Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Budrys, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. P. įgalioto atstovo advokato Jurijaus Kovalenko (toliau ir – apeliantas, atstovas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. kovo 18 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. A8.-1-405/2022, kuriuo, be kita ko, V. P. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 209 straipsnio 7 dalyje, ir jam paskirta 5 300 Eur dydžio bauda, išdėstant jos mokėjimą 20 mėnesių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. V. P. nubaustas už tai, kad 2020 m. spalio 13 d., apie 21.40 val., kartu su R. M. ir asmeniu, kurio atžvilgiu buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena ir priimtas teismo nutarimas, garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), neturėdamas prekių įsigijimo dokumentų, transporto priemonės „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinėje gabeno ir laikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka Finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis – nepaženklintas (paženklintas Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais) akcizais apmokestinamas prekes – 250 pakelių cigarečių „Minsk Capital QS“ ir 1 875 pakelius cigarečių „Minsk City QS“, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, – 7 456 Eur, t. y. 149,12 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, pažeisdamas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2.1.1, 3.3 punktų nuostatas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

2.1. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nesilaikė tiek Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje, 305 straipsnio 3 dalies 2, 3 punktuose, 331 straipsnio 1, 4 dalyse, tiek ANK teismui nustatytų reikalavimų išsamiai išnagrinėti visas bylos aplinkybes, įvertinti visus proceso metu surinktus bylai išspręsti reikšmingus įrodymus ir išdėstyti teisinius argumentus dėl ištirtų įrodymų vertinimo.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Apygardos teismas, išanalizavęs byloje esančius įrodymus, atsižvelgdamas į ANK 209 straipsnio 7 dalyje numatyto nusižengimo kvalifikavimui aktualius faktinius ir teisinius aspektus, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju byloje yra pakankamai leistinų ir patikimų įrodymų, jog V. P. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą ir skundžiamu nutarimu pagrįstai nubaustas pagal ANK 209 straipsnio 7 dalį.

7. Patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų teisėtumo, jų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas nutarime išdėstė bylos įrodymus, kuriais grindžia nutarimą, pateikė jų vertinimą, išanalizavo įrodymų turinį, palygino juos tarpusavyje, patikrino įrodymų teisėtumą, išdėstė motyvuotas išvadas dėl kiekvienos teismo nustatytos bylos aplinkybės bei informacijos, gautos iš kiekvieno įrodymų šaltinio, įrodymai susieti tarpusavyje ir įvertinti kaip visetas, o padarytos išvados yra pagrįstos visapusišku, išsamiu bei objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, surinktų ir ištirtų įrodymų teisėtumas bei patikimumas abejonių nekelia. Apylinkės teismas, vertindamas byloje surinktus duomenis, laikėsi įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų. Kitaip vertinti bylos duomenis, daryti kitokias išvadas nei padarė apylinkės teismas, ar pripažinti, kad skundžiamame apylinkės teismo nutarime išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo.

8. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėdamas V. P. ir R. M. administracinio nusižengimo bylą, apylinkės teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, į teismo posėdį kvietė ne tik patį V. P., kitą administracinėn atsakomybėn šioje byloje traukiamą asmenį – R. M., ir institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, – VSAT – atstovą, bet liudytojais apklausė VSAT pareigūnus R. J., A. S., A. S., taip pat, administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų prašymu, T. V., tai yra asmenį, nubaustą administracine tvarka už šį nusižengimą kitoje administracinio nusižengimo byloje, rėmėsi kitais įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais (R. J., A. S. apklausos protokolų, R. J. tarnybinio pranešimo, įvykio vietos apžiūros protokolo, Vilniaus teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus rašto Dėl cigarečių muitinio įvertinimo duomenimis ir kt.), tinkamai bei visapusiškai juos įvertino, padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas ir nutarime išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritaria apylinkės teismo priimtam procesiniam sprendimui, nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. P. naujų argumentų ar duomenų, kurių pagrindu reikėtų naikinti ginčijamą Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. kovo 18 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, teismui nepateikė, tokių nenustatė ir apygardos teismas. Vien tai, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus vertino kitaip nei V. P. ir jo atstovas, kurie savaip pateikia įvykio aplinkybių interpretaciją bei subjektyvų V. P. palankų byloje esančių duomenų vertinimą, negali būti priežastimi byloje priimti kitokį sprendimą nei priėmė apylinkės teismas.

9. Apeliaciniame skunde V. P. atstovas nurodo, kad byloje surinkti įrodymai negali būti laikomi surinkti teisėtai ir negali būti pagrindu patraukti V. P. administracinėn atsakomybėn, nes VSAT pareigūnai, nepradėję ikiteisminio tyrimo, neteisėtai, ne darbo metu, kitam asmeniui priklausančiame garaže, atliko kratą, poėmį ar kitus veiksmus, kurie nebuvo įforminti jokiais procesiniais dokumentais ir kurių metu V. P. negalėjo pasinaudoti jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Apygardos teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo sutikti, kad VSAT (kriminalinės žvalgybos) pareigūnų veiksmai buvo atlikti neteisėtai, kaip nors pažeidžiant V. P. teises ir pan.

10. Visų pirma, svarbu pažymėti, kad, remiantis Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo nuostatomis, viena iš esminių VSAT funkcijų yra valstybės sienos apsauga bei jos kirtimo kontrolė. Šią funkciją VSAT įgyvendina per VSAT tarnaujančius pareigūnus. Būtent pasienio sargybose tarnaujantys VSAT pareigūnai yra atsakingi, kad būtų laikomasi nustatytų valstybės sienos kirtimo reikalavimų ir į valstybės teritoriją nepatektų nepraėję patikros ir (ar) keliantys grėsmę valstybės ir visos Europos Sąjungos (toliau – ES) saugumui asmenys, taip pat asmenys, neturintys teisėto leidimo būti valstybės teritorijoje ar keliauti per ją tranzitu. Be to, VSAT pareigūnai užtikrina, kad į valstybės teritoriją, kartu ir į ES teritoriją, nepatektų akcizais neapmokestintos ar kitos draudžiamos įvežti prekės ir (ar) daiktai. Akivaizdu, kad VSAT pareigūnai privalo nuolat būti budrūs, pasiruošę atlikti pareigas, užtikrinti tinkamą VSAT pavestų funkcijų vykdymą, veiklos tikslų įgyvendinimą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 3 straipsnyje nustatyti pagrindiniai vidaus tarnybos, kuriai priklauso ir VSAT, principai, vienas iš jų – bendrųjų pareigūno pareigų nuolatinio vykdymo principas. Pareigūnas privalo atlikti bendrąsias pareigas ir specialiuosiuose įstatymuose nustatytas pareigas. Pažymėtina, kad Statuto 47 straipsnis reglamentuoja pareigūnų viršvalandinį darbą, tai yra esant Statuto 47 straipsnio 1 dalies 1–11 punktuose numatytiems atvejams pareigūnai privalo vykdyti pareigūną į pareigas skiriančio asmens arba jo įgalioto asmens įsakymą ar nurodymą dirbti viršvalandinį darbą. Be to, tais pačiais minėtuose punktuose nurodytais atvejais statutinės įstaigos vadovas gali pavesti pareigūnams dirbti poilsio ir švenčių dienomis (Statuto 47 straipsnio 2 dalis). Taigi, atsižvelgus į esamą reglamentavimą, šiuo atveju tai, kad VSAT pareigūnai, vykdydami jiems pavestas funkcijas, 2020 m. spalio 13 d., apie 21.40 val., atliko veiksmus ne darbo metu, nedaro jų veiksmų neteisėtais, kadangi tiek viršvalandinis, tiek darbas poilsio ir švenčių dienomis jiems yra galimas. Be to, VSAT pareigūnų R. J., A. S., A. S. 2020 m. spalio 13 d. viršvalandinis (naktinis) darbas yra apskaitytas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, kuris yra pateiktas į bylą (1 t., b. l. 152), kad skyriaus viršininkas nurodė dirbti viršvalandžius, už kuriuos jam buvo apmokėta, patvirtino ir teisme apklaustas kaip liudytojas VSAT pareigūnas R. J.. O tai, ar žiniaraštis yra užpildytas tinkamai ar ne, ką, nurodydamas jo neatitikimus, atstovas akcentavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, šiuo atveju neturi jokios reikšmės sprendžiant dėl administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų kaltės, nes, kaip pažymėjo ir apylinkės teismas skundžiamame nutarime, administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų veiksmai nepriklausė nuo to, kaip buvo apskaitytas pareigūnų darbo laikas. Be to, byloje neginčijama, kad pareigūnai atliko atitinkamus veiksmus.

11. Toliau, atsakant į minėtus apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad ANK 595 straipsnyje įtvirtinta, jog administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai, siekdami užkirsti kelią administraciniams nusižengimams, taip pat siekdami užtikrinti, kad būtų išsamiai tiriami administraciniai nusižengimai ir nagrinėjamos administracinių nusižengimų bylos, ir vykdomi administracinių nusižengimų bylose priimami sprendimai, šiame skyriuje nustatyta tvarka gali taikyti šiame straipsnyje numatytas poveikio priemones, kurių sąrašas yra baigtinis ir negali būti plečiamas. Tokios prievartos priemonės, kaip krata, ANK 595 straipsnyje pateiktame sąraše nėra. Tačiau ANK 593 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai turi teisę atlikti įvykio vietos, patalpų, vietovių, daiktų ir dokumentų apžiūras. Atliekant 593 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, mutatis mutandis taikomos BPK nuostatos (ANK 593 straipsnio 2 dalis). Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 26 straipsnio nuostatas, VSAT pareigūnai, įgyvendindami VSAT funkcijas, be kitų, turi teisę tikrinti fizinių ir juridinių asmenų, <...> transporto priemonių dokumentus, apžiūrėti transporto priemones, o vietose, kuriose nėra muitinės įstaigų, tikrinti daiktų, krovinių dokumentus (1 punktas); atlikti asmens apžiūrą ir daiktų, krovinių patikrinimą, sulaikyti asmenis, įtariamus pažeidus valstybės sienos kirtimo tvarką, muitų, pasienio teisinį režimą <...> (2 punktas); persekioti asmenis, įtariamus padarius nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus arba <...>, o siekiant užkirsti kelią daromiems nusikaltimams, persekiojant ir sulaikant teisės pažeidėjus arba <...>, bet kuriuo paros metu įeiti į fiziniams ir juridiniams asmenims, <...> priklausančias gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas, teritorijas, panaudoti jiems priklausančias ryšių priemones ir transportą, sustabdyti transporto priemones ir patekti į jas (4 punktas).

12. Kaip matyti iš bylos duomenų – liudytojų VSAT pareigūnų R. J., A. S., A. S. parodymų, byloje esančių vyriausiojo tyrėjo R. J. bei vyresniojo tyrėjo E. U. tarnybinių pranešimų (1 t., b. l. 24, 27), 2020 m. spalio 13 d., apie 21.40 val., VSAT pareigūnams tikrinant kriminalinės žvalgybos informaciją dėl galimai neteisėto akcizinių prekių gabenimo ir stebint garažų masyve dvi transporto priemones – „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurioms privažiavus prie vieno iš garažų, iš „Audi A6“ išlipus dviem asmenims ir atrakinus garažo duris, į šį garažą įvažiavus automobiliui „VW Passat“ bei įėjus asmenims, atrakinusiems garažą, tikrinant gautą informaciją buvo užeita į atidarytą garažą ir patikrinti ten buvę asmenys bei apžiūrėtas automobilis „VW Passat“. Patikrinus asmenis, kurie buvo sulaikyti, nustatyta, jog tai V. P., R. M. ir T. V.. Apžiūrėjus automobilį „VW Passat“ jo bagažinėje buvo rasti ir paimti maišai bei ryšuliai, kuriuose buvo cigaretės. Šių aplinkybių V. P. neginčijo apklausiamas apylinkės teismo posėdyje, jos nėra ginčijamos ir apeliaciniame skunde. Minėti pareigūnų veiksmai – įvykio vietos (garažo) ir jame esančio automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei jo bagažinėje buvusių prekių apžiūra įforminta VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2020 m. spalio 14 d. 04.00 val. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame aprašyta ir automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo V. P., apžiūra (1 t., b. l. 28–29). VSAT Vilniaus pasienio rinktinėje 2020 m. spalio 14 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 17–18). Taigi nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad T. V. tėvui priklausančiame garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), į kurį, tikrindami informaciją apie galimai daromą nusikalstamą veiką, pareigūnai turėjo teisę įeiti, buvo atlikta ne krata ar poėmis, o įvykio vietos, automobilių ir daiktų apžiūra, kurios metu bagažinėje buvusiuose maišuose bei ryšuliuose buvo rastos nepaženklintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais (banderolėmis) cigaretės. VSAT pareigūnai pagal kriminalinės žvalgybos informaciją atliko jos patikrinimo, tikslinimo veiksmus, kurie nebuvo susiję su procesinėmis prievartos priemonėmis. Šio tikslinimo metu pareigūnai atliko įvykio vietos apžiūrą, be kitų rastų daiktų (termovizorius, kamera, mobilieji telefonai), paėmė ir galimai neteisėtus daiktus – specialiaisiais ženklais (banderolėmis) nepaženklintas cigaretes, pristatė į pasienio užkardą, surašė įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolą, ką daryti nepradėjus ikiteisminio tyrimo jiems nebuvo draudžiama (BPK 168 straipsnio 1 dalis).

13. Apygardos teismas pažymi, kad atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo sutikti ir su apeliaciniame skunde dėstomais argumentais, jog pareigūnams atliekant veiksmus V. P. neturėjo galimybės pasinaudoti sulaikytojo, įtariamojo ar kokio kito proceso dalyvio teisėmis. Kaip paminėta anksčiau, VSAT pareigūnai, atlikdami jiems nustatytas funkcijas, turi teisę apžiūrėti transporto priemones, atlikti asmens apžiūrą ir daiktų, krovinių patikrinimą, sulaikyti asmenis, įtariamus pažeidus valstybės sienos kirtimo tvarką, muitų, pasienio teisinį režimą, siekiant užkirsti kelią daromiems nusikaltimams, persekiojant ir sulaikant teisės pažeidėjus bet kuriuo paros metu įeiti į fiziniams ir juridiniams asmenims priklausančias gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas, teritorijas ir kt. Kaip jau minėta, garažo, į kurį, be kitų dviejų asmenų, užėjo ir V. P., bei automobilių, iš kurių vieną vairavo V. P., apžiūra buvo atlikta pareigūnams tikrinant kriminalinės žvalgybos, tai yra viešai neatskleidžiamą, informaciją apie galimai daromą neteisėtą veiką. Tuo metu V. P. neturėjo jokio procesinio statuso, tik apžiūrėjus garažą, jame buvusį automobilį ir ten radus cigaretes su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais bei sulaikius asmenis, įtariamus padarius nusikalstamą veiką, VSAT pareigūnas – vyresnysis tyrėjas E. U. surašė tarnybinį pranešimą „Dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo“ (1 t., b. l. 24), kurio pagrindu 2020 m. spalio 14 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 17–18), ir kaip matyti, įtariamiesiems išaiškintos jų procesinės teisės, teisių įtariamajam išaiškinimo protokolus V. P., R. M. ir T. V. patvirtino savo parašais (1 t., b. l. 149–151). Ikiteisminio tyrimo metu nustačius cigarečių vertę ir 2020 m. lapkričio 3 d. priėmus nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą bei perduoti ikiteisminio tyrimo medžiagą Lietuvos Respublikos muitinei administracinio nusižengimo teisenai pradėti, administracinio nusižengimo protokolui surašyti (1 t., b. l. 13–15), 2020 m. lapkričio 24 d. buvo surašyti administracinio nusižengimo protokolai (1 t., b. l. 2, 2 t., b. l. 2). Surašant administracinio nusižengimo protokolą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. P. jam buvo išaiškintos ANK 577 straipsnyje numatytos jo teisės ir pareigos. Dėl to, nėra pagrindo pripažinti, kad apžiūrint T. V. tėvui priklausantį garažą bei jame buvusį automobilį, taip pat V. P. priklausantį automobilį „Audi A6“ ir sulaikant teisės pažeidimu įtariamus asmenis, VSAT pareigūnai, vykdydami savo tiesiogines funkcijas ir atlikdami tyrimo veiksmus, iš esmės būtų pažeidę įstatymus, o byloje esantys duomenys būtų gauti neteisėtais būdais ir negali būti įrodymais šioje byloje.

14. Apeliantas skunde nurodo, kad V. P. vaidmuo šioje byloje nustatytas išskirtinai liudytojų – pareigūnų, kurie nurodo tikrovės neatitinkančias aplinkybes, parodymais. Sutikti su tokiais teiginiais negalima. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apklausiamas apylinkės teismo posėdyje V. P. neprisipažino padaręs jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 209 straipsnio 7 dalyje, ir paaiškino, kad jis vairavo automobilį „Audi A6“, apie tai, jog automobilio „VW Passat“ automobilio bagažinėje gali būti tabako gaminiai, jis nežinojo, jis pats tabako gaminių nepirko, neprisidėjo pinigais, kad būtų įgyti tabako gaminiai, R. M. pareigūnams pasakė, kad tai jo prekės. Tačiau apylinkės teismas pagrįstai nesivadovavo šiais V. P. paaiškinimais, kuriuos įvertino kaip gynybinę versiją, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, ir rėmėsi liudytojų – VSAT pareigūnų R. J., A. S., A. S. parodymais, kad maždaug prieš 20 min. iki kaltinime nurodyto laiko, trys asmenys automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris, kaip vėliau nustatyta, priklauso V. P., buvo atvažiavę prie garažo, kurį atrakino ir iš kurio vienas asmuo išvažiavo automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o kiti du asmenys išvažiavo tuo pačiu automobiliu „Audi“, praėjus maždaug 20 min., šie abu automobiliai vėl atvažiavo prie garažo – pirmas važiavo automobilis „Audi“, iš paskos – „VW Passat“, automobilis „VW Passat“ įvažiavo į garažą, kuriame transporto priemonėmis „Audi“ ir VW Passat“ važiavę asmenys (V. P., R. M. ir T. V.) buvo sulaikyti pasieniečių, automobilio „VW Passat“ bagažinėje buvo rastos cigaretės su Baltarusijos Respublikos banderolėmis. Liudytojai R. J., A. S., A. S. įvykio aplinkybes nurodė iš esmės vienodai ir nuosekliai, parodymus davė teisme būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, byloje nėra jokių duomenų, kad jie būtų šališki, suinteresuoti apkalbėti V. P. ar duoti jį kaltinančius parodymus, tokių duomenų nenurodoma ir apeliaciniame skunde, be to, analogiškas aplinkybes R. J., A. S. nurodė apklausiami kaip liudytojai ikiteisminio tyrimo metu, R. J. – ir tarnybiniame pranešime, todėl netikėti šių liudytojų parodymais ir manyti, kad jų parodymai neatitinka tikrovės ir jais yra iškraipomos tikrosios įvykio aplinkybės, nėra pagrindo. Kita vertus, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, V. P. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusižengimą grindžiama ne vien minėtų pareigūnų parodymais. Liudytojų R. J., A. S., A. S. parodymus taip pat patvirtina įvykio vietos apžiūros protokole esantys duomenys (1 t., b. l. 28–29), be to, ir kitas administracinėn atsakomybėn skundžiamu nutarimu patrauktas asmuo R. M. ikiteisminio tyrimo metu, dalyvaujant gynėjui, apklausiamas kaip įtariamasis, nurodė tokias pačias cigarečių gabenimo į garažą ir asmenų sulaikymo aplinkybes, kaip ir pareigūnai, savo parodymais patvirtino, kad veikė kartu su garaže sulaikytais asmenimis, tai yra V. P. ir T. V..

15. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos aplinkybes ir įrodymus, susijusius su V. P. kaltės ar veikos kvalifikavimo klausimais, nesilaikė ANK reikalavimų, pažeidė įrodymų vertinimo nuostatas. Kaip jau buvo minėta anksčiau, administracinio nusižengimo byloje yra pakankamai leistinų ir patikimų įrodymų, pagrindžiančių V. P. kaltę dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 209 straipsnio 7 dalyje, padarymo. Vien tai, kad pažeidėjas ir jo atstovas laikosi versijos, kad V. P. nekaltas dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, nesuteikia pagrindo besąlygiškai ją laikyti teisinga, todėl tai, kad pirmosios instancijos teismo jie buvo įvertinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nenaudai, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, jog apylinkės teismas šiuos duomenis tyrė ir vertino neobjektyviai.

16. Aukštesnysis teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Administracinė nuobauda V. P. paskirta nepažeidus ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, nėra per griežta, yra teisinga ir proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. P. įgalioto atstovo advokato J. Kovalenko apeliacinis skundas netenkinamas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. kovo 18 d. nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. kovo 18 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. A8.-1-405/2022 nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. P. įgalioto atstovo advokato Jurijaus Kovalenko apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.