- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-07
- Bylos Nr.
- 2S-1947-273/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02564-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Izolda Nėnienė
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Artapolas“ atstovo advokato L. M. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-6213-985/2019 pagal pareiškėjo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Artapolas“ skundą dėl antstolės S. Ž. veiksmų, suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja RUAB „Artapolas“ skundė antstolės S. Ž. veiksmus ir prašė panaikinti antstolės 2019 m. liepos 11 d. patvarkymą Nr. 0076/19/00096/S-00538 bei įpareigoti antstolę grąžinti išieškotojai Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau - Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija) jos 2018 m. gegužės 18 d. išduotą vykdomąjį dokumentą privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-180518-00038 ir vykdomąją bylą Nr. 0076/19/00096 užbaigti.
2. Pareiškėja skunde nurodė, kad antstolė nepagrįstai 2019 m. liepos 11 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą dėl vykdomojo dokumento išieškotojui grąžinimo. Priešingai nei nurodė antstolė pareiškėja neprašo antstolės įvertinti vykdomojo dokumento teisėtumą. Nurodė, kad pareiškėja savo prašymą grindžia CPK 631 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata, kadangi išieškotoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija savo veiksmais padarė neįmanomą 2018 m. gegužės 18 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-180518-00038 (toliau - privalomasis nurodymas) įvykdymą, todėl yra pagrindas vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Pareiškėja nurodė, kad privalomajame nurodyme nurodyta pareiškėjai nugriauti savavališkai įrengtą automobilių stovėjimo aikštelę ir sutvarkyti statybvietę žemės sklypuose, kurie jai nepriklauso ir nėra jos valdomi. Pareiškėja nuomos teise valdo tik privalomajame nurodyme nurodytą žemės sklypą esantį (duomenys neskelbtini) , tačiau kiti privalomajame nurodyme nurodyti žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), pareiškėjai nepriklauso ir nėra jos valdomi. Be to, nei savo valdomame žemės sklype, nei juo labiau kitų asmenų žemės sklypuose jokios automobilių stovėjimo aikštelės pareiškėja neįrengė ir įrengti negalėjo. Nurodė, kad pareiškėja negali įvykdyti privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius, kadangi negali nugriauti statinio ir sutvarkyti statybvietę ne savo žemės sklypuose. Antstolė, atsisakydama tenkinti pareiškėjos prašymą grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojai, neįvertino nurodytų aplinkybių, todėl 2019 m. liepos 11 d. priėmė nepagrįstą patvarkymą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Antstolė pareiškėjos skundo netenkino ir skundą su vykdomąja byla perdavė nagrinėti Marijampolės apylinkės teismui. Antstolė nurodė, kad kliūčių, priimti vykdyti privalomąjį nurodymą nebuvo nustatyta, pareiškėja privalomojo nurodymo per įstatymų nustatytą terminą neskundė, privalomasis nurodymas nėra užginčytas ar panaikintas, todėl yra galiojantis ir privalo būti vykdomas. Nurodė, kad antstolei teisės aktai draudžia vertinti pateikto vykdyti vykdomojo dokumento teisėtumą.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad privalomasis nurodymas yra galiojantis vykdomasis dokumentas. Tai, jog pareiškėja nuo privalomojo nurodymo įteikimo dienos nesiėmė jokių aktyvių privalomojo nurodymo įvykdymo veiksmų, tik po metų laiko ėmė kelti privalomojo nurodymo negalimumo įvykdyti klausimą, tik patvirtina skolininkės bandymą išvengti privalomojo nurodymo vykdymo. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatos neapriboja statytojo galimybių pašalinti savavališkos statybos padarinius, nors žemės sklypas, kuriame pastatytas savavališkas statinys ir nepriklausytų statytojui nuosavybės teise ar nebūtų valdomas ir naudojamas kitais įstatymų nustatytais pagrindais, o priešingai įtvirtina išimtį, kad žemės sklypo neturėjimas nuosavybės teise neužkirstų kelio savavališkos statybos padarinių šalinimui. Nurodė, kad tuo atveju, jei pareiškėja privalomojo nurodymo nevykdytų pati, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę nugriauti aikštelę ir sutvarkyti statybvietę skolininkės lėšomis, kaip tai yra nurodyta pačiame privalomajame nurodyme. Todėl nepagrįstais laikė pareiškėjos argumentus, kad privalomasis nurodymas objektyviai negali būti įvykdytas, ar, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija savo veiksmais privalomojo nurodymo įvykdymą padarė neįmanomą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 6 d. nutartimi pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų atmetė.
6. Teismas nustatė, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės jau egzistavo privalomojo nurodymo surašymo metu, ir jų pareiškėja neginčijo. Byloje nėra duomenų, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nuo privalomojo nurodymo surašymo, ar nuo jo perdavimo antstolei priverstinai vykdyti, būtų atlikusi veiksmus, kurie būtų galėję kažkaip pakeisti privalomojo nurodymo įvykdymo galimybes. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos argumentai, jog Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija savo veiksmais privalomojo nurodymo įvykdymą padarė neįmanomą, yra nepagrįsti, todėl atmestini. Teismas sprendė, kad antstolė pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo panaikinti antstolės 2019 m. liepos 11 d. patvarkymą ir įpareigoti antstolę grąžinti išieškotojai jos 2018 m. gegužės 18 d. išduotą vykdomąjį dokumentą privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius bei užbaigti vykdomąją bylą Nr. 0076/19/00096.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskirajame skunde pareiškėjos atstovas prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų tenkinti ir įpareigoti antstolę grąžinti išieškotojai Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai jos išduotą vykdomąjį dokumentą – 2018 m. gegužės 18 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-180518-00038 ir vykdomąją bylą Nr. 0076/19/00096 užbaigti. Atskirajame skunde nurodė tokius argumentus:
1.1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad išieškotoja neatliko jokių veiksmų, kurie privalomojo nurodymo įvykdymą padarė neįmanomu. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija savo veiksmais padarė neįmanomą privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymą, kadangi šį privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius keliuose žemės sklypuose davė tik vienam asmeniui – pareiškėjai, kuri nėra šio statinio statytoja, o tikrajam galimam statinio statytojui ir kitų žemės sklypų savininkams ir valdytojams tokio privalomojo nurodymo nedavė;
1.2. Pareiškėja turi nugriauti savavališkai įrengtą automobilių stovėjimo aikštelę ir sutvarkyti statybvietę žemės sklypuose, kurie jai nepriklauso ir nėra valdomi pareiškėjos. Pareiškėja nuomos teise valdo tik žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kuriame nėra automobilių aikštelės. Pareiškėja negali nugriauti statinio, kurio ji nestatė ir kuris yra jai nepriklausančiuose žemės sklypuose, todėl objektyviai negali įvykdyti privalomojo nurodymo;
1.3. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nedavė analogiškų privalomųjų nurodymų nei savavališko statinio statytojui, nei kitų žemės sklypų savininkams ir valdytojams, dėl ko yra susidariusi teisiškai nepateisinama situacija, kai reikalaujama iš pareiškėjos įvykdyti tai, ko pareiškėja nei teisine, nei faktine prasme objektyviai įvykdyti negali;
1.4. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad vienintelis pareiškėjos pažeistų teisių gynimo būdas yra privalomojo nurodymo ginčijimas. Privalomasis nurodymas galėjo būti skundžiamas teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos, tačiau pareiškėja neskundė privalomojo nurodymo, kadangi buvo įsitikinusi, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija analogišką privalomąjį nurodymą davė visiems privalomajame nurodyme nurodytų žemės sklypų savininkams ir valdytojams. Pareiškėja nebeturi teisinės galimybės teismine tvarka ginčyti privalomojo nurodymo, tačiau taip pat neturi teisinės ir juo labiau faktinės galimybės jį įvykdyti. Privalomojo nurodymo neapskundimas negali užkirsti ir neužkerta kelio pareiškėjai savo pažeistas teises ginti ir kitais teisiniais būdais ir priemonėmis;
1.5. Teismas turi galimybę ir privalo revizuoti net ir neapskųsto / galiojančio viešojo administravimo subjekto administracinio akto vykdymą, jeigu toks vykdymas yra neįmanomas, objektyviai negalimas, pažeidžia esminius viešojo administravimo principus ir yra tiesiog neteisingas;
1.6. Skunde pareikšto reikalavimo tenkinimas apgintų pareiškėjos teises ir teisėtus interesus, neprieštarautų viešajam interesui, neužkirstų kelio Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai teisės aktų nustatyta tvarka teikti įpareigojimus dėl galimai savavališkų statybų žemės sklypų valdytojams bei atitiktų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus.
Atsiliepimas
8. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prašė atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:
2.1. Atskirajame skunde nėra nurodyta argumentų, kad priimant nutartį būtų pažeistos procesinės teisės normos, taip pat nėra nurodyta, kokias materialinės teisės normas priimdamas nutartį pažeidė teismas;
2.2. Tai, jog pareiškėja per daugiau nei metus laiko nuo privalomojo nurodymo surašymo ir įteikimo privalomojo nurodymo teismine tvarka neginčijo, nors vieno mėnesio kreipimosi į teismą terminas pareiškėjai buvo žinomas, tik patvirtino pareiškėjos sutikimą su privalomajame nurodyme nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, privalomojo nurodymo teisinėmis pasekmėmis ir su tuo, kad privalomajame nurodyme pareiškėja įvardinta kaip savavališkos aikštelės statytojas;
2.3. Tai, jog pareiškėja nėra žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) savininkė, valdytoja ar naudotoja, neužkerta kelio teisėto privalomojo nurodymo įvykdymui. Statybos įstatymo nuostatos neapriboja statytojo galimybių pašalinti savavališkos statybos padarinius, nors žemės sklypas, kuriame pastatytas savavališkas statinys ir nepriklausytų statytojui nuosavybės teise ar nebūtų valdomas ir naudojamas kitais įstatymų nustatytais pagrindais, o priešingai įtvirtina išimtį, kad žemės sklypo neturėjimas nuosavybės teise, nevaldymas ir nenaudojimas kitais pagrindais neužkirstų kelio savavališkos statybos padarinių šalinimui;
2.4. Inspekcija nei nuo privalomojo nurodymo surašymo, nei nuo jo perdavimo antstolei priverstinai vykdyti, neatliko jokių veiksmų, kurie būtų galėję kažkaip pakeisti privalomojo nurodymo turinį ar jo įvykdymo galimybes.
9. Antstolė atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).
11. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų – pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
12. Iš bylos ir vykdomosios bylos Nr. 0076/19/00096medžiagos nustatyta, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pareiškėjai už II grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai priskiriamo statinio - automobilių stovėjimo aikštelės žemės sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (toliau - aikštelė), statybą neturint statybą leidžiančio dokumento 2018 m. gegužės 17 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-180517-00033 (toliau - savavališkos statybos aktas) ir 2018 m. gegužės 18 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkų statybos padarinius Nr. PNSSP-20-180518-00038, kuriuo pareiškėjos pareikalauta nugriauti žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) (sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) Marijampolėje savavališkai įrengtą automobilių stovėjimo aikštelę (apie 2140 m² ploto) ir sutvarkyti statybvietę. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas baigėsi 2018 m. lapkričio 17 d. Kadangi privalomasis nurodymas buvo neįvykdytas, jis buvo perduotas antstolei S. Ž. vykdyti priverstinai, kuri privalomąjį nurodymą priėmė vykdyti ir užvedė vykdomąją bylą Nr. 0076/19/00096. Antstolės prašymu Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2019 m. vasario 28 d. atliko pakartotinį privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimą dalyvaujant antstolei ir 2019 m. kovo 7 d. surašė privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą Nr. PNSSA-20-190307-00039, kuriuo konstatavo, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas.
13. Pareiškėja reikalauja įpareigoti antstolę grąžinti privalomąjį nurodymą išieškotojai CPK 631 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu. Privalomojo nurodymo įvykdymo negalimumą pareiškėja grindžia tuo, kad žemės sklypai, kuriuose yra aikštelė pareiškėjai nepriklauso nuosavybės teise bei tuo, kad tame sklype, kurį valdo pareiškėja, aikštelės nėra ir kad pareiškėja nėra aikštelės statytoja.
14. Vykdomosios bylos užbaigimo pagrindai nustatyti CPK 632 straipsnyje. Vykdomojo dokumento išieškotojui grąžinimas yra vienas iš vykdomosios bylos pabaigos pagrindų (CPK 632 str. 1 d. 2 p.). Pagal CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punktą vykdomoji byla laikoma baigta CPK 631 straipsnio nustatyta tvarka grąžinus vykdomąjį dokumentą išieškotojui, išskyrus šio Kodekso 611 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus. Pagal CPK 631 straipsnio 1 dalies 5 punktą vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai įvykdytas, yra grąžinamas išieškotojui, jeigu išieškotojas savo veiksmais sprendimo įvykdymą padaro neįmanomą.
15. Pažymėtina, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos privalomasis nurodymas yra kartu ir valstybinės institucijos administracinis aktas (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (TPSVPĮ) 2 str. 2 d.), ir vykdomasis dokumentas (CPK 587 str. 10 p., TPSVPĮ 14 str. 8 d.). Galimybė apskųsti privalomąjį nurodymą yra numatyta TPSVPĮ 14 straipsnio 7 dalyje. Skundai dėl privalomojo nurodymo teisėtumo ir pagrįstumo yra nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) nustatyta tvarka. Pagal TPSVPĮ 14 straipsnio 7 dalį, privalomasis nurodymas vykdomojo dokumento galią įgyja, jeigu asmuo per nustatytą privalomojo nurodymo įvykdymo terminą privalomojo nurodymo neįvykdo arba negauna statybą leidžiančio dokumento, ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija privalomąjį nurodymą perduoda priverstinai vykdyti antstoliui, išskyrus atvejus, kai iškelta byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Tokiais atvejais privalomasis nurodymas, jeigu buvo skundžiamas jo teisėtumas, perduodamas vykdyti antstoliui po teismo sprendimo nepanaikinti privalomojo nurodymo įsiteisėjimo arba kai sueina teismo nustatyti papildomi privalomojo nurodymo įvykdymo terminai ar įsiteisėja teismo sprendimas dėl privalomojo nurodymo termino nepratęsimo.
16. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja privalomojo nurodymo neginčijo, nesikreipė dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, todėl privalomasis nurodymas įgijo vykdomojo dokumento galią ir buvo pateiktas vykdymui priverstine tvarka.
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vykdomasis dokumentas yra grąžinamas išieškotojui CPK 631 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu tuo atveju, jeigu vykdomojo dokumento vykdymo metu išieškotojas imasi veiksmų, kurie sprendimo įvykdymą padaro neįmanomą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos nurodytos aplinkybės (žemės sklypai, kuriuose yra aikštelė pareiškėjai nepriklauso nuosavybės teise, žemės sklype, kurį valdo pareiškėja, aikštelės nėra, kad pareiškėja nėra aikštelės statytoja), kuriomis yra grindžiamas jos reikalavimas grąžinti vykdomąjį nurodymą išieškotojai, jau egzistavo privalomojo nurodymo priėmimo metu. Pareiškėjai nebuvo jokių kliūčių remiantis minėtomis aplinkybėmis ginčyti privalomojo nurodymo pagrįstumą ir teisėtumą ABTĮ nustatyta tvarka.
18. Byloje nėra duomenų, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nuo privalomojo nurodymo surašymo, ar nuo jo perdavimo antstolei priverstinai vykdyti, būtų atlikusi veiksmus, kurie būtų galėję pakeisti privalomojo nurodymo įvykdymo galimybes. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjos argumentai, jog Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija savo veiksmais privalomojo nurodymo įvykdymą padarė neįmanomą, yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad vykdymo procese teismas negali revizuoti vykdomojo dokumento teisėtumo ir pagrįstumo. Įstatymas jokių išimčių iš aukščiau nurodytos taisyklės nenumato net ir tuo atveju kai vykdomasis dokumentas yra viešojo administravimo subjekto administracinis aktas.
19. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir atmesdamas pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti remiantis atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.