- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-13
- Bylos Nr.
- e2S-1016-881/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-35843-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Ieškovas
- žemės ūkio kooperatyvo „Pienas LT“, uždarosios akcinės bendrovės „Autokausta“
- Atsakovas
- akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Schomburg Baltic“, uždaroji akcinė bendrovė „Top Decor“, uždaroji akcinė bendrovė „Bendrieji statybų projektai“, uždaroji akcinė bendrovė „Hidrovisata“, akcinė bendrovė Šiaulių bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Ekspertika“, uždaroji akcinė bendrovė „Santermita“, Kauno rajono savivaldybė
- Kategorijos
- 3.1.10.6Procesinių terminų pratęsimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų žemės ūkio kooperatyvo „Pienas LT“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Autokausta“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutarties ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autokausta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutarties, priimtų civilinėje byloje Nr. e2-13970-534/2019 pagal ieškovų žemės ūkio kooperatyvo „Pienas LT“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Autokausta“ ieškinius atsakovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju, tretieji asmenys: uždaroji akcinė bendrovė „Schomburg Baltic“, uždaroji akcinė bendrovė „Top Decor“, uždaroji akcinė bendrovė „Bendrieji statybų projektai“, uždaroji akcinė bendrovė „Hidrovisata“, akcinė bendrovė Šiaulių bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Ekspertika“, uždaroji akcinė bendrovė „Santermita“, Kauno rajono savivaldybė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės ADB „Gjensidige“ ir trečiųjų asmenų UAB „Bendrieji statybų projektai“ bei UAB „Ekspertika“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 27 d. sprendimo, 2019 m. kovo 19 d. nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas turi nustatyti terminą ieškovams ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. pareikšti reikalavimą dėl konkretaus dydžio draudimo išmokos priteisimo bei įpareigoti ieškovus apmokėti ieškinį žyminiu mokesčiu kaip turtinį reikalavimą priklausomai nuo ieškinio kainos; ieškovams ieškinio trūkumų nepašalinus, teismas turėtų bylą nutraukti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 27 d. nutartimi nustatė ieškovams terminą iki 2019 m. balandžio 15 d. ieškinio trūkumams pašalinti, kurį vėliau ieškovų prašymu pratęsė iki 2019 m. gegužės 2 d.
Šalies argumentai
3. Ieškovai pateikė prašymą pratęsti terminą ieškinio trūkumams pašalinti iki 2019 m. birželio 19 d. Nurodė, kad kasacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 19 d. nutarties gali būti paduotas iki 2019 m. birželio 19 d. Ieškovė UAB „Autokausta“ pateikė naują kasacinį skundą, todėl, anot ieškovės, prieš pradedant šalinti ieškinio trūkumus tikslinga sulaukti kasacinio teismo atrankos kolegijos sprendimo ir kasacinio skundo termino pabaigos.
4. 2019 m. gegužės 6 d. ieškovė UAB „Autokausta“ pateikė patikslintą ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 3 d. nutartimi ieškovų prašymą dėl termino pratęsimo atmetė, civilinę bylą nutraukė kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.
6. Teismas konstatavo, kad ieškovų prašymas pratęsti terminą, nurodytų ieškinio trūkumų nepašalinimas ir procesinės pozicijos pareiškimo siejimas su galimybe pateikti kasacinį skundą yra teisiškai ydingas ir prieštarauja Civilinio proceso kodekso normoms. Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas veikė kaip apeliacinė instancija, įstatymo leidėjas suteikė apeliacinės instancijos teismui CPK 326 straipsnyje numatytas teises, apeliacinės instancijos teismo nutartys įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 279 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovų pareikšti prašymai apylinkės teismui dėl termino pratęsimo ir išdėstyta prašymuose motyvacija, teismo vertinimu, yra teisinio nihilizmo išraiška, apeliacinio teismo nutarties ignoravimas ir negali būti tenkinami.
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės UAB „Autokausta“ patikslintą ieškinį ir grąžino jį ieškovei.
8. Teismas nurodė, kad, teismui nutraukus civilinę bylą, byla užbaigiama, todėl nėra jokio teisinio pagrindo priimti patikslintą ieškinį.
III. Atskirųjų skundų argumentai
9. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Autokausta“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pratęsti terminą ieškinio trūkumams pašalinti iki 2019 m. birželio 19 d. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovų prašymas pratęsti terminą ieškinio trūkumams pašalinti iki tol, kol baigsis kasacinio skundo pateikimo terminas, yra teisinio nihilizmo išraiška ar piktybinis Vilniaus apygardos teismo nutarties ignoravimas, todėl nepagrįstai atsisakė pratęsti patikslinto ieškinio pateikimo terminą. Civilinis procesas, be kita ko, vyksta laikantis bylos ekonomiškumo bei kooperacijos principų (CPK 7 straipsnis ir 8 straipsnis). Šalinti ieškinio trūkumus pagal Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartį ir toliau nagrinėti bylą žinant, kad dėl šios nutarties yra paduotas kasacinis skundas, ir kai nėra aišku, ar ši nutartis nebus panaikinta, atrodo neprotinga ir neekonomiška. Ieškovės prašymo pratęsti terminą intencija tikrai nebuvo nihilistinė. Ieškovė tik siekia išvengti nereikalingų bylinėjimosi išlaidų ir beprasmio teismo bei dalyvaujančių byloje asmenų darbo tuo atveju, jeigu kasacinis teismas panaikintų Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartį. Ieškovė nebuvo atsisakiusi vykdyti apeliacinės instancijos teismo nutarties, tik, remdamasi protingumo ir ekonomiškumo principais, prašė pratęsti jos įvykdymo terminą. Taigi pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškovų procesinį elgesį ir procesinę situaciją, galimus tolesnio bylinėjimosi padarinius ir nepagrįstai atsisakė pratęsti ieškinio trūkumų pašalinimo terminą.
9.2. Teismas nepagrįstai nutraukė civilinę bylą net neinformavęs šalių apie sprendimą nepratęsti termino ieškinio trūkumams pašalinti. Civilinis procesas grindžiamas teismo ir šalių bendradarbiavimo principu, todėl, prieš nutraukdamas bylą, teismas turėjo informuoti šalis apie savo sprendimą, nustatyti papildomą kad ir vienos ar dviejų dienų terminą ir sudaryti galimybę pašalinti ieškinio trūkumus, o ne iškart nutraukti civilinę bylą. Neinformuodamas šalių, kad nepratęs termino, ir nesudarydamas paskutinės galimybės patikslinti ieškinį, o iš karto nutraukdamas civilinę bylą, teismas pasielgė pernelyg formaliai, toks veiksmas prieštarauja esminiam teisingo bylos išnagrinėjimo principui ir yra netinkamas teismams suteiktos kompetencijos – teisingumo vykdymo, įgyvendinimas.
9.3. Paaiškėjus, kad teismas visgi nusprendė termino nepratęsti, ieškovė iškart parengė patikslintą ieškinį ir pateikė teismui prašydama atnaujinti praleistą terminą. Tačiau teismas 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi atsisakė atnaujinti terminą ir patikslinto ieškinio nepriėmė. Tokie teismo veiksmai yra ne tik nepagrįsti, bet ir riboja ieškovės galimybes įgyvendinti savo procesines teises.
9.4. Bylos nutraukimas vien dėl tokios menkos priežasties sukurs ieškovams pernelyg skaudžių ir neproporcingų teisinių pasekmių, kas yra nesuderinama su teismo pareiga įgyvendinti teisingumą.
9.5. Ieškovė aktyviai gina savo teises, jomis nepiktnaudžiauja, yra suinteresuota greitu ir teisingu ginčo išsprendimu. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad jeigu terminas praleistas nežymiai ir nėra nustatyta, kad šalis procesu piktnaudžiauja, procesiniai terminai turėtų būti atnaujinami ir ginama asmens teisė į teisminę gynybą.
10. Atskiruoju skundu ieškovas ŽŪK „Pienas LT“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pratęsti terminą ieškinio trūkumams pašalinti iki 2019 m. birželio 19 d. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui (CPK 5, 7 straipsniai).
10.2. Priėmus kasacinį skundą yra tikimybė, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas bus panaikintas ar pakeistas, atitinkamai gali nebelikti pagrindo šalinti ieškinio trūkumus.
10.3. Terminas nuo 2019 m. gegužės 2 d. iki 2019 m. birželio 19 d. nėra neprotingai ilgas. Jo sulaukti būtų logiškas ir racionalus sprendimas, galintis užtikrinti tolesnio proceso stabilumą ir sutaupyti visoms šalims bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas nagrinėjant bylą iki šiol aktyviai gynė savo teises, dalyvavo teismo posėdžiuose, rengė ir teikė procesinius dokumentus, nepiktnaudžiavo, yra suinteresuotas greitu ir teisingu ginčo išsprendimu.
10.4. Ieškinio palikimas nenagrinėto po trejus metus trukusio išsamaus teisminio proceso laikytinas neadekvačiu sprendimu, neatitinkančiu CPK reikalavimų.
11. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Autokausta“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti ieškovės patikslintą ieškinį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutartis nutraukti civilinę bylą patikslinto ieškinio padavimo metu nebuvo įsiteisėjusi, todėl teismas turėjo teisę spręsti ieškinio priėmimo ir termino atnaujinimo klausimą.
11.2. CPK 78 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymo ar teismo nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Šiuo atveju terminas trūkumams pašalinti buvo praleistas dėl svarbios ir pateisinamos priežasties, todėl teismas turėjo atnaujinti patikslinto ieškinio pateikimo terminą ir jį priimti.
11.3. Atsisakymas priimti patikslintą ieškinį vien dėl tokios menkos priežasties sukurs ieškovei pernelyg skaudžių ir neproporcingų teisinių pasekmių. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad jeigu terminas praleistas nežymiai ir nėra nustatyta, kad šalis procesu piktnaudžiauja, procesiniai terminai turėtų būti atnaujinami ir ginama asmens teisė į teisminę gynybą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
13. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas apeliantų prašymas dėl termino ieškinio trūkumams pašalinti pratęsimo ir tuo pačiu byla nutraukta kaip nenagrinėtina teisme; taip pat vėlesnė teismo nutartis, kuria, remiantis tuo, kad byla buvo nutraukta, atsisakyta priimti patikslintą ieškinį.
14. Pagal CPK 77 straipsnio 1 dalį, teismo paskirti ir nepasibaigę procesiniai terminai teismo gali būti pratęsiami rašytinio proceso tvarka. Pratęsdamas procesinį terminą, teismas priima rezoliuciją, o atsisakydamas patenkinti prašymą dėl procesinio termino pratęsimo, teismas dėl jo priima motyvuotą nutartį (CPK 77 straipsnio 3 dalis). Tokios nutarties apskundimo galimybė CPK tiesiogiai nėra numatyta, todėl nutartis atsisakyti pratęsti procesinį terminą galėtų būti skundžiama atskiruoju skundu tik tuo atveju, jeigu ji užkirstų galimybę tolesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kadangi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nutartis atsisakyti pratęsti terminą ieškinio trūkumams pašalinti buvo priimta jau pasibaigus teismo nustatytam terminui ir, teismui atsisakius pratęsti terminą, byla ta pačia nutartimi nutraukta kaip nenagrinėtina teisme, tokia teismo nutartis (atsisakyti pratęsti terminą), remiantis CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktu, t. y. kaip užkertanti kelią tolesnei bylos eigai, gali būti apeliacijos objektas.
15. Kaip matyti iš bylos medžiagos, termino ieškinio trūkumams pašalinti nustatymą nagrinėjamu atveju lėmė apeliacinės instancijos teismo priimta nutartis, kurioje apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžindamas bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas turi nustatyti ieškovams terminą ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. pareikšti reikalavimą dėl konkretaus dydžio draudimo išmokos priteisimo bei įpareigoti ieškovus apmokėti ieškinį žyminiu mokesčiu kaip turtinį reikalavimą priklausomai nuo ieškinio kainos, o ieškovams ieškinio trūkumų nepašalinus, teismas turėtų bylą nutraukti CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-348-392/2019). Taigi nustatydamas apeliantams terminą ieškinio trūkumams pašalinti pirmosios instancijos teismas vadovavosi apeliacinės instancijos teismo priimta nutartimi ir joje pateiktais išaiškinimais.
16. Apeliantai, atsižvelgdami į tai, kad vienas iš jų dėl minėtos apeliacinės instancijos teismo nutarties padavė kasacinį skundą, prašė terminą ieškinio trūkumams pašalinti pratęsti iki kasacinio skundo padavimo termino pabaigos, nes, anot jų, ieškinio trūkumų šalinimas iki to laiko būtų netikslingas. Pirmosios instancijos teismas tokį apeliantų prašymą įvertino kaip neteisėtą apeliacinės instancijos teismo priimtos nutarties ignoravimą ir skundžiama nutartimi atmetė.
17. Kaip teisingai pažymi apeliantai, procesas civilinėse bylose vyksta, be kita ko, laikantis civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų (CPK 7 straipsnis). Apeliantai savo prašymą pratęsti terminą motyvuoja tuo, kad, kasaciniam teismui panaikinus apeliacinės instancijos teismo priimtą nutartį, pagrindo šalinti ieškinio trūkumus neliktų, būtų sutaupytos byloje dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidos, taip pat teismo bei proceso dalyvių darbo ir laiko sąnaudos. Nurodytų civilinio proceso principų kontekste šie apeliantų argumentai atrodo logiški, racionalūs ir todėl, nesant priešingų duomenų apie nesąžiningus apeliantų ketinimus, nėra pagrindo jų laikyti piktnaudžiavimo ar, kaip sprendė pirmosios instancijos teismas, teisinio nihilizmo forma.
18. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad procesas šioje civilinėje byloje vyksta daugiau kaip dvejus metus, byloje buvo atlikta teismo ekspertizė, byloje dalyvaujantys asmenys patyrė didelių bylinėjimosi išlaidų. Iš apeliantų elgesio matyti, kad jie nuo tolesnio bylos nagrinėjimo taip pat nenusišalina ir toliau aktyviai gina savo teises – dėl apeliacinės instancijos teismo priimtos nutarties padavė kasacinį skundą, pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą pratęsti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, o teismui pastarojo nepratęsus, padavė ir patikslintą ieškinį. Svarbu ir tai, kad apeliantės UAB „Autokausta“ paduotas kasacinis skundas buvo priimtas, o tai sudaro pagrindą spręsti, ar nėra būtina šios bylos nagrinėjimą sustabdyti (CPK 164 straipsnio 4 punktas).
19. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas procesinio termino pratęsimo klausimą, netinkamai įvertino apeliantų procesinį elgesį bei byloje susiklosčiusią procesinę situaciją ir, ta pačia nutartimi nutraukdamas civilinę bylą, pažeidė jų teisę į tinkamą teismo procesą.
20. Dėl išdėstytų priežasčių skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovų prašymas dėl termino pratęsimo tenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
21. Panaikinus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutartį, kaip išvestinė panaikinama ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškovės UAB „Autokausta“ patikslintą ieškinį, ir pastarojo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2-3 punktais, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Autokausta“ ir žemės ūkio kooperatyvo „Pienas LT“ prašymą dėl termino pratęsimo, pratęsti ieškovams terminą ieškinio trūkumams pašalinti iki 2019 m. birželio 19 d.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutartį panaikinti ir uždarosios akcinės bendrovės „Autokausta“ patikslinto ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.