Vilniaus apygardos teismo nutartis, 1S-347-1058/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-12-18
Bylos Nr.: 1S-347-1058/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-29920-2021-0
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Jurgita Mačionytė, Paulius Veršekys, Giedrė Telksnienė
Kaltinamasis: N. N.
Advokatai: Janas Kučynskis

Kategorijos

2.1.16.1.2.1.1Kai yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo (BPK 122 str. 1 p., 2 d. ir kt. str.)
2.1.16.1.2.2Skundų dėl suėmimo skyrimo, nepaskyrimo; suėmimo termino pratęsimo, nepratęsimo; suimtojo paleidimo į laisvę išsprendimas (BPK 130, 131 str.)
2.14.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Skundas Nr. 1S-347-1058/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29920-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.1; 2.1.16.1.2.2; 2.14.4 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gruodžio 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Giedrės Telksnienės (kolegijos pirmininkė bei pranešėja) ir Pauliaus Veršekio,

sekretoriaujant Renatai Vanagienei,

dalyvaujant prokurorui Renaldui Budriui (garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis),

kaltinamojo N. N. (N. N.) gynėjui advokatui Janui Kučynskiui (Jan Kučynski) (garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo N. N. gynėjo advokato J. Kučynskio skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. lapkričio 29 d. nutarties, kuria pratęstas kaltinamajam N. N. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo – terminas 2 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. gruodžio 1 d. iki 2025 m. vasario 1 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-1528-1143/2024 N. N. kaltinamas tuo, kad:

Žemesnės instancijos teismas

1.1. jis, 2021 m. rugpjūčio 21 d., apie 18.15 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje, t. y. netoli stadiono, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pašalinių asmenų akivaizdoje, tyčia iš chuliganiškų paskatų du kartus kumščiu sudavė V. Č. (V. Č.) į veido sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. Č. apatinio žandikaulio lūžius, kas pastarajam sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiais savo veiksmais N. N. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte;

1.2. taip pat, jis, 2021 m. rugpjūčio 21 d. apie 18.15 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, netoli stadiono, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė ant žemės nukritusį V. Č. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy S10 Plius“, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. Č. 500 EUR turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje;

1.3. taip pat, jis, 2021 m. rugpjūčio 21 d. apie 18.15 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir veikdamas kartu su asmenimis, kurie neturi amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įsakymus, ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kurių atžvilgiu atskirtas atskiras ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 02-2-00341-22, viešoje vietoje, t. y. netoli stadiono, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pašalinių asmenų akivaizdoje, tyčia iš chuliganiškų paskatų du kartus kumščiu sudavė V. Č. į veido sritį, tuo nukentėjusiajam V. Č. padarydamas apatinio žandikaulio lūžius, kas pastarajam sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, o po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tyčia iš chuliganiškų paskatų vieną kartą spyrė į galvos sritį kitų asmenų sumuštam ir ant žemės gulinčiam V. V. (V. V.), tuo nukentėjusiajam V. V. sukeldamas fizinį skausmą, po ko tyčia iš chuliganiškų paskatų vieną kartą spyrė į galvos sritį kitų asmenų sumuštam ir ant žemės gulinčiam P. V. (P. V.), tuo nukentėjusiajam P. V. sukeldamas fizinį skausmą, ir po to tyčia iš chuliganiškų paskatų vieną kartą kumščiu sudavė ir R. T. į veido sritį, tuo nukentėjusiajam R. T. sukeldamas fizinį skausmą, ir tokiu būdu jis šiais savo įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Tokiais savo veiksmais N. N. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje;

1.4. taip pat, jis, 2022 m. rugsėjo 18 d. apie 19.58 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, būdamas įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlio darbuotoju, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojamo sandėlio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė mobilaus ryšio telefoną „iPhone 11“, kurio vertė yra 749,90 EUR, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 749,90 EUR turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais N. N. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

2. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Šalčininkai) prokuroro Renaldo Budrio 2021 m. lapkričio 11 d. nutarimu N. N. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Atsižvelgiant į tai, kad N. N. pažeidė kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygas (buvo nežinoma įtariamojo buvimo vieta), du kartus buvo paskelbta įtariamojo N. N. paieška.

3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2022 m. gruodžio 8 d. nutartimi, nedalyvaujant (už akių) N. N. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nustačius pagrindą, kad N. N. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2023 m. lapkričio 10 d. nutartimi N. N. taip pat paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – už akių.

4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Arūnas Meška N. N. atžvilgiu 2024 m. kovo 5 d. išdavė Europos arešto orderį.

5. Gavus informaciją iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ apie šioje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje stacionare gydomą paieškomą N. N., BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka N. N. buvo sulaikytas 2024 m. gegužės 31 d., 8.55 val., ir patalpintas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę.

6. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2024 m. gruodžio 31 d. nutartimi N. N. palikta galioti paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, jos terminą nustatant 2 mėnesiams ir jį skaičiuojant nuo 2024 m. gegužės 31 d. iki 2024 m. liepos 31 d., nustačius pagrindą, kad N. N. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

7. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2024 m. liepos 25 d. nutartimi N. N. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas 2 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. liepos 31 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d. įskaitytinai, tuo pačiu nustatytu suėmimo pagrindu.

8. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2024 m. rugsėjo 27 d. nutartimi N. N. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas 2 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. spalio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 1 d., tuo pačiu nustatytu suėmimo pagrindu.

Žemesnės instancijos teismas

9. Baudžiamoji byla kartu su kaltinamuoju aktu 2024 m. lapkričio 25 d. gauta Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose.

10. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. lapkričio 29 d. nutartimi pratęstas N. N. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo – terminas 2 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. gruodžio 1 d. iki 2025 m. vasario 1 d., tuo pačiu nustatytu suėmimo pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

11. Kaltinamojo N. N. gynėjas skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. lapkričio 29 d. nutartį ir priimti naują nutartį skiriant N. N. švelnesnes kardomąsias priemones: 4 700 EUR užstatą; intensyvią priežiūrą 2 mėnesiams, įpareigojant visą intensyvios priežiūros laikotarpį kiekvieną dieną nuo 22 val. iki 6 val. būti gyvenamoje vietoje (duomenys neskelbtini), išskyrus dalyvavimą teisme, vykimą į gydymo įstaigą dėl medicininės pagalbos suteikimo; dokumento (paso) paėmimą.

11.1. Gynėjo teigimu, iš baudžiamosios bylos matyti, kad N. N. nebuvo specialiai pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo. Būdamas Lietuvoje 2024 m. gegužės 15 d. N. N. oficialiu raštu prašė prokurorą apklausti jį per ZOOM platformą, nes dėl pablogėjusios sveikatos būklės negalėjo atvykti pas tyrėją, tačiau prokuroras atmetė šį prašymą. 2024 m. balandžio mėnesį Greitosios medicinos pagalbos automobiliu, lydint policijos ekipažui, N. N. buvo pristatytas į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Nuo 2024 m. balandžio mėnesio iki sulaikymo dienos jis buvo gydomas VšĮ (duomenys neskelbtini). Iš šios ligoninės 2024 m. gegužės 24 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pacientui N. N. nustatytas (duomenys neskelbtini); šiuo metu dėl psichikos būklės atlikti procesinių veiksmų nerekomenduojama, be to, dėl paciento dirglumo, klaidingo interpretavimo, ryškiai sutrikusio ir besikaitaliojančio dėmesio ir nuotaikos apklausos sėkmingumas abejotinas; jam šiuo metu būtinas psichiatrinis gydymas; po stacionarinio gydymo pacientas gali būti uždarytas į areštinę, tačiau bus reikalinga tęsti psichiatrinį gydymą bei bus reikalingos psichiatro konsultacijos, kurių dažnumas priklausys nuo paciento psichikos būklės; N. N. gali būti perkeltas į Pravieniškių ligoninę, jeigu joje galima užtikrinti aktyvaus psichiatrinio gydymo paslaugas, būklės stebėjimą bei esant būtinumui psichiatrinio gydymo koregavimą. Nurodoma, kad iki šiol N. N. nebuvo tęsiamas gydymas, jis negavo reikalingos psichiatro konsultacijos ir nebuvo perkeltas į Pravieniškių ligoninę. Tokiu būdu jam visiškai netaikomos VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės gydytojos psichiatrės rekomendacijos ir daugiau kaip 6 mėnesius jis negauna gydymo, o suėmimo terminas nuolat tęsiamas.

11.2. Skunde nurodoma, kad 2024 m. gegužės 31 d. policijos pareigūnai privertė N. N. gydančią gydytoją išrašyti jį iš ligoninės, tokiu būdu atimant jam teisę gauti pilnavertį gydymą – ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad jis dėl ligos ir gydymo negalėjo atvykti pas tyrėją. Be to, kaltinamasis turi itin tvirtus socialinius ryšius – jo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), kur jis gyvena su tėvais, šalia gyvena jo močiutė, o (duomenys neskelbtini) mieste gyvena jo seserys. Pastebima, kad kaltinamasis yra gimęs daugiavaikėje (duomenys neskelbtini) tautybės šeimoje, kurioje augo 11 vaikų – jie nuolat su juo bendrauja per Zoom platformą. Be to, tiek tėvai, tiek seserys šiuo metu yra pasirengę padėti N. N. rūpintis jo ženkliai pablogėjusia sveikata bei kontaktuoti su ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnais. Iš 2023 m. kovo 6 d. darbo sutarties (duomenys neskelbtini) ir dokumento dėl pajamų matyti, kad jis Didžiojoje Britanijoje (duomenys neskelbtini) vieneriems metams buvo priimtas į darbą ir iki 2023 m. rugsėjo 11 d. uždirbo 10 277,87 svarų, vėliau buvo registruotas užimtumo tarnyboje – dalis šių užsidirbtų pinigų buvo panaudota užstatui apmokėti.

11.3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. kovo 4 d. nutarimu dėl procesinių prievartos priemonių proporcingumo, BPK 121 straipsnio 2 dalimi nurodoma, kad duomenų, patvirtinančių, jog įtariamasis galėjo padaryti BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir kitas nusikalstamas veikas nėra. Tai, kad byloje yra pareikšti įtarimai, nesuteikia pakankamo pagrindo spręsti asmens kaltės klausimo ar, juo labiau, vadovautis gresiančia griežta laisvės atėmimo bausme kaip suėmimo pagrindu. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad N. N. nuo 2022 m. rugsėjo 18 d. nepadarė nei vienos nusikalstamos veikos, o byloje yra atlikti visi tyrimo veiksmai, baudžiamoji byla nėra didelės apimties ar sudėtingumo. Be to, 2024 m. liepos 22 d. buvo paskirta stacionarinė teismo psichiatrinė ekspertizė ir 2024 m. rugsėjo 10 d. prokuroro nutarimu N. N. buvo atiduotas į ekspertizės įstaigą, o 2024 m. spalio 2 d. grįžo iš ekspertinio skyriaus.

11.4. Gynėjo teigimu, šiuo atveju BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus galima pasiekti ir paskyrus N. N. švelnesnes kardomąsias priemones – užstatą, intensyvią priežiūrą bei dokumento paėmimą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamojo N. N. tėvas N. K. (N. K.) per tris kartus įnešė 4 700 EUR dydžio užstatą (2024 m. gegužės 31 d. – 3 000 EUR, 2024 m. liepos 23 d. – 1 200 EUR ir 2024 m. lapkričio 28 d. – 500 EUR) į Generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą. Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nurodoma, kad paskyrus tinkamo dydžio užstatą, kai įmokėtos sumos praradimas įtariamajam ar užstato mokėtojui reikštų žymų turto dalies netekimą, manytina, yra itin veiksminga kardomoji priemonė. Be to, iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad N. N. yra jauno amžiaus, betarpiškai prieš sulaikymą nedirbo, susirgo psichine liga, todėl negalėjo dirbti ir turėti pajamų. Taigi įneštas užstatas kartu su tėvais yra adekvatus jų turtiniai padėčiai. Be kita ko, akcentuojama, kad intensyvi priežiūra yra antroji pagal griežtumą kardomoji priemonė, kuria, vykdant kaltinamojo kontrolę elektroninėmis stebėjimo priemonėmis, ribojama asmens laisvė, o paimant iš kaltinamojo N. N. pasą, jis neturėtų galimybės išvykti iš Lietuvos Respublikos į užsienį. Nepaisant to, skundžiamoje nutartyje švelnesnių kardomųjų priemonių paskyrimas nebuvo svarstytas.

12. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų negauta.

Žemesnės instancijos teismas

13. Teismo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas palaikė skundą bei prašė jį tenkinti, o prokuroras – atmesti.

I. Aukštesniojo teismo išvados ir argumentai

Kaltinamojo N. N. gynėjo advokato J. Kučynskio skundas atmestinas.

14. Susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiama Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. lapkričio 29 d. nutartimi, kaltinamojo gynėjo skundo argumentais, išklausiusi proceso dalyvių paaiškinimus, teisėjų kolegija, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju kaltinamajam N. N. pratęsiant taikomos kardomosios priemonės – suėmimo – terminą, nebuvo pažeistos teisės normos, reglamentuojančios suėmimo skyrimo (pratęsimo) pagrindus ir sąlygas, pagrįstai buvo atsižvelgta į kaltinamojo galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumą ir asmenybės pavojingumą bei spręsta, kad esamoje proceso stadijoje BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai negali būti pasiekti N. N. taikant švelnesnes kardomąsias priemones.

15. Būtina kardomųjų priemonių, taip pat ir suėmimo, taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamą nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis N. N. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra užfiksuoti nukentėjusiųjų parodymuose, liudytojų parodymuose, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose, pareiškimuose, specialisto išvadoje, įvykio vietos apžiūros protokoluose, kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Pažymėtina, kad sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo – skyrimo, jos termino pratęsimo klausimą, bylos medžiagoje esantys duomenys yra vertinami tik tiek, kiek jie susiję su suėmimo pagrindų ir sąlygų nustatymu, tačiau jie nevertinami ir neanalizuojami BPK 20 straipsnio prasme, t. y. duomenys vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas spręsti, jog asmuo galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, tačiau jokiu būdu nesprendžiama, ar jie bus pripažinti įrodymais, ar jais bus grindžiamas nuosprendis ir panašiai. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį.

16. Kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis). Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas tik esant BPK 122 straipsnio 7 bei 8 dalyse numatytoms sąlygoms ir bent vienam BPK 122 straipsnio 1 ir 5 dalyse numatytam pagrindui. Todėl kiekvienu atveju turi būti sprendžiamas klausimas, ar jas taikyti yra būtina. BPK 122 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, o BPK 122 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad suėmimas gali būti skiriamas tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

17. Nagrinėjamu atveju N. N. yra kaltinamas padaręs vieną baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, bei tris nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. gruodžio 12 d. iki 2023 m. gegužės 31 d.), BK 284 straipsnyje bei BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte. Taigi iš keturių kaltinamajam N. N. inkriminuojamų nusikalstamų veikų, už trijų iš jų padarymą baudžiamasis įstatymas yra numatęs griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, todėl BPK 122 straipsnio 8 dalyje numatyta sąlyga yra tenkinama. Skundžiama Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. lapkričio 29 d. nutartimi kaltinamajam N. N. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas nustačius pagrindą, kad N. N. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Aukštesnysis teismas, posėdžio metu išklausęs kaltinamojo gynėjo ir prokuroro išsakytus argumentus, įvertinęs visas suėmimo termino pratęsimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad skundžiamoje nutartyje aptariamas suėmimo skyrimo pagrindas buvo nustatytas pagrįstai.

18. Kardomoji priemonė suėmimas skiriama ar jos terminas pratęsiamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, atsižvelgiant į asmens šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (BPK 122 straipsnio 2 dalis). Tokia teisės normos formuluotė leidžia daryti išvadą, kad BPK 122 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas aplinkybių sąrašas nėra baigtinis ir sprendžiant dėl suėmimo pagrindo, įtvirtinto BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, buvimo, galima atsižvelgti ir į kitas reikšmingas aplinkybes, liudijančias už ar prieš tai, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Kartu teismas pažymi, kad teismų praktikoje pagrįsto manymo sąvoka nėra prilyginama įrodymų sąvokai. BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai laikomi perspektyviniu pagrindu, t. y. remiantis pagrįstu spėjimu, prielaida, kad suimtasis gali imtis proceso požiūriu neigiamų veiksmų ateityje (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartis byloje Nr. 1S-25-487/2023).

19. Kaip minėta, iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad N. N. kaltinamas padaręs, be kita ko, du nesunkius ir vieną apysunkį nusikaltimus. Už BK 284 straipsnyje ir 178 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą įstatymų leidėjas yra numatęs viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo, atitinkamai, iki 2 ir 3 metų bausmes; už BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytos nusikalstamos veikos padarymą – tik laisvės atėmimo iki 5 metų bausmę. Inkriminuotų nusikalstamų veikų sunkumas bei pobūdis ir galimai gresiančios bausmės griežtumas didina tikimybę, jog kaltinamasis, suvokdama griežtos laisvės atėmimo bausmės paskyrimo realumą, gali siekti išvengti baudžiamosios atsakomybės neteisėtais būdais. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai ir yra vienas iš kriterijų, reikšmingų sprendžiant pačios griežčiausios kardomosios priemonės taikymo klausimą. Vis tik, sutiktina su kaltinamojo gynėjo skundo argumentu, kad gręsiančios laisvės atėmimo bausmės griežtumas nėra absoliuti sąlyga neribotą laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, sprendžiant, ar kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo proceso – gresiančios bausmės griežtumas vertinamas kartu su kitomis faktinėmis aplinkybėmis, pagrindžiančiomis šį manymą, kurios nagrinėjamu atveju yra nustatytos.

20. Vadovaujantis baudžiamosios bylos duomenimis, kaltinamasis paskutinį kartą dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2022 m. rugsėjo 21 d., Užimtumo tarnyboje buvo registruotas nuo 2022 m. balandžio 4 d. iki 2022 m. gegužės 9 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokuroro R. Budrio 2021 m. lapkričio 11 d. nutarimu N. N. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Vis tik, nesilaikydamas nustatytų sąlygų, į Jungtinę Karalystę, kur legaliai dirbo, apsigyvendamas pas gimines (duomenys neskelbtini) mieste – atsižvelgiant į tai, kad pažeidė šią kardomąją priemonę, kaltinamojo N. N. atžvilgiu ikiteisminio tyrimo metu du kartus buvo skelbta paieška, taip pat išduotas Europos arešto orderis. Sutiktina, jog tuo metu N. N. galėjo dirbti pagal sudarytą darbo sutartį Didžiojoje Britanijoje (duomenys neskelbtini) vienerius metus ir iki 2023 m. rugsėjo 11 d. užsidirbti 10 277,87 svarų, tačiau tai niekaip nepaneigia aplinkybės, jog kaltinamasis į užsienį išvyko pažeisdamas jam taikomą kardomąją priemonę. Be to, aplinkybė, kad Jungtinėje Karalystėje N. N. gyveno pas gimines, sustiprina manymą, jog kaltinamasis ir šiuo metu būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo teisėsaugos institucijų, nes užsienyje turi stiprių socialinių ryšių.

21. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad N. N. yra nevedęs, vaikų ar kitų išlaikytinių, kuriems būtina jo globa bei rūpyba, taip pat savo vardu registruoto turto neturi. Dirbdamas užsienyje su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais šeimos nariais, t. y. tėvais, jokių ryšių nepalaikė, jiems N. N. buvimo nebuvo žinoma. Tad nors skunde akcentuojama kaltinamojo N. N. turima nuolatinė gyvenamoji vieta kartu su tėvais, netoliese kaltinamojo tėvų gyvenanti jo močiutė, o (duomenys neskelbtini) mieste – jo seserys, teisėjų kolegijos vertinimu, įvardintos aplinkybės ankstesnio N. N. pasislėpimo nuo ikiteisminio tyrimo kontekste nesudaro pagrindo išvadai, jog nurodyti socialiniai ryšiai yra pakankami sulaikyti jį Lietuvoje. Šios aplinkybės egzistavo ir galimai padarytų nusikalstamų veikų metu, tačiau kaltinamojo nuo jų nesulaikė, taigi, nelaikytini ypatingai reikšmingais kaltinamajam.

22. Pakankamą riziką, jog kaltinamasis N. N. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, pagrindžia ir tai, kad kaltinamasis yra teistas – paskutinį kartą Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. spalio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kuri vėliau buvo pakeista į 90 parų areštą. Be to, kaltinamasis N. N. yra baustas ir administracine tvarka – vadovaujantis Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) priimtus už 1 metus duomenimis, N. N. padarė vieną administracinį nusižengimą, informacijos apie paskirtos baudos sumokėjimą nėra. Tai rodo, jog asmuo vengia prisiimti atsakomybę už teisei priešingus veiksmus. Šiame kontekste būtina pastebėti ir tai, jog skunde nurodoma aplinkybė, kad N. N. nuo 2022 m. rugsėjo 18 d. nepadarė nei vienos nusikalstamos veikos, kaltinamojo pavojingumo nemenkina. Akivaizdu, kad nurodytu laikotarpiu asmuo buvo išvykęs iš Lietuvos, taigi, neturėjo galimybių čia ir nusikalsti. Taip pat pritartina prokuroro argumentui, jog ankstesni N. N. teistumai rodo, kad asmeniui neabejotinai buvo žinoma pareiga laikytis jam paskirtų kardomųjų priemonių bei iš šios pareigos nevykdymo galinčios kilti neigiamos pasekmės, nežiūrint į tai, kaltinamasis nuo ikiteisminio tyrimo pasislėpė ir daugiau nei metus laiko neinformavo apie savo buvimo vietą. Visa tai didina pakartotinio pasilėpimo nuo teismo tikimybę, siekiant išvengti gręsiančios bausmės už galimai padarytas nusikalstamas veikas.

23. Aukščiau išdėstytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad N. N. nėra saistomas pakankamai tvirtais socialiniais, ekonominiais ryšiais, todėl yra pagrindas manyti, jog netaikant griežčiausios kardomosios priemonės, kaltinamasis, būdamas laisvėje ir suprasdamas galimos griežtos bausmės riziką, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo. Atitinkamai teismas sprendžia, kad suėmimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, nėra išnykęs.

24. Kaltinamojo gynėjas skunde aukštesniajam teismui akcentuoja, kad N. N. suėmimo vykdymo metu negali gauti pilnaverčio jam reikalingo gydymo. Kaip matoma iš baudžiamosios bylos duomenų, nuo 2024 m. gegužės 17 d. iki 2024 m. gegužės 31 d. N. N. gydėsi VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Psichikos sveikatos priežiūros įstaigos duomenimis, N. N. gali būti perkeliamas į Pravieniškių ligoninę, kur jam galėtų būti suteikiamos aktyvaus psichiatrinio gydymo paslaugos, būklės stebėjimas ir esant būtinybei, psichiatrinio gydymo koregavimas. Be to, kaltinamojo atžvilgiu šiuo metu jau yra atlikta teismo psichiatrinė ekspertizė, ikiteisminis tyrimas baigtas ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams perduotas kaltinamasis aktas – nustatyta, kad galimai nusikalstamų veikų metu N. N. galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Taigi, aukštesniojo teismo vertinimu, skunde deklaruojama kaltinamojo sveikatos būklė nelaikytina pakankamu pagrindu švelninti jam taikomus laisvės ribojimus.

25. Lietuvos Respublikoje galiojantys teisės aktai numato suimtųjų teisę gauti tokios pat kokybės ir lygio gydymą, koks užtikrinamas nekalinamiems asmenims, taip pat ir, esant būtinumui, gydymą sveikatos priežiūros įstaigose. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 24 straipsnyje reglamentuota, kad būdami suimti įtariamieji, turi teisę gauti pirminio, antrinio ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurios teikiamos sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro nustatyta tvarka. Pirminio lygio ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos suimtiesiems teikiamos laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Šias paslaugas teikia laisvės atėmimo vietų įstaigos asmens sveikatos priežiūros padaliniai (2 dalis). Kai laisvės atėmimo vietų įstaigos asmens sveikatos priežiūros padaliniai dėl objektyvių priežasčių negali užtikrinti pirminio lygio ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo suimtiesiems, šių paslaugų teikimą laisvės atėmimo vietų įstaigos patalpose pagal sudarytas sutartis užtikrina savivaldybės, kurios teritorijoje suimtajam vykdomas suėmimas, pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti asmens sveikatos priežiūros įstaiga. Sprendimą dėl konkrečios pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kuri užtikrins asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą suimtiesiems, paskyrimo priima savivaldybės, kurios teritorijoje suimtajam vykdomas suėmimas, taryba (4 dalis). Antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurios neteikiamos specializuotame laisvės atėmimo vietų įstaigos sveikatos priežiūros padalinyje, ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos suimtiesiems teikiamos arčiausiai esančiose ir reikalingas paslaugas galinčiose suteikti valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose (5 dalis). Taigi, darytina išvada, kad būdami suimti įtariamieji, kaltinamieji ir nuteistieji turi teisę gauti pirminio, antrinio ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurių teikimą privalo užtikrinti kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietos įstaiga. Duomenų, jog aptariama kaltinamojo teisė į gydymą šiuo metu būtų pažeidžiama, t. y. kad kaltinamasis būtų kreipęsis į laisvės atėmimo vietos įstaigą dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir jo būtini poreikiai nebūtų patenkinti, byloje nėra.

26. Spręsdami dėl suėmimo taikymo teismai turi pareigą apsvarstyti švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo galimybę, kadangi suėmimas gali būti taikomas tik tuomet, kai BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų negalima pasiekti kitomis kardomosiomis priemonėmis (BPK 122 straipsnio 7 dalis). Teisėjų kolegija, nagrinėjamu atveju atsižvelgusi į galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir N. N. charakterizuojančius duomenis, sprendžia, jog kaltinamajam pratęstas suėmimo terminas 2 mėnesiams nėra per griežtas, kadangi švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai. Nors intensyvia priežiūra, dokumentų paėmimu ir 4 700 EUR dydžio užstatu būtų atliekama kaltinamojo kontrolė bei tam tikru mastu suvaržyta fizinio judėjimo laisvė, tačiau reikšmingai jos neribotų, nebūtų pilnai užkirstas kelias bėgti ar slėptis nuo teisėsaugos institucijų. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog 4 700 EUR užstatą įmokėjo ne pats kaltinamasis, todėl pasislėpimo nuo teismo atveju jis savo asmeninėmis santaupomis nerizikuotų, todėl tokia kardomoji priemonė nelaikytina pakankama pašalinti aptariamą riziką. Taigi, atsižvelgus į N. N. inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį, kiekį, jų pavojingumą, nėra pagrindo daryti išvadą, kad gynėjo siūlomos taikyti kardomosios priemonės būtų pakankamos užtikrinti BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų įgyvendinimą. Baudžiamoji byla Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams buvo perduota 2024 m. lapkričio 25 d., pirmas teisiamasis posėdis numatytas šios nutarties priėmimo dieną, todėl įvertinus baudžiamojo proceso stadiją spręstina, kad N. N. suėmimo taikymas bei apylinkės teismo nustatytas jo taikymo terminas yra pagrįstas ir proporcingas.

27. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad kardomoji priemonė nėra taikoma neribotą laiką. Šiuo atveju kaltinamasis N. N. sulaikytas ir jam kardomoji priemonė – suėmimas – taikoma nuo 2024 m. gegužės 31 d., o skundžiama nutartimi pratęsus suėmimo terminą 2 mėnesiams, suėmime išbūtas laikas sieks 9 mėnesius. BPK 127 straipsnio 11 dalis nustatyta, kad viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme numatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurios tiriama ir nagrinėjama byla. Šiuo atveju BK 138 straipsnio 2 dalies sankcija numato laisvės atėmimo bausmę nuo 5 metų. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo išvadai, kad pratęsus suėmimo terminą bus pažeisti BPK numatyti reikalavimai.

28. Neabejotina, kad kaltinamajam N. N. taikoma kardomoji priemonė varžo jo teises bei laisves, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, todėl natūralu, kad dėl šios kardomosios priemonės taikymo suimtajam kyla nepatogumų. Vis tik, šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – siekti užkirsti kelią galimam kaltinamojo bėgimui (slėpimuisi) nuo baudžiamojo proceso.

29. Įvertinus visa, kas aptarta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiama Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. lapkričio 29 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti kaltinamojo N. N. gynėjo advokato J. Kučynskio skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

atmesti kaltinamojo N. N. (N. N.) gynėjo advokato Jano Kučynskio (Jan Kučynski) skundą ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. lapkričio 29 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Jurgita MačionytėGiedrė TelksnienėPaulius Veršekys