Kauno apylinkės teismo sprendimas

Civilinės byla Nr.e2-2882-375/2017 Teisminio proceso Nr.2-69-3-08237-2015-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1.; 2.6.29.; 3.2.6.1.;

;

nedalyvaujant trečiajam asmeniui V. V.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal BUAB“Pilita“ ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo atsakovei D. V., trečiajam asmeniui V. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Reikalavimas grindžiamas tuo, jog 2012-06-20 tarp UAB“Pilita“ ir atsakovės buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią atsakovė įsipareigojo suteikti ieškovei 105 770 Lt paskolą, o ieškovė įsipareigojo paskolą grąžinti iki 2017-12-312, kas mėnesį pervedant į ieškovės sąskaitą po 1 600 Lt. 2013-05-24 tarp UAB“Pilita“ ir AB SEB lizingas buvo sudarytas Perdavimo nuosavybėn patvirtinimo aktas, kurio pagrindu ieškovė įsigijo nuosavybėn žemės gręžimo įrangą H35S-9. 2013-05-28 tarp ieškovės ir atsakovės buvo pasirašytas Tarpusavio skolų užskaitymo aktas, kuriuo šalys susitarė atlikti tarpusavio skolų užskaitymą 105770 Lt sumai. Po užskaitymo 2013 -05-28 gręžimo įranga H355-P bei sunkvežimis (duomenys neskelbtini)25 yra atsakovės nuosavybė. 2014-01-27 ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitą – faktūrą PI Nr.001055 už gręžimo įrangą ir sunkvežimį bendrai 105770 Lt sumai. Sudaryti sandoriai , kurių pagrindu ieškovė perleido atsakovei nuosavybės teisę į įrangą, pažeidė ieškovės ir jos kreditorių teises bei teisėtus interesus. Kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti pakanka įrodyti, kad ginčijamu sandoriu sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes sudarius ginčijamą sandorį likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriais. Teisė gali būti pažeidžiamos ir tuo atveju, jei skolininkui perleidus turtą, skolininkas ir netampia nemokus, tačiau gerokai sumažina savo turtą ir taip sukelia realią grėsmę, kad jo įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti.

Paskolos sutartis tarp šalių buvo sudaryta 2012-06-20, tačiau pinigai ieškovei perduoti tik 2013-07-26 pagal ieškovės išrašytą kasos pajamų orderį ACA Nr. 691080 . Tai reiškia, kad prievolė grąžinti atsakovei paskolą galėjo atsirasti ne anksčiau kaip 2013-07-26. Ši aplinkybė svarbi sprendžiant Akto teisėtumo klausimą.

Vertinant tą faktą, ar galėjo būti atliktas įskaitymas (užskaitymas) privalu nustatyti ar skolininkas ir kreditorius tuo metu, kai buvo atliktas užskaitymas , turėjo vienas kitam priešpriešinius vienarūšius reikalavimus. Kasos pajamų orderis, pagal kurį atsakovė ,neva, įnešė į ieškovo kasą 87 770 Lt, buvo išrašytas tik 2013-07-26, o tai lemia, kad pagal 2013-05-24 aktą atsakovė neturėjo jokio teisėto reikalavimo į ieškovę ir tarpusavio priešpriešinių reikalavimų įskaitymas negalėjo būti atliktas. Ieškovė ir atsakovė nuosavybės teisės į įrangą perleidimo momentą siejo būtent su atliekamu užskaitymu, tačiau 2013-05-24 nesant teisinių sąlygų atlikti įskaitymą atsakovė nuosavybės teisės į įrangą neįgijo.

Teismui pateikiama 2014-01-27 sąskaita - faktūra, išrašyta atsakovei už gręžimo įrangą ir sunkvežimį bendrai 105 770 Lt sumai. Atsižvelgiant į tai, kad rašytinės formos įrangos – pirkimo pardavimo sutarties tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo, o aktas yra laikytinas neteisėtu ir negaliojančiu, būtent ši sąskaita – faktūra patvirtina, kad 2014-01-27 tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta įrangos pirkimo - pardavimo sutartis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog PVM sąskaita- faktūra, esant pirkimo - pardavimo sandoriui, laikytina pakankamu įrodymu, patvirtinančiu, kad tarp šalių buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis.

Šis sandoris pažeidė ieškovės bei jos kreditorių teises ir teisėtus interesus, nes nuo 2013-01-18 transporto priemonė (duomenys neskelbtini)25 (v/n (duomenys neskelbtini)) bei jos priklausinys – įranga buvo areštuoti. 2013-12-05 Kauno apygardos teismo nutartimi UAB“Pilita“ buvo iškelta bankroto byla bei taikytos laikinosios apsaugos priemones - turto areštas visam ilgalaikiui turtui, įskaitant ir transporto priemonę bei įrangą. Įrangos pirkimo – pardavimo sandoris įvyko jau po to ( 2014-01-27), kai ieškovui buvo iškelta bankroto byla (2013-12-05). Atsakovei, kuri pirkimo –pardavimo sutarties sudarymo metu buvo UAB“Pilita“ vadovo sutuoktinė, buvo perleistas didelės vertės bendrovei priklausantis turtas, o tai ženklai sumažino ieškovės finansines galimybes atsiskaityti su kreditoriais. Tikėtina, kad pagal 2013-07-26 kasos pajamų orderį ACA Nr. 691080 į ieškovės kasą apskritai nebuvo įnešti pinigai (87 770Lt), kadangi kaip matyti iš bendrovės kasos knygos, atsakovės ,neva, įnešti pinigai nebuvo naudojami UAB „Pilita“ interesais, vykdant atsiskaitymus su suinteresuotais asmenimis, o iškėlus bankroto bylą – kasoje esantis pinigų likutis (140 029,25 Lt) nebuvo perduotas bankroto administratoriui. Dėl to įrangos pirkimo – pardavimo sandoris turi neatlygintinumo požymių.

Skolininkas, sudarydamas sandorį, turi siekti kuo mažiau pažeisti kreditoriaus interesus, todėl turi pasirinkti tokį sandorį, kad likusio turto ir įsipareigojimo santykis kuo mažiau apsunkintų atsiskaitymą su kreditoriumi. Privalėjimas sudaryti sandorį - tai asmens pareiga, kurią gali nustatyti įstatymas , tačiau teisės aktuose nėra ir niekada nebuvo ieškovės pareigos sudaryti įrangos pirkimo – pardavimo sandorį.

Kadangi ieškovė ginčytinus sandorius sudarė su UAB“Pilita“ vadovo sutuoktine preziumuojama, kad atsakovė yra nesąžininga. Atsakovės nesąžiningumą patvirtina tai, kad sudarant aktą jai buvo žinoma, kad ieškovė jai neskolinga ir tarpusavio priešpriešinių reikalavimų įskaitymas yra negalimas, tačiau nežiūrintį tai aktas, kuriuo buvo siekiama įgyti nuosavybės teisę į įrangą, buvo pasirašytas.

Atsakovė paskolino pinigus, o UAB „Pilita“ direktorius įsipareigojo juos grąžinti iki 2017-12-31.Visą ieškinyje nurodytą sumą paskolino grynaisiais pinigais sutarties pasirašymo dieną, kuriuos paėmė direktorius V. V.. Bendrovei nevykdant įsipareigojimų grąžinti paskolą , 2013-05-28 buvo pasirašytas tarpusavio skolų užskaitymo aktas ir šio akto pagrindu atsakovei nuosavybėn buvo perduotas sunkvežimis IVECO ir gręžimo įranga. Sandorio sudarymo metu direktorius apie jokius kitus kreditorius neinformavo, todėl konstatuojama, kad užskaitos sudarymo metu nebuvo įstatymo, draudžiančio tai daryti. Ieškovės administratorius turėjo teisę pareikšti ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu per 6 mėnesius, jei sandoris turėjo įtakos bendrovės nemokumui. Tačiau užskaitos sudarymo metu kitų kreditorių nebuvo, ieškovei bankroto byla iškelta nebuvo.

Jokios sąskaitos papildomai prie tarpusavio užskaitymo akto nepasirašė. Pagal buhalterinės apskaitos nuostatas buvo pasirašytas tik aktas. Nurodytu metu nebuvo Lietuvos Respublikos teritorijoje, nes gyveno ir dirbo Vokietijoje. Sąskaitoje yra ne jos parašas.

Ieškovė nepagrįstai konstatuoja nesąžiningumo faktą remdamasi, kad tarpusavio skolų užskaitymo metu direktorius ir atsakovė buvo sutuoktiniai. Separacijoje jie gyvena nuo 2009 m, o nuo 2011 m. atsakovė gyvena ir deklaruoja gyvenamąją vietą Vokietijoje. Nuo 2012 m. teikė teismui ieškinius dėl santuokos nutraukimo, tačiau dokumentai buvo grąžinami trūkumams šalinti, neišsprendus UAB „Pilita‘ skolinių įsipareigojimų jai t.y. pateikus skolinius bendrovės įsipareigojimus jai ir paprašius priteisti 75 procentus bendrovės akcijų. Tik pasirašius tarpusavio skolų užskaitymo aktą buvo pasirašytas prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir santuoka nutraukta.

Bendrovės administratorei savavališkai paėmus atsakovei priklausantį turtą atsakovė kreipėsi į policiją dėl turto dingimo. Kreipėsi ir administratorė. Vilniaus apygardos prokuratūra atliko ikiteisminį tyrimą ir nutarė tyrimą nutraukti nesant nusikaltimo sudėties. Administratorė savavališkai perėmė iš direktoriaus sunkvežimį ir gręžimo įrangą. Turtas buvo nugabentas į nesaugomą aikštelę ir paliktas neapsaugotas. Sužinojusi, kad sunkvežimiui taikytos laikinosios apsaugos priemonės kreipėsi į antstolį, kuris konstatavo kokia transporto priemonė buvo su gręžimo įranga ir kokia be jos ir sunkvežimį grąžino administratorei. Iš jai pagal tarpusavio skolų užskaitymo aktą perduotų daiktų atsakovė patyrė nuostolį, nes sunkvežimis buvo areštuotas ir liko skolinis įsipareigojimas 20 000 Lt.

Tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktas sudarytas iki bankroto bylos iškėlimo. CK 6.66 straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana institutas yra specialus kreditoriaus interesų gynimo būdas, kuriuo suteikiama galimybė panaikinti skolininko piktnaudžiavimo savo teisėmis padarinius, taip pat užtikrinti skolininko prisiimtų įsipareigojimų kreditoriui įvykdymą. Jei paskolos sudarymo metu būtų turėjusi informacijos, kad bendrovė turi kreditorių, būtų savo piniginių lėšų neskolinusi. Bendrovės direktorius visada tvirtino, kad bendrovė turi sutartinius įsipareigojimus SEB lizingui, todėl jam reikalingi pinigai lizingo įmokoms mokėti.CK 6.66 straipsnis suteikia kreditoriui teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Tarpusavio užskaitymo aktas yra sandoris, kurio pagrindu buvo panaikintos tam tikros teisės ir pareigos, , vienas iš prievolių pasibaigimo būdų, todėl konstatuotina, kad pasirašius ginčijamą tarpusavio skolų užskaitymo aktą buvo panaikintos prievolės didžiausiam bendrovės kreditoriui t.y. atsakovei.

Ieškinys tenkintinas iš dalies, byla dalyje dėl reikalavimo pripažinti negaliojančia Žemės gręžimo įrangos H35-S-P pirkimo - pardavimo sandorį, patvirtintą 2014-01-27 PVM sąskaita – faktūra PI Nr.01055 nutrauktina.

Nustatyta, kad 2013-12-05 Kauno apygardos teismo nutartimi Nr.B2-2670-480/2013 UAB „Pilita“ buvo iškelta bankroto byla ( 1 t. 7-10 b.l.). 2012-06-20 UAB „Pilita“ atstovaujama direktoriaus V. V. ir atsakovė pasirašė Paskolos sutartį, kuria atsakovė paskolino UAB“Pilita 105 770 Lt, kuriuos bendrovė įsipareigojo grąžini iki 2017-12-31.Bendrovė įsipareigojo iki paskolos grąžinimo pabaigos neparduoti, nedovanoti, neįkeisti ir neperleisti tretiesiems asmenims sunkvežimį (duomenys neskelbtini)25 su gręžimo įranga H35 SP. Skola turėjo būti grąžinama dalimis po1600 litų. Nuo 2012-09-28 atsakovė siuntė raginimus UAB“Pilita“ mokėti sutartas kasmėnesines įmokas (1 t. 129-133 b.l.). 2013-05-28 UAB“Pilita“ir atsakovė pasirašė Tarpusavio skolų užskaitymo aktą 105 770 Lt sumai (1 t. 15 b.l.). Sutarta, kad po užskaitymo gręžimo įranga H35S-P bei sunkvežimis (duomenys neskelbtini)25 yra atsakovės nuosavybė ir perdavus gręžimo įrangą UAB“Pilita“nelieka skolinga. Taip pat pažymėta, jog gręžimo įrangos pardavimo kaina nustatyta abiejų šalių tarpusavio sutarimu.

2014-01-27 atsakovei, kaip pirkėjai, buvo išrašyta PVM sąskaita – faktūra PI Nr. 001055 105 770 Lt sumai už nupirktą gręžimo įrangą H35-S-P bei sunkvežimį (duomenys neskelbtini)25 ( 1 t. 16 b.l.). 2013-07-26 UAB“Pilita“ išrašė Kasos pajamų orderį atsakovės vardu 105770 Lt sumai pagal paskolos sutartį 2012-06-20.

2013-07-26 Kauno apskrities VMI Operatyvaus patikrinimo pažymoje yra nurodoma, jog be eilės kitų pažeidimų nustatyta, kad nuo 2011-04-01 nepildoma įmonės kasos knyga, neišrašomi kasos išlaidų orderiai paimant pinigus iš įmonės kasos ir pan.; Pažymoje yra nurodyta aplinkybė, kad „trūkstant apyvartinių lėšų įmonė 2012-06-20 sudarė paskolos sutartį Nr.12/06/12 su D. V. dėl 105 770 Lt paskolos. Šią paskolą įmonė nedeklaravo ir iki 2013-04-01 nepateikė formos FR0711. Įmonė iš gautos paskolos neužpajamavo 85 770 Lt“ (1 t. 76 - 78 b.l.). 2013-08-06 Kauno valstybinės mokesčių inspekcijos nutarimu UAB“Pilita“ direktoriui V. V. skirta bauda ( 1 t. 79-81 b.l.).

Atsakovė neigia pasirašiusi 2014-01-27 PVM saskaitą- faktūrą PI Nr.001055. Šiai aplinkybei išsiaiškinti 2013-03-03 atsakovės prašymu buvo skirta parašo ekspertizė ( 2 t. 20, 21 b.l.). 2016-06-13 Ekspertizės aktas patvirtino, kad minėtoje sąskaitoje – faktūroje pasirašė ne atsakovė (2 t. 33-35 b.l.).

Dėl bylos nutraukimo dalyje dėl reikalavimo pripažinti negaliojančia Žemės gręžimo įrangos H35-S-P pirkimo – pardavimo sandorį, patvirtintą 2014-01-27 PVM sąskaita – faktūra PI Nr.001055.

2016-09-12 teismo posėdžio metu ieškovė atsisakė dalies reikalavimo – pripažinti negaliojančia žemės gręžimo įrangos H35S-P pirkimo - pardavimo sandorį, patvirtintą 2014-01-27 PVM sąskaita – faktūra PI Nr.00155 (2 t. 59 b.l.). Atsakovė atsisakymui nuo šios ieškinio dalies neprieštaravo. Ieškovės atstovas atsisakymą argumentavo tuo, kad teismo ekspertams nustačius, jog atsakovė sąskaitoje – faktūroje nepasirašė antrasis reikalavimas tampa nebeaktualus, o teisinis rezultatas – įmonės kreditorių teisių apgynimas – bus pasiektas tenkinus reikalavimą pripažinti UAB“Pilita“ ir atsakovės pasirašytą Tarpusavio skolų užskaitymo aktą negaliojančiu.

Įstatymų leidėjas suteikė teisę ieškovei mažinti ieškinio reikalavimus ir atsisakyti nuo ieškinio. Ieškovės atsisakymas nuo šio reikalavimo nepažeidžia nei imperatyvių įstatymo reikalavimų, nei šalių teisių ir pareigų, todėl ieškovės atstovo prašymas tenkintinas – atsisakymas nuo šios ieškinio dalies priimtinas ir byla šioje dalyje nutrauktina ( CPK 42 str. 1 ., 293 sr. 4 p.).

Dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiu 2013-05-28 UAB“Pilita“ ir atsakovės sudarytą Tarpusavio skolų užskaitymo aktą, taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 30443,99 Eur (105770 Lt).

Ginčijamo sandorio pagrindu atsakovės nuosavybe tapo sunkvežimis (duomenys neskelbtini)125 ir žemės gręžimo įranga H35S-P. Šiuo metu sunkvežimis yra iš atsakovės paimtas ir saugomas įmonėje, o gręžimo įranga yra pas atsakovę. Ieškovas prašo taikyti restituciją, bet ne susigrąžinti atsakovei perleistą turtą natūra, o prašo priteisti pinigus 30 0443,99 Eur ( 105 770 Lt). Tokia suma šalys turtą įvertino tarpusavio susitarimu.

Šioje byloje įmonės bankroto administratorius, atstovaudamas kreditorių interesams, ginčija įmonės sudarytą sandorį su atsakove. Actio Pauliana instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimų patenkinimą. Šio teisinio instituto pagalba siekiama atkurti su skolininku sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą susigrąžinant tai, ką skolininkas nesąžiningai, be privalomojo pagrindo perleido kitiems asmenims. Pripažinus sandorį negaliojančiu kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perduotą pagal ginčijamą sandorį turtą ar jo vertę tiek, kiek reikalinga kreditoriaus reikalavimams patenkinti. Tai yra priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą.

Tačiau byloje nustatytos aplinkybės bei pateikti įrodymai suponuoja išvadą, kad yra visos actio Pauliana taikymo sąlygos:

Kreditoriai turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę.

Ieškovė pateikė į bylą duomenis apie bendrovės kreditorinius įsiskolinimus ginčijamo akto sudarymo metu (2 t. 60, 61 b.l.). Šie duomenys rodo, kad skolos yra atsiradusios dar 2008 m. (skola UAB“FCR Media Lietuva“, UAB“Tauragės kurjeris“ir kt.) , o kai kurios jau 2009 m. buvo priteistos teismų sprendimais (UAB“ Sidabriniai vandenys|“ ir kt.).;

Ginčijamas sandoris pažeidė kreditorių teises.

Pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti pakanka įrodyti, kad ginčijamu sandoriu sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes sudarius ginčijamą sandorį likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriais. Nagrinėjamu atveju taip ir atsitiko. Bylos duomenys rodo, jog bendrovė neturėjo jokio nekilnojamojo turto. Jos vardu registruotos kitos transporto priemonės yra labai senos ir praktiškai bevertės (1 t. b.l.18-22 b.l.). Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovas patvirtino, jog jokio kito vertingo turto, iš kurio įmanoma patenkinti kreditorių reikalavimus, išskyrus ginčo sunkvežimį bei įrangą, nėra. Atkreiptinas dėmesys ir į aplinkybę, kad atsakovės suteiktos paskolos grąžinimo terminas ginčijamo akto sudarymo metu dar nebuvo suėjęs - pagal paskolos sutarties 3 p. paskola turėjo būti grąžinta iki 2017-12-31. Paskolos sutartis nebuvo ir nutraukta, nes pagal 5 p. sutartis laikoma nutraukta, kai viena iš šalių informuoja kitą raštiškai. Duomenų apie sutarties nutraukimą byloje nėra ( CPK 178 str.). Darytina išvada, jog 2013-05-28 Tarpusavio skolų užskaitymo aktu atsakovės reikalavimui be jokio teisėto pagrindo buvo suteikta pirmenybė prieš kitus kreditorius, todėl akivaizdu, jog ginčijamu sandoriu BUAB“Pilita“ kreditorių teisės ir interesai buvo pažeisti (CPK 185 str.).

Šiuo sandoriu buvo pažeistas ir CPK 18 str. įtvirtintas teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ir nutarimo privalomumo principas, nes ginčijamo akto sudarymo metu bendrovės atžvilgiu jau buvo įsiteisėję atitinkami teismo procesiniai dokumentai dėl skolų iš jos priteisimo, bet išieškojimas pagal kuriuos tapo neįmanomas.

Skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio.

Sutarties laisvės principas suteikia teisę civilinių teisinių santykių subjektams laisvai spręsti sudaryti ar nesudaryti konkrečią sutartį, pasirinkti su kuo ją sudaryti, kokios formos bei turinio. CK 6.66 str. įstatymų leidėjas numatė galimybę ginčyti tik tokius skolininko sandorius, kurių jis sudaryti neprivalėjo. Sandorio privalumumu nustatomos sutarties laisvės principo ribos. Skolininko sudaryto sandorio privalomumas nulemia actio Pauliana instituto netaikymą. Nagrinėjant sandorio privalomumo pobūdį teismas privalo nustatyti ir įvertinti kokiu tikslu buvo sudarytas sandoris, ar apie jo sudarymą ir tikslus kreditoriai žinojo, ar jį būtina buvo sudaryti tam, kad būtų įvykdytos kitų sutarčių sąlygos ir visiškai atsiskaityta su kreditoriumi.

Pagal CK 6.38 str.1 d. nuostatas prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių įrodymų nėra - vadovaujantis protingumo kriterijais. Tačiau kaip ne kartą akcentavo kasacinis teismas , įstatyme nustatyta pareiga įvykdyti savo prievolę ( pareigą) savaime nereiškia asmens pareigos sudaryti sandorį. Vykdydamas pareigas ir sudarydamas sandorius skolininkas turi siekti, kad kuo mažiau būtų pažeisti kreditorių interesai , todėl privalo pasirinkti tokį sandorį ar tokias jo sąlygas, kad likusio turto ir prisiimtų įsipareigojimų santykis kuo mažiau apsunkintų atsiskaitymą su kreditoriais. Šiame kontekste visiškai nesutiktina su atsakovės atsikirtimo į ieškinį argumentu, kad perleidus jai turtą tai atitiko kitų kreditorių interesus, nes taip buvo sumažinti finansiniai įsipareigojimai kreditoriams ir sudaromos prielaidos jiems visiškai įvykdyti. Ginčijamo sandorio pagrindu UAB“Pilita“ kreditorinių įsipareigojimų suma iš tiesų ženkliai sumažėjo, tačiau savo ruožtu nebeliko jokio vertingo ir realaus turto, iš kurio būtų galima tenkinti likusių ir pirmesnės eilės kreditorių reikalavimus. Juolab, kad atsakovei perleistas turtas – sunkvežimis su žemės gręžimo įranga - buvo bendrovės vykdomos veiklos pagrindinės priemonės, todėl sudarytas sandoris vertintinas ir kaip prieštaraujantis įmonės veiklos tikslams. Nagrinėjamos bylos kontekste tai reiškia, kad UAB „Pilita“ neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio.

Sandorių šalys - skolininkas ir trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku sandorį - buvo nesąžiningi.

CK 1.5 str.1 d. nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Sąžiningas elgesys yra privalomas tiek ikisutartiniuose santykiuose, tiek sudarant sutartį , tiek ją vykdant. Taikant actio Pauliano institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas. Asmens sąžiningumas teisėje vertinamas pagal asmens informatyvumą apie tam tikrus faktus. Sąžiningu gali būti laikomas tik tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai.

Nagrinėjamu atveju atsakovei buvo prieinama informacija apie bendrovės finansinius sunkumus, nes , kaip rodo į bylą pateikti Sodros duomenys, ji UAB“Pilita“ dirbo šiais laikotarpiais: 2006-07-13 – 2012-01-03, 2012-06-14 – 2013-04-01, todėl neabejotinai galėjo ir privalėjo žinoti ne tik kokį turtą valdo bendrovė, bet ir kiek bei kam yra įsiskolinusi. Bendrovė savo įsipareigojimų prieš kreditorius pradėjo nebevykdyti jau nuo 2008 m. Pačios atsakovės pateiktame 2013-01-30 ir 2012-09-28 raginimuose sumokėti skolą UAB“Pilita“ direktorius V. V. raštiškai 2013-02-05 nurodė, jog „šiuo metu įmonė padengti įsiskolinimo neturi finansinės galimybės“ ir tuos pačius argumentus nurodė 2012-10-10 raštu (1 t. 131, 133 b.l.).

Atsakovė ir UAB“Pilita“ vienintelis akcininkas ir direktorius V. V. yra buvę sutuoktiniai – jų santuoka abiejų prašymu buvo nutraukta tik 2014-05-21 Kauno apylinkės teismo sprendimu, todėl preziumuotinas ne tik skolininko, bet abiejų sandorio šalių nesąžiningumas : ginčo sandorio metu 2013-05-28 jie buvo santuokoje, todėl tai atitinka nesąžiningumo prezumpcijos atvejį, numatytą CK 6.67 str. 3 p.

Ieškinio senaties termino taikymas.

Pagal CK 6.66 str.3 d. nuostatas actio Pauliano ieškinys dėl skolininko sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu gali būti pareiškimas per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Šis terminas prasideda nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jos teises pažeidžiantį sandorį. Atsiliepime atsakovė prašė taikyti ieškinio senaties terminą, tačiau toks jos prašymas negali būti tenkinamas, nes ieškinio senaties termino ieškovė nėra praleidusi. Tarpusavio skolų užskaitymo aktas buvo sudarytas 2013-05-28, tačiau akivaizdu, jog apie jį bankroto administratorius galėjo sužinoti tik iškėlus UAB“Pilita“ bankroto bylą ir perėmus iš bendrovės valdymo organo visą dokumentaciją. Bylos duomenys rodo, jog bankroto administratoriui tik 2014-04-24 buvo perduota paskolos sutarties bei Tarpusavio akto užskaitymo kopijos ( 1 t. 67 b.l.). Ieškinys teismui buvo išsiųstas 2015-04-24 ( 1 t. 45 b.l.). Tai įrodo, jog ieškinio senaties termino ieškovė nepraleido.

Dėl restitucijos taikymo

Restitucija – yra civilinių teisių gynimo būdas, kai šaliai grąžinama tai, ką ji perdavusi kitai šaliai, o iš nepagrįstai įgijusios šalies išieškoma tai, ką ši nepagrįstai įgijusi. Įstatymų leidėjas įtvirtino bendrąją taisyklę, kad restitucija taikoma natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims ( CK 6.146 str.). Paaiškėjus, kad restitucija natūra neįmanoma (daiktas žuvo, dėl pablogėjusios būklės neįmanomas naudoti ir pan., jeigu toks atlyginimas prieštarautų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams) , restitucija atliekama piniginiu ekvivalentu (CK 6.222 str.).

Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo taikyti restituciją ne natūra, o priteisti 30 443,99 Eur (tiek, kiek turtą įvertino UAB“Pilita“ ir atsakovė ginčijamu aktu), nes mano, jog pas atsakovę esanti žemės gręžimo įranga buvo ir yra naudojama, todėl jos techninė būklė gali būti labai prasta. Įvertinus byloje esančius įrodymus bei nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad toks ieškovės reikalavimas taikyti restituciją ne natūra, o piniginiu ekvivalentu yra nepagrįstas:

1. Tarpusavio skolų užskaitymo aktu atsakovei buvo perduota ne tik žemės gręžimo įranga, bet

ir sunkvežimis IVECO. Šis aktas atsakovei tapo nuosavybės įgijimo pagrindu į perduotą turtą (CK 4.47 str.1 p.). Tačiau ir po ginčijamo akto sudarymo sunkvežimis liko registruotas įmonės vardu ir šiuo metu yra bankroto administratoriaus žinioje. Priteisus piniginį ekvivalentą, o ne turtą, sunkvežimis IVECO ir toliau liktų ieškovės dispozicijoje, nes patenkinus ieškovės reikalavimą ir pripažinus negaliojančiu Tarpusavio skolų užskaitymo aktą nuosavybės įgijimo pagrindas atsakovei tapo negaliojančiu. Tokiu būdu bendrovei liktų ir sunkvežimis ir dar būtų priteistas piniginis jo ekvivalentas, kas vienareikšmiškai neatitiktų sąžiningumo, protingumo bei teisingumo kriterijų.

Atsakovė , kaip įmonės kreditorė, savo teisę į reikalavimo patenkinimą gali realizuoti ĮBĮ 26

Motyvuojamoji dalis

straipsnio nustatyta tvarka.

Byloje, be ieškovės prielaidų, nėra jokių įrodymų, kad gręžimo įrangos techninė būklė yra

labai prasta, todėl jos realizavimas , o tuo pačiu ir kreditorių reikalavimų patenkinimas yra neįmanomas, todėl taikytina restitucija natūra įpareigojant atsakovę grąžinti jos žinioje esančią gręžimo įrangą (CPK 178 ,185 str.).

Iš atsakovės valstybės naudai priteistinas žyminis mokestis . Byloje patirtos pašto išlaidos nepriteistinos, nes jų suma yra mažesnė už nustatytą minimalią valstybei priteistiną sumą (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259, 260, 263- 270 straipsniais teismas nuspren dž i a :

ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančiu 2013-05-28 tarp UAB“Pilita“ ir atsakovės D. V. sudarytą Tarpusavio skolų užskaitymo aktą ir taikyti restituciją natūroje – grąžinti ieškovei BUAB“Pilita“ turtą natūroje: sunkvežimį (duomenys neskelbtini)125 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei žemės gręžimo įrangą H35S-P, įpareigojant atsakovę D. V. grąžinti BUAB“Pilita“ jos žinioje esančią žemės gręžimo įrangą H35S-P.

Bylą dalyje dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiu Žemės gręžimo įrangos H35-S-P pirkimo - pardavimo sandorį , patvirtintą 2014-01-27 PVM sąskaita - faktūra PI Nr.001055, nutraukti.

Priteisti iš atsakovės D. V. a.k(duomenys neskelbtini) 913 Eur ( devynis šimtus trylika eurų) žyminio mokesčio valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.