Šiaulių apygardos teismo nutartis

2016-12-19 · Civilinė byla Nr. e2S-1130-267/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-12-19
Bylos Nr.
e2S-1130-267/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Burbulienė
Atsakovas
M. S.
Ieškovas
A. S.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2S-1130-267/2016Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05169-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.2.2.3.;3.1.2.4.;3.3.2.4.;(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gruodžio 19 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. S. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutarties, civilinėje byloje Nr. e2-6487-650/2016 pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui M. S. ir atsakovo M. S. priešieškinį ieškovei A. S. dėl šalių santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, byloje išvadas teikiančios institucijos – Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė A. S. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui M. S. dėl santuokos nutraukimo esant atsakovo kaltei, keldama ir kitus su santuokos nutraukimu susijusius reikalavimus: dėl vaiko A. S. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, išlaikymo iš atsakovo priteisimo vaikui. Ieškovė pateikė prašymą bylą perduoti nagrinėti pagal teismingumą Klaipėdos miesto apylinkės teismui, nes ieškovei apsigyvenus Klaipėdoje ir turint pareigą auginti bei prižiūrėti jos šeimoje gyvenančius du nepilnamečius vaikus bei įsidarbinus Klaipėdos rajone yra problematiška atvykti į bylos nagrinėjimo posėdžius Šiaulių apylinkės teisme.

2. Atsakovas M. S. nesutiko, kad byla būtų perduota nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui, nes jo manymu, šalių ginčą reiktų baigti nagrinėti būtent Šiaulių apylinkės teisme.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 3 d. nutartimi civilinę bylą pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui M. S. ir atsakovo M. S. priešieškinį ieškovei A. S. dėl šalių santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei perdavė nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pagal ieškovės ir šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą.

4. Teismas bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui būtinumą grindė tuo, kad byla operatyviau ir ekonomiškiau bus išnagrinėta kitame teisme, konkrečiai – pagal daugumos įrodymų buvimo vietą (CPK 34 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teismas vertino, kad nagrinėjama civilinė byla dėl šalių santuokos nutraukimo dar nėra pradėta nagrinėti iš esmės, byloje nėra keliama turtinių reikalavimų, susijusių su nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų dalinimu, šalys iš esmės ginčijasi tik dėl išlaikymo vaikui mokėjimo ir kitų turtinių prievolių, todėl paaiškėjus, kad ieškovė pakeitė savo gyvenamąją vietą, su dviem nepilnamečiais vaikais – sūnumi F. ir dukra A. išsikėlė gyventi į Klaipėdą ir nuo 2016-07-04 yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini); šalių dukra lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą Klaipėdoje, dėl ko civilinėje byloje įtraukta ir išvadą teikianti institucija – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius; be to, ieškovė nuo 2016-10-20 įsidarbino UAB (duomenys neskelbtini) ir jos darbo vieta yra Klaipėdos rajone, todėl teismas sprendė, kad pagal daugumos įrodymų buvimo vietą byla operatyviau ir ekonomiškiau bus išnagrinėta Klaipėdos miesto apylinkės teisme.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Atskiruoju skundu atsakovas M. S. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Apelianto teigimu, pati ieškovė, kreipdamasi į teisiną, pasirinko būtent Šiaulių apylinkės teismą. Ieškinio pateikimo dieną tiek ieškovės, tiek ir atsakovo gyvenamoji vieta buvo Šiaulių rajone, todėl byla ir toliau turi būti nagrinėjama Šiaulių apylinkės teisme. Apelianto įsitikinimu, nėra nė vieno CPK 34 straipsnyje nurodyto pagrindo perduoti bylą nagrinėti kitam teismui. Bylą perdavus Klaipėdos miesto apylinkės teismui, bylos nagrinėjimo teisme procedūra vėl prasidės iš naujo, užvilkins bylą bei padidins šalių bylinėjimosi išlaidas. Aplinkybės, kad ieškovė gyvena ar įsidarbino Klaipėdoje, apelianto nuomone, neturėtų būti pripažintos svarbiomis, be to, tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, šalys nesutaria tik dėl išlaikymo dydžio. Ieškovė Klaipėdoje neturi nuosavo būsto, butas yra nuomojamas, todėl atsakovui kyla klausimas, ar šaliai keičiant gyvenamąją vietą, iškart keičiasi ir bylą nagrinėjantis teismas.

6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė A. S. prašo atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Teikdama ieškinį teismui, ieškovė jau gyveno Klaipėdos mieste, tačiau nebuvo deklaravusi savo gyvenamosios vietos nuomojamame būste, nes nebuvo savo vardu sudariusi būsto nuomos sutarties. Ieškovė, gindama nepilnametės dukters interesus gauti išlaikymą bei siekdama greičiau išspręsti nesutarimus su atsakovu dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, negalėjo delsti ir ieškinį pateikė pagal atsakovo gyvenamąją vietą Šiaulių apylinkės teismui. Byla nepradėta nagrinėti iš esmės, be to, pats atsakovas tinkamai nesinaudoja savo procesinėmis teisėmis. Dar iki ieškinio priėmimo ieškovė pateikė prašymą perduoti bylą Klaipėdos miesto apylinkės teismui pagal jos gyvenamąją vietą, todėl nepagrįsti atsakovo argumentai, kad ieškovė pakeitė savo gyvenamąją vietą bylos nagrinėjimo metu.

Teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nagrinėjama byla perduota nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pagal ieškovės ir šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą.

8. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų procesinių formos ir turinio reikalavimų (CPK 111 straipsnis), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Tuo tarpu teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais, imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai (CPK 2 straipsnis).

9. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamos teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Vadovaujantis CPK 29 straipsnyje įtvirtinta bendrąja teismingumo taisykle, ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą.

10. CPK 30 straipsnyje nurodyti atvejai, kai ieškovas turi teisę pasirinkti vieną iš galimų teismų. Tai yra viena iš teritorinio teismingumo rūšių – alternatyvusis teismingumas, todėl šio straipsnio 4 dalis numato, kad ieškinys dėl išlaikymo priteisimo gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą.

11. CPK 381 straipsnio 1 dalis numato, kad ieškinys dėl santuokos nutraukimo pareiškiamas apylinkės teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Jeigu ieškovas turi kartu su juo gyvenančių nepilnamečių vaikų, ieškinys dėl santuokos nutraukimo gali būti pareiškiamas taip pat apylinkės teismui pagal ieškovo gyvenamąją vietą.

12. CK 2.16 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fizinio asmens gyvenamoji vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. Jeigu asmuo faktiškai gyvena keliose vietose, tai vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta (CK 2.16 str. 2 d.). CK 2.17 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą.

13. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė ieškinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei Šiaulių apylinkės teismui pateikė 2016-06-02. Teismui nepriėmus ieškinio, 2016-07-12 ieškovė pateikė prašymą perduoti jos bylą Klaipėdos miesto apylinkės teismui pagal jos gyvenamąją vietą (14 b. l.). Ieškovės ieškinys Šiaulių apylinkės teisme buvo priimtas tik 2016-07-20, o klausimas dėl ieškovės 2016-07-12 prašymo nespręstas. Nors šioje byloje buvo skirti du parengiamieji teismo posėdžiai, tačiau byla nepradėta nagrinėti iš esmės. Tik ieškovei pateikus atitinkamus duomenis ir nustačius, kad ieškovė su dviem nepilnamečiais vaikais gyvena, yra deklaravusi gyvenamąją vietą ir dirba Klaipėdoje, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pagal daugumos įrodymų buvimo vietą byla operatyviau ir ekonomiškiau bus išnagrinėta Klaipėdos miesto apylinkės teisme. Vertintina ir tai, kad paties apelianto pripažįstama, kad šalys nesutaria tik dėl išlaikymo dydžio vaikui nustatymo. Atsižvelgiant į tai, kad faktiškai šalių nepilnametis vaikas gyvena Klaipėdos mieste su savo motina, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius teikė išvadą apie vaiko gyvenamąją vietą ir buities sąlygas, tikslinga, kad šis skyrius pasisakytų ir dėl išlaikymo dydžio. Taigi, šios nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškinys Šiaulių apylinkės teisme buvo priimtas ir byla iškelta nepažeidžiant teismingumo taisyklių, kas taip pat nepaneigia galimybę taikyti CPK 34 straipsnio 2 dalies 1 punktą, numatantį pagrindą perduoti bylą kitam teismui, jeigu pripažįstama, kad byla operatyviau ir ekonomiškiausi bus išnagrinėta kitame teisme, konkrečiai pagal daugumos įrodymų buvimo vietą.

14. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis išdėstytais motyvais konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista, o apelianto atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Danutė Burbulienė