Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. B. skundą dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą, suinteresuoti asmenys Vilniaus miesto 4 – ojo notarų biuro notarė Aldona Adomaitienė ir I. D..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas sprendžia, kad ši byla proceso koncentracijos ir ekonomiškumo tikslais, suteikus byloje dalyvaujantiems asmenims teisę iki teismo posėdžio pateikti rašytinius paaiškinimus ir papildomus įrodymus, gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (Civilinio proceso kodekso 7 straipsnis, 442 straipsnio 6 punktas, 443 straipsnio 5 dalis).

Skundas netenkinamas.

Pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (toliau – Notariato įstatymas) 41 straipsnį suinteresuotas asmuo, kuris mano, kad atliktas notarinis veiksmas arba atsisakymas atlikti notarinį veiksmą yra neteisingas, turi teisę jį apskųsti teismui. Skundai dėl notaro veiksmų teisme nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 6 punktas). Tai reiškia, kad nagrinėjant tokius skundus taikomos CPK XXV skyriaus normos, nustatančios bendrąsias ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatybes, taip pat CPK 511 – 513 straipsniai, nustatantys skundo dėl notarinių veiksmų padavimo ir nagrinėjimo tvarką.

Santuokos sudarymo įrašas patvirtina, kad 1968 m. gruodžio 28 d. buvo įregistruota Č. P. ir G. P. santuoka. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, G. P. vardu 1991 m. lapkričio 22 d. registruotas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Įregistravimo pagrindas – 1991 m. lapkričio 22 d. kooperatyvo pažyma. Bylos duomenimis Č. P. mirė 2020 m. lapkričio 8 d., G. P. - 2021 m. vasario 2 d. 2021 m. gegužės 5 d. pareiškėjai R. B. ir suinteresuotam asmeniui I. D. išduotas Trakų rajono 2 – ojo notaro biuro notarės Dainos Aliukonienės paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas (duomenys neskelbtini) į velionio Č. P. testamentu paliktą turtą, į kurį nėra įtrauktas butas, esantis (duomenys neskelbtini).

2015 m. kovo 26 d. Vilniaus miesto 2 – ojo notarų biuro notarės Daivos Manzurovienės patvirtintu testamentu G. P. po savo mirties paliko pareiškėjai butą, esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėja kreipėsi į notarę dėl palikimo priėmimo. 2021 m. kovo 24 d. Vilniaus miesto 4 – ojo notarų biuro notarė Aldona Adomaitienė (toliau – notarė) išdavė palikimo priėmimo liudijimą, kuriuo patvirtino, kad G. P. palikimą priėmė R. B.. Pasibaigus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytam 3 mėnesių palikimo priėmimo terminui, pareiškėja pateikė prašymą notarei išduoti jai paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą. Notarė Aldona Adomaitienė 2021 m. birželio 15 d. nutarimu atsisakė atlikti pareiškėjos prašomą notarinį veiksmą – išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą, nurodydama, jog testamentu paliktas butas įgytas testatorei G. P. ir Č. P. gyvenant santuokoje, todėl butas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė ir paveldėjimo teisės liudijimas gali būti išduodamas tik po to, kai bus išspręstas Č. P. nuosavybės teisės liudijimo išdavimo į dalį buto klausimas arba nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad butas buvo asmeninė G. P. nuosavybė. Pareiškėja, manydama, jog notarė neteisėtai atsisakė atlikti notarinį veiksmą, vadovaujantis CPK 511 straipsniu pateikė skundą teismui dėl notarinių veiksmų.

Notarai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Notariato įstatymu ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais bei poįstatyminiais aktais. Vadovaudamasis Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų.

Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Tokia nuostata suponuoja išvadą, kad notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustato ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-378/2021).

Kasacinis teismas, aiškindamas nurodytas įstatymo nuostatas, yra pažymėjęs, kad notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013).

Nurodyti notaro veiklos ypatumai lemia tai, kad tam tikrais atvejais gali būti atsisakoma atlikti notarinius veiksmus. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad atsisakymas atlikti notarinį veiksmą turi turėti objektyvų pagrindą, negali būti susijęs vien su subjektyviu notaro požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-248/2018, 29 punktas). Tokie atvejai turi būti aiškūs ir pateisinami, nes jie riboja asmenų teises paprasta tvarka gauti nesudėtingų, aiškių ir neabejotinų aplinkybių įforminimą. Dėl to atsisakymo atlikti notarinius veiksmus pagrindai ir tvarka reglamentuojami įstatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-378/2021).

Pagal Notariato įstatymo 40 straipsnio 2 dalį, be kitų duomenų, turi būti nurodyta atsisakymo atlikti notarinį veiksmą motyvai ir teisiniai pagrindai. Tai reiškia, kad notaro atsisakyme atlikti notarinį veiksmą turi būti pateikti faktiniai ir teisiniai argumentai, dėl ko nėra pagrindo atlikti atitinkamą notarinį veiksmą ir kokia teisine nuostata tai pagrindžiama. Pakankamu pagrindu atsisakyti atlikti notarinį veiksmą gali būti tai, kad asmens kreipimosi į notarą metu nenustatyta kokia nors įstatyme nurodyta svarbi aplinkybė, kurią notaras turėtų nurodyti, įformindamas atsisakymą. Tai gali reikšti, kad yra nenustatyta aplinkybė, kuri pagal įstatymą būtina, todėl jos nenustačius būtų konstatuotas prieštaravimas įstatymui arba neatitiktis įstatymo reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-378/2021).

Kaip nurodyta aukščiau, G. P. ir Č. P. sudaryta santuoka įregistruota 1968 m. gruodžio 28 d. Tuo metu galiojusiame Lietuvos Tarybų 1969 m. Socialistinės Respublikos Santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) 21 straipsnyje numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Sutuoktiniai turi lygias teises šį turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti. Turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu.

CK 3.100 straipsnio 1 punkte įtvirtintas pagrindas bendrajai jungtinei nuosavybei pasibaigti – vieno iš sutuoktinių mirtis. Šis juridiškai reikšmingas faktas nulemia santuokos pasibaigimą, kartu pasibaigia ir santuokos pagrindu susiformavę turtiniai santykiai. Pergyvenusysis sutuoktinis turi teisę ne ginčo tvarka prašyti notarą, kurio veiklos teritorijoje atsiranda mirusiojo sutuoktinio turto paveldėjimas, išduoti nuosavybės teisės liudijimą į jam tenkančią dalį bendrame turte (Notariato įstatymo 26, 28, 52 straipsniai) Jeigu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įregistruotas pergyvenusiojo sutuoktinio vardu, šiam sutinkant gali būti išduotas mirusiojo sutuoktinio dalį nustatantis liudijimas (Notariato įstatymo 52 straipsnio 2 dalis). Šiuo veiksmu pergyvenusysis sutuoktinis apgina savo nuosavybės teises po sutuoktinio mirties, t. y. notaro išduotu liudijimu patvirtinamas nuosavybės teisių pasikeitimas iš bendrosios jungtinės nuosavybės į asmeninę, nustatoma buvusiojo bendro turto dalis, tenkanti jam ir dalis, priklausiusi palikėjui – mirusiajam sutuoktiniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2013).

Pareiškėja nurodė, jog butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), registruotas G. P. vardu, ji šį butą paliko pareiškėjai testamentu, pastarąjį testamentą patvirtino notarė, po Č. P. mirties išduotame jo turto paveldėjimo liudijime minėtas butas nenurodytas.

Atkreiptinas dėmesys, kad turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl aplinkybė, kad butas registruotas G. P. vardu, neįrodo jos asmeninės nuosavybės teisės į šį butą.

Nors Trakų rajono 2 – ojo notaro biuro notarė Daina Aliukonienė 2021 m. gegužės 5 d. išdavė paveldėjimo teisės liudijimą į Č. P. turtą, tačiau ji rėmėsi velionio testamentu.

Iš teismui pateikto 2014 m. spalio 10 d. Vilniaus m. 2 - ojo notarų biuro notarės Daivos Lukaševičiūtės - Binkuvienės patviritnto Č. P. testamento, matyti, jog Č. P. paliko pareiškėjai ir suinteresuotam asmeniui I. D. lygiomis dalimis visą jam priklausantį kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą ir kitą turtą, nedetalizuodamas, koks turtas jam priklauso. Todėl notarė Daina Aliukonienė į paveldėjimo teisės liudijimą įtraukė turtą, apie kurio priklausymą velioniui, turėjo duomenų.

Nesutiktina su pareiškėjos teiginiu, jog notarė A. Adomaitienė siūlo iš naujo spręsti turto paveldėjimo klausimą. Notarė A. Adomaitienė nekvestionuoja 2021-05-05 Trakų rajono 2-ojo notarų biuro notarės išduoto paveldėjimo teisės liudijimo, tačiau paaiškina, kad pareiškėja galės įgyventi paveldėjimo teisę į ginčo butą tuomet, kai bus išspręstas jos ir suinteresuoto asmens I. D. tėvo Č. P. nuosavybės teisės liudijimo išdavimo į dalį buto klausimas arba nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad butas yra asmeninė G. P. nuosavybė, t.y. papildomai turi būti išspręstas nuosavybės teisės liudijimo išdavimo į dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Vilniuje, klausimas arba nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad butas yra asmeninė G. P. nuosavybė.

Taigi nei viena iš skunde nurodytų aplinkybių savaime, t.y. be papildomo įrodinėjimo teisme, nėra pakankama konstatuoti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilnius, asmeninės nuosavybės teise priklausė G. P., todėl notarė pagrįstai atsisakė pareiškėjai išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Kita vertus, aukščiau nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą įrodinėti teisme, kad aukščiau nurodytas butas priklausė velionei asmeninės nuosavybės teise. Pareiškėjos argumentai dėl iki G. P. santuokos sudarymo sumokėtos pradinės pajaus įmokos ir santuokos metu sumokėtos jų dalies taip pat turėtų būti teikiami sprendžiant reikalavimą dėl buto pripažinimo asmenine Č. P. nuosavybe, tačiau neturi reikšmės nagrinėjant skundą dėl notarės nutarimo atsisakyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, nes notarė remiasi įstatymu, o pagal įstatymą preziumuojama, jos aukščiau nurodytas butas pareiškėjos tėvams priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Kitokia išvada galima tik paneigus šią prezumpciją.

Notarui atsisakius atlikti notarinį veiksmą ir suinteresuotam asmeniui apskundus tokį atsisakymą teismui, teismas turi patikrinti, ar pagrįstai notaras atsisakė atlikti notarinį veiksmą, įvertindamas įstatymu suteiktas notarui funkcijas bei kompetenciją. Kitaip tariant, teismas turi patikrinti, ar notaras, nedisponuojantis teise nustatyti neaiškias, neakivaizdžias faktines aplinkybes bei tikrinti abejotinas ar ginčytinas aplinkybes, turėjo pakankamą teisinį pagrindą atsisakyti atlikti prašomą notarinį veiksmą pagal jam pateiktus dokumentus. Pripažinus, kad toks pagrindas egzistavo, skundas netenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-248/2018, 30 punktas).

Išdėstytų argumentų pagrindu teismas konstatuoja, kad notarė A. Adomaitienė, atsisakydama atlikti notarinį veiksmą, nesivadovavo subjektyvia savo nuomone, o priešingai, kilus abejonių dėl juridinių ir faktinių aplinkybių bei pateikdama faktinį ir teisinį argumentą vadovaudamasi Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, 40 straipsnio 1 dalimi, pagrįstai atsisakė atlikti notarinį veiksmą, todėl pripažinti neteisėtais notarės veiksmus pareiškėjos nurodytais motyvais ir argumentais nėra pagrindo.

Remiantis tuo, pareiškėjos skundas netenkintinas, notarės priimtas nutarimas atsisakyti atlikti notarinį veiksmą paliekamas galioti.

Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (3,58 Eur) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), dokumentų siuntimo išlaidos nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 511 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjos R. B. skundo dėl notarinių veiksmų netenkinti.

Vilniaus miesto 4 – ojo notarų biuro notarės Aldonos Adomaitienės 2021 m. birželio 15 d. nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą palikti galioti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.