Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugsėjo 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. M. ir N. M. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjai V. M. ir N. M. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, ir atsakovas) 2024 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. A51-40423/24 (2.9.4.9E-INF) (toliau – ir Sprendimas), kuriuo pareiškėjams atsisakyta išduoti prisijungimo prie susiekimo komunikacijų sąlygas.

2. Skunde pareiškėjai nurodė šiuos pagrindinius argumentus ir faktines aplinkybes:

2.1. Pareiškėjams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso pastatas – siurblinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Siurblinė). Siurblinė yra žemės sklype, unikalus (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Žemės sklypas yra viešpataujantis daiktas žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam adresas nesuteiktas (toliau – ir tarnaujantis daiktas, Tarnaujantis žemės sklypas), atžvilgiu. Tarnaujančiam daiktui žemės sklypo naudai nustatytas apribojimas: kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, 132 kv. m ploto tarnaujančio daikto dalyje, pažymėtoje indeksu „S1“ (toliau – ir Servitutas). Tarnaujantis daiktas priklauso Lietuvos Respublikai ir valstybinės žemės patikėjimo teise yra valdomas patikėtinio Vilniaus miesto savivaldybės. Servitutas per tarnaujantį daiktą patekti į žemės sklypą, kuriame yra Siurblinė, suplanuotas teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) detaliuoju planu ir pažymėtas indeksu „s04.1“ (eiti, važiuoti transporto priemonėmis, inžineriniams tinklams aptarnauti).

2.2. Pareiškėjai Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio pagrindu siekia įgyvendinti statytojo teises prie Siurblinės statydami naują pastatą – garažą. Šiuo tikslu pareiškėjai kreipėsi į Administraciją, prašydami išduoti prisijungimo sąlygas prie susisiekimo komunikacijų nuo (duomenys neskelbtini) iki žemės sklypo per Servitutą. Administracija skundžiamu sprendimu atsisakė išduoti prisijungimo sąlygas. Sprendimas grindžiamas šiais motyvais: tarnaujantis daiktas nepatenka į administracijos valdomas susisiekimo komunikacijas, pirmiausia turėtų būti baigtos vykdomos detaliojo plano koregavimo procedūros, nes gali keistis Servituto vieta ir turinys, patekimui prie naujai statomo garažo naudotis esamomis žemės sklypo eismo jungtimis.

2.3. Pareiškėjai turi galiojančią teisę patekimui į Žemės sklypą naudotis servitutu, kuris nustatytas tiek detaliuoju planu, tiek Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) teritorinio skyriaus vedėjo įsakymu. Patekimas jungtimi iš (duomenys neskelbtini) gatvės neįmanomas dėl esamo aukščių skirtumo, kuris siekia 3 metrus. Vienintelis patekimas galimas iš (duomenys neskelbtini) gatvės naudojantis esamu Servitutu.

2.4. Sprendimas neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų. Sprendime nenurodytas jo priėmimo teisinis pagrindas. Administracija taip pat neįvertino pareiškėjų argumentų, jog jie neturi galimybės patekti prie Siurblinės kitu būdu, nei per Servitutą. Administracija taip pat nepaaiškino, kokiu faktiniu ir teisiniu pagrindu apriboja pareiškėjų įstatyminę teisę naudotis įregistruotu ir galiojančiu Servitutu. Sprendimas naikintinas kaip prieštaraujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų nuostatoms. Pareiškėjai negali suprasti, kodėl negali naudotis įstatymų suteikiamomis teisėmis, nesant aiškaus teisinio pagrindo. Sprendimas neatitinka teisėtumo reikalavimų, nes akivaizdžiai prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.111 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 19 dalimi suteiktai teisei naudotis svetimu nekilnojamuoju daiktu, kai yra nustatytas servitutas.

2.5. Administracijos argumentas, jog tarnaujantis daiktas nepatenka į Administracijos valdomas susisiekimo komunikacijas, nepagrįstas. Administracija yra (duomenys neskelbtini) gatvės, prie kurios prašoma prisijungti, savininkas, taip pat tarnaujančio daikto valdytojas, prašoma išduoti prisijungimo sąlygas per jau suteiktą Servitutą, todėl Administracija turėjo pareigą išduoti prisijungimo sąlygas pagal Statybos įstatymo 24 straipsnio 17 dalį. Administracijos siūlymas palaukti detaliojo plano koregavimo pabaigos neturi jokio teisinio pagrindo, nes Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo įsakymas, kuriuo nustatytas servitutas, yra galiojantis, taip pat yra galiojantys detaliojo plano sprendiniai. Be to, detaliojo plano sprendinius siekiama koreguoti atliekant teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendinių koregavimą sklype (duomenys neskelbtini), šio dokumento pagrindiniame brėžinyje Servitutas taip pat išlaikytas.

2.6. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

3. Atsiliepime atsakovas nurodė šiuos pagrindinius argumentus ir faktines aplinkybes:

3.1. Tarnaujantis žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o 2024 m. sausio 10 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 32 ir 2024 m. sausio 25 d. valstybinės žemės, perduodamos valdyti, naudoti ir disponuoti ja patikėjimo teise Vilniaus miesto savivaldybei, priėmimo-perdavimo aktu Nr. A54-170/24(2.14.1.36E-ŽEM) jis buvo perduotas patikėjimo teise valdyti Vilniaus miesto savivaldybei. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis Tarnaujančiame žemės sklype yra įregistruoti: 132 kv. m ploto kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas); 385 kv. m ploto servitutas – teisė aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas); 132 kv. m ploto servitutas – teisė aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas).

3.2. Statybos įstatymo 2 straipsnio 44 dalis numato, jog prisijungimo prie inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų sąlygos – tai statinio, žemės sklype esančių inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų prijungimo prie kitiems savininkams priklausančių inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų sąlygos, jeigu jos nenustatytos teritorijų planavimo dokumentuose. Vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 100 punktu, susisiekimo komunikacijos – tai visų rūšių transporto ir pėsčiųjų judėjimui skirti statiniai, o pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713, (toliau – ir STR „Statinių klasifikavimas) IV skirsnio 8 punktą, susisiekimo komunikacijos pagal paskirtį skirstomos į pogrupius, tai yra keliai, gatvės, geležinkelio kelias, oro uostų statiniai, vandens uostų statiniai ir kiti transporto statiniai.

3.3. 2024 m. vasario 29 d. V. ir N. M. įgaliotas asmuo pateikė prašymą Nr. E348-306/24 išduoti prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas projektui „Naujai statomas garažo paskirties pastatas sklype, unikalus Nr. 4400-5210-2146“, nurodant statytoją – V. M. Kaip nurodė Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiojo inžinieriaus biuras, pagal prie prašymo pridėtą situacijos schemą buvo nustatyta, kad pareiškėjas nori prisijungti prie (duomenys neskelbtini) gatvės per žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį patikėjimo teise valdo Vilniaus miesto savivaldybė. Pažymėtina, kad Tarnaujančiame žemės sklype nėra užregistruotų susisiekimo komunikacijų. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2024 m. kovo 19 d. parengė atsakymą Nr. A51- 40423/24(2.9.4.9E-INF) (ginčijamas Sprendimas), kuriuo informavo pareiškėjus, kad pageidaujama žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) eismo jungtis prašyme projektuojama su Tarnaujančiu žemės sklypu. Šis žemės sklypas nepatenka į savivaldybės valdomas susisiekimo komunikacijas, todėl Vilniaus miesto savivaldybės prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygos neišduodamos. Įgaliotas asmuo taip pat buvo informuotas, kad, vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2022 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. A30-3884/22 pradėtas rengti teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendinių koregavimas Tarnaujančiame žemės sklype, kurio planavimo tikslas ir uždaviniai – nustatyti šiam sklypui komercinės paskirties objektų teritorijos naudojimo būdą ir teritorijos naudojimo reglamentus vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendruoju planu. Vienas iš papildomų uždavinių – numatyti susisiekimo komunikacijas ir joms funkcionuoti reikalingų servitutų poreikį, vertinti nagrinėjamos teritorijos (numatomų sprendinių įtaką patiriančios) kraštovaizdį, esamas ir (ar) suplanuotas urbanistines struktūras, inžinerinę ir socialinę infrastruktūrą. Rašte nurodoma, kad atsižvelgiant į tai, jog yra vykdomos detaliojo plano koregavimo procedūros, laikomasi pozicijos, kad pirmiausia jos turėtų būti baigtos, kadangi detaliojo plano rengimo metu gali būti pakeisti detaliojo plano sprendiniai, tarp jų ir servituto vieta bei turinys, o jo viešinimo metu – gautos visuomenės pastabos, galinčios turėti įtaką detaliojo plano sprendiniams. Raštu pareiškėjams buvo pakartotinai pasiūlyta patekimui prie naujai statomo garažo paskirties pastato naudotis esamomis žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) eismo jungtimis.

3.4. Atsakovė nurodo, kad pareiškėjai kreipėsi į atsakovę prašydami išduoti prisijungimo sąlygas prie susisiekimo komunikacijų nuo (duomenys neskelbtini) iki žemės sklypo per servitutą, tačiau žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nėra užregistruotų susisiekimo komunikacijų, tuo tarpu Statybos įstatymo 24 str. 17 d. kalba apie tai, jog inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkas (valdytojas) ar naudotojas išduoda arba motyvuotai atsisako išduoti prisijungimo sąlygas. Atsižvelgiant į tai, kad nurodytame sklype nėra užregistruotų susisiekimo komunikacijų, nėra pagrindo tokias sąlygas išduoti. Ši informacija besikreipusiems suinteresuotiems asmenims buvo pateikta ir skundžiamame rašte. Papildomai pažymėjo, kad administracija laikosi pozicijos, jog ginčijamas raštas yra informacinio pobūdžio, pats savaime nesukeliantis pareiškėjams jokių teisinių padarinių, savo turiniu yra išsamus ir informatyvus, todėl visiškai nesutinka su skunde išdėstytais argumentais.

3.5. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. A30-3884/22 buvo pradėtas detaliojo plano koregavimo procesas (duomenys neskelbtini), kuriam buvo iškelti šie planavimo tikslai: nustatyti sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) komercinės paskirties objektų teritorijos naudojimo būdą ir teritorijos naudojimo reglamentus vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendruoju planu (T00086338). Įsakymu patvirtintoje detaliojo planavimo darbų programoje nurodyti papildomi planavimo uždaviniai: numatyti susisiekimo komunikacijas ir joms funkcionuoti reikalingų servitutų poreikį, vertinti nagrinėjamos teritorijos (numatomų sprendinių įtaką patiriančios) kraštovaizdį, esamas ir (ar) suplanuotas urbanistines struktūras, inžinerinę ir socialinę infrastruktūrą. Koregavimo proceso viešinimo metu buvo gautas suinteresuotos visuomenės atstovo pasiūlymų raštas ir pateiktas planavimo organizatoriaus atsakymas į pasiūlymus. Detaliojo plano sprendiniuose servitutas iki kaimyninio sklypo, kuriame stovi transformatorinė, yra suplanuotas: pažymėtas 1S1 - 215 – kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėms, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas) ir nurodytas galimas įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teritorijų planavimo skyrius nurodė, kad koregavimo procesas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (toliau – ir TPDRIS) yra baigiamojo etapo stadijoje, teritorijų planavimo komisija ir derinančios institucijos jam yra pateikę teigiamą derinimo išvadą, o Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir VTPSI) pateikė patikrinimo aktą su teigiama išvada. Gavus teigiamą patikrinimo aktą, koregavimo rengėjas 2024 m. sausio 16 d. pateikė prašymą planavimo organizatoriui, kuris informavo rengėją dėl reikiamo detaliojo plano sprendinių papildymo, planuojamame sklype nustatant kitą galimą visuomeninės paskirties teritorijų naudojimo būdą. Rengėjas pateikė prašymą „Dėl planavimo darbų programos atnaujinimo“, pagal kurį yra rengiamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo projektas. Po planavimo darbų programos patvirtinimo detaliojo plano procesas turės grįžti į ankstesnes planavimo stadijas, iš naujo suderintas teritorijų planavimo komisijoje bei gauti VTPSI patikrinimo teigiamą išvadą, tik tuomet galės būti teikiamas tvirtinti teisės aktų numatyta tvarka.

II.

4. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2024 m. rugsėjo 24 d. sprendimu pareiškėjų V. M. ir N. M. skundą tenkino – panaikino Sprendimą ir priteisė pareiškėjams 785,30 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5.1. Pareiškėjams 2002 m. spalio 3 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso pastatas – siurblinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (Siurblinė). Šis pastatas yra žemės sklype (duomenys neskelbtini) (Žemės sklypas), kurio 4702/4731 dalys nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir valstybinės žemės patikėjimo teise yra valdomos Vilniaus miesto savivaldybės bei nuomos sutarties pagrindu perduotos pareiškėjams. 2023 m. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2023 m. kovo 17 d. įsakymu nustatytas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (viešpataujantis) žemės sklypo, kuriam adresas nesuteiktas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio Lietuvos Respublikai ir valdomo Vilniaus miesto savivaldybės patikėjimo teise, atžvilgiu (tarnaujantis žemės sklypas).

5.2. Pareiškėjai, norėdami prie esamos Siurblinės pastatyti naują pastatą – garažą, Statybos įstatymo 3 straipsnio pagrindu siekdami įgyvendinti statytojo teises, kreipėsi į atsakovą, prašydami išduoti prisijungimo sąlygas prie susisiekimo komunikacijų nuo (duomenys neskelbtini) iki Žemės sklypo, kuriame yra jiems nuosavybės teise priklausanti Siurblinė, per Tarnaujantį žemės sklypą, kuriam nustatytas Servitutas (tarnaujantis).

5.3. Administracija 2024 m. kovo 19 d. raštu Nr. A51-40423/24(2.9.4.9E-INF) (ginčijamas Sprendimas) nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygos neišduodamos, nes Tarnaujantis žemės sklypas nepatenka į savivaldybės valdomas susisiekimo komunikacijas, be to, pradėtas rengti teritorijos (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendinių koregavimas Tarnaujančiame žemės sklype, kurio planavimo tikslas ir uždaviniai – nustatyti šiam sklypui komercinės paskirties objektų teritorijos naudojimo būdą ir reglamentus, taip pat numatyti susisiekimo komunikacijas ir joms funkcionuoti reikalingų servitutų poreikį. Atsakovė pasiūlė patekimui prie naujai statomo garažo paskirties pastato naudotis esamomis žemės sklypo eismo jungtimis.

5.4. Žodinio bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjai, prašydami išduoti prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas, siekė prisijungti prie (duomenys neskelbtini) gatvės per Tarnaujantį žemės sklypą, tačiau iš ginčijamo Sprendimo turinio matosi, kad atsakovas vertino, jog pareiškėjai nori projektuoti eismo jungtį su Tarnaujančiu žemės sklypu, ir nurodė, jog šis žemės sklypas nepatenka į savivaldybės valdomas susisiekimo komunikacijas. Ginčijamame Sprendime nėra jokių argumentų ir motyvų, kodėl pareiškėjams negali būti išduodamos prisijungimo sąlygos prie (duomenys neskelbtini) gatvės susisiekimo komunikacijų. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad prisijungimo sąlygas prie (duomenys neskelbtini) gatvės pareiškėjams būtų galima išduoti, jeigu Žemės sklypas, kuriame yra pareiškėjų Siurblinė ir numatomas statyti pastatas – garažas, betarpiškai ribotųsi su (duomenys neskelbtini) gatve, o nagrinėjamu atveju tarp šio žemės sklypo ir (duomenys neskelbtini) gatvės yra žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nėra užregistruota jokių susisiekimo komunikacijų, o susisiekimo sąlygas gali išduoti tik komunikacijų savininkas (valdytojas) ar naudotojas, tačiau šių argumentų bei teisinio reglamentavimo ginčijamame Sprendime nėra. Atsakovas taip pat nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gatvės savininkė yra Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

6. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovas pareiškėjų prašymo tinkamai neišnagrinėjo, nes pareiškėjai prašė išduoti prisijungimo sąlygas prie (duomenys neskelbtini) gatvės komunikacijų, o atsakovas vertino prisijungimo prie Tarnaujančio žemės sklypo galimybes.

7. Teismas akcentavo, kad byloje nėra ginčo, jog teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendinių koregavimo procesas nėra baigtas, taigi 2017 m. spalio 11 d. Tarybos sprendimu patvirtintas detalusis planas ir juo nustatytas Servitutas galiojo ir ginčijamo Sprendimo priėmimo metu. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nenurodė, koks teisės aktas, reglamentuojantis teritorijų planavimą, draudžia išduoti prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas, jeigu vykdomas detaliojo plano sprendimų koregavimo procesas.

8. Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, VAĮ nuostatomis, teismas vertino, kad ginčijamas Sprendimas laikytinas individualiu administraciniu aktu. Pareiškėjai prašė išduoti jiems prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas, ginčijamu Sprendimu faktiškai atsisakyta tai padaryti, t. y. šis raštas pareiškėjams sukėlė tam tikras teisines pasekmes. Vilniaus miesto savivaldybės administracija šiuo atveju veikė kaip viešojo administravimo subjektas, todėl jos atsakymas turėjo atitikti VAĮ 10 straipsnio reikalavimus. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas tik atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodė teisės aktus ir argumentus, kodėl negali būti išduodamos prisijungimo prie (duomenys neskelbtini) gatvės susisiekimo komunikacijų sąlygos, tačiau administracinio akto priėmimo argumentai pagal įstatymą privalo būti nurodomi administraciniame akte ar jo sudedamosiose dalyse, o ginčijamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas atsiliepime į skundą ar teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto ginčijamo Sprendimo pripažinimui teisėtu.

9. Teismas vertino, kad kadangi ginčijamas Sprendimas buvo priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Sprendimas naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas taip pat nurodė, kad panaikinus šį sprendimą atsakovas privalo iš naujo išnagrinėti pareiškėjų pateiktą prašymą išduoti prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas.

III.

10. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugsėjo 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti.

11. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

11.1. Pirmosios instancijos teismas ginčijamą Sprendimą vertinimo pažodžiui, neatskleisdamas bylos esmės ir visiškai nepagrįstai konstatuodamas, kad atsakovas pareiškėjų prašymo tinkamai neišnagrinėjo. Teismas visapusiškai neįvertino į bylą pateiktus įrodymus, todėl padarė nepagrįstas išvadas. Prašymas išduoti prisijungimo sąlygas yra pildomas kaip dokumentas, teikiamas pagal konkrečią formą ir kartu su juo teikiamos situacijos schemos, iš kurių akivaizdžiai matyti, jog, siekiant prisijungti prie (duomenys neskelbtini) gatvės, neišvengiamai būtina prisijungti ir prie žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini). Tiek pareiškėjai, tiek Administracija aiškiai žinojo, jog pareiškėjai siekė prisijungti prie (duomenys neskelbtini) gatvės per Tarnaujantį žemės sklypą. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir pačių pareiškėjų argumentų, tarp (duomenys neskelbtini) gatvės ir Siurblinės yra įsiterpęs Tarnaujantis žemės sklypas, kuriame nustatytas Servitutas, taigi, vertinant galimybes prisijungti prie (duomenys neskelbtini) gatvės, iš esmės buvo būtina įvertinti ir prisijungimo prie Tarnaujančio žemės sklypo galimybes, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta, nes, kaip matyti iš bylos duomenų, (duomenys neskelbtini) g. ir Žemės sklypas tarpusavyje nesiriboja. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui buvo aiški reali situacija, t. y., kad tarp (duomenys neskelbtini) g. ir Siurblinės yra įsiterpęs Tarnaujantis žemės sklypas, ir būtent dėl to atsakovas, rengdamas atsakymą, nurodė, jog šiame sklype nėra savivaldybės valdomų susisiekimo komunikacijų, kas iš esmės reiškia, kad nėra galimybių išduoti prisijungimo sąlygų eismo jungčiai nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki Siurblinės.

11.2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nutarta panaikinti Sprendimą, tačiau nenurodyta jokių įpareigojimų dėl pareiškėjų pateikto prašymo nagrinėjimo iš naujo, todėl lieka neaišku, kokią reikšmę turi teismo sprendimo motyvacinėje dalyje nurodyti teiginiai, kad atsakovas turi pareiškėjų prašymą išnagrinėti iš naujo. Tokiu atveju tai yra bylos nagrinėjimo ribų peržengimas.

11.3. Tiek ginčijamame Sprendime, tiek atsakovo atsiliepime aiškiai nurodyta, kad Tarnaujančiame žemės sklype nėra užregistruotų susisiekimo komunikacijų, todėl nėra pagrindo tokias sąlygas išduoti. Kitaip tariant, nesant objekto, nėra galimybės ir prie jo prisijungti, todėl nagrinėjamu atveju, jokios esminės reikšmės neturi aplinkybė, jog ginčijamame Sprendime nėra nurodytos teisės aktų nuostatos.

11.4. Šioje konkrečioje byloje yra susiklosčiusi situacija, kai Tarnaujančiame žemės sklype nėra Administracijos valdomų susisiekimo komunikacijų. Šis žemės sklypas nepatenka į Administracijos valdomas susisiekimo komunikacijas, todėl nesant objekto nėra ir jokio teisinio pagrindo nurodyti konkrečius teisės aktus.

11.5. Teismas privalėjo įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę. Nagrinėjamu atveju teismas abstrakčiai nurodė, kad konkrečios teisės normos nebuvo susietos su objektyviais duomenimis (faktais) ir laikė tai esminiu trūkumu. Be kita ko, pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, jog skundžiamas Sprendimas priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, nors jų neįvardijo ir nedetalizavo, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.

12. Pareiškėjai V. M. ir N. M. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugsėjo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Pareiškėjai taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

13. Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėjai nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

13.1. Atsakovas, išnagrinėjęs prie prašymo pridėtus dokumentus, nustatė, kad pareiškėjai pageidauja projektuoti Žemės sklypo eismo jungtį su Tarnaujančiu žemės sklypu, taigi svarstė Žemės sklypo jungtį su Tarnaujančiu daiktu, o ne su (duomenys neskelbtini) gatve per Tarnaujantį daiktą, tiksliau – per Tarnaujančiame daikte nustatytą Servitutą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo teiginiai, kad pareiškėjams buvo aiški reali situacija, t. y. kad tarp (duomenys neskelbtini) gatvės ir Siurblinės yra įsiterpęs Tarnaujantis daiktas ir būtent dėl to atsakovas Sprendimu atsisakė išduoti prisijungimo sąlygas, yra visiškai nepagrįsti. Išsamiau savo poziciją atsakovas išdėstė tik bylos nagrinėjimo metu.

13.2. Kaip matyti iš skundžiamo Sprendimo motyvacinės dalies, pirmosios instancijos teismas tyrė ne tik ginčijamo Sprendimo turinį, bet ir klausėsi šalių paaiškinimų, po ko visiškai pagrįstai nustatė, jog pačiame Sprendime nėra jokių argumentų ir motyvų, kodėl pareiškėjams negali būti išduodamos prisijungimo sąlygos prie (duomenys neskelbtini) gatvės susisiekimo komunikacijų, bei, remdamasis VAĮ bei jį taikant suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad atsakovas tik atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodė teisės aktus ir argumentus, kodėl negali būti išduodamos prisijungimo prie (duomenys neskelbtini) gatvės susisiekimo komunikacijų sąlygos, tačiau administracinio akto priėmimo argumentai pagal įstatymą privalo būti nurodomi administraciniame akte ar jo sudedamosiose dalyse, o ginčijamo Sprendimo priėmimo motyvų nurodymas atsiliepime į skundą ar teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto ginčijamo Sprendimo pripažinimui teisėtu.

13.3. Administracijos argumentai, kad Tarnaujantis daiktas nepatenka į Administracijos valdomas susisiekimo komunikacijas, yra nepagrįstas. Administracija yra (duomenys neskelbtini) gatvės, prie kurios prašoma prisijungti, savininkė ir šią aplinkybę Administracija pripažino teismo posėdžio metu bei neginčija apeliaciniu skundu. Administracija yra Tarnaujančio daikto valdytojas (valstybinės žemės patikėtinis). Prie (duomenys neskelbtini) gatvės prašoma išduoti prisijungimo sąlygas per jau suteiktą Servitutą, suteikiantį teisę naudotis Tarnaujančio daikto dalimi. Todėl Administracija turėjo pareigą išduoti prisijungimo sąlygas pagal Statybos įstatymo 24 straipsnio 17 dalį.

13.4. Teismo sprendimo rūšis, kai yra patenkinamas pareiškėjo skundas ir panaikinamas skundžiamas aktas, yra galima, todėl įpareigojimo atlikti kažkokius veiksmus nenurodymas nėra pagrindas tokį teismo sprendimą naikinti, nes ABTĮ nustato galimas alternatyvas (tik panaikinti skundžiamą teisės aktą arba panaikinti ir įpareigoti pašalinti pažeidimą, arba panaikinti ir įvykdyti kitokį teismo patvarkymą). Iš kitos pusės, kaip apeliaciniame skunde pažymėjo pats atsakovas, ginčijamame Sprendime yra aiškiai nurodyta, jog Administracijos Sprendimas naikintinas, kaip neteisėtas ir nepagrįstas, o panaikinus Sprendimą atsakovas privalo iš naujo išnagrinėti pareiškėjų pateiktą prašymą. Be to, atsakovui nesuprantant kaip turi būti vykdomas Sprendimas, jis turėjo teisę pasinaudoti teismo sprendimo išaiškinimo arba papildomo sprendimo institutu.

13.5. Išsamiai susipažinus su pirmosios instancijos teismo sprendimu matyti, kad teismas išanalizavo kiekvieną apskųsto Sprendimo pastraipą ir savo sprendime pasisakė dėl kiekvienoje pastraipoje pateiktų atsakovo argumentų bei jų pagrindimo teisės aktų nuostatomis. Teismas, vadovaudamasis ABTĮ nuostatomis ir suformuota teismų praktika, pagrįstai konstatavo, kad apskųsto Sprendimo turinio trūkumai yra esminiai, neleidę aiškiai pareiškėjams suprasti atsisakymo išduoti prisijungimo sąlygų motyvų, todėl pagrįstai šį Sprendimą panaikino.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2024 m. kovo 19 d. sprendimo Nr. A51-40423/24 (2.9.4.9E-INF), kuriuo pareiškėjams atsisakyta išduoti prisijungimo prie susiekimo komunikacijų sąlygas, teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjų skundą, panaikino Sprendimą.

15. Apeliaciniame skunde atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo minėtą teismo sprendimą panaikinti, o pareiškėjų skundą atmesti. Anot atsakovo, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos įrodymus, todėl, Sprendime nenurodžius teisės nuostatų, jas nesusiejus su faktinėmis aplinkybėmis, vien šiuo aspektu nėra jokio teisinio pagrindo naikinti Sprendimo.

16. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, nenustačiusi ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas bus tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

17. Pirmiausia, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, jog Sprendimas yra teisiškai reikšmingas pareiškėjams, sukeliantis jiems teisines pasekmes. Sprendime pareiškėjams yra pateikiamas atsisakymas išduoti prisijungimo prie susiekimo komunikacijų sąlygas, todėl teigti, kad Sprendimas yra nereikšmingas pareiškėjams, nėra teisinio pagrindo. Atitinkamai, Sprendimui taikytinos VAĮ nuostatos, be kita ko, reiškiančios, jog administraciniai aktai turi būti grįsti faktinėmis aplinkybėmis ir teisės nuostatomis, grįsti aiškiais, suprantamais argumentais.

18. Įvertinus skundžiamo Sprendimo turinį, galima suprasti, kad atsakovas siekė paaiškinti pareiškėjams, kodėl neduos prisijungimo prie susiekimo komunikacijų sąlygų: iš jo turinio aišku, kad atsakovas vertino, jog pareiškėjai pageidauja projektuoti Žemės sklypo eismo jungtį su Tarnaujančiu žemės sklypu, taigi svarstė Žemės sklypo jungtį su Tarnaujančiu daiktu, o ne su (duomenys neskelbtini) gatve per Tarnaujantį daiktą (tiksliau – per Tarnaujančiame daikte nustatytą Servitutą). Taigi, nors atsakovas apeliaciniame skunde siekia sumenkinti lingvistinio metodo svarbą aiškinant Sprendimo turinį, tačiau tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinio teismo teisėjų kolegijai būtent tokia Sprendimo prasmė atsiskleidžia vertinant Sprendimo turinį. Atitinkamai, apeliacinio teismo teisėjų kolegiją įtikina, kad ir pareiškėjai būtent taip Sprendimo turinį suprato; tuo tarpu, jie prašė visiškai ne to, ką atsakovas išnagrinėjo ir pateikė visiškai prašymo neatitinkančio atsakymo motyvus. Vien šiuo aspektu Sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas suprantamais argumentais, todėl, kaip neatitinkantis VAĮ nuostatų, turėjo būti panaikintas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, jog atsakovas tik atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodė teisės aktus ir argumentus, kodėl negali būti išduodamos prisijungimo prie (duomenys neskelbtini) gatvės susisiekimo komunikacijų sąlygos, tačiau administracinio akto priėmimo argumentai pagal VAĮ privalo būti nurodomi administraciniame akte ar jo sudedamosiose dalyse, o ginčijamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas atsiliepime į skundą ar teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto ginčijamo Sprendimo pripažinimui teisėtu.

19. Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai nėra tiek įtikinami ir atitinkamai tokios teisinės svarbos, kad net leistų suabejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, todėl dėl jų atskirai nepasisakoma.

20. Atsižvelgiant į išdėstytą, visi atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumu ir teisėtumu. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai negu teigia atsakovas, tinkamai vertino bylos faktines aplinkybes teisės nuostatų kontekste, todėl priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo naikinti. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

21. Pareiškėjams nepagrindus bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, jos nepriteistinos (ABTĮ 41 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugsėjo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.