Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. L. ieškinį atsakovui T. A. H., dėl išlaikymo priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų - R. L., išvadą teikianti institucija -Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškinys grindžiamas tuo, kad 2016 m. ieškovei gyvenant Jungtinėje Karalystėje, gimė duktė R. L. H., kurios tėvas yra atsakovas T. A. H.. Dukters tėvo pavardė yra įrašyta 2017 m. liepos 10 d. vaiko gimimo įraše. Iki dukters gimimo ieškovė su atsakovu kartu negyveno, bendro ūkio nevedė. 2017 m. vasarą ieškovė su dukra grįžo gyventi ir dirbti į Lietuvą ir su vaiku atsakovas daugiau nebendravo. Atsakovas, vaiko tėvas, yra Jungtinės Karalystės pilietis ir gyvena Londone. Pagal teismo patvirtintą taikos sutartį ieškovės ir atsakovo vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, vaiko tėvas turi kas mėnesį mokėti vaiko išlaikymui po 200 Eur dydžio periodines išmokas iki vaiko pilnametystės. Vaiko išlaikymo lėšas po 200 Eur kas mėnesį atsakovas pradėjo mokėti tik po Taikos sutarties įsiteisėjimo dienos, tai yra, nuo 2018 m. spalio mėnesio, nors privalo mokėti nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2018 m. balandžio 6 d.) ir šiuo metu atsakovo įsiskolinimas vaiko išlaikymui yra 1200 Eur ir 100 Eur atstovavimo išlaidos. Ieškovei su dukra sugrįžus iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą, atsakovas nebuvo atvykęs į Lietuvą ir nei karto neaplankė dukters, nuotoliniu būdu bendrauti su dukra anglų kalba jam nėra galimybės, nes vaikas angliškai nekalba. Atsakovas, kaip biologinis vaiko tėvas, nesukūrė ir nesistengia sukurti jokio ryšio su dukra, nesidomi ir nesirūpina jos auklėjimu, sveikatos būkle. Atsakovas nuolatinės gyvenamosios vietos ir pastovaus pajamų šaltinio Lietuvoje neturi, jo ryšio su Lietuva nėra. 2021 m. rugsėjo 11 d. ieškovė sudarė santuoką su R. L., todėl po santuokos sudarymo ieškovei buvo suteikta pavardė L.. Ieškovės ir atsakovo duktė, būdama penkerių metų amžiaus, sau vieninteliais artimais įvardija mamą, o tėčiu vadina R. L.. Pati duktė save kitiems dažnai pristato L.s pavarde. Vaiko ir ieškovės pavardės skiriasi, be to, vaiko pavardė H. sukelia didelę tikimybę, kad duktė dėl jos dabartinės pavardės, pradėjusi mokytis mokykloje ir vėliau, patirs patyčias, nes dabartinė pavardė Lietuvoje asocijuojasi su narkotine medžiaga - hašišu (tam tikru būdu žmonių vartojimui paruoštos kanapės). Be to, pavardė H. tariama „H.", o rašoma „H.", todėl kaskart sukelia nepatogumus įvairiose instancijose, kai reikia pavardę sakyti paraidžiui. Dabartinė turima vaiko pavardė H. neatitinka ir ateityje neatitiks geriausių vaiko interesų. Vaikas gyvena ir iki pilnametystės gyvens Lietuvoje, lanko vaikų darželį, 2022 metų rudenį pradės lankyti mokyklą, todėl vaiko interesus labiau atitiktų ir jam būtų lengviau pritapti turint ieškovės, jos motinos, pavardę. Duktė patiria didelį emocinį diskomfortą dėl to, kad ji neturi tokios pačios pavardės, kaip kiti jos šeimos nariai. Bendraudama su atsakovu ieškovė ne kartą prašė jo duoti sutikimą dėl nepilnametės dukters pavardės pakeitimo į ieškovės dabartinę pavardę, tačiau atsakovas tai daryti atsisakė.

3. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais.

4. Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje atsakovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką, datą ir vietą jam buvo pranešta tinkamai.

5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. L. teismo nustatytu terminu atsiliepimo nepateikė, 2022 m. birželio 6 d. teismo posėdyje patvirtino, kad neprieštarauja, jog byla buvo pradėta nagrinėti ir vaikas buvo apklaustas jam nedalyvaujant. Teismo posėdyje R. L. paaiškino, kad su ieškiniu sutinka, neprieštarauja, kad jo sutuoktinės J. L. dukrai būtų suteikta jo pavardė.

6. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad teikia preliminarią išvadą, kad nepilnamečiam vaikui suteikta tėvo pavardė geriausiai atspindi vaiko identiškumą, tolimesnius giminystės ryšius su tėvo, su kuriuo nepilnametis vaikas nuolat negyvena, linija, kadangi tėvo pavardė yra vienas iš vaiko identiškumo elementų, identifikuojantis vaiką su tėvu ir jo kilmę pagal tėvo liniją. Ieškovės teiginiai, kad vaiko pavardė sukelia nepatogumus įvairiose instancijose bei sukelia didelę tikimybę, kad vaikas patirs patyčias ateityje, nes asocijuojasi su narkotine medžiaga, galimai sukelia nepatogumus ir (ar) nepilnavertiškumo kompleksą tik pačiai ieškovei. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė pavardę pakeitė tik 2021 m. rugsėjo 11 d., sudariusi santuoką su R. L.. Iki ieškinio pateikimo teismui dienos, yra praėjęs trumpas (5 mėn.) laikotarpis, per kurį, tikėtina, būtent vaiko motina galėjo įtakoti, kaip teigiama ieškinyje, „didelį vaiko emocinį diskomfortą dėl to, kad ji neturi tokios pačios pavardės, kaip kiti šeimos nariai“. Byloje nėra duomenų, dėl kokių priežasčių atsakovas nesukūrė ryšio su vaiku ir kokių veiksmų ėmėsi ieškovė, kad šis ryšys būtų sukurtas. Ieškovė nurodo, kad ji bendrauja su atsakovu, akivaizdu, kad ji gali padėti dukrai, nekalbančiai angliškai, užmegzti ryšį su tėvu, padėdama susikalbėti anglų kalba. Skyrius nurodė, kad galutinę išvadą byloje pateiks teismo posėdyje.

7. Teismo posėdyje Skyriaus atstovė teigė, kad palaiko 2022 m. kovo 14 d. rašytinę išvadą Nr. 4SD-1628 ir jos argumentus, t.y. kad vaiko interesus geriausiai atitinka tėvo suteikta pavardė, kadangi ji atspindi vaiko identiškumą ir ryšius su tėvo gimine.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.161 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas vaikas turi neatimamą teisę gyventi bei sveikai vystytis ir nuo gimimo turėti vardą ir pavardę. Pagal CK 3.161 straipsnio 5 dalį, vaikų, gimusių nesusituokusiems tėvams, ir vaikų, gimusių susituokusiems tėvams, teisės yra lygios. CK 3.167 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienam vaikui yra suteikiama tėvų pavardė. Pagal 3.167 straipsnio 2 dalį, kai tėvų pavardės skirtingos, vaikui tėvų susitarimu suteikiama tėvo ar motinos pavardė arba dviguba pavardė, sudaryta iš tėvo ir motinos pavardžių. Tėvui ir motinai nesusitarus dėl vaiko pavardės, vaikui pavardė suteikiama teismo nutartimi. CK 3.167 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad vaiko vardo ir pavardės pakeitimo pagrindus ir tvarką nustato teisingumo ministras.

9. 2016 m. gruodžio 28 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-333 buvo patvirtintos Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Taisyklių 11 punkte nustatyta, kad jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardas (vardai) gali būti keičiamas (keičiami), jeigu turimas vardas (vardai) neatitinka geriausių jo interesų. Pagal Taisyklių 12 punktą, jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardė bendru tėvų sutarimu gali būti keičiama, jeigu: 12.1. norima suteikti vieno iš tėvų pavardę (kai tėvo ir motinos pavardės skirtingos) arba bendrą tėvų pavardę (kai tėvų pavardė skiriasi nuo vaiko pavardės); 12.2. norima suteikti dvinarę pavardę, sudarytą iš tėvo ir motinos skirtingų vienanarių pavardžių, vieno iš tėvų vienanarės pavardės ir kito dvinarės (daugianarės) pavardės pasirinkto dėmens arba iš abiejų tėvų dvinarių (daugianarių) pavardžių pasirinktų dėmenų (vieną dėmenį pasirenkant iš tėvo, kitą iš motinos pavardės); 12.3. norima suteikti vienanarę pavardę, sudarytą iš tėvo arba motinos pavardžių pasirinkto vieno dėmens, kai bent vieno iš tėvų pavardė yra dvinarė (daugianarė); 12.4. norima suteikti pavardės formą, nenurodančią šeiminės padėties, arba atvirkščiai; 12.5. vietoj jo nelietuviškos sugramatintos (su lietuviška galūne) pavardės jam norima suteikti tokią pačią, tik nesugramatintą pavardę (be lietuviškos galūnės), arba atvirkščiai – vietoj nelietuviškos nesugramatintos pavardės norima suteikti tokią pačią, tik sugramatintą pavardę. Pagal Taisyklių 12¹ punktą, jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardas ir (ar) pavardė taip pat gali būti keičiamas (keičiami), kai: 12¹.1. vaiko vardas ir (ar) pavardė buvo pakeisti užsienio valstybėje, kurioje vaikas gyvena ar gyveno arba kurios pilietis yra ar buvo; 12¹.2. vaikui norima suteikti lietuviškais rašmenimis pagal tarimą (transkripcijos į lietuvių kalbą taisykles) užrašytą vardą ir (ar) pavardę. Taisyklių 12² punkte nustatyta, kad jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardas ir (ar) pavardė gali būti keičiami, kai norima juos rašyti lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų), jeigu: 12².1. jis arba jo tėvai ar vienas iš jų yra ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos pilietis ir norima šiais rašmenimis užrašyti jo tautinio vardyno vardą ir (ar) pavardę pagal tos tautinės kalbos rašybos ir darybos taisykles; 12².2. jis turi ar turėjo kitos valstybės pilietybę ir vardas ir (ar) pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje; 12².3. jis vardą ir (ar) pavardę įgijo užsienio valstybėje, kurioje gyvena ar gyveno, ir vardas ir (ar) pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje; 12².4. vaikui norima suteikti tėvų ar vieno iš jų pavardę, kuri dokumento šaltinyje įrašyta nelietuviškais rašmenimis.

10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) praktikoje išaiškinta, kad kai jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimą inicijuoja vienas iš tėvų, nesant kito iš tėvų sutikimo, turi būti laikomasi prezumpcijos, kad vaikui suteiktos pavardės, kaip jo identiškumo elemento, pastovumas ir jos išsaugojimas geriausiai atitinka vaiko interesus. <….> Atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintą reglamentavimą, darytina išvada, kad geriausi vaiko interesai kiekvienu atveju nustatomi individualiai, įvertinant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje. Tuo tikslu turi būti atsižvelgiama į: 1) vaiko nuomonę; 2) vaiko identiškumo išsaugojimą; 3) šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą; 4) vaiko poreikius (LAT 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-378/2020).

11. Teismas gali priimti sprendimą pakeisti jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardę, jei nustatytų, kad egzistuoja Taisyklėse įtvirtintas vaiko pavardės keitimo pagrindas, bei padarytų išvadą, kad toks pavardės pakeitimas, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, atitiktų geriausius vaiko interesus. Pažymėtina, kad pareigą įrodyti vaiko pavardės pakeitimo atitiktį geriausiems vaiko interesams, paneigiant minėtą prezumpciją, turi tas iš tėvų, kuris kreipiasi į teismą dėl vaiko pavardės pakeitimo, nesant kito iš tėvų sutikimo, t.y. šiuo atveju ieškovė J. L..

12. Nagrinėjamoje byloje dėl nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo, nesant tėvo sutikimo, į teismą kreipėsi vaiko motina, kuri po santuokos įregistravimo su kitu asmeniu, įgijo bendrą su sutuoktiniu pavardę. Ieškovė prašo pakeisti nepilnamečio vaiko pavardę Taisyklių 12.1 punkto pagrindu, suteikiant nepilnamečiam vaikui vieno iš tėvų (nagrinėjamu atveju – motinos) pavardę (kai tėvo ir motinos pavardės skirtingos). Reikalavimą grindžia dukters poreikiu jaustis visaverčiu, tokią pačią pavardę turinčiu nariu šeimoje, kurią po santuokos įregistravimo su kitu asmeniu sukūrė ji, motina, atsižvelgiant į tai, kad tarp nepilnametės dukters ir jos biologinio tėvo nesusiklostė joks emocinis, socialinis ir dvasinis ryšys. Taip pat, kad vaiko pavardė Lietuvoje asocijuojasi su narkotine medžiaga – hašišu, dėl ko vaikas ateityje patirs patyčias, be to, yra sunkiai rašoma ir tariama.

13. Į bylą pateiktas gimimo įrašo Nr. BBM 368636 nuorašas (registracijos Nr. DOK-65964) patvirtina, kad vaiko R. L. H. pavardė H. buvo įregistruota 2016 m. kovo 17 d., t.y. prieš daugiau nei 6 metus. Atsakydama į teismo klausimą, kodėl vaikui tuo metu sutiko suteikti tokią pavrdę, nors H. žodžio reikšmė ir pavardės registravimo vietos valstybėje, turi neigiamas asociacijas, ieškovė paaiškino, kad pasielgė nepagalvojusi, ji tikėjosi kad pavyks sukurti šeimą su vaiko tėvu T. A. H..

14. Ieškovė J. L. teismo posėdyje paaiškino, kad tuo metu, kai ji susipažino su atsakovu, jis ruošėsi skirtis. Tačiau ieškovei pastojus, jis santuokos nenutrauke. Vaikui tėvo pavardę ieškovė suteikė tikėdamasi su atsakovu sukurti šeimą ir išlaikyti šeimos vientisumą. Atsakovas ieškovei sakė, kad nesutinka dėl vaiko pavardės pakeitimo, kadangi tai yra vienintelis jo ryšys su dukra. Ieškovė nuo 2011 m. turėjo santuokinę pavardę J.. Dukra R. L. H. jai gimė, kai ieškovės pavardė buvo J.. Su E. J. ji išsiskyrė 2015 m. birželio mėn. Ieškovė teigė, kad su R. L. ji susipažino grįžusi į Lietuvą 2020 m. sausio pradžioje, per pažinčių programėlę. Iki santuokos kartu gyveno maždaug 3-4 mėn. Ieškovė teigė dėl vaiko pavardės patirianti neigiamus komentarus, kadangi ligoninėje jai yra tekę sakyti vaiko pavardę paraidžiui, darbe jos vadovė jai pasakė, kad jos pavardė vaiko pavardė yra baisi. Ieškovės teigimu, jos dukra R. L. H. yra jautri, todėl ieškovė bijo, kad vaikas patirs patyčias ateityje. Ieškovė teigė, kad jos dukros ryšys su R. L. yra stiprus. Mergaitė greitai jį pradėjo vadinti tėčiu. Jie leidžia laiką kartu, eina pasivaikščioti. R. L. neturi savo vaikų, jis iš karto priėmė R. L. H. kaip savo dukrą.

15. Trečiasis asmuo R. L. teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovę pažįsta daugiau kaip du metai, maždaug nuo 2020 m. pradžios. Po pažinties pradžios praėjus maždaug 2 savaitėm jie su ieškovė ir jos dukra pradėjo kartu gyventi. Trečiasis asmuo teigė savo biologinių vaikų neturintis. Jis teigė mylintis R. L. H. kaip savo biologinę dukrą. Su ja užsimezgė ryšys praėjus maždaug dviem savaitėm nuo pažinties pradžios. R. L. teigė su R. L. H. žaidžiantis po darbo, einantis pasivaikšioti, kartu vedžioja šunį, Jis su ieškove pasikeisdamas veža mergaitę į darželį. Vaikas bendrauja su jo tėvaus, broliu, seserimi.

16. Vaikas R. L. H. dalyvaujant psichologei teismo posėdyje sakė, kad turi du vardus – R. L. ir dvi pavardes H. L.. Jai labiau patinka H. pavardė, nes su H raide. Su šita raide ji dabar susipažino darželyje. Darželyje ją vadina R. L.. Ji norėtų, kad ją vadintų R. H.. Jos mama, tėtė ir močiutė sutiko, kad jos pavardė būtų L., kaip tėčio. Kai buvo jos gimtadienis atėjo švęsti tėtis R.. Ji apsidžiaugė, kad turi tėtį ir šuniuką. Ji norėjo tėčio su šuniuku. Ji sutiko kad jie gyventų kaip šeima visą laiką. Su R., mama ir šuniuku ji žaidžia žaidimus. Ji turi savo kambarį. Mergaitė teigia, kad ji gyveno Anglijoje iki jai buvo 5,5 metų. Ji prisimena, kad Anglijoje jai trukdė užmigti garsai, kad mama ir tėtis ją nusivedė į parduotuvę. Tėčio vardo ji neprisimena. Atsimena kad tėtis buvo su tautiniai srūbais, keistas balsas. Ji moka kalbėti angliškai, gali susikalbėti. Ji kalba per telefoną, įjungus kamerą. Darželyje ji mokosi anglų kalbos. Jai patinka su tėčiu kalbėti, Tėti sbuvo ją aplankęs, atskridęs lėktuvu.

17. Remiantis ieškovės paaiškinimais ir rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, kad atsakovas T. A. H. gyvena užsienio valstybėje, jis lietuvių kalbos nemoka, lietuviškai nekalba. Ieškovė pripažįsta, kad ieškovei su vaiku grįžus į Lietuvą, atsakovas su dukra bendraudavo pasitelkiant nuotolinio ryšio priemones vaizdo pagalba. Šis bendravimas buvo dažnesnis iš pradžių, ir vyko tik tada, kai ieškovė rodė iniciatyvą.

18. Iš vaiko apklausos teismo posėdyje matyti, kad vaikas pažįsta atsakovą kaip savo tėvą. Vaikas su atsakovu yra bendravęs, papasakojo apie atsakovo dovanotą žaislą, kurį saugo. Vaikas apklausos metu patvirtino, kad šiuo metu mokosi kalbėti angliškai. Vaikas apklausos metu pademonstravo, kad žino keletą anglų kalbos žodžių. Vaikas patvirtino, kad nori bendrauti su tėvu.

19. LAT 2020 m. gruodžio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-378/2020 išaiškino, kad ieškovės įrodinėjama aplinkybė, kad tėvo bendravimas su dukterimi yra visiškai nutrūkęs dėl atsakovo kaltės, dėl ko mergaitė su savo biologiniu tėvu nėra užmezgusi jokio ryšio, neturi teisinės reikšmės, sprendžiant dėl jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo, kadangi šioje byloje nėra sprendžiama dėl atsakovo tėvo valdžios ribojimo. Vaiko pavardės keitimo pagrindai nėra siejami su tam tikru vaiko tėvų elgesiu, jie konstatuojami tik esant tam tikriems objektyviems faktams. <…> Tėvo pareigos bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant pažeidimas, lėmęs emocinio, socialinio ir dvasinio ryšio tarp tėvo ir dukters neatsiradimą, nepriklausomai nuo to, dėl kurio iš tėvų kaltės ši pareiga buvo pažeista, nėra ta aplinkybė, kuri pateisintų vaiko pavardės pakeitimą vaiko interesų naudai.

20. Įvertinus ieškovės paaiškinimus teismo posėdyje, vaiko apklausos duomenis, darytina išvada, kad ieškovė neįrodė, jog tarp vaiko ir jo biologinio tėvo nėra jokio emocinio, dvasinio ryšio. Be to, ieškovė tik atvykusi į Lietuvą ėmėsi priemonių vaiko ir tėvo ryšiui stiprinti. Vėliau, kaip teigia pati ieškovė, ji laukė iš atsakovo iniciatyvos ir pati bendravimą su vaiku nuotolinio ryšio pagalba atsakovo prašymu užtikrindavo tik, kai į jį kreipdavosi su prašymu dėl pavardės pakeitimo. Teismo vertinimu, nors šiuo metu yra objektyvių kliūčių vaiko ir tėvo ryšiui stiprėti, tokių kaip gyvenimas skirtingose valstybėse ir kalbos barjeras, tačiau remiantis vaiko apklausos duomenimis, nustatyta, kad yra požymių, jog dukters ryšys su tėvu ateityje gali stiprėti, kadangi dukra tėvą pažįsta, nori su juo bendrauti, mokosi anglų kalbos. Atsakovas nors pats iniciatyvos nerodo, tačiau su juo susisiekus, prašo bendravimo su dukra ir šią aplinkybę pripažino pati ieškovė. Atsakovas išlaikymą periodinėmis išmokomis vaikui teikia. Esant šioms aplinkybėms ieškovės teiginiai dėl tarp nepilnametės dukters ir jos biologinio tėvo nėra susiklosčiusio emocinio, socialinio ir dvasinio ryšio dėl atsakovo kaltės vertintini kaip neįrodyti. Be to, pagal aukščiau cituotą teismų praktiką tai nėra ta aplinkybė, kuri pateisintų vaiko pavardės pakeitimą vaiko interesų naudai.

21. LAT 2020 m. gruodžio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-378/2020 išaiškino, kad teismas, spręsdamas, ar jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimas, nesant vieno iš tėvų sutikimo, atitiktų geriausius to vaiko interesus, galėtų atsižvelgti į šias aplinkybes, kurių sąrašas nėra baigtinis: vaiko nuomonę; vaiko identiškumą; kiek laiko vaikas turi jam suteiktą pavardę, kurią norima pakeisti; kokį poveikį vaiko pavardės pakeitimas turėtų jo santykių su kiekvienu iš tėvų ir artimaisiais giminaičiais išsaugojimui ir vystymuisi; vieno iš tėvų netinkamas elgesys, kuris pateisintų vaiko pavardės pakeitimą; kokius sunkumus visuomenėje vaikas patiria ar gali patirti, turėdamas jam suteiktą pavardę ar pavardę, į kurią jam norima pakeisti turimą pavardę (pvz., patyčias, priekabiavimą, nepatogumus ir pan.); kokius vidinius sunkumus vaikas patiria ar gali patirti, turėdamas jam suteiktą pavardę ar pavardę, į kurią jam norima pakeisti turimą pavardę (pvz., nesaugumą, identiškumo stoką ir pan.); kt.

22. Šioje byloje buvo išklausyta nepilnamečio vaiko R. L. H., gimusios 2016 m.., nuomonė, dalyvaujant teismo psichologei. Bylos nagrinėjimo metu vaikas yra sulaukęs 6 metų amžiaus. Teismo posėdyje vaikas nurodė, kad turi dvi pavardes – H. ir L.s, abi pavardes ištarė teisingai, H. pavardę užrašė su lietuviška raide “Š”. Vaikas teigė, kad nori vadintis R. H.. Psichologė teismo posėdyje patvirtino, kad vaikas gali išreikšti ir išreiškė nuomonę dėl savo pavardės. Taigi teismo posėdyje atlikta vaiko apklausa ir psichologės pateiktas vertinimas, leidžia daryti išvadą, kad vaikas neišgyvena jokių neigiamų emocijų dėl savo pavardės “H.”, be to, prie šios pavardės yra įpratęs, moka ją ištarti ir užrašyti.

23. Vaikas teismo posėdyje teigė, kad auklėtojos ją darželyje vadina vardu, vaikai taip pat jos nevadina pavarde. Ieškovė teismo posėdyje patvirtino, kad šiuo metu vaikas patyčių dėl savo pavardės nepatiria, tačiau ieškovė jaudinasi, kad vaikas gali patirti patyčias ateityje. Trečiasis asmuo R. L. 2022 m. birželio 6 d. teismo posėdyje taip pat patvirtino, kad jam nėra žinoma, kad R. dėl pavardės iki šiol būtų patyrusi patyčių.

24. Įvertinus šias aplinkybes darytina išvada, kad šiuo metu vaikas patyčių dėl pavardės nepatiria. Tačiau sutiktina su ieškinio teiginiais, kad vaiko pavardė kelia asociacijas su narkotine medžiaga, dėl ko ateityje vaikas gali patirti patyčių. Tačiau teismas, vertindamas šią aplinkybę, atsižvelgia į tai, kad vaikui suteikiant tėvo pavardę, ieškovei patyčių grėsmė ateityje turėjo būti žinoma, kadangi pavardė asociacijas su narkotine medžiaga kelia tiek Lietuvoje, tiek Jungtinėje Karalystėje. Ieškovė prieš 6 metus pasirinko suteikti vaikui būtent tėvo pavardę, nepaisant šių asociacijų. Ieškovė šią aplinkybę paaiškino tuo, kad pavardę suteikė tikėdamasi kada nors sukurti šeimos santykius su atsakovu.

25. Atsakydamas į teismo klausimą 2022 m. birželio 6 d. teismo posėdyje, kodėl būtent dabar ieškovė kreipėsi dėl pavardės pakeitimo, nors nėra duomenų, kad vaikas šiuo metu patirtų patyčias, R. L. paaiškino, kad sprendimą kreiptis į teismą dėl pavardės pakeitimo priėmė jis ir ieškovė, taip pat nurodė, kad mergaitė nori augti su vienoda, kaip jų, pavarde. R. L. paaiškino, kad praėjus maždaug 3 mėnesiams nuo jo pažinties pradžios vaikas pradėjo prisistatinėti aplinkiniams L.s pavarde. Mergaitė paklausė jo, kokia tavo pavardė ir sužinojusi jo pavardę, pradėjo ja prisistatinėti. Iki tol save pristatydavo aplinkiniams kaip R. H.. Dabar vaikas neoficialioje aplinkoje save pristato kaip L., o oficialiose institucijose save pristato kaip L. H..

26. Vis dėl to trečiojo asmens teiginiai, kad vaikas skirtingose aplinkose prisistato skirtingai, teismui kelia abejonių, kadangi byloje nėra jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių šiuos teiginius, o teismo posėdyje apklausiamas vaikas psichologei nedvejodamas prisistatė abiem pavardėmis, ir abi pavardes užrašė kaip savo.

27. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prioritetas turi būti teikiamas vaiko pavardės pastovumui, o keitimas galimas tais atvejais, kai tai yra pagrįsta pasikeitusiomis faktinėmis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1003/2002).

28. Šioje byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas santuokos sudarę nebuvo, bendro ūkio nevedė, šeimyninio gyvenimo negyveno. Praėjus metams po dukters gimimo, ieškovė su vaiku išvyko gyventi į kitą valstybę. Vienintelė pasikeitusi bylai reikšminga faktinė aplinkybė yra ta, kad ieškovė sudarė santuoką su trečiuoju asmeniu. Ieškovė savo santuokinę pavardę prašo suteikti motyvuodama tuo, kad vaikas turėtų tokią pačią pavardę, kaip jo šeimos nariai. Trečiasis asmuo neprieštarauja, kad vaikui būtų suteikta jo pavardė. Kaip matyti iš rašytinių dokumentų, vaikui pavardė H. suteikta prieš 6 metus. Ieškovė santuoką sudarė ir santuokinę pavardę pasirinko prieš nepilnus metus.

29. LAT 2020 m. gruodžio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-378/2020 pasisakė, kad sprendžiant, ar geriausius ginčo šalių dukters interesus dėl jos pavardės pakeitimo atitiktų jos interesas turėti tokią pačią pavardę kaip jos motinos ir šios vyro, kurį mergaitė labai myli ir vadina savo tėvu, pažymėtina, kad vaiko pavardė nėra esminis veiksnys, lemiantis vaiko savijautą ir santykius šeimoje. Šeimos vienybė yra sustiprinama, kai sutuoktinių tarpusavio santykiai yra grindžiami solidarumo ir lygybės principais, o vaiko gera savijauta šeimoje ir už jos ribų užtikrinama atsidavimu, parama ir įsipareigojimu.

30. Nors remiantis ieškovės ir trečiojo asmens paaiškinimais šioje byloje nustatyta, kad tarp vaiko ir trečiojo asmens R. L. yra susiformavęs emocinis ryšys, jų bendravimas yra šiltas ir artimas, tačiau atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, šiuo atveju vien siekis kad vaikas turėtų tokią pačią pavardę kaip kitų šeimos narių, šiuo atveju nesudaro pakankamo pagrindo vaiko pavardei pakeisti, kadangi pavardės, kurią vaikas priima ir žino 6 metus, kurią išmoko ištarti ir užrašyti, pakeitimas turi būti svarstomas itin atidžiai.

31. Taip pat nesudaro pakankamo pagrindo pavardės pakeitimui aplinkybė, kad vaiko pavardė yra sunkiai rašoma ir tariama. Kaip matyti 6 metų vaikas nesunkiai taria savo pavardę, moka ją užrašyti (su lietuviška “š” raide). Pavardė nėra bendrinis žodis, todėl nėra retas atvejis, kai asmuo turi paraidžiui valstybinėse ar kitose institucijose ištarti savo pavardę. Taip pat sutiktina su išvadą teikiančios institucijos atstovas argumentu, kad vaiko vardas (R.) taip pat yra sunkiai rašomas, tačiau vardo pakeisti neprašoma.

32. Šioje byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kad nepilnamečiam vaikui suteikta tėvo pavardė geriausiai atitinka vaiko interesus, kadangi atspindi vaiko identiškumą, tolimesnius giminystės ryšius su tėvo, su kuriuo nepilnametis vaikas nuolat negyvena, linija. Skyriaus teismui pateikta išvada byloje yra oficialus rašytinis įrodymas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 197 straipsnio 2 dalis). Byloje nėra objektyvių duomenų, paneigiančių išvadoje nurodytas aplinkybes ar sudarančių pagrindą teismui nesutikti su išvada.

33. Vaiko teisė į identiškumą ir jo išsaugojimą yra įtvirtinta ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnyje, kuriuo remiantis vaikas turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus giminystės ryšius bei jų išsaugojimą, teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą, papročius, tradicijas ir teisę į religijos laisvę. Kai ši vaiko teisė pažeidžiama, valstybė suteikia vaiko interesus atitinkančią apsaugą ir paramą, kuri reikalinga, kad vaikas galėtų atkurti prarastus identiškumo elementus.

34. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad vaiko pavardės nekintamumas ir vaiko teisės į identiškumą išsaugojimas nusveria galimą grėsmę dėl patyčių ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, į tai, kad ieškovei įregistruojant pavardę vaikui ši aplinkybė nebuvo esminė, sudaranti kliūtis tokią pavardę suteikti, į tai, kad vaikas su tėvo suteikta pavarde gyvena 6 metus, jis savo pavardę žino ir ją priima.

35. Esant šioms aplinkybėms vertintina, kad ieškovė leistinais įrodymais nepaneigė vaiko turimos pavardės atitikties geriausiems vaiko interesams prezumpcijos, dėl to ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

36. Bylą išnagrinėjus 2022 m. liepos 1 d. 9.30 val. paskirtas teismo posėdis atšauktinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

37. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

38. Šioje byloje duomenų apie atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas nėra. Ieškinį atmetus, ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkintinas.

39. Šioje byloje susidarė 11,98 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Šios išlaidos valstybei priteistinos iš ieškovės (CPK 96 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministrės 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr.1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 11,98 Eur (vienuolikos eurų 98 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, į gavėjo sąskaitą bet kuriame mokėtojo pasirinktame Lietuvos Respublikoje veikiančiame banke, nurodant įmokos kodą 5662.

Atšaukti 2022 m. liepos 1 d. 9.30 val. paskirtą teismo posėdį.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.