- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-30
- Bylos Nr.
- eAS-755-502/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01453-2024-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas, Laimutis Alechnavičius, Dalia Višinskienė
- Pareiškėjas
- A. S.
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. patikslintą skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. S. (toliau – ir pareiškėjas) 2024 m. liepos 30 d. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2024 m. birželio 27 d. sprendimą Nr. AG1-284/12/202 (toliau – ir Komisijos sprendimas).
Žemesnės instancijos teismas
Regionų administracinis teismas 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi konstatavo, kad pareiškėjo skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatytų skundui keliamų reikalavimų, iš skundo turinio neaiški keliamo ginčo esmė. Pareiškėjas savo skunde nenurodo, kad jis skundžia Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) Marijampolės valdybos 2023 m. spalio 11 d. raštą Nr. AD5-22510 (toliau – ir Raštas), bet Komisijos sprendimo apskundimas yra neatsiejamai susijęs su Raštu, todėl pareiškėjas įpareigotinas skundo rezoliucinėje dalyje suformuluoti aiškų ir konkretų reikalavimą – prašymą teismui (galimai dėl Rašto panaikinimo).
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. S. 2024 m. rugpjūčio 18 d. pateikė patikslintą skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Sprendimą; 2) panaikinti Raštą; 3) įpareigoti atsakovą iš naujo spręsti pareiškėjo prašymą dėl 2022 m. liepos 5 d. Privalomojo nurodymo Nr. PN–429 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) panaikinimo.
Pareiškėjas 2024 m. rugsėjo 19 d. pateikė patikslintą skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Sprendimą; 2) panaikinti Raštą; 3) panaikinti Privalomąjį nurodymą; 4) panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2022 m. liepos 28 d. sprendimą Nr. AD5-14306 „Dėl privalomojo nurodymo Nr. PN-429 panaikinimo“ (toliau – ir 2022 m. liepos 28 d. sprendimas). Pareiškėjas prie 2024 m. rugsėjo 19 d. patikslinto skundo pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti (dėl Privalomojo nurodymo ir 2022 m. liepos 28 d. sprendimo).
II.
Regionų administracinis teismas 2024 m. rugsėjo 20 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui pateikti dėl 2022 m. liepos 28 d. sprendimo panaikinimo ir Privalomojo nurodymo panaikinimo.
Teismas, apžvelgęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatas (29 str.), nurodė, kad Departamento 2022 m. liepos 28 d. sprendimo AD5-14306 ir 2022 m. liepos 5 d. privalomojo nurodymo PN-429 apskundimo terminai yra pasibaigę.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad tai, jog pareiškėjas yra senyvo amžiaus ir stokoja teisinių žinių, nagrinėjamu atveju, neturi jokios teisinės reikšmės ir negali būti pripažinta svarbia termino praleidimo priežastimi, be to, pareiškėjui nuo 2023 m. birželio 12 d. (taip pat ir šioje byloje) profesionalią teisinę pagalbą teikė advokatė M. K., kurios kompetentingumas ir teisinių žinių turėjimas nekvestionuotinas, todėl pareiškėjas akivaizdžiai galėjo ir turėjo galimybę savalaikiai prašyti teismo atnaujinti praleistą terminą skundui pateikti, bet per protingą terminą to neatliko.
Teismas konstatavo, kad terminas skundui pateikti dėl 2022 m. liepos 28 d. sprendimo panaikinimo ir Privalomojo nurodymo panaikinimo yra praleistas be svarbios priežasties, todėl prašymas atnaujinti praleistą terminą atmestinas.
III.
Pareiškėjas A. S. atskirajame skunde prašo Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 20 d. nutartį panaikinti ir tenkinti pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti.
Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, kad pareiškėjas nuo pat 2023 m. rugsėjo mėnesio, kai kreipėsi į Departamentą su prašymu dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir Privalomojo nurodymo panaikinimo iki šios dienos, visą laiką siekė ir siekia su Departamentu susitarti taikiai.
Pareiškėjas pažymi, kad jis nesiekė jokių teisei priešingų veiksmų, priešingai, pareiškėjas siekė procesą vesti kuo ekonomiškesniu būdu, tikėdamasis ginčą išspręsti taikiai, todėl naujo proceso dėl praleisto termino atnaujinimo ir privalomojo įrodymo panaikinimo neiniciavo tol, kol tikėjosi, kad tarp šalių esantį nesutarimą pavyks išspręsti šalių sutarimu.
Pareiškėjas nurodo, kad, tiek pačiam pareiškėjui esant senyvo amžiaus bei savarankiškai ginant teises teisme, tiek jau sudarius teisinių paslaugų sutartį su atstove, terminas skundui pateikti jau buvo pradelstas. Iš pareiškėjo pusės visą laiko buvo vykdomi veiksmai, kuriais buvo siekiama su Departamentu sutarti taikiai.
Pareiškėjas akcentuoja, kad prašymas atnaujinti terminą buvo pateiktas po Departamento atsiliepimo į skundą, iš kurio tapo aišku, kad Departamentas pozicijos nepakeitė net bylai esant teisme.
Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad termino praleidimo priežastys turėtų būti pripažintos svarbiomis ir terminas skundui pateikti atnaujintas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjimo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti, pagrįstumas ir teisėtumas.
Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti, nustatęs, kad terminas skundui paduoti praleistas dėl nesvarbių priežasčių.
Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, gavus teisme skundą (prašymą, pareiškimą), administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas jo priėmimo klausimą išsprendžia ne vėliau kaip per septynias darbo dienas. Kai sprendžiamas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo termino atnaujinimo klausimas ir šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pranešama suinteresuotiems asmenims, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimą išsprendžia ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai pašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas paduotu pradinio jo padavimo teismui dieną. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Dėl nutarties grąžinti skundą (prašymą, pareiškimą) pareiškėjui gali būti paduodamas atskirasis skundas.
Pagal ABTĮ 50 straipsnio 3 dalį pareiškėjas turi teisę tikslinti, pakeisti skundo (prašymo, pareiškimo) pagrindą ar dalyką per keturiolika kalendorinių dienų nuo proceso šalių atsiliepimų gavimo dienos. Tokiu atveju teismui yra pateikiamas patikslintas skundas (prašymas, pareiškimas), kuris turi atitikti šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje ir 24 ir 25 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Patikslinto skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimas sprendžiamas mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikant šio įstatymo 33 straipsnio nuostatas. Teismas atsisako priimti pavėluotai pateiktą patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą), išskyrus atvejus, kai atsakovas neprieštarauja dėl patikslinto skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo arba jeigu būtinybė pateikti patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą) iškilo vėliau, arba jeigu teismas mano, kad tai yra būtina bylai teisingai išspręsti. Teismo nutartis atsisakyti priimti patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą) atskiruoju skundu neskundžiama.
Teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjas 2024 m. liepos 30 d. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2024 m. birželio 27 d. sprendimą Nr. AG1-284/12/202. Regionų administracinis teismas 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi konstatavo, kad pareiškėjo skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatytų skundui keliamų reikalavimų, iš skundo turinio neaiški keliamo ginčo esmė, todėl pareiškėją įpareigojo skundo rezoliucinėje dalyje suformuluoti aiškų ir konkretų reikalavimą – prašymą teismui (galimai dėl Rašto panaikinimo). Pareiškėjas A. S. 2024 m. rugpjūčio 18 d. pateikė patikslintą skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Sprendimą; 2) panaikinti Raštą; 3) įpareigoti atsakovą iš naujo spręsti pareiškėjo prašymą dėl Privalomojo nurodymo panaikinimo. Pareiškėjas 2024 m. rugsėjo 19 d. pateikė patikslintą skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Sprendimą; 2) panaikinti Raštą; 3) panaikinti Privalomąjį nurodymą; 4) panaikinti 2022 m. liepos 28 d. sprendimą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo 2024 m. rugsėjo 19 d. pateikto patikslinto skundo reikalavimai panaikinti Sprendimą ir Raštą jau buvo priimti nagrinėti Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi, todėl, spręsdamas pareiškėjo 2024 m. rugsėjo 19 d. pateikto patikslinto skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino tik pareiškėjo reikalavimų panaikinti Privalomąjį nurodymą ir 2022 m. liepos 28 d. sprendimą priėmimo klausimą, todėl teisėjų kolegija toliau vertina, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti šiuos reikalavimus.
Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti (dėl Privalomojo nurodymo ir 2022 m. liepos 28 d. sprendimo), tačiau prašo šį terminą atnaujinti.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-889-525/2015). Sprendžiant praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą svarbu atsižvelgti, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013).
Kartu pažymėtina, jog vertinant, dėl kokių priežasčių įstatymo nustatytas terminas kreiptis į teismą praleistas, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar prašymas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-33-492/2022).
Pažymėtina, jog savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą, o apriboti skundų padavimo terminai inter alia (be kita ko) susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-567-552/2015; kt.).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas atskirajame skunde nenurodė jokių objektyvių ir nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, dėl kurių jis praleido terminą skundui paduoti, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti terminą skundui paduoti. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nors skundžiamoje nutartyje nėra nurodyta, kad šiuos pareiškėjo reikalavimus atsisakoma priimti, tačiau iš skundžiamos nutarties turinio ir ABTĮ nuostatų akivaizdu, kad skundą atsisakyta priimti.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo 2024 m. rugsėjo 19 d. patikslinto skundo reikalavimus panaikinti Privalomąjį nurodymą ir 2022 m. liepos 28 d. sprendimą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.