- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-10
- Bylos Nr.
- 1S-1013-634/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas – Algimantas Smolskas, susipažinęs su įtariamojo – A. D. skundu dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013-06-19 nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2013-07-04 Kauno apygardos teisme gautas įtariamojo – A. D. skundas dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013-06-19 nutarties, kuria tenkintas prokuroro prašymas dėl termino ikiteisminiam tyrimui atlikti pratęsimo baudžiamojoje byloje Nr. 20-2-00516-10 ir ikiteisminio tyrimo terminas pratęstas dviems mėnesiams, bei medžiaga Nr. 4BB-25/2013 skundo nagrinėjimui.
Skundas paskirtas nagrinėti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjai – Danguolei Šiugždinytei, kuri 2013-07-05 nutartimi nuo skundo nagrinėjimo nusišalino motyvuodama tuo, kad analogiško pobūdžio skundai buvo gauti ir anksčiau, tačiau Kauno apygardos teisme nenagrinėti, kadangi Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas 2013-02-14 ir 2013-04-11 priėmė nutartis, kuriomis buvo nusišalinta nuo A. D. skundų nagrinėjimo ir kreiptasi į Lietuvos apeliacinį teismą dėl skundų perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui motyvuojant tuo, kad įtariamasis – A. D. yra dirbęs Kauno antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoroje, ėjęs Kauno miesto apylinkės teismo teisėjo pareigas, nuolat profesiniais klausimais bendravęs su Kauno apygardos teismo teisėjais ir gerai su jais pažįstamas. Be to, Lietuvos apeliacinio teismo 2012-01-18 nutartimi baudžiamoji byla Nr. 20-2-00516-10, kurioje baudžiamojon atsakomybėn buvo traukiamas A. D., perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui (b. l. 35). L. e. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkės pareigas - teisėjos Reginos Cemnolonskienės rezoliucija teisėjos nusišalinimas patvirtintas.
Skundą perskyrus Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjui – Giedriui Endriukaičiui, šis 2013-07-09 nutartimi nuo bylos nagrinėjimo nusišalino nurodydamas analogiškus motyvus, kurie išdėstyti teisėjos – Danguolės Šiugždinytės 2013-07-05 nutartyje. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko 2013-07-09 rezoliucija teisėjo nusišalinimas patvirtintas.
Įtariamojo – A. D. skundas ir jo nagrinėjimo medžiaga Nr. 4BB-25/2013 siųstina Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui arba šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui spręsti klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui.
Teisė į nešališką teismą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai). Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Dėl to turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo šališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2007; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2010; 2013 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2013).
Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, pareiškimo Nr. 154). Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01).
Nagrinėjamu atveju faktinės aplinkybės, kad skundą pateikęs įtariamasis – A. D. anksčiau yra dirbęs advokatu, skiriamu teikti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą bylose, taip pat ėjęs Kauno miesto apylinkės teismo teisėjo pareigas ir yra pažįstamas su Kauno apygardos teismo teisėjais, objektyviam stebėtojui, o taip pat ir proceso dalyviams tikėtinai gali sukelti abejonių bet kurio iš šio teismo teisėjų gebėjimu visiškai nešališkai ir objektyviai spręsti klausimus, susijusius su A. D. patraukimu baudžiamojon atsakomybėn.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 229 str. 1 d. numato galimybę iki pradedant bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, perduoti ją iš teismo, kuriam byla teisminga, kitam teismui, jei tai yra reikalinga siekiant užtikrinti svarbius teisingumo interesus. Nagrinėjamu atveju tokiu svarbiu teisingumo interesu neabejotinai yra laikytinas siekis užtikrinti proceso dalyvių teisę į nešališką skundo išnagrinėjimą. LR BPK 229 str. 2 d. 2 p. numatyta, kad bylos perdavimo iš vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui klausimo sprendimas priklauso Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko arba šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko kompetencijai, todėl skundas ir su jo nagrinėjimu susijusi medžiaga perduotina Lietuvos apeliaciniam teismui teismingumo klausimui išspręsti. Juo labiau, kad tokiu būdu būtų užtikrintas susiklosčiusios praktikos, kai klausimų, susijusių su A. D. baudžiamąja atsakomybe, sprendimą Lietuvos apeliacinis teismas perduodavo kitam apygardos teismui, tęstinumas.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 58 str. 1 d. 4 p., 59 str., 229 str. 1 d., 2 d. 2 p., Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Įtariamojo – A. D. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013-06-19 nutarties, kuria tenkintas prokuroro prašymas dėl termino ikiteisminiam tyrimui atlikti pratęsimo baudžiamojoje byloje Nr. 20-2-00516-10 ir ikiteisminio tyrimo terminas pratęstas dviems mėnesiams, bei medžiagą skundo nagrinėjimui Nr. 4BB-25/2013 pasiųsti Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui arba šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui, kad būtų išspręstas skundo perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui klausimas.
Patvirtintas nutarties kopijas siųsti proceso dalyvių žiniai.
Nutartis neskundžiama.