- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-06-02
- Bylos Nr.
- 2-1185-793/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-13792-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Petras Mineikis
- Ieškovas
- BUAB „Baltijos grupė“
- Atsakovas
- UAB „BG Logistics“
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Petras Mineikis, sekretoriaujant D. A., dalyvaujant ieškovo BUAB „Baltijos grupė“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Tamtamas“ atstovui advokatui A. J., atsakovo UAB „BG Logistics“ atstovui advokatui V. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Baltijos grupė“ ieškinį atsakovui UAB „BG Logistics“ dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir kt.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas BUAB „Baltijos grupė“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Tamtamas“, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento lengvojo automobilio KIA Picanto 2010-05-11 pirkimo-pardavimo sutartį, taikyti restituciją, grąžinant minėtą automobilį ieškovui, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pagal 2005 m. rugsėjo 28 d. priėmimo-perdavimo aktą lizingo gavėjas UAB „Baltijos grupė“ priėmė lizingo sutartimi įgytą lizinguojamą automobilį KIA Picanto, lizingo davėjas UAB Sampo lizingas (dabartinis pavadinimas Danske lizingas). 2010 m. gegužės 11 d. aktu lizingo davėjas Danske lizingas, lizingo gavėjui UAB „Baltijos grupė“ padengus minėto automobilio vertę ir visas privalomas įmokas, perdavė automobilį UAB „Baltijos grupė“ nuosavybėn. Pažymi, kad nuo 2009 m. spalio 13 d. UAB „Baltijos grupė“ turtui yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurios nebuvo panaikintos ir galiojo iki bankroto bylos iškėlimo, t.y. iki 2013-06-07. Teigia, kad 2010 m. gegužės 11 d. automobilio pirkimo-pardavimo sutartimi UAB „Baltijos grupė“ sudarė automobilio KIA Picanto pirkimo-pardavimo sutartį su pirkėju UAB „BG logistics“, kuriam perleido nuosavybės teisę į automobilį. Kadangi su areštuotu turtu negalima atlikti perleidimo sandorių, mano, kad toks perleidimas yra niekinis bei pažeidžia BUAB „Baltijos grupė“ kreditorių teises. Teigia, kad UAB „Baltijos grupė“ ir UAB „BG Logistics“ yra susijusios įmonės, todėl kartu su nurodytais pažeidimais buvo siekiama ir susijusios įmonės interesų tenkinimo. Atkreipia dėmesį, kad ginčijamas pardavimas turėjo įtakos ieškovo nemokumui, nes dėl to sumažėjo jo turtas, į kurį kreditoriai galėtų nukreipti išieškojimą. Pažymi, kad ieškovas jau ginčijamo sandorio sudarymo metu turėjo finansinių problemų. Teigia, kad yra visos sąlygos ginčijamą sandorį pripažinti negaliojančiu, taikyti dvišalę restituciją natūra – automobilį natūra grąžinant ieškovui, o atsakovui, jeigu jis yra atsiskaitęs su ieškovu už nupirktą automobilį, pripažįstant reikalavimo teisę į 7000,00 Lt reikalavimą UAB „Baltijos grupė“ bankroto byloje (b. l. 2-6).
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „BG Logistics“ atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad ieškovo išdėstyti teiginiai, jog ginčijamas sandoris pažeidžia ieškovo kreditorių interesus ir įtakojo ieškovo nemokumą, neatitinka tikrovės, prieštarauja buhalterinės apskaitos pagrindams. Pabrėžia, kad už parduotą automobilį buvo gauti pinigai, todėl ieškovo turto kiekis nesumažėjo. Pažymi, kad actio Pauliana taikymo sąlygomis svarbūs ne kreditorių reikalavimų egzistavimas bankroto byloje, bet ir jų atsiradimo momentas. Teigia, kad yra praleistas tokio pobūdžio ieškinio senaties terminas. Teigia, kad ieškovas neįrodė kokios imperatyvios įstatymo normos buvo pažeistos. Prašo ieškinį atmesti bei priteisti iš BUAB „Baltijos grupė“ bankroto administratoriaus bylinėjimosi išlaidas (b. l. 38-39).
Ieškovo atstovas ieškinį palaiko.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas su ieškiniu nesutinka.
Ieškovo atstovas teismo posėdyje patvirtino ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir papildomai paaiškino, kad nuosavybės teisės atsakovui perleidimo faktą į parduotą automobilį patvirtina pirkimo – pardavimo sutartis. Pažymėjo, kad sandoris buvo atliktas, dėl susijusių įmonių tarpusavio interesų tenkinimo. Patvirtino, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu, ieškovo atžvilgiu galiojo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, todėl ieškovas neturėjo teisinio pagrindo parduoti automobilį, perleisti nuosavybės teises. Prašė ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad už nupirktą automobilį atsakovas atsiskaitė. Pažymėjo, kad automobilis pirkimo – pardavimo metu nebuvo areštuotas. Patikslino, kad realaus pinigų pervedimo ieškovui atlikta nebuvo – buvo atliktas tarpusavio finansinių įsipareigojimų užskaitymas, ko pasekoje abiejų įmonių turtinė padėtis pasikeitė. Pripažino, kad atsakovas žinojo apie ieškovo sunkią finansinę padėtį. Prašė ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Rašytine bylos medžiaga bei šalių atstovų paaiškinimais nustatyta, kad 2013 m. birželio 07 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB „Baltijos grupė“ iškelta bankroto byla (b. l. 7-8). 2013 m. rugpjūčio 21 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi buvo pakeista minėtos 2013-06-07 nutarties dalis dėl bankroto administratoriaus paskyrimo, juo paskiriant UAB „Tamtamas“ (b. l. 9-10). 2005 m. rugsėjo 28 d. priėmimo-perdavimo aktas patvirtina, kad lizingo gavėjas UAB „Baltijos grupė“ priėmė lizingo sutartimi įgytą lizinguojamą automobilį KIA Picanto, lizingo davėjas UAB Sampo lizingas (šiuo metu – Danske lizingas) (b. l. 12). Minėtas automobilis ieškovo nuosavybėn perėjo 2010 m. gegužės 11 d. aktu, kai lizingo davėjas Danske lizingas, lizingo gavėjui UAB „Baltijos grupė“ perdavė automobilį UAB „Baltijos grupė“ nuosavybėn, padengęs minėto automobilio vertę ir visas privalomas įmokas (b. l. 13). UAB „Baltijos grupė“ ir UAB „BG Logistics“ 2010-05-11 sudarė automobilio pirkimo – pardavimo sutartį, kurios pagrindu UAB „Baltijos grupė“ jai nuosavybės teise priklausantį automobilį KIA Picanto pardavė už 7000,00 Lt UAB „BG Logistics“ (b. l. 14). Minėtos pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, UAB „Baltijos grupė“ išrašė atsakovo apmokėjimui PVM sąskaitą – faktūrą Nr. BG-10050104, 8470,00 Lt sumai (7000,00 Lt be PVM) (b. l. 15). Bendrovę UAB „Baltijos grupė“, parduodant automobilį KIA Picanto, atstovavo S. B., 2010 m. gegužės 11 d. įgaliotas bendrovės direktoriaus I. M.. Pastarasis laikotarpiu nuo 2008-10-22 iki 2009-12-17 buvo UAB „BG Logistics“ akcininku, be to pagrindiniu UAB „Baltijos grupė“ akcininku (b. l. 16, 23-28, 29, 30-32). 2013-10-04 VĮ „Regitra“ išrašas patvirtina, kad minėtas automobilis nebuvo registruotas VĮ „Regitra“ (b. l. 17-22). Iš UAB „Baltijos grupė“ buhalterinės apskaitos duomenų matyti, kad 8470,00 Lt suma, parduoto automobilio kaina, buvo užskaityta, kaip atsakovo dalies įsiskolinimo padengimas (b. l. 42-43). Centrinės hipotekos įstaigos Turto arešto aktų registro išrašas patvirtina, kad UAB „Baltijos grupė“ turto atžvilgiu Vilniaus apygardos teismas 2009-10-13 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones (b. l. 53-76, 77-79). VĮ „Regitra“ pateiktas 2010-05-13 Bendras prašymas patvirtina, kad automobilį KIA Picanto iš buvusio automobilio savininko Danske lizingas įsigijo UAB „BG Logistics“ (b. l. 85-86, 87). Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro pateikti UAB „Baltijos grupė“ balansinės ataskaitos patvirtina, kad minėtos bendrovės turtinė padėtis nuo 2008 metų kasmet blogėjo (b. l. 80-81, 102-104, 105, 106-108). Vilniaus apygardos teismo 2009-10-13 nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrindu antstolio A. S. areštuoto UAB „Baltijos grupė“ turto vertė buvo ženkliai mažesnė, nei arešto mastas (b. l. 119-143).
LR CPK 178 str. nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių LR CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendra įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Taigi, ieškovas turi įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą – ieškinio faktinį pagrindimą. Ieškovui neįrodžius ieškinio faktinio pagrindimo, ieškinys netenkinamas. LR CPK 185 str. 1 d. nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusiškus ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi šioje įstatymo normoje įtvirtintas įrodymų vertinimas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas. Kartu teismas saistomas įrodymo leistinumo ir sąsajumo (LR CPK 177 str. 4 d., 180 str.), kitų įrodinėjimo taisyklių (LR CPK 182 str.). Įrodymų vertinimas yra susijęs su įrodymų pakankamumu. Teismo įsitikinimą formuoja vieni ar kiti įrodymai. Taigi teismas, remdamasis byloje esančiais faktiniais duomenimis, gali konstatuoti, kad atitinkama aplinkybė yra įrodyta arba neįrodyta.
Dėl ginčijamo sandorio sudarymo neprivalomumo.
Byloje ginčas kilo dėl 2010 m. gegužės 11 d. sudarytos automobilio pirkimo-pardavimo sutarties tarp UAB „Baltijos grupė“ ir UAB „BG logistics“, kuria UAB „Baltijos grupė“ perleido nuosavybės teisę į automobilį KIA Picanto atsakovei. Ieškovės teigimu, kadangi su areštuotu turtu nebuvo galima atlikti perleidimo sandorių, teigia, jog toks perleidimas yra niekinis bei pažeidžia BUAB „Baltijos grupė“ kreditorių teises. Ieškovas Sandorį ginčija actio Pauliana instituto pagrindu, bei imperatyvo teisiniu pagrindu.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog ginčijamas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu skolininkas jo neprivalėjo sudaryti. Pareiga sudaryti sandorį yra vienas iš imperatyvų, apribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Privalėjimas sudaryti sandorį actio Pauliana instituto prasme, teismų praktikoje traktuojamas kaip vienas iš imperatyvių reikalavimų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindu atsirandantys imperatyvai (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamu sandoriu sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis.
Be to, vykdydamas savo pareigą sudaryti sandorį skolininkas, esantis faktiškai nemokumo situacijoje, turi siekti, kad nebūtų pažeisti kreditorių interesai. Kasacinio teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad skolininkas, net ir turėdamas pareigą sudaryti sandorį, ją turėtų įvykdyti kuo mažiau pakenkdamas kreditoriaus interesams, nes galimi tokie atvejai, kai skolininkas gali piktnaudžiauti šia pareiga, siekdamas išvengti atsiskaitymo su tam tikrais kreditoriais arba suteikti pranašumą tik vienam ar keletui jų. Jis turi pasirinkti tokį sandorį ar tokias jo sąlygas, kad likusio turto ir prisiimtų įsipareigojimų santykis nepasunkintų atsiskaitymo su kitais kreditoriais ir taip nepažeistų jų teisių ar interesų. Turi būti atsižvelgiama į tai, kad ir įmonės nemokumo situacijoje skolininkas privalo vykdyti įstatymų reikalavimus (pavyzdžiui, dėl skolų padengimo eiliškumo, atsiskaitymo tvarkos), o atsiskaitant su vienu kreditoriumi turi paisyti kitų kreditorių teisių ir interesų, kad jie nebūtų pažeidžiami. Įstatymo nuostatų nesilaikymas yra nesuderinamas su protingo asmens elgesio standartu (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012).
Rašytine bylos medžiaga, šalių atstovų paaiškinimais nustatyta, jog ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovė UAB „Baltijos grupė“ buvo nemokumo situacijoje, jog UAB „Baltijos grupė“ turto atžvilgiu Vilniaus apygardos teismas jau 2009-10-13 nutartimi buvo taikęs laikinąsias apsaugos priemones. Remiantis rašytine bylos medžiaga, įvertinus ginčijamo sandorių sudarymo aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra duomenų, jog ginčijamo sandorio, kurį sudarius ieškovė negavo jokių pajamų, sudarymas buvo būtinas. Teismas sutinka su ieškovės atstovo argumentu, kad sandoris buvo atliktas, tenkinant susijusių įmonių tarpusavio interesus.
Dėl ginčijamo sandorio šalių nesąžiningumo
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra pasisakęs, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus. Sąžiningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas, tačiau reikalavimai jo turiniui gali skirtis, priklausomai nuo to, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokioje situacijoje asmenys veikia. Tokiu atveju turi būti nustatinėjami faktai, patvirtinantys skolininko nesąžiningumą, kurį būtina įrodyti ne galimomis prielaidomis, o konkrečiais faktais. Teisės klausimas – ar teisingai aiškinamas sąžiningumas atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, kai skolininkas, pažeisdamas kreditoriaus interesus, perleido turtą.
Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris (CK 6.66 str. 1, 2 d.). CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Bendrovę UAB „Baltijos grupė“, parduodant automobilį KIA Picanto, atstovavo S. B., 2010 m. gegužės 11 d. įgaliotas bendrovės direktoriaus I. M.. Pastarasis laikotarpiu nuo 2008-10-22 iki 2009-12-17 buvo UAB „BG Logistics“ akcininku, be to buvo pagrindiniu UAB „Baltijos grupė“ akcininku. Iš VĮ „Regitra“ pateikto 2010-05-13 Bendro prašymo matyti, kad įregistruojant automobilį KIA Picanto pardavėją ir pirkėją atstovavo tas pats asmuo S. B.. Pažymėtina ir tai, kad prieš tai minėtas automobilis lizingo davėjui Danske lizingas perdavus lizingo gavėjui UAB „Baltijos grupė“ automobilį nuosavybėn, šis nebuvo registruotas VĮ „Regitra“. Teismas sutinka su ieškovo atstovo argumentu, jog ta aplinkybė, kad automobilis nebuvo įregistruotas VĮ „Regitra“ ieškovo UAB „Baltijos grupė“ vardu, patvirtina, jog sandorio šalys siekė išvengti, kad automobilis nebūtų areštuotas, kadangi visam ieškovo turtui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Atsakovės atstovas teismo posėdyje pripažino, kad atsakovė žinojo apie ieškovo sunkią finansinę padėtį.
Įvertinusi nustatytas prieš tai nurodytas aplinkybes bei kitus byloje esančius įrodymus, konstatuotina, jog sudarydamos ginčijamą sandorį šalys buvo nesąžiningos. Laikytina, jog ieškovas įrodė šią būtiną actio Pauliano sąlygą. Esant šioms aplinkybėms pripažintina, kad ginčijamu sandoriu buvo pažeisti bankrutuojančios įmonės bei jos kreditorių interesai.
Dėl sandorio prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms
Ieškovas prašo ginčijamą, 2010-05-11 sudarytą automobilio pirkimo – pardavimo sutartį, pripažinti negaliojančia dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str. 1 d.). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad CK 1.80 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Šiam sandorio negaliojimo pagrindui taikyti reikia nustatyti tokias sąlygas, kad teisės norma, kuriai prieštarauja sandoris, yra imperatyvi bei kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas.
Turto arešto aktų registro įstatymo redakcijos 2 straipsnio 3 dalyje apibrėžta turto arešto samprata – įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų jos sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas apribojimas siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų ir nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą. Iš pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pobūdžio matyti, kad ieškovui Vilniaus apygardos teismo 2009-10-13 nutartimi buvo uždrausta disponuoti turtu, išskyrus leidimą atsiskaityti su UAB „Nordea Finance Lithuania“. Reikalavimo teisė yra turtinė teisė, įeinanti į turto sąvoką. Taigi ieškovui buvo uždrausta disponuoti ir turtinėmis teisėmis. CPK 18 straipsnyje nurodyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taip pat yra privaloma vykdyti (CPK 18 str.). Pagal Turto arešto aktų registro įstatymo 6 straipsnio 1 dalį turto arešto aktų registre registruojami teismų, antstolių, prokurorų, Valstybinės mokesčių inspekcijos, kitų valstybės institucijų ir pareigūnų turto arešto aktai, kuriais įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka laikinai priverstinai apribojamos teisės į Lietuvos Respublikoje esantį turtą, jį areštuojant. Tretiesiems asmenims teisinės pasekmės dėl turto arešto atsiranda nuo turto arešto akto įregistravimo Turto arešto aktų registre (CPK 675 str. 4 d.; Turto arešto aktų registro įstatymo 4 str. 1 d., 5 str. 1 d.). Duomenys apie ieškovo turto arešto įregistravimą paskelbti viešai Turto arešto aktų registre 2009 m. spalio 13 d., todėl konstatuotina, jog atsakovei jie turėjo būti žinomi. Ginčijama 2010-05-11 sudaryta automobilio pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta galiojant teismo nustatytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, tokiu būdu darytina išvada, kad buvo pažeistas CPK 18 straipsnyje įtvirtintas imperatyvas, jog įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kadangi prieš tai minėtu ginčijamu sandoriu buvo pažeista teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. draudimas ieškovui disponuoti turtu, ir CPK 18 straipsnyje įtvirtintas imperatyvas, darytina išvada, kad UAB „Baltijos grupė“ ir UAB „BG Logistics“ 2010-05-11 sudaryta automobilio pirkimo – pardavimo sutartis, kurios pagrindu UAB „Baltijos grupė“ jai nuosavybės teise priklausantį automobilį KIA Picanto pardavė už 7000,00 Lt UAB „BG Logistics“, yra neteisėta. Pažymėtina, jog ta aplinkybė, kad lizingo davėjui Danske lizingas perdavus lizingo gavėjui UAB „Baltijos grupė“ automobilį nuosavybėn, šis nebuvo įregistruotas VĮ „Regitra“ ieškovo vardu, ir dėl to nebuvo įrašytas į turto arešto aktą, šiuo konkrečiu atveju nelaikytina pakankamu pagrindu konstatuoti, jog šiam turtui teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikytina.
Dėl restitucijos taikymo
Pripažinus ginčijamą sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, taikoma restitucija. Restitucija yra civilinių teisių gynybos būdas, kai šaliai grąžinama tai, ką ji perdavusi kitai šaliai, o iš nepagrįstai įgijusios šalies išieškoma tai, ką ši nepagrįstai gavusi. Taigi, restitucija yra taikoma kaip teisinė negaliojančio sandorio pasekmė, grąžinant tokio sandorio šalis į padėtį, buvusią iki sandorio sudarymo momento (CK 1.138 str. 2 p., 6.145str. 1 p.). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad restitucija taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme numatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. Kadangi actio Pauliana suteikia ne sandorio šaliai – kreditoriui teisę ginčyti skolininko su trečiaisiais asmenims sudarytus sandorius, tai, taikant šį institutą kaip vieną išimtinių sandorių negaliojimo atvejų, būtina užtikrinti kreditoriaus, skolininko ir jo turtą įsigijusio trečiojo asmens interesų pusiausvyrą (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013).
Ieškovas prašo taikyti restituciją, grąžinant prieš tai minėtą automobilį ieškovui, o atsakovei, jeigu ji yra atsiskaičiusi su ieškovu už nupirktą automobilį, pripažįstant reikalavimo teisę į 7000,00 Lt reikalavimą UAB „Baltijos grupė“ bankroto byloje. Byloje nenustatyta, atsakovė neįrodė, jog PVM sąskaitą – faktūrą Nr. BG-10050104, 8470,00 Lt sumai (7000,00 Lt be PVM) (b. l. 15) apmokėjo. Atsakovės atsovas teismo podėdyje teisė, jog už automobilį buvo atsiskaityta tarpusavio skolų įskaitymu. Esant nustatytoms aplinkybėms ir įrodymams ieškovo prašymas tenkintinas, taikytina vienašalė restitucija lengvasis automobilis KIA Picanto, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), grąžintinas ieškovui BUAB „Baltijos grupė“.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (LR CPK 93 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovės ieškovui priteistinos visos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Nustatyta, kad ieškovas patyrė 968,00 Lt teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 93) bei 28,20 Lt išlaidų, susijusių su įrodymų pateikimu (b. l. 92), viso ieškovas patyrė 996,20 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės ieškovui priteistina 996,20 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento lengvojo automobilio KIA Picanto, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 2010 m. gegužės 11 d. pirkimo-pardavimo sutartį.
Taikyti vienašalę restituciją – grąžinti lengvąjį automobilį KIA Picanto, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), ieškovui BUAB „Baltijos grupė“, į. k. 140604027.
Priteisti iš atsakovės UAB „BG Logistics“, į. k. 302095530, 996,20 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui BUAB „Baltijos grupė“, į. k. 140604027.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.