- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-07-16
- Bylos Nr.
- e2-1574-555/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00351-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Ieškovas
- D. K.
- Trečiasis asmuo
- K. Ž., R. G., A. K.
- Atsakovas
- A. L. A.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.1Skolininkų ir kreditorių daugetas
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 3.2.6.6.1Sprendimo už akių priėmimo sąlygos ir tvarka, draudimai priimti sprendimą už akių
- 3.2.6.6.2Sprendimo už akių turinys
- 3.2.6.6.3Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir šio pareiškimo nagrinėjimo tvarka
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. K. ieškinį atsakovui A. L. A. dėl skolos regreso tvarka priteisimo, tretieji asmenys R. G., K. Ž. ir A. K., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas D. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo L. A. A. 50 655,87 Eur skolos, 589,90 Eur palūkanų, už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. balandžio 26 d., penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (51 245,77 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodo, kad, vadovaujantis Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), jis ir atsakovas A. L. A. yra nuteisti dėl nusikalstamų veikų padarymo. Baudžiamojoje byloje Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pateikė patikslintą ieškinį dėl 354 501,89 Eur sumos priteisimo (kita dalis civilinio ieškinio buvo atlyginta juridiniams asmenims patikslinus PVM deklaracijas ir sumokėjus iki tol neapskaitytą PVM mokestį), tačiau priimant Kauno apygardos teismui 2016 m. gruodžio 23 d. nuosprendį civilinis ieškinys nebuvo išspręstas, pripažįstant civiliniam ieškovui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, bei perduodant šį klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patikslino ieškinį dėl 354 501,89 Eur žalos atlyginimo, prašydama valstybės biudžetui padarytą žalą priteisti solidariai iš D. K., K. Ž., A. L. A. 297 624,33 Eur (1 027 637,27 Lt), iš D. K., K. Ž., A. K. – 47 439,76 Eur (163 800,00 Lt), iš D. K., K. Ž. – 9 437,81 Eur. Civilinės bylos nagrinėjimo metu šalys abipusių nuolaidų būdu išsprendė ginčą, sudarydamos taikos sutartį, kurią teismas patvirtino. Taikos sutartimi, toje byloje atsakovais pripažinti asmenys, pripažino 181 000,00 Eur žalą (51,06 procentus nuo bendros patikslintu ieškiniu pareikštų reikalavimų sumos), kuri buvo padengta ieškovo D. K. lėšomis, kurioms buvo taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas. Ieškovas byloje įrodinėja, kad jis, atlyginęs žalą pagal pareikštą ieškinį, įgijo kreditoriaus teises regreso tvarka į kitus bendraskolius, tame tarpe teisę reikalauti, kad solidarią prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Tiek pagal šalių sudarytą taikos sutartį, tiek pagal įstatymą šalys žalą atlyginu buvo įsipareigoję solidariai. Ieškovas teigia, kad atgręžtinio reikalavimo pateikimas likusiems bendraskoliams lygiomis dalimis prieštarautų baudžiamojoje byloje nustatytoms aplinkybėms, bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, todėl atgręžtinis reikalavimas į likusius bendraskolius reiškiamas ne lygiomis dalimis. Iš baudžiamosios ir civilinės bylos matyti, jog ieškovui ir atsakovui bei tretiesiems asmenis pareikšto ieškinio suma bendra sudarė – 354 501,89 Eur, atsakovas vadovavo įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios nesumokėta PVM suma sudarė – 297,624,33 Eur, kas sudarė 83,96 procentus nuo visos pareikštos civilinio ieškinio sumos. 297,624,33 Eur žalą civiliniu ieškiniu buvo prašoma priteisti solidariai iš trijų asmenų: ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens K. Ž.. Kadangi taikos sutartimi buvo susitarta dėl 181 000,00 Eur žalos atlyginimo, todėl nuo šios sumos paskaičiuotinos proporcijos, t. y. nuo šios sumos apskaičiuotina 83,96 procento dalis, o nuo gautos sumos apskaičiuotina 1/3 dalis – 50 655,87 Eur (181 000,00 Eur x 83,96 proc. = 151 967,60 Eur / 3 = 50 655,87 Eur), todėl atsakovui tenkanti atlyginti žalos suma sudaro 50 655,87 Eur. Ieškovas prievolę kreditoriui įvykdė 2019 m. sausio mėn. todėl atsakovas nuo 2019 m. vasario 1 d. turi mokėti įstatymines 5 procentus palūkanas ir jas mokėti iki kol bus įvykdytas teismo sprendimas, kurios už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. balandžio 26 d. sudaro 589,90 Eur (50 655,87 Eur x 5 proc. = 2 532,79 Eur (per metus): 365 d. = 6,94 Eur (už dieną) x 85 d. = 589,90 Eur).
Atsiliepimas
Atsakovas A. L. A. pateikė atsiliepimą į ieškovo D. K. ieškinį, kuriuo prašo ieškovo ieškinį atmesti. Atsakovas nurodo, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovas pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 203 straipsnio 2 dalį. Teismas nustatė, kad ieškovas, veikdamas kaip organizuotos grupės organizatorius, kartu su kitais asmenimis (trečiaisiais asmenimis K. Ž., R. G., A. K. bei atsakovu), iš anksto susitarė daryti sunkų ir ilgai trunkantį nusikaltimą – apgaule, sukčiaujant pridėtinės vertės mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, panaikinti ūkio subjektų naudai didelės vertės turtinę prievolę į valstybės biudžetą mokėtiną PVM, apgaule įgyti didelės vertės svetimą įvairių ūkio subjektų valdomą valstybės turtą – PVM. Šiuo nuosprendžiu konstatuotos faktinės aplinkybės, kurias teismo proceso metu pripažino ir ieškovas, reiškia, kad jis, kaip organizuotos grupės organizatorius ir organizuotai grupei vadovaujantis asmuo, neteisėtai, pasinaudodamas apgaule ir sukčiaudamas, visų organizuotos grupės narių interesais užvaldė valstybei priklausantį turtą (mokėtiną PVM) ir jį visų organizuotos grupės narių interesais išgrynindavo grynųjų pinigų pavidalu per UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitas. Taigi, ieškovas disponavo visų organizuotos grupės narių neteisėtai įgytomis lėšomis. Vykdant procesinius veiksmus byloje, buvo taikytas nuosavybės teisių apribojimas pas ieškovą ikiteisminio tyrimo metu rastoms ir išimtoms lėšoms (gryniesiems pinigams, 20 0000 Lt, 60 000 Eur, 80 000 JAV dolerių) bei ieškovo banko sąskaitose buvusioms lėšoms, atsižvelgiant į Kauno apygardos teismo nuosprendžiu nustatytas ir įrodytas faktines aplinkybes, kad ieškovas atliko organizuotos grupės neteisėtai užvaldyto valstybės turto (PVM mokesčio) išgryninimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų, pinigus pasiimant grynais. Atsakovas teigia, kad buvo apribotos nuosavybės teisės ne į nuosavas ieškovo lėšas, o į organizuotos grupės neteisėtai užvaldytas lėšas, esančias pas ieškovą. Kauno apygardos teismas 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino taikos sutartį, pagal kurią atsakovų (ieškovo, atsakovo ir trečiųjų asmenų šioje byloje) solidarioji prievolė pagal ieškovo VMI prie LR Finansų ministerijos buvo įvykdyta sumokant 181 000,00 Eur iš lėšų, kurioms buvo pritaikytas nuosavybės teisių apribojimas ir kurios buvo saugomos FNTT depozitinėje sąskaitoje. Tokiu būdu šalys sutarė bylą baigti taikiai, solidariems atsakovams sumokant prievolę iš neteisėtai įgytų piniginių lėšų, buvusių pas ieškovą ir išimtų bei areštuotų vykdant procesinius veiksmus. Atsakovas teigia, kad prievolė pagal taikos sutartį buvo įvykdyta iš bendrų organizuotos grupės lėšų, kurių kiekvienam organizuotos grupės nariui tenkanti dalis baudžiamojo proceso metu nebuvo nustatyta, todėl ieškovo argumentas, jog neva solidari prievolė pagal taikos sutartį buvo įvykdyta iš jo asmeninių lėšų, yra nepagrįstas ir prieštarauja logikai bei teisingumo ir teisėtumo principams. Priešingu atveju, tenkinus ieškinį, ieškovas de jure legalizuotų neteisėtai, vykdant nusikalstamą veiką, gautas pajamas. Atsakovas nuosekliai laikosi pozicijos, kad prievolę VMI prie LR Finansų ministerijos ieškovas įvykdė iš visiems bendraskoliams pagal patvirtintą taikos sutartį priklausiusių lėšų, buvusių pas ieškovą, todėl prievolę įvykdžiusio skolininko regreso teisė į solidarius bendraskolius nėra taikytina. Atsakovas taip pat nurodo, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog jis (atsakovas) apie prievolės įvykdymą žinojo. Be to, CK 6.9 straipsnio 1 dalis numato aktyvią solidarią prievolę įvykdžiusio bendraskolio teisę reikalauti iš kitų bendraskolių grąžinti jam tenkančią skolos dalį. Tai reiškia, kad bendraskolio pareiga sumokėti jam tenkančią skolos dalį atsiranda ne nuo solidarios prievolės įvykdymo momento, o nuo pareikalavimo grąžinti regreso tvarka bendraskoliui tenkančią dalį. Ieškovas iki ieškinio pateikimo teismui nėra pateikęs reikalavimo atlyginti atsakovui tenkančią solidarios prievolės dalį, todėl reikalavimas dėl 589,90 Eur priteisimo iš atsakovo atmestinas kaip nepagrįstas.
Į parengiamąjį teismo posėdį, kuris įvyko 2019 m. liepos 16 d. 9.00 val., neatvyko atsakovas A. L. A.. Atsakovui A. L. A. apie paskirto parengiamojo teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (el. t. 2, b. l. 11).
2019 m. liepos 16 d. įvykusio parengiamojo teismo posėdžio metu, ieškovas ir jo atstovė prašė ieškinį tenkinti ir priimti sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas
CPK 285 straipsnio 2 dalis numato, kad priimdamas sprendimą už akių teismas atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Remdamasis CPK 285 straipsnio 2 dalimi teismas vertina, kad ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, jog jos reikalavimas yra pagrįstas.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), D. K., K. Ž. nuteisti pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį ir 203 straipsnio 2 dalį, A. L. A. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį, o A. K. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 183 straipsnio 2 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį.
Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinta tarp civilinės ieškovės Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir atsakovų A. L. A., R. G., A. K., D. K. ir K. Ž. 2018 m. gruodžio 17 d. sudaryta taikos sutartis. Šios Taikos sutarties 1 punkte nustatyta, kad atsakovai pripažįsta 181 000,00 Eur ieškinio dalį (51,06 proc. nuo bendros civilinės ieškovės Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikslintu ieškiniu pareikštų reikalavimų solidariųjų atsakovų atžvilgiu). Taikos sutarties 4 punkte nustatyta, kad šalys sutaria, jog 181 000,00 Eur bus sumokėta tokia tvarka: įsigaliojus teismo sprendimui D. K. piniginės lėšos, kurioms Kauno apygardos teismas taiko laikiną nuosavybės teisių apribojimą (80 000,00 JAV dolerių, 60 000,00 Eur ir 57 924,00 Eur (arešto metu buvę 200 000 Lt), saugomos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos depozitinėje sąskaitoje, esančioje banke AB „Swedbank“, bus pervestos kitą darbo dieną (panaikinus apribojimams) civilinei ieškovei Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 7290.
Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2019 m. sausio 28 d. rašte Nr. (12.1E-4.7) K-1278 nurodoma, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2019 m. sausio 10 d. pervedė į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą 186 358,50 Eur. 2018 m. gruodžio 17 d. taikos sutarties (patvirtintos Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi), sudarytos ieškovės Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir atsakovų D. K., K. Ž., A. K., A. L. A., įsipareigojimai yra įvykdyti.
Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.6 straipsnio 4 dalimi, jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 straipsnio 7 dalis), kadangi vieno solidariojo skolininko įvykdyta prievolė baigiasi tinkamu jos įvykdymu (CK 6.123 straipsnis). Kartu toks solidariąją prievolę ar jos dalį įvykdęs skolininkas perima kreditoriaus teises ir įgyja teisę pareikšti regresinį, t. y. atgręžtinį, reikalavimą kitiems solidariems bendraskoliams. Bendraskolis regreso teisę įgyja pagal įstatymą (CK 6.114 straipsnio 3 punktas).
Pagal CK 6.9 straipsnio 1 dalį, solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis. Minėta norma taikytina solidariajam skolininkui įvykdžius tiek visą solidariąją prievolę, tiek jos dalį. Šiame straipsnyje nurodyti pasyviojo solidarumo teisiniai padariniai bendraskolių tarpusavio santykiams, jo 1 dalyje įtvirtintas bendrasis principas, kad bendraskolių tarpusavio santykiai yra grindžiami dalinės, bet ne solidariosios prievolės principais. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad, vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas, vykdydamas Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), įvykdė visą solidarią prievolę. Taigi, ieškovui įvykdžius visą solidarią prievolę, prievolė pradiniam kreditoriui pasibaigė įvykdymu (CK 6.6 straipsnio 7 dalis), ir ieškovas CK 6.9 straipsnio 1 dalies pagrindu įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę, kad kiti solidarūs bendraskoliai jam atlygintų tai, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį. Nagrinėjamu atveju, reikalavimas reiškiamas tik vienam iš solidariųjų skolininkų. Byloje nepateikus įrodymų, jog atsakovas su ieškovu atsiskaitė, ieškinys tenkintinas pilnai (CPK 178 straipsnis).
CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Pagal kasacinio teismo praktiką tam, kad būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį, turi būti visos trys sąlygos: 1) neįvykdyta prievolė turi būti piniginė; 2) turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas; 3) įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2006). Nurodytos kompensuojamosios palūkanos gali būti priteisiamos, kai piniginė prievolė atsiranda ne tik iš sutarties, bet ir kitais pagrindais, pvz., dėl delikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2012; 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015). Tuo vadovaujantis, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 589,90 Eur palūkanų, už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. balandžio 26 d., ir penki procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gegužės 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019 m. kovo 27 d. sprendimo pagrindu yra atleistas 100 procentu nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl iš atsakovo valstybei priteistinas 994,00 Eur žyminis mokestis, skaičiuotinas nuo 51 245,77 Eur sumos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).
Valstybė šioje byloje turėjo 40,32 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl, patenkinus ieškinį visiškai, šios išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovo (CPK 92, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, 230 straipsnio 2 dalimi, 285–286 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Iš atsakovo A. L. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 50 655,87 Eur (penkiasdešimt tūkstančių šešis šimtus penkiasdešimt penkis eurus 87 ct) skolos, 589,90 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 90 ct) palūkanų, už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. balandžio 26 d., ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (51 245,77 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2019 m. gegužės 9 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Iš atsakovo A. L. A., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai priteisti 994,00 Eur (devynis šimtus devyniasdešimt keturis eurus 00 ct) žyminio mokesčio ir 40,32 Eur (keturiasdešimt eurų 32 ct) procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų (išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660).
Atsakovas A. L. A., dėl kurio buvo priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę Civilinio proceso kodekso 287 straipsnio nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas D. K., kurio prašymu teismas priėmė sprendimą už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti apeliacinį skundą.