Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. D. ieškinį atsakovui Š. D. dėl išlaikymo ieškovei iš atsakovo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Ieškinio netenkino.Priteisė iš ieškovės R. D. atsakovui Š. D. 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.Sprendimui įsiteisėjus, panaikino 2017 m. lapkričio 8 d. nutartimi atsakovui Š. D. taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl Š. D. asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

teismas neatskleidė bylos esmės, neteisingai nustatė faktines aplinkybes. Nežinia kokių įrodymų pagrindu teismas sprendė, kad ieškovė gyvena bute su dviem dukromis ir sugyventiniu, kas galimai leido teismui daryti išvadą, kad ieškovei nereikalingas išlaikymas;

teismas nepagrįstai remiasi aplinkybe, kad šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 17 p. susitarė, jog po santuokos nutraukimo neįsipareigoja viena kitai dėl viena kitos išlaikymo. Santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje numatyta sąlyga, kad ieškovė įgyja teisę kreiptis dėl išlaikymo jai priteisimo (13 p.). Atsakovas nustojo pervedinėti Norvegijos Vyriausybės socialines išmokas, todėl ieškovė įgijo teisę reikalauti dėl jos išlaikymo;

teismas nepagrįstai nurodė, kad visus klausimus, susijusius su tarpusavio išlaikymo bei kitomis prievolėmis, atsiradusiomis iki santuokos nutraukimo, šalys privalo aptarti sutartyje, kadangi santuokos pasekmių nutraukimo sutartis patvirtinta 2017-05-04, kai dar buvo tikimybė, kad dukra eis į darželį ir ieškovė galės grįžti į darbą. Tačiau dukra į darželį 2017 m. dėl sveikatos būklės negalėjo išeiti ir ieškovė liko be jokių pajamų, reikalingų išlaikyti save ir dukras;

teismas nepagrįstai, spręsdamas dėl ieškovė turtinės padėties ir jos poreikių patenkino, jai paskyrė naudotis Norvegijos Vyriausybės vaikui mokamus pinigus, kadangi šios tikslinės išmokos skirtos vaikui. Norvegijos Vyriausybės vaikui skirti pinigai negali būti naudojami ieškovės poreikių tenkinimui ir negali būti pagrindu juos įskaityti į ieškovės turtą sprendžiant dėl ieškovės turtinės padėties. Santuokos nutraukimo byloje santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje atsakovas iš esmės tik įsipareigojo šiuos ne savo pinigus, kuriuos buvo neteisėtai pasisavinęs, grąžinti vaikui, ieškovė yra tik vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja. Atsakovas, įsipareigodamas pervesti vaiko pinigus, neprarado nei vieno euro, kadangi šios lėšos ne jo. Teismo išvada, kad nėra pagrindo teigti, kad ieškovei buvo reikalingas išlaikymas iki santuokos nutraukimo, yra nesuprantama;

teismas neįvertino byloje neginčytinai medicinos dokumentais ir vaiką gydančių medikų apklausomis įrodytos aplinkybės, kad dukra turi rimtų sveikatos problemų, dėl ko negali lankyti darželio. Ieškovė negali užsiimti darbine veikla, kas ieškovę pastato į nelygiavertę padėtį su atsakovu, t.y. neteisinga, nes mama vaiko interesais turi atsisakyti darbo, o atsakovas savo vaiko pinigų sąskaita gavęs didesnę dalį santuokoje įgyto turto, būdamas darbingas ir turėdamas pakankamai pajamų, neprisiima jokių išlaidų dėl rūpinimosi dukters sveikata;

atsakovas savo iniciatyva atsisakė Norvegijos Vyriausybės jo dukrai skirtų lėšų, kai Norvegijos NAV Grammen šeimos ir pensijos išmokos pranešime aiškiai nurodyta, kad jo vaikui priklauso išmokos ir jis jas gali gauti. Toks atsakovo elgesys, atsisakant valstybės vaikui skiriamų lėšų, yra nepateisinamas.

šalys, nutraukdamos santuoką bendru sutikimu, pasirašė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutarties 13 p. atsakovas pilnai įvykdė pervesdamas apeliantei 9 471 Eur ir mokėjo išmokas iki tol, kol Norvegijos Vyriausybės mokėjo socialines išmokas. Žodiniu susitarimu nurodyta 9 471 Eur suma buvo skirta apeliantei poreikiams ir judviejų dukros poreikiams tenkinti. Teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovo pervestos sumos tiek ieškovei, tiek dukrai poreikiams užtikrinti užtektų 17 mėnesių. Ieškovė laikotarpiu nuo 2017-05-04 iki 2017-09-22 gaudavo ir 275,01 vaiko priežiūros išmoką. Šių visų lėšų ieškovei tenkinant savo poreikius ir vykdant pareigą išlaikyti vaiką turėtų užtekti iki 2019 m. ir ilgiau;

nepagrįsti ieškovės argumentai, kad tik ji viena turi rūpintis jų dukra. Santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje šalys susitarė, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su mama, o tėvas teiks kasmėnesinį išlaikymą po 200 Eur. Šios pareigos atsakovas niekada nėra pažeidęs. Dukrai namų rėžimas iki 3 metų, nustačius uždelstą augimą, tik rekomenduotas, todėl apeliantės argumentai nepanaikina jos pareigos ir galimybės užsidirbti pragyvenimui. Apeliantė yra darbingo amžiaus, sveika ir turinti pakankamai galimybių darbui rasti. Tikėtina, kad ji nėra išnaudojusi visų galimybių įsidarbinti, ji nesiima jokių veiksmų gauti papildomas pajamas;

nepagrįsti argumentai, kad atsakovas iš Norvegijos Vyriausybės gautų pinigų nesąžiningai nepervesdavo vaikui. Atsakovas dirba Norvegijoje, todėl būtent jis teikė prašymą dėl išmokų skyrimo. Norvegijos Vyriausybės mokami pinigai buvo vaiko pinigai ir vaiko priežiūros pinigai. Visus iš Norvegijos Vyriausybės gautus pinigus atsakovas pervedė ieškovei, šalys susitarė, kad atsakovo pervestos lėšos bus naudojamos tiek ieškovės, tiek dukros poreikiams tenkinti (ne vien dukros išlaikymui). Be ieškovei pervestų 9 471 Eur, atsakovas teikė ir teikia dukrai išlaikymą po 200 Eur.

kuomet patvirtinama paraiška dėl išmokų gavimo iš Norvegijos Vyriausybės, išmokų gavėjas įsipareigoja informuoti NAV apie pasikeitimus, kas turi įtakos išmokų skyrimui. Atsakovas, būdamas sąžiningas, ir nenorėdamas slėpti nurodytos informacijos, informavimo Norvegijos Vyriausybę apie įvykusias skyrybas ir pasikeitusią šeimyninę padėtį, todėl ne dėl atsakovo veiksmų buvo nutrauktas išmokų mokėjimas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

CPK 314 straipsnis reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Teisėjų kolegija mano, kad apeliantės pateikti rašytiniai įrodymai (pažyma, išrašai) turi būti prijungti prie bylos ir vertinami, nes šie įrodymai yra gauti po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo.

Dėl ginčo esmės

Ginčo esmė – ar yra pagrindas priteisti apeliantei išlaikymą iš buvusio sutuoktinio (atsakovo) už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d.

Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nepriteisti jai išlaikymo bei nustatyti priverstinę hipoteką. Ieškovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, neteisingai nustatė faktines aplinkybes bei netinkamai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškinio (nepriteisdamas apeliantei išlaikymo iš atsakovo), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą, nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria šiems motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.

CK 3.72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, priteisia išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui, jeigu išlaikymo klausimai nenustatyti sutuoktinių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Byloje nustatyta, kad 2017 m. gegužės 4 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu šalių santuoka buvo nutraukta bendru sutikimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje susitarta: 1) „Jei Norvegijos Vyriausybė nustoja mokėti socialines išmokas (vaiko ar vaiko priežiūros pinigai t.t.) arba Š. D. neperveda šių lėšų R. D., R. D. įgyja teisę kreiptis į teismą su reikalavimu priteisti išlaikymą CK 6.72 str. 3 d. pagrindu“ (13 punktas); 2) „Šalys susitaria, jog po santuokos nutraukimo neįsipareigoja viena kitai dėl viena kitos išlaikymo“ (17 punktas).

CK 3.53 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymą <...> bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Teismas turi patikrinti, ar sutarties sąlygos yra teisėtos, ar neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, iš esmės nepažeidžia sutuoktinių <...> turtinių interesų. Nustatęs, kad sutarties sąlygos neprieštarauja įstatymų reikalavimams, teismas sutarties turinį įtraukia į sprendimą. Toks teismo sprendimas yra galutinis ir įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad, įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys negali iš naujo kelti klausimo dėl sprendimu patvirtintos santuokos pasekmių sutarties sąlygų, išskyrus išimtį iš šios taisyklės: iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo. Šioje teisės normoje paminėtos esminės aplinkybės duoda pagrindą aiškinti, kad įstatyme iš esmės kalbama apie trunkamuosius teisinius santykius (nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, jų išlaikymą, sutuoktinio išlaikymą ir kt.). CK 3.53 straipsnio 3 dalies normoje numatyta išimtis teismo sprendimo res judicata taisyklės atžvilgiu, todėl ji neturėtų būti aiškinama plečiamai.

Taigi, esant galiojančiam teismo sprendimui dėl šalių tarpusavio išlaikymo, šis sprendimas turi būti vykdomas. Kaip matyti, šalys sutarė, jog po santuokos nutraukimo šalys viena kitai išlaikymo neteikia, tačiau įtraukė į sutartį vieną išimtį, kada apeliantė įgyja teisę reikalauti iš atsakovo išlaikymo CK 3.72 str. 3 d. pagrindu (kai sutuoktinis, kuris dėl santuokos sudarymo ir bendrų šeimos interesų ar vaikų priežiūros negalėjo įgyti kvalifikacijos (baigti studijų) turi teisę reikalauti iš buvusio sutuoktinio atlyginti mokymosi baigimo ar savo perkvalifikavimo išlaidas). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė negrindė savo ieškinio bei negrindžia savo apeliacinio skundo šiuo pagrindu (CK 3.72 str. 3 d.), siekdama prisiteisti sau išlaikymą, todėl ši sutarties sąlygą šalių ginčui šiuo atveju netaikytina. Kitų išimčių teismo sprendime nenumatyta.

Teisėjų kolegija sutinka, kad apeliantė tam tikrais atvejais, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo. CK 3.72 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad „jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, tai iš esmės pasikeitus šio straipsnio 5 dalyje numatytoms aplinkybėms, bet kuris iš buvusių sutuoktinių gali reikalauti padidinti ar sumažinti išlaikymo dydį ar apskritai nutraukti išlaikymo mokėjimą“. Taigi, ši įstatymo nuostata reiškia, kad iš esmės pasikeitusios aplinkybės gali būti aktualios (lemti išlaikymo peržiūrėjimą) tik tuo atveju, jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, tačiau nėra aktualios, jeigu išlaikymas nebuvo priteistas, t. y. esant galiojančiam teismo sprendimui dėl išlaikymo nereikalingumo, negali būti priimtas priešingas sprendimas – priteisti išlaikymą. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nurodomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2006, Nr. 3K-3-147/2014, Nr. 3K-3-16-706/2016 nėra aktualios nagrinėjamoje byloje, nes jose buvo sprendžiami klausimai susiję su išlaikymu nepilnamečiams vaikams, o ne sutuoktiniui.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi reikšmės skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsakovas prašo priteisti jo patirtas 600 Eur išlaidas už advokatės suteiktas teisines paslaugas (atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą). CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio (toliau – rekomendacijos). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į rekomendacijose nurodomus maksimalius užmokesčio dydžius, į bylos sudėtingumą (byla nėra sudėtinga, nereikalaujanti specialių žinių, nėra sprendžiamų teisinių klausimų naujumo ir pan.), į advokato reikalingas darbo ir laiko sąnaudas, sprendžia, jog prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 300 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui Š. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.