Šiaulių apygardos teismo nuosprendis, 1A-278-616/2022

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2022-11-16
Bylos Nr.: 1A-278-616/2022
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-13890-2020-8
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Ernesta Montvidienė, Nijolė Matuzevičienė, Vidmantas Mylė
Nuteistasis: E. Ž.
Kaltinamasis: E. Ž.

Kategorijos

1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
1.2.14.12.1Nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas arba realizavimas (BK 189 str. 1 d.)
2.1.3.1Jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.)
2.4.6.5.1Kai pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, arba nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 str. 1 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-278-616/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13890-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.14.12.1; 2.1.3.1; 2.4.6.5.1 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 16 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Vidmanto Mylės ir Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Vaivai Vilkei,dalyvaujant prokurorui Gintarui Misevičiui,nuteistajam E. Ž.,gynėjai advokatei Sofijai Kručienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. Ž. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. liepos 25 d. nuosprendžio, kuriuo E. Ž. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 189 straipsnio 1 dalyje ir jam skirta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieniems) metams.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas E. Ž. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2020 m. birželio 3 d. iki 2020 m. rugsėjo 3 d.

Kaltinamajam E. Ž. paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliktos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta jas panaikinti.

Atmesti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato prašymai dėl 74,80 Eur ir 62,41 Eur išlaidų atlyginimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus nuspręsta:

1) plastikinį automobilio priekinį skydą, plastikinę priekinio skydo apdailos detalę, bagažinės dugno apdailą, salono ventiliatorių, 9 vnt. plastikinių automobilių salonų apdailos detalių, durų apdailos detalę Nr. 63142761 sunaikinti;

2) pavarų dėžę, vairo oro pagalvę, šoninė kairės pusės oro pagalvę, 2 vnt. valstybinių numerių ženklus (duomenys neskelbtini) konfiskuoti ir sunaikinti;

3) mobilaus ryšio telefoną „Iphone“ grąžinti E. Ž.;

4) įgaliojimą, rausvos spalvos lapelį, 7 vnt. kompaktinių diskų palikti prie bylos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. E. Ž. pripažintas kaltu pagal BK 189 straipsnio 1 dalį už tai, kad įgijo žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą ir juo naudojosi, o būtent: laikotarpyje nuo 2019 m. rugpjūčio 8 d. iki 2020 m. balandžio 8 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, įgijo šoninę, kairės pusės oro pagalvę, 237 eurų vertės, priklausančią automobiliui „BMW X5“, kėbulo identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), produkcijos data 2018 m. kovo 5 d., kuris nuo 2018 m. rugpjūčio 8 d. ieškomas kaip pagrobtas Švedijos Karalystėje, be to, laikotarpyje nuo 2020 m. kovo 4 d. iki 2020 m. balandžio 8 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, įgijo vairo oro pagalvę, 222 eurų vertės ir pavarų dėžę, 1070 eurų vertės, priklausančius automobiliui „BMW X6 XDRIVE40D SC AUT ALLR LL“, kėbulo identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), produkcijos data 2017 m. birželio 28 d., kuris nuo 2020 m. kovo 4 d. ieškomas kaip pagrobtas Vokietijos Federacinėje Respublikoje, žinodamas, kad šios automobilių dalys gautos nusikalstamu būdu, ir organizavo šių detalių įmontavimą į automobilį „BMW X5“, kėbulo identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), kuriuo jis naudojosi iki 2020 m. balandžio 9 d., kol automobilį iš jo paėmė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, taip pat, laikotarpyje nuo 2020 m. kovo 2 d. iki 2020 m. birželio 3 d. jis įgijo plastikinę durų vidaus apdailos detalę, 60 eurų vertės, priklausančią automobiliui „BMW X4“, kėbulo identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), kuris nuo 2020 m. kovo 2 d. ieškomas kaip pagrobtas Jungtinėje Karalystėje, žinodamas, kad šis turtas yra gautas nusikalstamu būdu, ir ją laikė garaže, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), tokiu būdu jis laikotarpyje nuo 2019 m. rugpjūčio 8 d. iki 2020 m. birželio 3 d. įgijo 1 589 eurų vertės žinomai nusikalstamu būdu gauto turto ir juo naudojosi.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. Ž. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. liepos 25 d. nuosprendį kaip nepagrįstą ir priimti naują nuosprendį – jį išteisinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais.

Šalies argumentai

2.1. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas išvadą dėl jo kaltės iš esmės grindė dviem aplinkybėmis: tuo, kad apeliantas ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu negalėjo konkrečiai nurodyti, iš ko pirko ar kitaip gavo kaltinime minimas detales, ir jo kriminaline praeitimi. Apelianto teigimu, byloje nėra nei vieno asmens (net ir įslaptinto liudytojo), kuris būtų paliudijęs, kad jis žinojo, jog kaltinime minimos detalės iki jų įsigijimo buvo gautos nusikalstamu būdu, taip pat nėra jokių kriminalinės žvalgybos veiksmais užfiksuotų duomenų, susirašinėjimo ar pokalbių, kitų objektyvių duomenų, kurie neginčijamai leistų prieiti šią išvadą. Tai, kad jis žinojo, jog kaltinime minimos detalės iki jų įsigijimo buvo gautos nusikalstamu būdu, paneigia aplinkybė, jog nei ant vienos iš detalių nėra jokių jų identifikavimo numerių trynimo, slėpimo ar kitokio apsunkinimo identifikuoti jas žymių, jo aktyvus elgesys, norint padėti tyrimui, kai 2020 m. balandžio 9 d. buvo paimtas automobilis patikrinimui, jo ketinimas iki automobilio sulaikymo patikrinti automobilį UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat jo nuoseklūs parodymai ir kitos aplinkybės, kurių pirmosios instancijos teismas nevertino ir net nepaminėjo skundžiamo nuosprendžio motyvuojamoje dalyje.

2.2. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo taisykle, jog ne kaltinamasis privalo įrodyti savo nekaltumą, o prokuroras privalo įrodyti pateiktą kaltinimą ir įrodyti, jog apeliantas tikrai žinojo, kad įgijo ir panaudojo iš pagrobtų automobilių išimtas autodetales, tačiau byloje tokių įrodymų pateikta nebuvo. Apelianto vertinimu, tai yra pagrindas pripažinti, kad priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas.

2.3. Teigia, kad 2019 m. pabaigoje jis padėjo savo broliui A. Ž. išsirinkti ir įsigyti kaltinamajame akte nurodytą automobilį „BMW X5“, kurio identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini). Automobilis buvo daužtas, jam reikėjo detalių. Kadangi tuo metu vykdė ir individualią veiklą, susijusią su naudotų automobilių remontais, pardavimu, naudotų autodetalių pirkimu-pardavimu, padėjo užsienyje gyvenančiam, tačiau verslą Lietuvoje turinčiam broliui tvarkyti minėtą automobilį Lietuvoje, pats asmeniškai organizuodamas automobiliui reikalingą remontą ir detalių nupirkimą. Suremontavus automobilį, dėl asmeninių priežasčių jo brolis nusprendė šį automobilį parduoti ir pardavimu pavedė rūpintis apeliantui. Kai automobilis tapo važiuojančiu, tačiau dar buvo reikalingos įvairios patikros ir smulkūs kosmetiniai darbai, automobiliu Lietuvoje naudojosi apeliantas. Teigia, kad automobilis nebuvo slepiamas, automobiliu važinėjosi po Šiaulius, net buvo radęs potencialius automobilio pirkėjus. Tačiau 2 mėnesių bėgyje, pavažinėjus su brolio automobiliu, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai pareikalavo iš jo pateikti šio automobilio raktelius ir dokumentus bei tą pačią dieną (2020 m. balandžio 9 d.) automobilį nuvairavo pas save į aikštelę ir sulaikė. Pažymi, kad tuo metu jo niekas nesulaikė, jokių klausimų apie automobilio remontus, įsigytas detales, remonto vietas niekas iš pareigūnų neuždavė. Teigia, kad po kelių savaičių jis pats kreipėsi į ikiteisminį tyrimą kontroliuojantį prokurorą, tačiau tik praėjus beveik 2 mėnesiams po automobilio sulaikymo, 2022 m. birželio 3 d. jis buvo sulaikytas bei sekančią dieną jam buvo siūloma paaiškinti, ką darė su šiuo automobiliu, kur remontavo, iš ko pirko dalis, nors dalys brolio automobiliui bei kitos dalys kitiems automobiliams ir perpardavimui buvo perkamos 2020 sausio, vasario ir kovo mėnesiais. Akcentuoja, kad nuo pat pirmos savo apklausos stengėsi kuo tiksliau prisiminti aplinkybes, susijusius su brolio automobilyje įmontuotų greičių dėžės ir oro pagalvių įsigijimu. Pripažino, kad įgijo ir įmontavo kaltinamajame akte nurodytas detales (išskyrus „BMW X4“ priklausančią plastikinę vidaus apdailos detalę, nes pirminiame pranešime apie įtarimą jos nebuvo) į jo broliui A. Ž. priklausantį automobilį „BMW X5“, kurio identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini) bei aiškiai nurodė, jog įgydamas minėtas detales ir jas įmontuodamas į brolio automobilį, nežinojo ir negalėjo žinoti, kad jos yra gautos nusikalstamu būdu, nes pirko detales per lietuviškus internetinius skelbimus, ir niekas iš pardavėjų jam neatskleidė, kad tos detalės yra gautos nusikalstamu būdu.

2.4. Nurodo, kad pirmosios apklausos metu pateikė prašymą kuo greičiau apklausti jį pakartotinai, suteikiant jam galimybę parodyti asmenų, iš kurių pirko įvairias detales, įskaitant ir kaltinime minėtas detales, telefonų numerius iš jo paimtų mobilaus ryšio telefonų aparatų, tačiau minėta galimybė sudaryta nebuvo ir apelianto mobilaus ryšio telefonai paimti praėjus beveik 2 mėnesiams nuo jo pirmosios apklausos. Teigia, kad ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai reikalavo pasakyti telefonų prisijungimų duomenis ir nesutiko telefonuose esančius duomenis apžiūrėti bei fiksuoti apeliantui betarpiškai tuo pačiu metu duodant parodymus, nors būdamas įtariamuoju turėjo teisę būtent tokiu būdu duoti parodymus, kad ikiteisminį tyrimą atlikusiems pareigūnams būtų aiškiau suprasti, kur ir kokia informacija, susijusi su tyrimu, yra patalpinta jo telefonuose. Nurodo, kad pareigūnams be jokių motyvų nesutinkant su jo pasiūlytu būdu atlikti telefonų apžiūrą, įžvelgė piktnaudžiavimą pareigūnų veiksmuose ir nebesinaudojo savo teise duoti parodymus 2020 m. liepos 13 d. apklausoje. Teigia, kad ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-13890-20 atlikę pareigūnai taip tyčia sudarė kliūtis apeliantui pateikti jį teisinančius duomenis bei greičiau užbaigti ikiteisminį tyrimą. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad būtent apeliantas sutrukdė ikiteisminio tyrimo pareigūnams greičiau ištirti jo telefonus, nenurodydamas jų prisijungimo kodų. Pažymi, kad jei būtų norėjęs ką nors nuslėpti nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, nebūtų teismui pasakęs juodojo „Iphone 6“ prisijungimo kodų bei išsamiai papasakojęs apie minėtame telefone esančią informaciją, susijusią su įvairių detalių įsigijimu.

2.5. Teigia, kad 2022 m. gegužės 12 d. teismo posėdyje parodė, jog nuo 2019 m. pabaigos iki 2020 m. balandžio 9 d. nuolat ieškojo naudotų „BMW X3“ ir „BMW X5“ detalių, kadangi tuo metu remontavo dukros ir brolio automobilius (atitinkamai „BMW X3“ ir „BMW X5“, taip pastebėti, kad tam tikros vidaus apdailos detalės dėl „BMW X3“ tinka ir nuo „BMW X4“ modelio), kurias po susitarimo su jų pardavėjais įsigydavo jų realiai nematydamas ir pavesdamas pardavėjams šias detales perduoti vežėjams, kad jos būtų atgabentos į Šiaulių miestą arba tiesiai į vietas, kur remontuojami automobiliai (kaip ir buvo su „BMW X5“ oro pagalvėmis). Be to, detalių įsigijimas ir jų pardavimas bei naudojimas remontuojamiems automobiliams yra jo individualios veiklos dalis. Taigi, naudotas detales jis įsigijo teisėtu būdu – pagal iš oficialiuose naudotų detalių pardavimo interneto portaluose besiskelbiančių pardavėjų. Todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo teigti, kad apelianto pasirinktas naudotų detalių įsigijimo būdas rodo kokį nors jo žinojimą apie tai, jog nurodytos detalės yra gautos nusikalstamu būdu.

2.6. Pažymi, kad kaltinime nurodytų oro pagalvių net nematė, nes pirko internetu, jas vežėjas nuvežė tiesiai į Kauną elektrikui N. R., kuris apklaustas šioje byloje liudytoju patvirtino, jog apelianto užsakytas ir vežėjo atvežtas oro pagalves faktiškai pirko pats, nes sumokėjo pinigus už jas ir nupirkęs iš karto montavo, o apeliantas vėliau vėl per vežėją jam grąžino pinigus už jau atlikus darbus, tai yra, sumontavus šias oro pagalves į A. Ž. automobilį. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo ir liudytojo N. R. parodymus pripažino prieštaringais. Teigia, kad jie abu tvirtino, jog oro pagalves užsakė apeliantas ir jas N. R. atvežė vežėjas, kuriam pinigus (kiek prisiminė – 200 eurų) už jas padavė N. R., kadangi apeliantas tiesiogiai su detalių pardavėju nebuvo atsiskaitęs. Abu tvirtino, kad apeliantas skolą už apmokėtas oro pagalves N. R. grąžino vėliau. Teigia, kad tuo metu, kai buvo tvarkomas brolio „BMW X5“, negalėjo išvykti iš Šiaulių ir su kituose miestuose esančiais autodetalių pardavėjais ar remonto paslaugų teikėjais atsiskaitymą tik grynais pinigais vykdė per vežėjus ir (ar) kitus pažįstamus asmenis (kaip ir N. R. atveju). Teigia, kad pirmosios instancijos teismas išvadą, jog apelianto ir N. R. parodymai yra prieštaringi, grindė dar ir tuo, jog N. R. apeliantui nepateikė grynųjų pinigų priėmimo kvito, tačiau pažymi, kad jis N. R. pinigus grąžino per vežėją. Nurodo, kad tiek vienas, tiek kitas patvirtino, jog skolos už vežėjui perduotus pinigus už oro pagalves nėra ir jokie civilinius teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai nenumato pareigos kaip nors raštu įforminti skolos grąžinimą grynais pinigais tarp fizinių asmenų, kai ta skola siekia tik 200 eurų. Apelianto manymu, kadangi pirmosios instancijos teismas, vertindamas liudytojo N. R. ir apelianto parodymus dalyje dėl oro pagalvių užsakymo, nupirkimo, perdavimo, atsiskaitymo padarė nepagrįstą išvadą apie jų prieštaringumą, nesirėmė logine šių parodymų turiniu analize, atliko šių parodymų vertinimui nereikalingą ir kartu klaidingą tarp apelianto ir N. R. buvusių civilinių teisinių santykių analizę, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 3 dalį, įpareigojančią vertinti tik tuos duomenis, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, taip pat pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, įpareigojančią atlikti išsamų ir nešališką visų bylos aplinkybių išnagrinėjimą, o ne, tų kurios yra nereikšmingos bylai.

2.7. Apelianto teigimu, pagal byloje esantį 2020 m. birželio 8 d. tarnybinį pranešimą matyti, jog apelianto 2 nuomojamuose garažuose buvo rasta 5-6 tūkstančius detalių, o iš apelianto naudotų telefonų numerių išklotinių matyti, kad jis per dieną turėdavo po keliasdešimt kontaktų ir susirašinėjo su dešimtimis autodetalių pardavėjų kiekvieną savaitę. Nurodo, kad šių duomenų gausa visiškai pateisina jo negalėjimą tiksliai prisiminti, iš ko jis pirko kaltinime minimas detales, ypač atsižvelgiant į tai, kad pirmą kartą apeliantas apie kaltinime minimas autodetales buvo paklaustas praėjus daugiau kaip 3 mėnesiams nuo jų įsigijimo, o galimybė išsamiai papasakoti apie telefonuose esančius pardavėjus, iš kurių minėtu laikotarpiu pirko daugybę įvairių detalių, jam buvo sudaryta tik teisme. Todėl teigia, kad pirmosios instancijos teismas, reikalaudamas iš apelianto tikslios informacijos apie asmenis, iš kurių jis pirko kaltinime nurodytas autodetales, o jam to negalint tiksliai pasakyti, pripažįsta tai neginčijamu kaltės įrodymu, padarė ne tik esminius baudžiamojo proceso pažeidimus, susijusius su įrodymų vertinimu, bet ir pažeidė humaniškumo principą.

2.8. Atkreipia dėmesį, kad jo pateikti susirašinėjimai iš juodo „Iphone“ telefono yra daugiausia susiję su automobilio „BMW X5“ autodetalėmis, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo prieiti išvadą, kad apelianto paaiškinimai ir susirašinėjimai yra beverčiai. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas galėjo pavesti prokurorui surasti asmenis ir apklausti apie susirašinėjimo su apeliantu aplinkybes, kurių nustatymas, neabejotinai, būtų prisidėjęs prie išsamaus bylos nagrinėjimo, tačiau nei teismas, nei prokuroras tokios būtinybės ir galimybės nematė.

2.9. Pažymi, kad iš tūkstančio garaže rastų detalių tik viena detalė (kaltinime minimo „BMW X4“ plastikinė vidaus apdailos detalė) iki apeliantas ją įsigijo, buvo gauta nusikalstamu būdu kitų asmenų. Duomenų, kad visos kitos iki tol policijos pareigūnų neieškotos ir garaže rastos detalės būtų gautos nusikalstamu būdu, nebuvo ir nėra. Be to, ikiteisminio tyrimo metu buvo tikrinamas ne tik apelianto brolio automobilis, bet ir dukters automobilis „BMW X3“, kuris taip pat buvo po remonto, tačiau dukters automobilyje nebuvo rasta jokių neleistinų detalių. Taip pat nurodo, kad 2021 m. rugpjūčio 24 d. prašymu į bylą buvo pateikti duomenys iš oficialiai prieinamos ir viešos informacijos, kurie rodo, kad į dėvėtų detalių rinką nuolat patenka dideli kiekiai nusikalstamu būdu įgytų autodetalių.

2.10. Teigia, kad pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas gynybos 2021 m. birželio 17 d. atsakymas su papildomais duomenimis ir paaiškinimais, iš kurių matyti, kad tyrėja R. V. 2020 m. gruodžio 2 d. tarnybiniame pranešime užrašė neteisingą informaciją apie apelianto nurodytais baltame „Iphone“ esančiais numeriais besinaudojančius asmenis, tai yra, jų vykdomą prekybą naudotomis autodetalėmis. Akcentuoja, kad mažai tikėtina, jog tyrėjai užduodant klausimus telefonu, asmuo bus linkęs būti nuoširdus ir pasakos, kad yra bendravęs su apeliantu ir pardavinėjęs „BMW“ detales. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti ne tik 2020 m. gruodžio 2 d. tarnybinį pranešimą, bet ir gynybos 2021 m. birželio 17 d. prašymu pateiktus papildomus įrodymus, tačiau priešingai, teismas neanalizavo nei vieno gynybos pateikto įrodymo – nei atskirai, nei visumoje su kitais įrodymais, todėl pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

2.11. Akcentuoja, kad iš byloje esančių autodetalių fotonuotraukų (pateiktos su 2021 m. balandžio 15 d. prašymu) matyti, jog visos detalės yra su jų identifikavimui tinkamais numeriais ir nėra jokių požymių, kad numeriai nutrinti arba kitaip užmaskuoti. Apelianto teigimu, šios aplinkybės neleidžia manyti, kad jis turėjo žinoti, jog detalės yra gautos nusikalstamu būdu. Pažymi ir tai, kad aktyviai dalyvavo procese, nieko neslėpė, teikė įrodymus, užklausas įvairioms valstybės institucijoms dėl to, ar prieš perkant naudotą autodetalę, yra kokios nors galimybės nustatyti, ar pas pardavėją esanti autodetalė atsidūrė pas jį nusikalstamu keliu. Teigia, kad neturėjo ketinimų savo brolio ir savo dukters automobiliams naudoti nusikalstamu būdu įgytas autodetales ir jokia valstybės įgaliota įstaiga (pridėtas Kriminalistinių tyrimų centro raštas) nenurodė, kaip jis turėjo elgtis tam, kad neįsigytų nusikalstamu būdų gautų naudotų autodetalių.

2.12. Pažymi, kad byloje nebuvo nustatyta, jog pardavėjai, pardavę apeliantui kaltinime nurodytas detales, jas įgijo nusikalstamu būdu. Teigia, kad ieškomas automobilis savaime nereiškia, kad jis yra laikomas pavogtu ar kitaip nusikalstamai pasisavintu. Todėl nėra pagrindo teigti, kad apeliantui detales pardavę asmenys neabejotinai žinojo, kad parduodamos detalės yra iš vogtų ar kitaip nusikalstamai pasisavintų automobilių. Be to, nepaneigta aplinkybė, kad minėtos detalės į Lietuvoje veikiančią autodetalių civilinę apyvartą galėjo patekti kaip Švedijoje, Vokietijoje, Jungtinėje karalystėje iš civilinės apyvartos dėl vienokių ar kitokių priežasčių „nurašytos“ detalės arba kelissyk pardavinėjamos iš vienų rankų į kitas. Taip pat byloje nebuvo nustatyta, kad apeliantas galėjo turėti kokių nors ryšių su „BMW X5“, kurio identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), su „BMW X6“, kurio identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), „BMW X4“, kurio identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), galimai ar tariamai pagrobusiais asmenimis, jei šie automobiliai iš tikrųjų buvo pagrobti ir dėl to ieškomi.

2.13. Apeliantas akcentuoja, ankstesnių jo padarytų nusikalstamų veikų ir dabar inkriminuotos veikos aplinkybės nėra tapačios (ankstesniais nuosprendžiais yra nuteistas už veikas organizuotoje grupėje, disponuojant dideliais kiekiais autodetalių, kurių įsigijimo iš teisėtos civilinės apyvartos jis negalėjo pagrįsti). Be to, grįžęs iš suėmimo 2019 m. rugpjūčio mėnesį pradėjo dirbti, vėliau susirado ir antrą darbą, darbdavių charakterizuojamas teigiamai, išsikraustė gyventi į Vilnių, kad galėtų padėti dukrai, studijuojančiai Vilniaus universiteto Medicinos fakultete ir tai yra akivaizdūs teigiami pokyčiai, leidžiantys manyti, kad jis nebėra linkęs daryti nusikalstamas veikas. Teigia, kad ši aplinkybė buvo konstatuota ir Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. apkaltinamajame nuosprendyje, kuriuo jam skirta gerokai švelnesnė bausmė, nei prašė prokuroras.

2.14. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismui pateikė 2022 m. balandžio 27 d. prašymą prijungti gautą kvalifikuotų turto vertintojų biuro UAB „(duomenys neskelbtini)“ specialisto paaiškinimą, kaip turi būti nustatoma autodetalių rinkos vertė, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo šiuo specialisto paaiškinimu ir nurodė, jog veikai kvalifikuoti yra pakankama ankstesnė UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvada, duota ikiteisminio tyrimo metu, bei telefonu spėjimo būdu internetinių parduotuvių „srotas24“ ir „(duomenys neskelbtini)“ konsultantų pasakyta „BMW X4“ vidaus plastikinės detalės vertė (net nemačius šios autodetales). Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, neturėdamas specialių žinių ir byloje nesant specialisto išvados, parengtos pagal tinkamą vertinimo metodiką, nusprendė, kad kaltinime minimų detalių rinkos vertė bendrai paėmus yra 1589 eurai ir taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, konstatuodamas autodetalių rinkos vertę, nesant įrodymų apie ją.

2.15. Teigia, kad duomenys, jog ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-15219-20, kurį atliko tyrėja R. D. nebuvo tiriama dėl automobilių „BMW X4“, „BMW X5“ ir „BMW X6“ bei jų dalių, patvirtina tik tą aplinkybę, kad minėtame tyrime nebuvo tiriama, kas nusikalstamu būdu įgijo vėliau apelianto įgytą „BMW X4“ plastikinę vidaus apdailos detalę, tai yra, kas ją turėjo prieš apeliantą ir šios pirmosios instancijos teismo išvados niekaip nepatvirtina jo žinojimo arba nežinojimo apie įsigytų detalių vertę.

Šalies argumentai

2.16. Apibendrina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, padarė nepagrįstas išvadas, paremtas tik dalies byloje esančių įrodymų analize, o išvadą dėl autodetalių vertės padarė apskritai be įrodymų, tuo pažeidė BPK 20 straipsnio, 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų nuostatas bei vieną iš pagrindinių baudžiamosios teisės principų – in dubio pro reo. Apelianto teigimu, šie pažeidimai laikytini esminiais Baudžiamojo proceso įstatymo normų pažeidimais, kurie sutrukdė teismui priimtą teisėtą ir pagrįstą nuosprendį jo atžvilgiu.

3. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras G. M. prašė nuteistojo E. Ž. apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėja advokatė S. K. prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Nuteistojo E. Ž. apeliacinis skundas tenkinamas

4. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo E. Ž. pripažintas kaltu pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis, kuriuo E. Ž. išteisinamas pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu skundu nuteistasis E. Ž. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. liepos 25 d. nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, kadangi nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su motyvais, kuriais yra grindžiamas E. Ž. apkaltinamasis nuosprendis, ir byloje esančiais įrodymais, konstatuoja, kad apeliacinis skundas yra pagrįstas.

6. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu E. Ž. nuteistas pagal BK 189 straipsnio 1 dalį už tai, kad įgijo užsienyje pagrobtų automobilių detales, žinodamas, kad šis turtas gautas nusikalstamu būdu.

7. BK 189 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą, naudojimąsi arba realizavimą, kaltininkui žinant, kad šis įgytas, naudotas ar realizuotas turtas gautas nusikalstamu būdu. Pagal BK 189 straipsnio 1–3 dalių dispoziciją turto įgijimas, naudojimasis ir realizavimas yra šių veikų alternatyvūs objektyvieji požymiai, taigi baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bent vieno jų. Šie objektyvieji požymiai aiškiai susieti su įrodytais aktyviais kaltininko veiksmais disponuojant nusikalstamos kilmės turtu (tokio turto gavimu iš neteisėto valdytojo, kuris padarė vagystę arba kitą savanaudišką nusikaltimą, naudojimusi tokiu turtu ar šio turto realizavimu). Be to, nustatant asmens kaltumą įrodinėtinas ir BK 189 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė, kuri pasireiškia tiesiogine tyčia ir jos turinį sudaro tai, kad kaltininkas žino, jog jis įgyja, naudoja arba realizuoja nusikalstamu būdu gautą turtą, ir nori taip veikti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-1/2011, 2K-99/2010, 2K-217/2010, 2K-213/2013, 2K-7-88/2014).

8. Byloje neabejotinai nustatyta, jog kaltinime nurodytos automobilių detalės – šoninė, kairės pusės oro pagalvė, vairo oro pagalvė, pavarų dėžė ir plastikinė durų vidaus apdailos detalė – yra gautos nusikalstamu būdu. Tą patvirtina Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybos 2020 m. birželio 1 d., 2020 m. birželio 22 d. ir Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2020 m. lapkričio 10 d. išvadose (1 t., b. l. 63–65, 74–76; 2 t., b. l. 131-133), išrašuose iš paieškomų transporto priemonių duomenų bazės (1 t., b. l. 78, 83; 2 t., b. l. 145, 146) ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryšių valdybos raštuose Nr. TR/3948/32/LT/20, Nr. TR/3949/32/LT/20 ir Nr. TR/5612/16/LT/20 (1 t., b. l. 82, 86; 2 t., b. l. 154) nurodytos aplinkybės, kad minėtos detalės priklauso automobiliams „BMW X5“, VIN (duomenys neskelbtini), „BMW X6 XDRIVE40D SC AUT ALLR LL“, VIN (duomenys neskelbtini) ir „BMW X4“, VIN (duomenys neskelbtini), kurie yra ieškomi kaip pagrobti užsienio valstybėse. Šoninė, kairės pusės oro pagalvė, vairo oro pagalvė ir pavarų dėžė rastos įmontuotos nuteistojo E. Ž. naudojamame automobilyje „BMW X5“, VIN: (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 24, 63–65, 74–76), o plastikinė durų vidaus apdailos detalė rasta nuteistojo E. Ž. naudojamame garaže, esančiame (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 108, 112, 193–196). Abejonių nekelia ir nustatyta faktinė aplinkybė, kad šias detales įsigijo nuteistasis E. Ž.. Nors nusikalstamu būdu gautų automobilio detalių įsigijimas iš esmės atitinka BK 189 straipsnio 1 dalyje aprašytus objektyviuosius šio nusikaltimo sudėties požymius, tačiau vien tik šių požymių nustatymas asmens veikoje iš esmės nėra pakankamas pagrindas taikyti baudžiamąją atsakomybę. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent subjektyvusis BK 189 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymis – kaltė – nagrinėjamu atveju E. Ž. veiksmuose yra nenustatytas.

9. Visų pirma pažymima, kad E. Ž. kaltė dėl inkriminuoto nusikaltimo iš esmės grindžiama pareigūnų disponuota informacija, kad jų turimais duomenimis, E. Ž. yra žinomas kaip asmuo, užsiimantis vogtų transporto priemonių įgijimu, jų perdarymu ir legalizavimu. Tai užfiksuota 2020 m. gegužės 19 d. tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 24), kuriame nurodytos ikiteisminio tyrimo pradėjimo aplinkybės, šią aplinkybę teisiamajame posėdyje patvirtino ir liudytoju apklaustas tyrėjas D. A. (7 t., b. l. 163–187). Minėtame tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad gavus duomenų, jog E. Ž. (duomenys neskelbtini), laiko vogtą „BMW X5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN (duomenys neskelbtini)) ir nustačius, jog minėto automobilio numeriams buvo paskelbta paieška, šis automobilis buvo paimtas tolimesniems tyrimams, kurių metu aplinkybė, jog automobilis yra pavogtas, nepasitvirtino, tačiau automobilyje rastos trys įmontuotos detalės, priklausančios užsienyje pagrobtiems automobiliams, o vėlesnės kratos E. Ž. naudojamame garaže metu rasta detalė, taip pat priklausanti užsienyje pagrobtam automobiliui. Iš esmės šių duomenų pagrindu ikiteisminio tyrimo metu padaryta prielaida, kad E. Ž. autodetales įgijo iš asmenų, užsienyje pagrobusių kaltinime nurodytus automobilius, žinodamas įgyjamo turto kilmę. Tačiau šiai prielaidai pagrįsti, kolegijos vertinimu, baudžiamojoje byloje nepakanka svarių įrodymų.

10. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste svarbu nustatyti momentą, ar E. Ž. suvokė, kad įsigytos automobilių detalės buvo gautos nusikalstamu būdu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, įvertinęs nuteistojo E. Ž. ankstesnį teistumą pagal BK 189 straipsnio 1 dalį (dar vienas apkaltinamasis nuosprendis nėra įsiteisėjęs, 5 t., b. l. 180–185, informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys), priėjo išvadą, jog E. Ž. neabejotinai žinojo apie įgyjamų automobilių detalių gavimą nusikalstamu būdu. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas taip pat pagrindė aplinkybe, jog nuteistasis E. Ž. negalėjo nurodyti, iš ko konkrečiai įsigijo minėtas automobilių detales. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra nepagrįsta, priimta atsietai vertinant tam tikrus byloje esančius duomenis nuo jų visumos.

11. E. Ž. savo kaltę dėl nagrinėjamo nusikaltimo padarymo neigė nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios. Teigė, kad kaltinime nurodytas dvi oro pagalves, pavarų dėžę ir plastikinę durų vidaus apdailos detalę įsigijo iš oficialiuose naudotų detalių pardavimo interneto portaluose besiskelbiančių pardavėjų, nežinodamas, kad minėtos detalės yra gautos nusikalstamu būdu (6 t., b. l. 11–13, 60–62, 104–105; 7 t., b. l. 80–84; 8 t., b. l. 108–111). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, vertinti E. Ž. teiktus paaiškinimus kaip melagingus, sąlygotus siekio išvengti baudžiamosios atsakomybės, pakankamo pagrindo nėra. Priešingai, nuteistasis E. Ž. nuosekliai ikiteisminio tyrimo bei pirmosios instancijos teisiamųjų posėdžių metu tvirtino, kad įgijo ir įmontavo kaltinime nurodytas detales (išskyrus „BMW X4“ priklausančią plastikinę vidaus apdailos detalę, nes pirminiame pranešime apie įtarimą jos nebuvo) į jo broliui A. Ž. priklausantį automobilį „BMW X5“, kurio identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), bei teigė, jog įgydamas minėtas detales ir jas įmontuodamas į brolio automobilį, nežinojo ir negalėjo žinoti, kad jos yra gautos nusikalstamu būdu, kadangi detales įgijo per lietuviškus internetinius skelbimus, ir niekas iš pardavėjų jam neatskleidė, kad tos detalės yra gautos nusikalstamu būdu. Teigė, kad jo naudojamame garaže rastą plastikinę vidaus apdailos detalę taip pat įsigijo analogiškomis aplinkybėmis. Nuteistasis tvirtino, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu nuolat ieškojo naudotų „BMW X3“ ir „BMW X5“ detalių, kadangi tuo metu remontavo dukros ir brolio automobilius, detales po susitarimo su jų pardavėjais dažniausiai įsigydavo jų realiai nematydamas ir pavesdamas pardavėjams šias detales perduoti vežėjams, kad jos būtų atgabentos į Šiaulių miestą arba tiesiai į vietas, kur buvo remontuojami automobiliai. Liudytoju apklaustas nuteistojo brolis A. Ž. patvirtino, kad automobilio „BMW X5“, kurio identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), pirkimu, pargabenimu ir remontavimu užsiėmė nuteistasis E. Ž. (3 t., b. l. 113, 117–118; 7 t., b. l. 59–62).

12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-279/2014 pažymėta, kad kokiu būdu gautas turtas kaltininkas gali suprasti iš tam tikrų turto ypatumų, jo įgijimo sąlygų, konkrečių duomenų apie asmenį, kuris pasiūlė tą turtą ir pan. Teigiama, kad kritiškai turi būti vertinami tokie asmenų parodymai, kai jie nurodo automobilius įsigiję turguje iš asmenų, kurių nurodyti negali ir tai nepatvirtina jokie kiti duomenys. Tačiau iš byloje esančių autodetalių nuotraukų (7 t., b. l. 31–35, 2 t., b. l. 112) ir specialistų išvadose (1 t., b. l. 63–65, 74–76; 2 t., b. l. 131–133) nurodytų duomenų matyti, jog visos kaltinime nurodytos automobilių detalės yra su jų identifikavimui tinkamais numeriais ir nėra jokių požymių, kad šie numeriai būtų nutrinti arba kitaip užmaskuoti, taigi, detalės neturi jokių akivaizdžių nusikalstamu būtų įgyto turto požymių. Lietuvos policijos kriminalinių tyrimų centro raštas Nr. 140-S-1703(1.14E) taip pat patvirtina, kad atlikdami tyrimus Transporto skyriaus pareigūnai naudojasi įvairiais policijos ir transporto priemonių gamintojų registrais bei teikiama informacija, didžioji dalis paminėtų registrų ir informacijos yra nevieša bei sudaro tarnybinę paslaptį. Rašte nurodyta, kad internetinėmis paieškos svetainėmis ar programėlėmis nustatyti automobilio dalių priklausomybę yra neįmanoma (5 t., b. l. 81). Minėtos aplinkybės patvirtina, kad fiziniam asmeniui savarankiškai nustatyti, ar konkreti automobilio detalė priklauso užsienyje pagrobtam automobiliui, nėra galimybės, o nuteistasis E. Ž. viso proceso metu nuosekliai teigė, kad nebuvo informuotas, jog iš internetinių skelbimų perkamos automobilių detalės yra gautos nusikalstamu būdu. Nors pirmosios instancijos teismas nuosprendyje šią E. Ž. gynybinę versiją neigė, tačiau, kolegijos vertinimu, nuteistojo kaltė vis dėlto yra grindžiama tik prielaidomis, motyvuojant tuo, kad E. Ž. nepateikė konkrečių duomenų apie detalių pardavėjus, o versdamasis individualia veikla (5 t., b. l. 194), susijusia su naudotų automobilių remontais, pardavimu, naudotų autodetalių pirkimu-pardavimu, jis turėjo suvokti, kad įgyja nusikalstamu būdu gautą turtą. Visgi nėra jokio pagrindo išvadai, kad nuteistasis iš šių automobilių detalių ypatumų (yra su jų identifikavimui tinkamais numeriais) ar jų įgijimo aplinkybių (pirktos iš internetinių skelbimų) turėjo suprasti, kad kaltinime nurodytos detalės yra gautos nusikalstamu būdu. Apeliacinės instancijos teismas taip pat akcentuoja, kad asmens kaltumą turi įrodinėti baudžiamąjį persekiojimą vykdančios institucijos, todėl tai, kad asmuo nenurodo konkrečių jo nekaltumą galinčių patvirtinti duomenų (šiuo atveju nuteistojo kaltė taip pat grindžiama aplinkybe, kad ikiteisminio tyrimo metu jis nepateikė savo telefonų prisijungimo duomenų), nėra pagrindas išvadai, kad toks elgesys rodo jo kaltumą. Nagrinėjamu atveju, baudžiamosios bylos duomenys nepaneigia E. Ž. gynybinės pozicijos apie tai, kad jis galėjo nežinoti, jog automobilių detalės, kurias įgyja, buvo gautos nusikalstamu būdu.

13. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai visiškai neanalizavo nuteistojo ir jo gynėjo byloje pateiktų duomenų. Nors kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, tačiau matyti, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nuteistasis aktyviai teikė įrodymus apie jo nuolat vykdomą autodetalių pirkimą iš internetinių skelbimų. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad iš ikiteisminio tyrimo metu gautų nuteistojo E. Ž. naudotų telefonų numerių išklotinių (7 t., b. l. 131–132, CD diskas, esantis prie 2 tomo galinio bylos viršelio) matyti, jog kaltinime nurodytu laikotarpiu nuteistasis per dieną susisiekdavo net su keliasdešimt kontaktų, o nuteistojo pateikti duomenys patvirtina apie tuo metu jo vykdomą įvairių automobilių detalių paiešką internetinėse svetainėse (1 t., b. l. 149–151, 4 t., b. l. 31–33) bei susirašinėjimus su „BMW“ naudotų detalių pardavėjais (8 t., b. l. 148–159). Iš 2020 m. birželio 8 d. tarnybinio pranešimo taip pat matyti, kad nuteistojo dvejuose nuomojamuose garažuose iš viso buvo rasta apie 5-6 tūkstančius detalių, iš kurių tik dalis tyrimo metu buvo patikrinta (2 t., b. l. 108). Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į nuteistojo didelį disponuojamos informacijos apie aktualiu laikotarpiu perkamas detales kiekį, dėl kurio nuteistasis, nurodydamas aplinkybes dėl kaltinime nurodytų detalių įsigijimą iš konkrečių kontaktų, galėjo sąžiningai klysti, atsižvelgiant ir į tai, kad pirmoji apklausa ikiteisminio tyrimo metu buvo vykdoma praėjus beveik dviem mėnesiams (6 t., b. l. 11–13) po nuteistojo naudojamo automobilio „BMW X5“ paėmimo (1 t., b. l. 16–18). Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis apklausos ikiteisminio tyrimo metu nurodė 22 telefonų numerius, iš kurių jis galėjo pirkti minėtas automobilių detales (6 t., b. l. 60–62), tačiau iš 2020 m. gruodžio 2 d. tarnybinio pranešimo matyti, jog didžioji dalis šių kontaktų tyrimo metu nebuvo patikrinta, motyvuojant tuo, kad E. Ž. telefonų numerių išklotinėse nėra duomenų, jog nuteistasis kaltinime nurodytu laikotarpiu buvo susisiekęs su šiais kontaktais (2 t., b. l. 95–96). Tačiau nuteistojo gynėjo pateikti duomenys (www.autoplius.lt skelbimų ištraukos, nuteistojo susirašinėjimai su minėtais kontaktais) patvirtina, kad nuteistasis dėl „BMW“ automobilių detalių įgijimo su asmenimis pagal skelbimuose nurodytus kontaktinius duomenis taip pat bendravo ir susirašinėdamas „Messenger“ programoje, ir tokie pokalbiai bei susirašinėjimai telefoninių pokalbių išklotinėse nėra fiksuojami. Todėl visi nuteistojo nurodyti kontaktai ikiteisminio tyrimo metu nebuvo patikrinti nepagrįstai. Tokie nuteistojo pateikti duomenys nebuvo patikrinti ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Taip pat nustatyta, kad didžioji dalis nuteistojo nurodytų kontaktų užsiima internetine prekyba naudotomis europietiškomis „BMW“ automobilių detalėmis ir net keturi pateikti kontaktai tyrėjai melavo, nurodydami, kad minėtų autodetalių prekyba neužsiima – pateikti rasti šių kontaktų skelbimai internete (7 t., b. l. 86–132). Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tikrinta ir tai, ar nuteistojo nurodyti kontaktai prekiauja kitomis nusikalstamu būdu gautomis detalėmis, kas neabejotinai turėtų reikšmės nustatant, ar nuteistasis, pirkdamas kaltinime nurodytas automobilių detales, galėjo būti informuotas, jog įgyjamos automobilių detalės yra gautos nusikalstamu būdu – veikė tiesiogine tyčia. Aplinkybė, kad bylos nagrinėjimo metu apklausus liudytojus R. D. (8 t., b. l. 1–5) ir E. P. (8 t., b. l. 71–73) nepasitvirtino nuteistojo versija, kad plastikinę durų vidaus apdailos detalę jis galėjo pirkti iš kitoje baudžiamojoje byloje liudytoju apklausto asmens (1 t., b. l. 189-190), pati savaime nepatvirtina, kad nuteistasis žinojo, jog kaltinime nurodytos detalės yra gautos nusikalstamu būdu, atsižvelgiant ir į tai, kad bylos nagrinėjimo metu apskritai nenustatyta, iš ko konkrečiai kaltinime minėtas detales nuteistasis įgijo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pastebi, kad iš byloje esančių automobilio „BMW X5“, kurio identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), nuotraukų matyti (3 t., b. l. 131–133), kad įgyjant minėtą automobilį, jo priekinė dalis buvo stipriai apgadinta. Liudytojas R. A. taip pat patvirtino, kad automobilis įgijimo metu buvo nevažiuojantis (3 t., b. l. 123–125), tačiau tik dalis detalių, rastų jau suremontuotame automobilyje, priklausė užsienyje pagrobtiems automobiliams.

14. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nustatė, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, kadangi nesiėmė visų galimų veiksmų, siekiant patikrinti nuteistojo E. Ž. ikiteisminio tyrimo metu nurodytų faktinių aplinkybių dėl asmenų, iš kurių jis galėjo įgyti kaltinime nurodytas automobilių detales, todėl nepagrįstai, neištyręs visų esminių bylos aplinkybių, priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą teismo posėdyje, gali atlikti įrodymų tyrimą (BPK 324 straipsnio 6 dalis). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad nuo to laiko, kai nuteistasis tyrimo metu pateikė konkrečius duomenis apie asmenis, iš kurių galėjo pirkti kaltinime nurodytas automobilių detales, iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, praėjo ilgesnis nei dvejų metų laikotarpis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia papildomo įrodymų tyrimo nebeatlikti, kadangi tikimybė, jog praėjus tokiam ilgam laikotarpiui, asmenys galėtų prisiminti ir pateikti duomenų, reikšmingų nustatant nuteistojo kaltės formą įgyjant nusikalstamu būdu gautas automobilių detalės, yra neproporcingai maža. Todėl šiuo atveju visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai.

15. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistojo E. Ž. ir liudytojo N. R. parodymus vertino kaip prieštaringus, kadangi esminėse aplinkybėse jų parodymai nesiskiria – abu tvirtino, jog kaltinime nurodytas oro pagalves užsakė nuteistasis ir jas N. R. atvežė ne E. Ž., o nepažįstamas asmuo (vežėjas), su kuriuo už šias detales atsiskaitė N. R., paduodamas jam 200 eurų. Taip pat abu tvirtino, kad nuteistasis skolą už apmokėtas oro pagalves N. R. grąžino vėliau ir liudytojas N. R. teismui pateikė Gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą, iš kurio matyti, kad 2020 m. kovo 13 d. su juo buvo atsiskaityta (gautos pajamos – 500 eurų) (7 t., b. l. 67). Liudytojas N. R. taip pat patvirtino, kad kaltinime nurodytas dvi oro pagalves į automobilį „BMW X5“, kurio identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), įmontavo jis (7 t., b. l. 59–62). Taigi, tiek iš nuteistojo E. Ž., tiek iš liudytojo N. R. parodymų matyti, kad nuteistasis, įgydamas šias automobilių detales (dvi oro pagalves), galėjo jų iš viso nematyti. Be to, nuteistasis pateikė duomenis, patvirtinančius, kad automobilių detales dažniausiai jis pirkdavo per vežėjus (7 t., b. l. 86–132), o aplinkybė, jog už detales buvo atsiskaitoma grynaisiais, įvertinus įgytų detalių vertę (1 t., b. l. 97; 2 t., b. l. 152), nėra pakankama išvadai, kad nuteistasis suvokė įgyjamų detalių nusikalstamą kilmę, kadangi automobilis buvo remontuojamas ne klientui, o broliui. Kaip jau minėta, nei ant vienos iš kaltinime nurodytų detalių nėra jokių jų identifikavimo numerių trynimo, slėpimo ar kitokio apsunkinimo identifikuoti jas žymių, kas sustiprina manymą, kad E. Ž., įsigydamas automobilių detales, pagrįstai tikėjo, jog jas įsigyja legaliai, taigi neturėjo ir pagrindo manyti, kad šie daiktai galimai buvo pavogti. Pažymima, jog pirmosios instancijos teismas atmetė E. Ž. parodymus bei teiktus duomenis, tokį sprendimą iš esmės argumentuodamas išimtinai E. Ž. praeities teistumu. Tačiau nesutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog aplinkybė, kad E. Ž. yra anksčiau teistas pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, sudaro pakankamą pagrindą teigti, kad jis žinojo, jog įsigyjamos automobilių detalės yra gautos nusikalstamu būdu – veikė tiesiogine tyčia, kadangi tokių teiginių nepagrindžia jokia kita bylos medžiaga. Be kita ko, pirmos instancijos teismas, tokiu būdu (ankstesniu teistumu) argumentuodamas nuteistojo kaltę, iš esmės pažeidė nuteistojo nekaltumo prezumpciją ir tokių frazių nuosprendyje neturėtų būti. Byloje taip pat nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad E. Ž. pažinojo su šiomis automobilių vagystėmis susijusius asmenis, todėl pirmosios instancijos teismo argumentai, kad E. Ž. suprato, kad minėtos automobilių detalės yra iš užsienio valstybėse pagrobtų automobilių, laikytini nepatvirtintomis prielaidomis, kuriomis apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas.

16. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies prasmę teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus formuojamas išsamiai patikrinus visus byloje esančius reikšmingus duomenis, palyginus juos tarpusavyje, pašalinus prieštaravimus. Teismų praktikoje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, bet tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję, iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados ir turi būti paneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-603/2011). Apygardos teismas, vertindamas šio baudžiamosios bylos medžiagą, mano kad paminėtų įrodymų vertinimo taisyklių šiuo atveju nebuvo laikytasi.

17. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barbera, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/9620, 20 March 2001 ir kiti). Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo kyla draudimas grįsti nuosprendį abejonėmis. Bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Šis principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia, esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių, priimti apkaltinamąjį nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-510/2012, 2K-315/2012, 2K-205/2012 ir kt.). Todėl pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms.

18. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nekaltumo prezumpcijos principas yra ne tik asmens nekaltumo prezumpcija viso proceso metu iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, bet ir aukštų kokybinių reikalavimų įtvirtinimas įrodymams, kuriais turi būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-606-697/2015). Jau iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo kyla draudimas grįsti nuosprendį įrodymais, kurių įrodomojo turinio patikimumas kelia abejonių. Toks draudimas yra įtvirtintas ir tarptautinėje baudžiamojoje jurisprudencijoje.

19. Kolegijos vertinimu, visų šios nusikalstamos veikos aplinkybių vertinimo kontekste svarbu ir tai, kad kaltinime nurodytos pagrobtų automobilių detalės priklauso trims skirtingiems automobiliams („BMW X5“, „BMW X6 XDRIVE40D SC AUT ALLR LL“, „BMW X4“), paieškomiems skirtingose užsienio valstybėse (Švedijos Karalystėje, Vokietijos Federacinėje Respublikoje, Jungtinėje Karalystėje), pagrobtiems skirtingu laikotarpiu (2018-2020 m.). Tyrimo metu taip pat negauta jokių objektyvių duomenų, kad nuteistasis E. Ž. minėtų nusikalstamu būdų įgytas detalės įsigijo tiesiogiai iš asmenų, užsienyje pagrobusių šiuos automobilius ar žinančių, kad automobilių detalės yra gautos nusikalstamu būdu. Nors vienas iš kaltinimo argumentų, įrodinėjant E. Ž. inkriminuotą nusikaltimą yra tai, kad nuteistasis nenurodė, iš ko konkrečiai jis pirko minėtas detales, bei tai, kad jis jau yra teistas pagal BK 189 straipsnį, tačiau šie argumentai patys savaime neįrodo E. Ž. kaltės dėl inkriminuoto nusikaltimo ir jo gynybinės versijos byloje nepaneigia. Kaip minėta, asmens kaltė turi būti pagrįsta nuosekliais neprieštaringais įrodymais, kurie paneigtų kaltinimui prieštaraujančius duomenis. Šiuo atveju tokios kategoriškos išvados daryti negalima. Nagrinėjamoje byloje visas nusikalstamos veikos mechanizmas nėra išsamiai atskleistas, nors ikiteisminis tyrimas vyko pakankamai ilgai, tačiau jo metu nebuvo panaudoti jokie slapti veiksmai (sekimas, pasiklausymas) ir iš esmės daugiausia dėmesio skirta nuteistąjį neigiamai charakterizuojančioms aplinkybėms nustatyti. Kaip jau minėta, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados apkaltinamajame nuosprendyje turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas visiškai ir besąlygiškai įrodytas. Visos abejonės dėl kaltinamojo kaltumo, jeigu jų negalima pašalinti, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai, neužtenka kaltę grįsti tik prielaidomis.

20. Todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į paminėtą teisinį reguliavimą, teismų praktiką, bei šioje konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje nėra surinkta pakankamai neginčijamų, patikimų įrodymų, neabejotinai patvirtinančių, kad E. Ž. automobilių detales įgijo žinodamas, jog jos yra gautos nusikalstamu būdu, tai yra, veikė tiesiogine tyčia. Jo kaltė nėra įrodyta, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, kuriame esančios išvados iš esmės nėra pakankamai argumentuotos ar pagrįstos. Nuosprendis nelaikytinas teisėtu ar pagrįstu, todėl yra naikintinas ir E. Ž. atžvilgiu priimamas naujas – išteisinamasis – nuosprendis, sprendžiant, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

21. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2022 m. spalio 18 d. pažymą Nr. ATP-2022-25171, kurioje prašoma priteisti valstybei iš E. Ž. 270 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, tai yra, už gynėjos advokatės S. K. nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (9 t., b. l. 29).

22. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nusprendė E. Ž. pagal BK 189 straipsnio 1 dalį išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 1 punktas). BPK 105 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi, atsižvelgiant į paminėtas įstatymo nuostatas, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos galėtų būti priteistos tik iš kaltu pripažinto asmens, ir į tai, kad nagrinėjamu atveju E. Ž. šiuo nuosprendžiu išteisintinas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas yra negalimas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus prašymas priteisti valstybei iš E. Ž. teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme netenkinamas.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. liepos 25 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

E. Ž. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalį išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

E. Ž. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikinti.

Atmesti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato prašymus dėl 74,80 Eur ir 62,41 Eur išlaidų atlyginimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

2) pavarų dėžę, vairo oro pagalvę, šoninė kairės pusės oro pagalvę, 2 vnt. valstybinių numerių ženklus (duomenys neskelbtini) konfiskuoti ir sunaikinti;

3) mobilaus ryšio telefoną „Iphone“ grąžinti E. Ž.;

4) įgaliojimą, rausvos spalvos lapelį, 7 vnt. kompaktinių diskų palikti prie bylos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl patirtų 270 Eur išlaidų teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą priteisimo iš E. Ž. netenkinti.

Teisėjai Nijolė MatuzevičienėVidmantas MylėErnesta Montvidienė