- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-09
- Bylos Nr.
- eB2-247-643/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00137-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė
- Pareiškėjas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Nordejus“
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nordejus“ dėl nemokumo bylos iškėlimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas iškelti UAB „Nordejus“ bankroto bylą.
2. Pareiškime nurodo, kad atsakovė 2022 m. vasario 2 d. duomenimis VMI skolinga 151 830,41 Eur, mokestinė nepriemoka susidarė laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 25 d. iki 2021 m. rugsėjo 17 d. VMI sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš bendrovės turto buvo perduoti vykdyti antstoliams, tačiau mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko. Paskutiniai įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai teikti už 2020 m., jau tuomet skoliniai įsipareigojimai viršijo turimo turto vertę. Nepriemokos išieškojimas nerezultatyviai vykdomas nuo 2020 m. spalio 6 d. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė yra nemoki.
Atsiliepimas
3. UAB „Nordejus“ pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriame su juo sutinka, pateikė aktualius turto balansus.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo tenkintinas
4. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/848 dėl nemokumo bylų 3 straipsnio 1 dalies nuostatas jurisdikciją iškelti nemokumo bylą turi valstybės narės, kurios teritorijoje yra skolininko pagrindinių interesų vieta, teismai (toliau – pagrindinė nemokumo byla). Pagrindinių interesų vieta – tai vieta, kurioje skolininkas nuolat administruoja savo interesus ir kurią gali nustatyti trečiosios šalys. Įmonės arba juridinio asmens atveju preziumuojama, kad jo (jos) pagrindinių interesų vieta yra jo (jos) registruotos buveinės vieta, jei nėra įrodymų, kad yra priešingai. Ta prezumpcija taikoma tik tuo atveju, jei registruota buveinė nebuvo perkelta į kitą valstybę narę per tris mėnesius iki pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo pateikimo. Šioje byloje nėra duomenų, paneigiančių prezumpciją, kad atsakovės pagrindinių interesų vieta yra Vilniaus apygardos teismo veiklos teritorijoje.
5. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens nemokumas – tai juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Pagal JANĮ 21 straipsnio 2 dalies nuostatas bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla.
6. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019). Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Nemokumo (bankroto) proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).
7. Juridinių asmenų registro duomenimis, atsakovė įregistruota 2013 m. kovo 1 d. Veiklos tikslai - didmeninė ir mažmeninė prekyba; gamyba; marketingas; nekilnojamojo turto pirkimas/pardavimas; nuoma; konsultacijos; tarpininkavimo paslaugos; įvairios kitos paslaugos; bet kokios kitos įstatymų nedraudžiamos paslaugos; visa kita įstatymų nedraudžiama veikla. Iš VMI pateiktų duomenų matyti, kad 2022 m. vasario 2 d. atsakovės skola sudarė 151 830,41 Eur. Paskutiniai finansinės atskaitomybės dokumentai registrų tvarkytojui teikti už 2020 m. Iš jų matyti, kad trumpalaikis įmonės turtas sudarė 174 317 Eur (ilgalaikio turto neturėjo), mokėtinos sumos sudarė 178 949 Eur. Atsakovė taip pat pateikė 2021 m. turto balansą, iš kurio matyti, kad turtas (tik trumpalaikis) sudarė 167 938 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 109 250 Eur. Iš 2022 m. vasario 10 d. balanso duomenų taip pat nustatyta, kad turtas iš viso – 167 938 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 109 250 Eur. Kaip minėta, visą įmonės turtą sudaro trumpalaikis turtas. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, nesant priešingų duomenų, trumpalaikis turtas nelaikytinas realiai egzistuojančiu ir galinčiu būti panaudotu turtinių prievolių vykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-101-553/2022).
8. Teismų praktikoje, aiškinant bankrotą reglamentuojančias teisės nuostatas, pažymėta, kad tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1397-180/2018; 2019 m. sausio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-251-823/2019).
9. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovė nekilnojamojo turto neturi, taip pat neturi transporto priemonių. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, atsakovės atžvilgiu vykdomas bendros 29 698,53 Eur skolos išieškojimas VMI naudai. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, bylų, kuriose dalyvautų atsakovė, šiuo metu nėra. Viešai prieinamais duomenimis, atsakovės įmonėje darbuotojų nėra, VSDFV įsiskolinimo nėra.
10. Viešojo intereso buvimas bankroto bylose įpareigoja bankroto bylą nagrinėjantį teismą būti aktyvų ir imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes, tai apima ir teisę rinkti įrodymus. Tačiau aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2015; 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012, kt.). Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1482-241/2018; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2184-798/2016).
11. Kaip matyti iš turto balanso, registrų duomenų, atsakovės turimi įsipareigojimai VMI (151 830,41 Eur), nors ir neviršija deklaruojamo turto (167 938 Eur), tačiau minėtos vertės turtas negali būti laikomas realiai egzistuojančiu, iš kurio dengtini įsiskolinimai, kadangi jis yra trumpalaikis. Atsakovės nepajėgumą atsiskaityti su kreditoriais patvirtina ir VMI pateikti duomenys, kad priverstinis skolos išieškojimas nebuvo sėkmingas. Byloje nėra duomenų, kad įmonė realiai vykdytų veiklą. Pažymėtina, kad iš VĮ Registrų centrui pateikto aiškinamojo rašto 6 punkto matyti, jog pati atsakovė nurodė, kad 2020 m. įmonėje įdarbintų asmenų nebuvo, įmonė veiklos nevykdė. Įvertinus išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad atsakovė atitinka nemokumui konstatuoti reikalingas sąlygas.
12. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tinkamas mokestinių prievolių vykdymas pripažįstamas reikšminga aplinkybe, sprendžiant dėl įmonės mokumo, gyvybingumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1478-407/2020). Šiuo atveju, atsakovė neatsiskaito su tuo pačiu kreditoriumi – VMI, įsiskolinimas susidarė nuo 2020 m. rugsėjo 25 d. Ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad įmonė realiai veiklos nevykdo, yra negyvybinga. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, kad atsakovė yra nemoki.
13. Kaip minėta, JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje, sprendžiant dėl įmonės nemokumo, įtvirtintos dvi alternatyvios sąlygos, kurias turi atitikti įmonė: 1) negalėjimas laiku vykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. UAB „Nordejus“ yra nemoki, ji negali laiku vykdyti įsipareigojimų kreditoriui VMI, be to, nors įsipareigojimai formaliai neviršija balanse nurodytos turtinės padėties, tačiau jame nurodyta turto vertė vertintina kritiškai, nes tai yra trumpalaikis turtas, tas pats atsispindi ir iš atsakovės pateiktų aktualių finansinių dokumentų. Be to, teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, jai nėra keliama restruktūrizavimo byla (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis). Atsakovė pritaria nemokumo bylos iškėlimui, neteikė įrodymų, kad ji yra moki, gyvybinga. Dėl šių priežasčių jai keltina bankroto byla.
14. Įmonės valdymo organams nustatytinas 15 dienų terminas nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratoriui įmonės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus įmonės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą įmonės informaciją, susijusią su jos veikla (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 57 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Išaiškintina, kad valdymo organams, nustatytu terminu neperdavus nemokumo administratoriui nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali jiems skirti iki vienos MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną (JANĮ 57 straipsnio 3 dalis).
15. Pagal JANĮ 41 straipsnio 1 dalies nuostatas kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Kreditorių reikalavimai tvirtinami teismo, vadovaujantis JANĮ 41–42 straipsniais.
16. Iškėlus UAB „Nordejus“ nemokumo (bankroto) bylą, iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos areštuotinas šios įmonės ilgalaikis turtas, prie trumpalaikio turto priskiriamas nekilnojamasis turtas ar turtinės teisės (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 3 punktas).
17. Pagal JANĮ 34 straipsnio 7 dalies nuostatas, teismas nutartimi iškelti bankroto bylą kartu paskiria ir nemokumo administratorių. Pagal JANĮ 34 straipsnio 3 dalies nuostatas, nemokumo administratorių teismas parenka naudodamasis Nemokumo administratorių atrankos taisyklėmis ir programa. Pastarąja atrinktas nemokumo administratorius MB „Alba prima“, kuris pareiškė sutikimą teikti atsakovui nemokumo administravimo paslaugas. Duomenų, kad administratoriaus kandidatūra prieštarautų imperatyvioms JANĮ 37 straipsnio normoms, teismas neturi. Teismo nutartis paskirti nemokumo administratorių neskundžiama (JANĮ 40 straipsnio 2 dalis).
18. Vadovaujantis JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 1 punktu, jeigu teismas kelia bankroto bylą, teismo nutartyje papildomai nurodoma bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui suma. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. 1299 2.2 punktu patvirtino bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą dydžius. Byloje nesant pakankamai duomenų tiksliam baziniam dydžiui apskaičiuoti, teismas, atsižvelgdamas į tai, jog bazinio atlygio dydis negali būti mažesnis už 5 MMA ir didesnis už 50 MMA, vertina, kad nagrinėjamu atveju nustatytina 3 650 Eur (5 MMA) atlygio už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui suma.
Dėl bankroto proceso vykdymo supaprastinta tvarka
19. Šios nutarties priėmimo dienai nustatyta, kad juridinio asmens turto gali nepakakti bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti. Nagrinėjamu atveju atrinktas nemokumo administratorius sutiko prisiimti bankroto proceso administravimo išlaidų riziką, taigi, bankroto bylos iškėlimas atitinka JANĮ 23 straipsnio 1 dalies 2 punkto sąlygą. Teismas padarė išvadą, jog įmonė ūkinės komercinės veiklos nevykdo. Vadovaujantis JANĮ 23 straipsnio 7 dalimi, 67 straipsnio 1, 2 dalimis spręstina, jog bankroto procesas vykdytinas supaprastinta tvarka.
20. Vykdant bankroto procesą supaprastinta tvarka taikomos JANĮ 68-69 straipsnių nuostatos. Nuo teismo nutarties bankroto procesą vykdyti supaprastinta tvarka įsiteisėjimo dienos pradedamas juridinio asmens likvidavimas, asmuo įgyja likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens teisinį statusą; kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus sprendžia teismas, kreditorių susirinkimai nešaukiami (JANĮ 68 straipsnio 1-3 dalys). Juridinio asmens likvidatoriaus funkcijas atlieka nemokumo administratorius įstatymo nustatyta tvarka (JANĮ 84 straipsnio 1 dalis).
21. Teismas papildomai pažymi, jog įsiteisėjus šiai nutarčiai ir nemokumo įstatymo pagrindu prasidėjus atsakovės likvidavimo procedūrai, teismas gali nurodyti bankroto administratoriui papildomus įpareigojimus (JANĮ 3 straipsnio 4 punktas), kurie būdingi priimant nutartį likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto.
22. JANĮ 84 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens likvidavimas dėl bankroto negali trukti ilgiau kaip vienus metus nuo teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto įsiteisėjimo dienos. JANĮ 100 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 30 dienų nuo galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo dienos kreipiasi į teismą su prašymu priimti sprendimą dėl juridinio asmens pabaigos. JANĮ 99 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nemokumo administratorius galutinę bankroto ataskaitą turi pateikti teismui ne vėliau kaip per 30 dienų nuo paskutinių įplaukų į kreditorių sąskaitą dienos. Teismas, atsižvelgdamas į aptartame teisiniame reguliavime numatytus terminus, taip pat į aplinkybę, jog atsakovė neturi nekilnojamojo turto, kurį reikėtų realizuoti vykdant atsakovės likvidavimo procedūrą, sprendžia, kad aptariamu atveju likvidavimo procedūros turėtų vykti operatyviai, todėl įpareigoja atsakovės nemokumo administratorių likvidavimo procedūras, įsiteisėjus šiai nutarčiai, užbaigti per 3 mėnesių terminą (JANĮ 3 straipsnio 4 dalis). Teismas pastebi, jog esant objektyviam poreikiui, pagal nemokumo administratoriaus pagrįstą prašymą, aptartas terminas gali būti pratęstas iki JANĮ 84 straipsnio 3 dalyje nurodyto maksimalaus termino.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis JANĮ 21 straipsnio 2 dalimi, 25, 26-27 straipsniais, Civilinio proceso kodekso 290- 291 straipsniais,
nutaria:
iškelti uždarajai akcinei bendrovei „Nordejus“, įmonės kodas 303009751, buveinės adresas: Vytenio g. 9, LT-03113 Vilnius, bankroto bylą supaprastinta tvarka.
Įmonės nemokumo administratoriumi paskirti MB „Alba prima“ (bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo Nr. N-JA0272).
Nustatyti paskirtam nemokumo administratoriui 3 650 Eur (5 MMA) bazinio atlygio sumą už bankroto proceso administravimą.
Areštuoti uždarajai akcinei bendrovei „Nordejus“, įmonės kodas 303009751, priklausantį nekilnojamąjį turtą, prie trumpalaikio turto priskiriamą nekilnojamąjį turtą ar turtines teises. Turto areštas galioja iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
Pavesti paskirtam nemokumo administratoriui atlikti JANĮ 27 straipsnio 3 dalyje, 32 ir 33 straipsniuose nurodytus veiksmus.
Įpareigoti paskirtą nemokumo administratorių, sužinojus apie iškeltas bylas ar antstoliams pateiktus vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, nedelsiant apie tai raštu informuoti teismą.
Įsiteisėjus šiai nutarčiai, įpareigoti nemokumo administratorių likvidavimo procedūrą baigti per 3 mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
Įpareigoti bankrutuojančios įmonės valdymo organus per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.
Išaiškinti, kad valdymo organams, nustatytu terminu neperdavus nemokumo administratoriui nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali jiems skirti iki vienos MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną.
Kreditoriai, per 30 dienų terminą nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto svetainėje dienos kreditoriai gali pateikti paskirtam nemokumo administratoriui savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus, kartu nurodant, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas.
Nutarties dalį dėl nekilnojamo turto, prie trumpalaikio turto priskiriamo nekilnojamojo turto ar turtinių teisių arešto vykdyti skubiai.
Ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties iškelti nemokumo bylą priėmimo dienos jos kopiją išsiųsti juridiniam asmeniui UAB „Nordejus“, nemokumo administratoriui, pareiškėjui, Turto arešto aktų registrui ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (JANĮ 27 straipsnio 1 dalis).
Ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos jos kopiją išsiųsti Juridinių asmenų registro tvarkytojui, Turto arešto aktų registrui, Garantinio fondo administratoriui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, antstoliams, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš šio juridinio asmens ar dėl jo turto arešto (JANĮ 27 straipsnio 2 dalis).
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.