Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Irmos Čuchraj, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, iškeltą pagal BUAB „Pagrindinis ėjimas“, atstovaujamos bankroto administratorės, ieškinį atsakovei G. G. komercinei firmai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, ir ieškovės apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-09-05 sprendimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I . Ginčo esmė

Ieškovė ieškinio pagrindu nurodė tai, kad 2013-03-26 Kretingos rajono apylinkės teismas nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo ginčo turtą, uždrausdamas UAB „Pagrindinis ėjimas“ ir UAB „Danės baldai“ šį turtą naudoti komercinei ūkinei veiklai, subnuomoti, suteikti panaudai ar kitaip suvaržyti, siekiant užtikrinti AB SEB banko lizingo reikalavimus ir iš šio reikalavimo kylančias mokestines prievoles. Paaiškino, kad po turto arešto akto įregistravimo Turto arešto areštų registre ieškovė pagal UAB „Danės baldai“ prašymus įvykdė prievolę už UAB „Danės baldai“ ir pervedė į atsakovės sąskaitą: 2013-07-02 – 868,86 Eur, 2013-07-26 – 366,95 Eur, 2013-08-02 – 868,86 Eur. Nurodė kad ginčijamų sandorių metu ieškovė turėjo neįvykdytų galiojančių įsipareigojimų AB „SEB lizingas“, taip pat turėjo nesumokėtų galiojančių mokestinių prievolių į valstybės biudžetą. 2015-03-31 Klaipėdos apygardos teismas nutartimi ieškovei iškėlė bankroto bylą. Mano, kad atsakovė, gavusi apmokėjimą už UAB „Danės baldai“, turėjo pasidomėti, ar ieškovė neturi kitų kreditorių, atsakovės nerūpestingas elgesys įrodo jos nesąžiningumą. Prašė pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento minėtus mokėjimus, priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme pradžios iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė dublike buvo nurodžiusi, jog iškėlus UAB „Pagrindinis ėjimas“ bankroto bylą, AB SEB bankas pateikė 1 820 217,52 Eur sumos kreditinį reikalavimą, į šią sumą įeina ir 277 202,00 Eur PVM. Nuo pat lizingo sutarčių nutraukimo 2012-12-22 tapo aišku, kad grąžinus turtą, ieškovei kils prievolė sumokėti PVM. Taigi prievolėje, kuri buvo užtikrinta areštu, buvo ir AB SEB banko kreditinis reikalavimas ir VMI reikalavimas. Atsakovė niekada nebuvo ir nėra ieškovės kreditorė, todėl ginčo mokėjimai, atlikti po 2013-10-01, yra niekiniai ir pagal Lietuvos Respublikos CK 6.930¹ str. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, nurodė, jog ginčijamų mokėjimo pavedimų atlikimo metu Lietuvos Respublikos CK 6.930¹ str. negaliojo, todėl mokėjimų eiliškumas laikotarpiu nuo 2009-07-01 iki 2013-10-01 nebuvo nustatytas. Paaiškino, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos konkrečiam turtui – gamybiniam pastatui ir mechaniniam cechui, o piniginės lėšos areštuotos nebuvo. Taip pat pažymėjo, kad VMI nevykdė mokestinės nepriemokos išieškojimo, priešingai, iš byloje pateiktų ieškovės banko sąskaitos išrašų matyti, kad ieškovės gaunamos pajamos buvo didelės, todėl jei VMI būtų vykdžiusi išieškojimą, skola būtų grąžinta. Atsakovė gaudama pinigus neturi teisės jų nepriimti ar prieštarauti trečiojo asmens įvykdymui, todėl negali būti laikoma nesąžininga. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė ginčijamų mokėjimų laikotarpiu atliko daug kitų didesnių sumų pavedimų kitiems asmenims, todėl mokėjimai atsakovei negalėjo pažeisti kitų kreditorių interesų. Atsakovė triplike nurodė, jog 2013-07-02, 2013-07-26 ir 2013-08-02 darant mokėjimo pavedimus jokių nuosavybės ribojimų BUAB „Pagrindinis ėjimas“ lėšoms sąskaitose nebuvo, todėl šie pavedimai negali būti niekiniai Lietuvos Respublikos CK 1.78 str., 1.80 str., 1.81 str. pagrindu. Be to, nurodė, jog atlikdama šiuos mokėjimus ieškovė įgyvendino ne savo pareigą, bet teisę, o draudimo sudaryti tokio pobūdžio sandorį nebuvo, priešingai, tai yra teisėti veiksmai. Ta aplinkybė, kad UAB „Danės baldai“ buvo dukterinė BUAB „Pagrindinis ėjimas“ įmonė, ir tai, kad ieškovė buvo įtraukta į UAB „Danės baldai“ kreditorių sąrašą, paaiškina, dėl ko ieškovė įvykdė prievolę už UAB „Danės baldai“. Šiai bylai UAB „Danės baldai“ finansinė padėtis nėra svarbi, nes vienašalį sandorį sudarė ieškovė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kretingos rajono apylinkės teismas 2016-09-05 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad ginčijamų mokėjimų atlikimo metu ieškovei nebuvo uždrausta disponuoti savo piniginėmis lėšomis atsiskaitant su kreditoriais, todėl teismas padarė išvadą, jog atlikti ginčo mokėjimo pavedimai atsakovei nepažeidė imperatyviųjų įstatymo normų ir neprieštaravo viešajai tvarkai. Sprendė, kad ieškovė neprivalėjo laikytis LR CK 6.930¹ str. nustatyto atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo, nes ieškovė vykdė mokėjimus ir kitiems kreditoriams dar didesniu mastu, VMI priverstinai lėšų neišieškojo, bankroto byla ieškovei iškelta tik 2015-03-31. Sprendė, kad aplinkybė, jog UAB „Danės baldai“ jau 2012 metais buvo nemoki ir jos finansinė padėtis buvo sunki, nėra aktuali šios bylos kontekste, kadangi vienašalį sandorį sudarė ieškovė, o ne atsakovė. Taip pat padarė išvadą, kad LR CK 6.930¹ str. negali būti taikomas sprendžiant klausimą dėl sandorių negaliojimo, nes minėtas straipsnis įsigaliojo tik 2013-10-01, o visi ginčo mokėjimo pavedimai ieškovės buvo atlikti iki šios datos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti iš dalies Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-09-05 sprendimą ir priimti naują sprendimą – pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento mokėjimus, kuriais UAB „Pagrindinis ėjimas“ sumokėjo už UAB „Danės baldai“ pastarosios kreditorei G. G. komercinei firmai įsiskolinimus, o būtent: 2013-07-02 iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdytą mokėjimo nurodymą Nr. 16091 į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) – 2 984,24 Lt, mokėjimo paskirtis: mokama už UAB „Danės baldai“ pagal prašymą pagal sąsk. Nr. GKF1053, GKF1054, GKF1056; 2013-07-26 iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdytą mokėjimo nurodymą Nr. 16167 į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) – 1 267,00 Lt, mokėjimo paskirtis: mokama už UAB „Danės baldai“ pagal prašymą pagal sąsk. Nr. GKF1060; 2013-08-02 iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdytą mokėjimo nurodymą Nr. 16174 į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) – 3 000,00 Lt, mokėjimo paskirtis: mokama už UAB „Danės baldai“ pagal prašymą pagal sąsk. Nr. GKF1061, GKF1064. Pripažinus negaliojančiais sandorius, taikyti restituciją: priteisti ieškovės naudai iš atsakovės minėto dydžio sumas, taip pat 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme pradžios iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino Kretingos rajono apylinkės teismo 2013-03-26 nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, reikšmę kilusio ginčo kontekste. Mano, kad Turto arešto aktų registro duomenys niekaip kitaip plečiamai ginčo byloje negalėjo būti aiškinami, kaip tik sprendžiant klausimą dėl atsakovės sąžiningumo. Teigia, kad atsakovė galėjo žinoti apie kitų ieškovės kreditorių egzistavimą, todėl jos elgesys vertintinas kaip nesąžiningas. Pažymi, kad ieškovė neturėjo pakankami lėšų atsiskaityti su visais savo kreditoriais, todėl neturėjo teisės atlikti ginčo mokėjimus, o ieškovės buvęs vadovas ieškovės kreditorių atžvilgiu elgėsi nesąžiningai, pažeidė jų teises ir teisėtus interesus.Atsakovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo su skundu nesutinka, prašo atmesti. Teigia, kad skundžiamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Teigia, kad įstatymas numato galimybę įvykdyti prievolę už trečiąjį asmenį, šia galimybe ieškovės vadovas ir pasinaudojo, ieškovės vardu atlikęs atitinkamus mokėjimus. Pažymi, kad ieškovės sąskaitos nebuvo areštuotos, todėl mokėjimai galėjo būti atlikti. Mano, kad ieškovė ieškinį reiškia netinkamam atsakovui, t. y. ieškinys turėjo būti reiškiamas arba UAB „Danės baldai“, kaip skolininkui, už kurį įvykdyta prievolė, arba BUAB „Pagrindinis ėjimas“ buvusiam vadovui, jeigu atlikti mokėjimo pavedimai buvo neteisėti ir akivaizdžiai peržengė protingą ūkinę komercinę riziką. Priimdama ieškovės pavedimus, atsakovė negalėjo žinoti apie galimą ieškovės kreditorių teisių ir teisėtų interesų pažeidimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis. Byloje nustatyta, kad ieškovė pagal UAB „Danės baldai“ prašymus įvykdė prievolę už UAB „Danės baldai“ ir pervedė į atsakovės sąskaitą: 2013-07-02 – 868,86 Eur, 2013-07-26 – 366,95 Eur, 2013-08-02 – 868,86 Eur. 2015-03-31 ieškovei buvo iškelta bankroto byla. Atsakovė niekada nebuvo ir nėra ieškovės kreditorė. UAB „SEB lizingas“ 2013-03-20 kreipėsi į teismą dėl UAB ,,Pagrindinis ėjimas“ iškeldinimo iš patalpų, o 2013-03-26 Kretingos rajono apylinkės teismas nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo ginčo patalpas, uždrausdamas UAB „Pagrindinis ėjimas“ ir UAB „Danės baldai“ šį turtą naudoti komercinei ūkinei veiklai, subnuomoti, suteikti panaudai ar kitaip suvaržyti, siekiant užtikrinti AB SEB banko lizingo reikalavimus ir iš šio reikalavimo kylančias mokestines prievoles. Administratorė nurodo, jog esant situacijai, kuomet ieškovė turėjo kreditorių, ginčo mokėjimai negalėjo būti atliekami. Šioje byloje ieškovė nurodo, jog paminėti mokėjimai kaip sandoriai turi būti panaikinti CK 1.80 str., 1.81 str. nustatytais pagrindais, nes ieškovė iki bankroto bylos iškėlimo pažeidė CK 6.930- 1 str. 1 d. 3 p., 5 p. Tačiau CK 6.930 - 1 str. buvo priimtas 2013-04-18 įstatymu Nr. XII-239, kuris įsigaliojo nuo 2013-10-01. Todėl byloje paneigta ieškovės pozicija, jog ginčo pavedimai, padaryti 2013-07-02, 2013-07-26 ir 2013-08-02, pažeidė paminėtą teisės normą. Byloje turi būti nustatytos visos faktinės aplinkybės, buvusios šio sandorio sudarymo metu, ir tiriami bylos įrodymai. Pagal civilinių įstatymų galiojimo laike taisyklę ginčo sandorio teisėtumas turi būti nustatytas pagal jo sudarymo metu galiojusias teisės normas, t. y. būtina nustatyti, ar sandorio turinys, jo subjektų veiksnumas, valia ir forma atitiko jo sudarymo metu galiojusių įstatymų reikalavimus, todėl ir ieškovės turtinė padėtis bei atsakovės sąžiningumas turi būti įvertinti pagal ginčo sandorio sudarymo metu galiojusias teisės normas.Apeliantė teigia, jog 2013-07-02, 2013-07-26 ir 2013-08-02 atlikti pavedimai turi būti pripažinti negaliojančiais kaip prieštaraujantys imperatyviosioms įstatymo normos, viešajai tvarkai ir gerai moralei, nes atsakovė žinojo (turėjo žinoti) apie apeliantei Kretingos rajono apylinkės teismo 2013-03-26 nutartimi, įregistruota viešame Turto arešto aktų registre, kurio duomenys yra vieši ir su jais gali susipažinti kiekvienas asmuo, taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Tačiau kolegija pažymi, jog laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos siekiant užtikrinti neturtinio pobūdžio reikalavimą, t. y. civilinėje byloje Nr. 2-501-474/2013 buvo išnagrinėtas ieškovės UAB „SEB lizingas“ ieškinys atsakovėms UAB „Pagrindinis ėjimas“ ir UAB „Danės baldai“ dėl iškeldinimo iš ieškovei priklausančių patalpų. Įvertinusi minėtoje civilinėje byloje nagrinėtą reikalavimą bei šiam reikalavimui užtikrinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliante, jog atsakovė turėjo žinoti, jog apeliantė susiduria su finansiniais sunkumais, nes, kaip jau minėta, civilinėje byloje Nr. 2-501-474/2013 nagrinėtas reikalavimas nebuvo turtinio pobūdžio, Kretingos rajono apylinkės teismo 2013-03-26 nutartimi taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis apeliantei nebuvo apribota galimybė disponuoti jos turimomis lėšomis, todėl, net ir darant prielaidą, jog atsakovei buvo žinoma apie Kretingos rajono apylinkės teismo 2013-03-26 nutartimi apeliantei taikytas laikinąsias apsaugos priemones, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė turėjo žinoti, jog apeliantė susiduria su finansiniais sunkumais ar kad atlikti ginčo pavedimai prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis) ar viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnio 1 dalis). Dėl išdėstytų argumentų taip pat nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo pripažinti atsakovę nesąžininga. Pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisės normą sandorio negaliojimas yra siejamas su jo prieštaravimu imperatyviosioms teisės normoms, t. y. su vienareikšmiškai įstatyme įtvirtintomis nuostatomis, kuriomis siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, viešąją tvarką. Imperatyvi įstatymo nuostata reiškia, kad teisės subjektas pats negali pasirinkti kitokio elgesio varianto (skirtingai nei esant dispozityviajai teisės normai), o privalo elgtis taip, kaip yra nustatyta imperatyviojoje teisės normoje (Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2009). Sandorio pripažinimas negaliojančiu šiuo pagrindu yra sutarties laisvės principo išimtis. Privatinėje teisėje dominuoja dispozityvus, bet ne imperatyvus teisinio reguliavimo metodas. Todėl sprendžiant dėl sandorio negaliojimo aptariamu pagrindu, būtina nustatyti, ar yra atitinkamas visuomenės interesas, kuris reikalautų įsikišti į šalių privačius santykius, t. y. ar yra pakankamas pagrindas teigti, kad pamatinis visuomenės interesas reikalauja visuotinai pripažinti tokius sandorius negaliojančiais, nesiejant jų su konkrečiomis šalimis ar konkrečia situacija. Imperatyviosios teisės normos yra privalomos ir jų savo valia sandorio subjektai negali keisti, todėl sandoriai, pažeidžiantys tokias normas, yra niekiniai. Pripažįstant sandorius negaliojančiais pagal komentuojamą straipsnį, būtina nurodyti ir konkrečią imperatyviąją normą, kuriai sandoris prieštarauja.Šioje byloje nutarties 9 p. motyvais nenustatyta, jog ginčo pavedimai prieštaravo CK 6.930 str. Taip pat byloje neįrodyta, jog šalių veiksmai prieštaravo Turto arešto aktų registro įstatymui.Skolininko turto areštas pagal CPK 675 straipsnio 1 dalyje, Turto arešto aktų registro įstatymo (toliau – TAARĮ) 2 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą yra įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas apribojimas, siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų bei nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą.TAARĮ 2 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad disponavimo teisės apribojimas – tai teisės turtą parduoti, kitaip perleisti, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę priverstinis laikinas apribojimas. Tai reiškia, kad, areštavus turtą ir uždraudus juo disponuoti, yra negalimi jokie susitarimai dėl areštuoto turto pardavimo, o jei tokie sudaromi, jie yra niekiniai ir negaliojantys (CK 1.80 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2013).Turto areštas sukelia teisinius padarinius asmeniui, kurio turtas areštuotas, nuo turto arešto akto paskelbimo jam momento, o nesant galimybės paskelbti – nuo turto arešto akto įregistravimo Turto arešto aktų registre momento, jei kiti įstatymai nenustato kitaip. Tretiesiems asmenims turto areštas sukelia teisinius padarinius nuo turto arešto akto įregistravimo Turto arešto aktų registre (TAARĮ 4 straipsnio 1 dalis).Teismo (teisėjo) nutarties areštuoti turtą, kurioje nenurodyti išsamūs duomenys apie visą areštuojamą turtą ar jo dalį, laikino įregistravimo žyma panaikinama, kai antstolis pateikia areštuoto turto apyrašą, sudarytą vykdant teismo (teisėjo) nutartį. Tuo remiantis darytina išvada, kad laikinasis areštas reiškia, jog yra areštuojamas visas turtas, kol nebus sudarytas turto aprašas ir identifikuotas konkretus areštuojamas turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013; 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2013). Tačiau šioje byloje laikinosios apsaugos priemonės taikytos tik gamybiniam pastatui ir mechaniniam cechui, esantiems Klaipėdos g. 127, Kretingoje, uždraudžiant UAB „Pagrindinis ėjimas“ ir UAB „Danės baldai“ šį turtą naudoti komercinei ūkinei veiklai, subnuomoti, suteikti panaudai ar kitaip suvaržyti. Kaip jau minėta anksčiau, teismų praktikoje suformuota pozicija, kad laikinas areštas reiškia, jog yra areštuojamas visas turtas, kol nebus sudarytas turto aprašas ir identifikuotas konkretus areštuojamas turtas tokiu mastu, koks turto arešto mastas buvo numatytas turto arešto akte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2010, 2013 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013). Nagrinėjamu atveju buvo nurodytas areštuojamas turtas ir jį identifikuojantys duomenys, šio turto sudėtis ir jo buvimo vieta. Taigi, faktiškai ginčijamų pavedimų padarymo metu (2013 m. liepos 2 d., liepos 26 d., rugpjūčio 2 d.) nebuvo areštuoti visi UAB „Pagrindinis ėjimas“ ir UAB ,,Danės baldai“ priklausantys kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, įmonėms priklausančios piniginės lėšos ir turtinės teisės, esančios pas skolininkę ar trečiuosius asmenis, t. y. visas šių įmonių turtas. Turto arešto aktų registro išrašo išsami informacija, kurią ieškovė pateikė su ieškiniu, įrodo, jog areštuotas ieškovės ir UAB ,,Danės baldai“ naudojamas mechaninis cechas, turto arešto būdą nurodant – apribotas disponavimas. Šis įrodymas paneigia apeliacinio skundo argumentą, kad atsakovė buvo nesąžininga, nes šis turto arešto aktas buvo viešai prieinamas ir atsakovei privalėjo būti žinomos aplinkybės, jog UAB ,,Pagrindinis ėjimas“ buvo skolinga UAB ,,SEB lizingas“.Kad konkreti teisės nuostata yra imperatyvi, lemia tai, kad ji griežtai formuluoja paliepimą ir neleidžia jo suprasti dviprasmiškai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad, nustatant, ar teisės norma yra įsakmi, vienodai svarbūs tiek doktrininis imperatyvo suvokimas kaip tam tikra abstrakcija, tiek turiningasis konkrečios byloje taikytinos normos vertinimas, taikant bendruosius teisės normų aiškinimo principus. Imperatyviąsias teisės normas identifikuoja tokie požymiai: jos griežtai formuluoja paliepimą ir neleidžia paliepimo suprasti dviprasmiškai; sprendžiant, ar elgesio taisyklė yra kategoriška ir teisinių santykių subjektai nuo jos nukrypti negali, lingvistinės išraiškos priemonės – žodžiai „draudžiama“, „neturi teisės“, „privalo būti“ ir pan., aiškiausiai parodo teisės normos imperatyvųjį pobūdį. Tačiau, kai teisės normoje nėra taip aiškiai išreikšto imperatyvo, sprendžiant dėl normos imperatyvumo, įvertinami jos tikslai, objektas ir interesai, kuriuos ta teisės norma gina, taip pat jos sisteminiai ryšiai su kitomis normomis ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2008; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-480/2010, 2011 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2011).Byloje įrodyta, jog pritaikytas areštas ne visam UAB ,,Pagrindinis ėjimas“ turtui, todėl neįrodyta, jog ieškovė, pažeisdama imperatyviąsias TAARĮ 4 straipsnio, galiojusio ginčo pavedimo padarymo metu, nuostatas, neteisėtai sumokėjo už UAB ,,Danės baldai“ atsakovei, nes disponuoti įmonės lėšomis jai nebuvo uždrausta. Atkreiptinas dėmesys, jog bankroto byla ieškovei buvo iškelta tik 2015-03-31, o ginčo mokėjimai atlikti 2013 m. liepos– rugpjūčio mėnesiais. Pagal paminėto įstatymo 2 str. 7 p. turto disponavimo teisės apribojimas – teisės turtą parduoti, kitaip perleisti, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę priverstinis laikinas apribojimas, ir tik ši laikinoji apsaugos priemonė ieškovei buvo pritaikyta, remiantis šios nutarties 14 p. nurodytais įrodymais.Sprendžiant dėl imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujančio sandorio teisėtumo, teisinės reikšmės apskritai neturi sandorį sudariusio asmens sąžiningumo kriterijus. Tačiau šioje byloje nenustačius ieškovės nurodomų pagrindų, analizuotinas atsakovės sąžiningumas CK 6.66 str. 2 d. prasme. Byloje nėra duomenų preziumuoti atsakovės nesąžiningumą pagal CK 6.67 str. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovė buvo nesąžininga priimdama mokėjimą iš UAB ,,Pagrindinis ėjimas“ už UAB ,,Danės baldai“, todėl pirmosios instancijos teismas įvertino atsakovės sąžiningumą pagal teismų praktikoje nustatytas taisykles. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė tik gavo apmokėjimą CK 6.50 str. nustatytu pagrindu, t. y. ieškovė sumokėjo ginčo sumą už UAB ,,Danės baldai“, atsakovė nesudarė ilgalaikio ar kitokio sandorio su ieškove, ji tik gavo apmokėjimą pagal išrašytas sąskaitas faktūras. Teismų praktikoje išaiškintas apdairaus ir rūpestingo kvalifikuoto subjekto elgesio standartas, reikalaujantis domėtis kitos sandorio šalies patikimumu: jos turtine padėtimi, turimais kreditoriais, skolų mastu, atsiskaitymais su kreditoriais, ginčais teisme, daiktinių teisių suvaržymais ir pan., šioje byloje netaikytinas. Byloje įrodyta, kad atsakovė nesudarė jokio sandorio su ieškove, o tik gavo apmokėjimą. Byloje nenustatyta pagrindų, jog gavusi mokėjimus iš trečiojo asmens atsakovė privalėjo jų nepriimti ir grąžinti ieškinyje ir apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Byloje nėra įrodymų, leidžiančių padaryti išvadą, kad ginčo pavedimus, kaip sandorius, būtų pagrindas naikinti pagal CK 6.66 str., t. y. dėl to, kad dėl šių pavedimų ieškovė tapo nemoki ir juo pažeidė kitų ieškovės kreditorių teises, nes atsakovė nebuvo susijusi sutartiniais santykiais su ieškove, kuriai bankroto byla iškelta tik 2015-03-31. Ieškovė dengė skolas už jau likviduotą UAB ,,Danės baldai“, todėl ieškovės administratorė kreditorių teises gali ginti kitais žalos atlyginimo būdais, reikalaudama žalos atlyginimo iš ieškovės kaltų asmenų. Šioje byloje ieškinys yra pareikštas atsakovei, kuri su ieškove nebuvo susijusi sutartiniais santykiais.Remiantis paminėtais motyvais darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė ir išaiškino materialines teisės normas, todėl naikinti skundžiamą teismo sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teismas

nutaria:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-09-05 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.