedė klientus, kurie ir nupirko butą. Mano, kad raginimai jam buvo pradėti rašyti tuomet, kai A. K. per kitą agentę iš tos pačios agentūros sužinojo, kad jis turi potencialius pirkėjus. Tačiau tuomet butas dar nebuvo parduotas, todėl jis atrašė ieškovui, kad yra pasirengęs jam parduoti butą. Kadangi jis ieškovo jokių kontaktų neturėjo, manė, kad agentūra turėjo pranešti, kada ieškovas gali važiuoti pas notarą. Pinigų ieškovui jis negrąžina, nes mano, kad sandoris neįvyko dėl ieškovo kaltės. Be to, jam susidarė įspūdis, kad ne pats ieškovas, o A. K. norėjo tuos pinigus pasiimti sau.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė advokatė Viktorija Safošina teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad ieškovas ieškinyje teigė, kad atsakovas nepranešė apie galimybes sudaryti sutartį, todėl atsakovas kaltas dėl sutarties neįvykdymo, tačiau pačiame ieškinyje nenurodė, kokius sutarties punktus atsakovas pažeidė. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas jau nurodė, kad atsakovas pažeidė tarp šalių sudarytos trišalės sutarties 4.4 punktą, t. y. ieškovas keičia ieškinio pagrindą bei dalyką ir mano, kad tokie ieškovo atstovų veiksmai yra negalimi. Tarp šalių sudarytos trišalės sutarties 2.1 punkte numatyta, kad sutarties objektas yra butas su rūsiu ir neįregistruota pastogė. Nors sutarties 4.4 punkte numatyta, kad pardavėjas įsipareigoja butą priduoti Valstybės įmonei Registrų centrui, tačiau butas yra pilnai priduotas, jam suteiktas unikalus numeris, be to, iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad negyvenamoji patalpa – neįrengta pastogė taip pat yra įregistruota, jai suteiktas unikalus numeris, ir šis parduodamas objektas visiškai nesiskiria nuo trišalėje sutartyje ieškovo norimo pirkti objekto. Pažymėjo, kad ieškovas pats kelis kartus buvo atvykęs buto apžiūrėti, jis matė, koks tai butas ir kokia yra situacija su pastoge. Ji nemano, kad pastogės neįregistravimas gali būti priežastis atsisakyti sudaryti sutartį, be to, mano, kad šiuo atveju yra labai didelė nekilnojamojo turto agentūros nekompetencija. Ieškovas norėjo, kad visi dokumentai būtų sutvarkyti ir šiuos dokumentus turėjo sutvarkyti agentūra, tačiau agentūra nesiėmė aktyvių veiksmų, kad šalys pasiektų susitarimą. Teigia, kad ieškovas vis tik dėl neaiškių priežasčių atsisakė pirkti butą, todėl ieškinys turi būti atmestas.
Trečiojo asmens UAB „Uostamiesčio nekilnojamasis turtas” atstovas teismo posėdyje nedalyvauja, apie teismo posėdžio datą vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, todėl bylą nagrinėjama trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant. Parengiamojo teismo posėdžio metu trečiojo asmens UAB „Uostamiesčio nekilnojamasis turtas” atstovė A. K. nurodė, kad palaiko ieškovo ieškinį, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad į ją kreipėsi ieškovas A. N. su prašymu surasti jam butą. Agentūra surado jam atsakovo M. Š. butą, tačiau butas nebuvo priduotas Registrų centre, nes buvo perdarytas, t. y. atsakovo butas yra paskutiniame namo aukšte per du aukštus su palėpe, tačiau palėpė užėmė plotą ne tik atsakovo buto, bet ir kaimynų. Kadangi buto dokumentai nebuvo iki galo sutvarkyti, sudarant preliminarią trišalę sutartį, jie įrašė punktą, kad buto dokumentai turi būti pilnai sutvarkyti ir pagal pirmą sutartį jie nustatė datą iki 2013-07-31. Iki šios datos atsakovas M. Š. nespėjo priduoti ir sutvarkyti visų dokumentų, todėl nustatė naują terminą sutarties įvykdymui iki 2013-08-31. Tačiau ir tą dieną butas nebuvo priduotas. Susisiekus su atsakovu M. Š., jis pasakė, kad neturi pinigų grąžinti ieškovui avanso, todėl jų agentūra toliau bandė parduoti butą kitiems asmenims. Ji pati bandė padėti atsakovui sutvarkyti dokumentus, buvo nuvykusi ir pas kaimynus, tačiau vienas kaimynas dokumentus pasirašyti atsisakė. Ieškovas A. N. jai pasakė, kad atsakovas M. Š. gal jau niekada to buto nebepriduos ir bijojo tokį butą pirkti. Susisiekus su atsakovu M. Š., jis informafo, kad butą pardavė ir pasakė, kad jokių pinigų negrąžins, todėl ji buvo labai nustebinta, kad atsakovas atsiuntė pranešimą ieškovui su prašymu pasirinkti notarą bei nustatyti datą, kada būtų galima sudaryti notarinę sutartį.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013-04-24 tarp ieškovo, atsakovo ir nekilnojamojo turto agentūros, atstovaujamos A. K., buvo pasirašyta trišalė preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią pardavėjas (atsakovas M. Š.) ir pirkėjas (ieškovas A. N.) įsipareigojo iki 2013-08-31 sudaryti pardavėjui nuosavybės teise priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį. Šalys susitarė, kad butas bus parduodamas už 235 000 Lt kainą. Šalių susitarimu pirkėjas (ieškovas A. N.) sutarties pasirašymo metu sumokėjo pardavėjui (atsakovui M. Š.) 5000 Lt avansą, iš kurių 500 Lt liko agentūroje kaip garantas, kad abi sutarties šalys laikysis sutartyje nustatytų įsipareigojimų. Nagrinėjamu atveju pagrindinė buto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta.
Dėl avanso grąžinimo
Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 str. 1 d.). Pagal CK 6.165 str. įtvirtintą preliminariosios sutarties sampratą galima išskirti tokius šios sutarties bruožus: pirma, aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį; antra, šalių sutarimas dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sąlygų aptarimas; trečia, terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis; ketvirta, šio susitarimo įforminimas rašytine forma.
Nagrinėjamu atveju šalių sudarytas susitarimas atitinka visus preliminariosios sutarties požymius, šalys šio fakto neginčija.
Byloje nustatyta, jog ieškovas su atsakovu iki trišalėje preliminariojoje pirkimo-pardavimo sutartyje (toliau – sutartis) nustatyto termino, t. y. iki 2013-08-31, pagrindinės buto pirkimo-pardavimo sutarties nesudarė ir atsakovas 2013-10-22 notarine pirkimo-pardavimo sutartimi butą, adresu (duomenys neskelbtini), pardavė tretiesiems asmenims. Dėl neįvykusio sandorio abi šalys kaltina viena kitą ir nurodo skirtingas aplinkybes.
Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Taigi neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006-11-06 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Taigi šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma, ir įpareigoja sutartį pažeidusią šalį sumokėti kitai šaliai sutartas netesybas, o šiai nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio.
Šalių susitarimu ieškovas A. N. sutarties pasirašymo metu sumokėjo pardavėjui atsakovui M. Š. 5000 Lt avansą, kuris turėjo būti įskaitytas į šalių sutartą 235 000 Lt buto pirkimo–pardavimo kainą. Be to, kaip matyti iš tarp šalių sudarytos sutarties, jos 3.1 punkte numatyta, kad jei buto pirkimo-pardavimo sutartis iki 2013-08-31 nebus sudaryta dėl būsimo pirkėjo kaltės, tai 5000 avanso suma lieka pardavėjui kaip bauda.
Ieškovas ir jo atstovai teigia, kad sandoris neįvyko dėl atsakovo kaltės, kadangi atsakovas nesutvarkė bei nepridavė buto dokumentų į Registrų centrą, o atsakovas atsisako grąžinti ieškovo A. N. jam sumokėtą 5000 Lt avansą nurodydamas, kad tokią teisę – negražinti avanso, jis turi todėl, kad ieškovas dėl jam nežinomų priežasčių atsisakė sudaryti sandorį iki sutartyje numatytos datos, t. y. iki 2013-08-31.
Sprendžiant dėl nukentėjusios ikisutartinių santykių šalies teisės reikalauti piniginio atlyginimo už prarastą galimybę, esminę reikšmę turėtų šalies, atsisakančios sudaryti pagrindinę sutartį, veiksmai sąžiningumo požiūriu: jei derybas be pakankamo pagrindo nutraukusi šalis savo elgesiu sukūrė kitai šaliai pagrįstą pasitikėjimą ir įsitikinimą, kad sutartis tikrai bus sudaryta, tai ji, kaip nesąžininga šalis, privalėtų atlyginti kitai šaliai nuostolius už pagrįsto pasitikėjimo sugriovimą.
Teismas daro išvadą, kad atsakovo nurodyta pasekmė, t. y. negrąžinti avanso ieškovui, gali būti taikoma tik tuo atveju, jei sandoris nebūtų įvykęs iki 2013-08-31 dėl ieškovo A. N. kaltės, tačiau teismas nagrinėjamu atveju įvertinusi šalių elgesį preliminariosios sutarties sudarymo metu, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, laikotarpiu po šios sutarties sudarymo, turi pagrindo konstatuoti, kad abi sutarties šalys elgėsi nepakankamai apdairiai, sąžiningai ir rūpestingai. Teismas daro išvadą, kad šalys neįrodė viena kitos kaltės dėl neįvykusios notarinės formos pirkimo – pardavimo sutarties.
CK 6.163 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šalys turi teisę laisvai pradėti derybas bei derėtis ir neatsako už tai, jog nepasiekiamas šalių susitarimas. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad jeigu derybų metu šalys vis dėlto nepasiekia susitarimo ar vienai šaliai nepriimtinos kitos šalies siūlomos sąlygos, negalima versti šalies tęsti derybas, jeigu ši nenori derėtis, ar taikyti jai atsakomybę už tai, kad sutartis nebuvo sudaryta.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys, t. y. ieškovas ir atsakovas, buvo sudarę trišalę preliminarią buto pirkimo-pardavimo sutartį – šalims tarpininkavo nekilnojamojo turto agentūra. Ieškovas teismo posėdžio patvirtino, kad atsakovo butą jam aprodė agentūros atstovė A. K. ir pasirašydamas sutartį jis patikėjo visus dokumentus tvarkyti šiai agentei. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad atsakovas 2013-06-04 taip pat pasirašė su A. K. pavedimo sutartį, kurios 1.2 numatyta, kad klientas, t. y. atsakovas M. Š., paveda agentūrai tarpininkauti parduodant nurodytą turtą. Šalys teismo posėdžio metu patvirtino, kad viena kitos kontaktų neturėjo, matėsi tik porą kartų ir visada juos lydėjo agentė A. K.. Teismas neturi abejonių dėl šalių realių ir rimtų ketinimų sudaryti pagrindinę sutartį, tuo labiau, kad ieškovui butas patiko ir tiko, jis pinigų butui įsigyti turėjo, o atsakovas vėliau butą pardavė už mažesnę kainą, tačiau teismas daro išvadą, kad abi šalys nebuvo tinkamai pasirengusios šį sandorį sudaryti iki 2013-08-31 ir vengė tinkamo bendradarbiavimo siekiant preliminariosios sutarties tikslo.
Pažymėtina, kad preliminariojoje sutartyje turi būti įvardytas konkretus būsimos sutarties objektas, kuris, sudarant preliminariąją sutartį, gali būti aiškiai identifikuotas arba gali būti susitarta jį tiksliai identifikuoti ateityje. Be to, tam tikrais atvejais būtina įvertinti konkretaus būsimos pagrindinės sutarties objekto specifiką. Nagrinėjamu atveju preliminariosios sutarties objektas yra butas su rūsiu ir neįrengta pastogė, esantys adresu (duomenys neskelbtini). Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad tiek butas su rūsiu, tiek negyvenamoji patalpa – neįrengta pastogė, turi unikalius numerius ir yra suformuoti kaip atskiri turtiniai vienetai. Teismas neturi pagrindo netikėti atsakovo paaiškinimais, kad būtent tokį butą su neįrengta pastoge jis ir pirko, tą patvirtina ir nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų išrašas. Teismas taip pat neturi pagrindo abejoti atsakovo paaiškinimais dėl to, kad jis ieškovui buvo išaiškinęs visas aplinkybes dėl minėtos neįrengtos pastogės ir dėl bute atlikto paprastojo remonto, kurio metu išgriovus sienas šiek tiek keitėsi buto plotas. Byloje pateikta deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą patvirtina šiuos atsakovo paaiškinimus. Be to, sutarties objektas – butas ir neįrengta pastogė įtrauktas į preliminariąją sutartį, kurią parengė nekilnojamojo turto agentūra, o šalys pasirašė.
Pažymėtina, kad dažnai nuostolius lemia ir objektyvūs, t. y. nepriklausantys nuo šalių valios, veiksniai. Parengiamojo teismo posėdžio metu duoti trečiojo asmens nekilnojamojo turto agentūros atstovės A. K. paaiškinimai, rašytiniai dokumentai, nepaneigia agentūros įtakos tarp šalių sulygto sandorio sudarymo eigai. Ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad visus dokumentus pavedė sutvarkyti agentūros atstovei. Atsakovas nurodė, kad jokių kliūčių sandoriui sudaryti dėl dokumentų nesutvarkymo nekilo, nes deklaracija apie statybos užbaigimą yra, ją reikėjo tik pateikti VĮ Registrų centrui, tačiau su ieškovu ši aplinkybė buvo suderinta ir teismas neturi pagrindo šiais atsakovo teiginiais abejoti. Nors ieškovas ir jo atstovas teigia, kad sutartis nebuvo sudaryta dėl to, kad atsakovas neįregistravo pastogės, tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog A. K. su ieškovo žinia 2013-10-25 siuntė atsakovui pranešimą, kad ieškovas pasirengęs sutartį sudaryti. Be kita ko, pažymėtina, kad atsakovui butą pardavus tretiesiems asmenims, šie dokumentai buvo sutvarkyti per porą dienų. Kaip minėta aukščiau, parengiamojo posėdžio metu A. K. paaiškino, kad ji bandė padėti atsakovui sutvarkyti visus dokumentus, ėjo pas kaimynus, rinko parašus, tačiau nepavyko susitarti su vienu kaimynu. Tokie paaiškinimai teismo vertintini kritiškai, kadangi kaip matyti iš byloje pateiktų dokumentų, butas bei pastogė yra įregistruoti Registrų centre, o deklaracijos apie statybos užbaigimą pateikimas Registrų centrui nieko bendro neturi su kaimynų parašais.
Taigi teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju tiek ieškovui, tiek atsakovui patikėjus pagrindinės sutarties sudarymo procedūrą organizuoti agentūros atstovui, jie pagrįstai tikėjosi tinkamo ir atsakingo šio asmens bendradarbiavimo, tačiau iš bylos aplinkybių matyti, kad tiek ieškovo, tiek atsakovo lūkesčiai nebuvo išpildyti.
Taip pat bylos medžiaga nustatyta, kad tarp šalių vyko susirašinėjimas dėl būsimo sandorio sudarymo. 2013-09-30 atsakovui buvo siųstas raginimas grąžinti jam sumokėtą avansą bei sumokėti 5000 Lt baudą, kadangi atsakovas iki raginimo surašymo dienos nepranešė apie galimybę sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakydamas į šį raginimą, atsakovas nurodė, kad buto dar yra nepardavęs ir kvietė A. K. bei ieškovą pranešti, kada jie gali sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį. 2013-10-25 pranešimu A. K. pranešė atsakovui, kad ieškovas taip pat yra pasirengęs sudaryti sutartį ir pasiūlė iki 2013-10-31 atsakovui pranešti, kuriame notarų biure jis pageidauja sudaryti sandorį. Atsakovas į šį pranešimą neatsakė, o iš byloje pateiktos notarinės sutarties matyti, kad 2013-10-22 butą pardavė tretiesiems asmenims. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas ar jo pavedimu agentūros atstovė, siuntinėdami raštus atsakovui, juose būtų reiškę jam pretenzijas dėl pastogės registravimo. Tačiau net ir atsižvelgiant į tai, kad atsakovas į paskutinį raštą neatsakė bei butą pardavė kitiems asmenims, negalima konstatuoti nei vienos iš šalių kaltės dėl sandorio neįvykdymo, kadangi tiek ieškovas, tiek atsakovas iniciatyvą kreiptis į notarą dėl pagrindinės sutarties sudarymo ir parengti visus dokumentus preliminariąja sutartimi buvo perdavę agentūrai, kuri apsiribojo tik raštų siuntinėjimu, be to, atsakovas butą pardavė jau po preliminariojoje sutartyje numatytos datos pagrindiniam sandoriui sudaryti.
Taip pat pažymėtina, kad nors šalys viena kitos kontaktų ir neturėjo, jos turėjo pareigą domėtis sandorio detalėmis, aktyviau bendradarbiauti su agentūra bei ieškoti kitų būdų susitarimui pasiekti. Šalys nepateikė teismui įrodymų apie tai, kad viena kitą informavo apie avansinės sutarties vykdymo turinį ir tvarką, vykdymo kliūtis, nevykdė abipusės pareigos bendradarbiauti vykdant sutartį bei viena kitą informuoti apie preliminariosios sutarties sąlygų neįvykdymo priežastis ar preliminariosios sutarties nutraukimą (LR CK 6.200 str.). Aplinkybė, kad iki 2013-08-31 nebuvo sudaryta notarinė turto pirkimo – pardavimo sutartis įrodo, kad preliminariosios sutarties sąlygos neįvykdytos, tačiau teismas konstatuoja, kad šalys neįrodė viena kitos vienpusės kaltės dėl preliminariosios sutarties neįvykdymo, sutartis nesudaryta dėl abiejų sandorio šalių valios stokos. Teismas pažymi, kad preliminariojoje sutartyje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių teiginius, kad parduodamo turto dokumentai iki galo nepriduoti VĮ Registrų centrui ir tai galėjo lemti ieškovo – pirkėjo A. N. valią ir sprendimą dėl kliūčių turto neįsigyti, nes sutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai aptartas sutarties objektas – butas ir neįrengta pastogė. Teisingų duomenų nurodymas preliminariojoje sutartyje apie parduodamą turtą yra atsakovo M. Š. – turto pardavėjo pareiga, tačiau ieškovas A. N., kaip būsimas buto pirkėjas, taip pat, turėjo pareigą įsitikinti šių duomenų teisingumu, pareikalaudamas įrodymų apie preliminariosios sutarties objektą, jo požymius ir statusą.
Teismas, įvertinęs paminėtas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad preliminariosios sutarties ir šio proceso šalys viena kitos atžvilgiu buvo nepakankamai aktyvios, sąžiningos ir apdairios, todėl nėra pagrindo nustatyti tik vienos šalies kaltės dėl neįvykusio sandorio, be to, nagrinėjamu atveju, būsimo sandorio sudarymui įtakos turėjo ir nekilnojamojo turto agentūros veiksmai, kuri pagal trišalę sutartį turėjo rūpintis dokumentų rengimu ir sąlygų sudarymu pagrindinei buto pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti. Notarinio sandorio nesudarymo faktas aiškus ir nepaneigtas, ieškovo A. N. sumokėtas 5000 Lt avansas atsakovui M. Š. yra dalis pirkimo – pardavimo kainos, todėl, neįvykus sandoriui ir nenustačius nei vienos šalies kaltės, avansas turėtų būti grąžintas. Teismas nenustatė teisinio ir faktinio pagrindo pripažinti atsakovo M. Š. teisę negrąžinti avanso, be to, nenustatyta aplinkybių atsakovą M. Š. atleisti nuo avanso grąžinimo dėl ieškovo A. N. kaltės neįvykus sandoriui. Atsakovui M. Š. – avanso gavėjui, atsisakius gera valia grąžinti avansą, avansas priteistinas taikant sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus ir laikant, kad avansinė sutartis pasibaigė, todėl sutarties šalys grąžintinos ir pradinę padėtį ir privalo viena kitai grąžinti, ką gavo pagal sutartį. Nustatyta, kad ieškovas turėjo perduoti atsakovui 5000 Lt avanso, tačiau 500 Lt liko agentūroje kaip garantas, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 4500 Lt sumokėto avanso, gauto pagal 2013-04-24 trišalę preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį.
Dėl baudos priteisimo
Tarp šalių sudarytos trišalės preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties 3.2 punkte numatyta, kad jeigu pirkimo-pardavimo sutartis iki 2013-08-31 termino nebus sudaryta dėl pardavėjo kaltės, tai pardavėjas privalo per tris darbo dienas grąžinti pirkėjui iš jo gautą avansą bei sumokėti pirkėjui 5000 Lt baudą.
Nagrinėjamu atveju, kaip paminėta aukščiau, teismas nenustatė nei vienos iš šalių kaltės dėl sandorio nesudarymo, tiek ieškovas, tiek atsakovas derybų metu elgėsi nepakankamai apdairiai, sąžiningai ir rūpestingai, todėl nenustačius atsakovo kaltės, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5000 Lt baudą netenkintinas.
Dėl ieškinio dalyko
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė teigė, kad ieškovas ir jo atstovai pakeitė ieškinio pagrindą ir dalyką nurodytą pačiame ieškinyje, t. y. ieškinyje teigė, kad atsakovas nepranešė apie galimybes sudaryti sutartį, todėl atsakovas kaltas dėl sutarties neįvykdymo, tačiau pačiame ieškinyje nenurodė, kokius sutarties punktus atsakovas pažeidė, o jau posėdžio metu nurodė, kad atsakovas pažeidė tarp šalių sudarytos sutarties 4.4 punktą.
Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką. Ieškinio dalykas – tai atsakovui pareikštas materialinis teisinis reikalavimas. Šiame reikalavime ieškovas turi nurodyti konkretų asmenį, kuris galbūt pažeidė jo teises arba įstatymų saugomus interesus, taip pat aiškiai suformuluoti reikalavimą, t. y. ko jis prašo teismo.
Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovo atstovės argumentais, kad ieškovas pakeitė ieškinio pagrindą ir dalyką, kadangi ieškovas ieškinyje aiškiai reiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo 5000 Lt negrąžinto avanso ir 5000 Lt baudos pagal šalių sudarytą trišalę preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį. Šis reikalavimas nepakito ir teismo posėdžio metu ieškovas reikalavo sumų tos pačios sutarties pagrindu, todėl ieškovo atstovams teismo posėdžio metu tik sukonkretinus galimai pažeistos sutarties punktą, nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pakeistas ieškinio pagrindas ir dalykas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 2 d.). Nustatyta, kad ieškovas sumokėjo 300 Lt žyminio mokesčio ir 300 Lt advokatui už suteiktas teisines paslaugas. Patenkinus 45 procentus ieškovo reikalavimų, iš atsakovo priteistina 270 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui.
Atsakovas prašo priteisti 1500 Lt už advokato teisinę pagalbą. Ši suma atitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Atmetus 55 procentus ieškovo reikalavimų, iš ieškovo atsakovui priteistina 825 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 4 d. nutartimi, tenkindamas ieškovo prašymą, ieškinio reikalavimas užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovo turtą neviršijant 10 000 Lt ribų. Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, 2014-07-04 nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas sumažintinas iki 4500 Lt (LR CPK 149 str.). Šis areštas paliktinas galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 150 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, teismas,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo M. Š. 4500 Lt sumokėto avanso bei 270 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui A. N. (A. N.).
Priteisti iš ieškovo A. N. (A. N.) 825 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą atsakovui M. Š..
Sprendimui įsiteisėjus, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-07-04 nutartimi atsakovui M. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą sumažinti iki 4500 Lt ir laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Įsiteisėjusią sprendimo kopiją išsiųsti turto arešto aktų registrui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.