Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-07-12 · Civilinė byla Nr. eB2-2431-910/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-07-12
Bylos Nr.
eB2-2431-910/2021
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00015-2021-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Ribokaitė
Pareiškėjas
V. M. Ž.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. eB2-2431-910/2021Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00015-2021-6Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2021 m. liepos 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. M. Ž. pareiškimą dėl patikslinto kreditorinio reikalavimo patvirtinimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kikujiro“ bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 22 d. nutartimi UAB „Kikujiro“ iškelta bankroto byla. Įmonės nemokumo administratore paskirta UAB „Ex Ante“. Nutartis įsiteisėjo 2021 m. kovo 9 d.

2. 2021 m. gegužės 12 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas, tarp jų – ir kreditorės V. M. Ž. 1 207,56 Eur pirmos eilės finansinis reikalavimas.

Šalies argumentai

3. Bankrutuojančios UAB „Kikujiro“ kreditorė V. M. Ž. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas jos finansinis reikalavimas ir nagrinėti šį klausimą iš naujo. Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą ir jo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą iš BUAB „Kikujiro“ kreditorei išieškomos skolos dydis buvo 2 014,37 Eur, tai yra didesnė suma, negu patvirtinta teismo nutartimi.

4. Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principais, 2021 m. gegužės 24 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas V. M. Ž. finansinis reikalavimas, ir išskyrė pareiškėjos V. M. Ž. pareiškimą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo į atskirą bylą.

Šalies argumentai

5. Nemokumo administratorė nesutiko su pareiškėjos atskiruoju skundu. Nurodė, kad kreditorės V. M. Ž. finansinis reikalavimas yra 1 207,56 Eur, iš jų: 908,18 Eur suma, nuo kurios skaičiuojamos VSDFV įmokos, o 299,38 Eur suma, nuo kurios neskaičiuojamos VSDFV įmokos. Nemokumo administratorė pareiškėjos reikalavimą apskaičiavo pagal Darbo ginčų komisijos 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą bei perskaičiavo pagal Garantinio fondo reikalavimus. Darbo ginčų komisijos sprendime išieškotinos sumos nurodytos neatskaičius mokesčių į valstybės biudžetą. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba yra išaiškinusi, kad darbuotojų finansinių reikalavimų sumos bankroto bylose turi būti nurodomos atskaičius darbuotojo mokėtinas valstybinio socialinio draudimo įmokas, privalomojo sveikatos draudimo įmokas, pensijų kaupimo įmokas, mokėtiną gyventojų pajamų mokestį.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos prašymas tenkintinas iš dalies

6. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 41 straipsnio 2 dalį nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo. Kreditorių reikalavimus tvirtina teismas (JANĮ 42 straipsnio 1 dalis).

7. Kreditoriaus pareikštas reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jeigu skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų pareiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje. Tokio kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011).

8. Kasacinio teismo jurisprudencijoje taip pat išaiškinta, kad kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais; neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. Be to, bankroto proceso tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai ar iš dalies tenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų tenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to kreditoriaus reikalavimas gali būti tvirtinamas tik patikrintas; pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankroto administratorius ir (arba) teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą, arba jį ginčija teisme; nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių reikalavimų, teismas taip pat tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jeigu iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014). Viešojo intereso įgyvendinimas bankroto byloje gali būti užtikrinamas tik tuo atveju, jeigu bankrutuojančios įmonės kreditoriais pripažįstami teisėtą reikalavimo teisę turintys asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-74-313/2017).

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Darbo ginčų komisija 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu iš dalies patenkino pareiškėjos V. M. Ž. prašymą ir pripažino papildomas draudžiamąsias pajamas pas atsakovę UAB „Kikujiro“: 71,43 Eur draudžiamųjų pajamų už 2019 m. gruodžio mėnesį, 21,65 Eur draudžiamųjų pajamų už 2020 m. kovo mėnesį, 61,23 Eur draudžiamųjų pajamų už 2020 m. gegužės mėnesį, taip pat nusprendė išieškoti pareiškėjai iš atsakovės UAB „Kikujiro“ 29,41 Eur darbo užmokesčio už 2020 m. sausio mėnesį (suma atskaičius privalomus mokesčius), 285,14 Eur darbo užmokesčio už 2020 m. vasario mėnesį (suma neatskaičius privalomųjų mokesčių), 251,52 Eur darbo užmokesčio už 2020 m. kovo mėnesį (suma neatskaičius privalomųjų mokesčių), 303,50 Eur darbo užmokesčio už 2020 m. balandžio mėnesį (suma neatskaičius privalomųjų mokesčių), 624,43 Eur darbo užmokesčio, įskaitant kompensaciją už nepanaudotas atostogas bei išeitinę išmoką už 2020 m. gegužės mėnesį (suma neatskaičius privalomųjų mokesčių), 32,68 Eur delspinigių (suma neatskaičius privalomųjų mokesčių) ir 333,38 Eur netesybų (suma neatskaičius privalomųjų mokesčių).

10. Pareiškėja Darbo ginčų komisijos 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą buvo pateikusi vykdyti antstoliui, kuris pradėjo vykdomąją bylą Nr. 0240/20/01740. Po bankroto bylos UAB „Kikujiro“ iškėlimo antstolis 2021 m. kovo 25 d. priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, kuriame nurodė, jog vykdomas 2 014,37 Eur skolos išieškojimas. Pareiškėja, remdamasi šiuo dokumentu nesutinka su nemokumo administratorės teismui pateikta tvirtinti jos finansinių reikalavimų suma – 1 207,56 Eur.

11. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352, 41 punktą, vykdydamas vykdomuosius dokumentus dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo teisiniais santykiais susijusių sumų išieškojimo, antstolis išieško visą vykdomajame dokumente nurodytą sumą ir išmoka ją išieškotojui, neatskaičiuodamas su darbo teisiniais santykiais susijusių privalomų mokesčių (įmokų). Tačiau, jeigu skolininkas, pervesdamas į antstolio depozitinę sąskaitą priteistą sumą, atskaito iš jos su darbo teisiniais santykiais susijusius mokesčius, jis privalo antstoliui pateikti mokesčių atskaitymo apskaičiavimą, kuriame nurodomi iš išieškomų sumų atskaitomi mokesčiai ir jų dydžiai. Šiuo atveju antstolis skolininko pervestą sumą išmoka išieškotojui ir pateikia skolininko atsiųsto apskaičiavimo kopiją. Apskaičiavimo originalas paliekamas vykdomojoje byloje.

12. Tuo tarpu JANĮ 42 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismo nutartyje ar kreditorių susirinkimo sprendime dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo prie darbuotojų su darbo santykiais susijusių reikalavimų turi būti išskirtos šių reikalavimų sumos, nuo kurių yra skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Pagal JANĮ 95 straipsnio 2 dalį darbuotojų su darbo santykiais susiję reikalavimai tenkinami Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo nustatyta tvarka.

13. Administratorė pateikė teismui VSDFV 2020 m. gruodžio mėnesį pateiktą išaiškinimą, kuriame nurodyta, kad pagal Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo 6 straipsnio 1 punktą Garantinio fondo lėšos naudojamos darbuotojų negautoms priskaičiuotoms su darbo santykiais susijusioms sumoms, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, neviršijančioms šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytų dydžių, mokėti. Teismo nutartyje dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo turi būti nurodytos darbuotojų negautos, tai yra atskaičius mokesčius bankrutuojančios darbdavio darbuotojui nesumokėtos sumos. Taigi, kai darbdaviui iškelta bankroto byla ar bankroto procesas vykdomas ne teismo tvarka, darbuotojų reikalavimų sumos turi būti nurodomos atskaičius darbuotojo mokėtinas valstybinio socialinio draudimo įmokas, pensijų kaupimo įmokas pagal Pensijų kaupimo įstatymą, privalomojo sveikatos draudimo įmokas, mokėtiną gyventojų pajamų mokestį.

14. Pagal Darbo ginčų komisijos 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą pareiškėjai priteista iš viso 1 859,63 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų. Būtent tokią sumą, o ne 2 014,37 Eur, ji pati ir prašė patvirtinti nemokumo administratorės. Pažymėtina, kad Darbo ginčų komisijos sprendime iš šios sumos tik 29,41 Eur darbo užmokestis už 2020 m. sausio mėnesį priteistas jau atskaičius privalomus mokesčius. Tuo tarpu visų kitų priteistų išmokų dydžiai nurodyti neatskaičius privalomųjų mokesčių. Dėl to pagal JANĮ 42 straipsnio 6 dalies ir Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo nuostatas turėjo būti nustatytos tiesiogiai buvusiai UAB „Kikujiro“ darbuotojai mokėtinos su darbo santykiais susijusios išmokos, atskaičius valstybinio socialinio draudimo įmokas.

15. Nemokumo administratorė pateikė teismui pareiškėjos darbo užmokesčio (finansinio reikalavimo) apskaičiavimo pagal Darbo ginčų komisijos 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą perskaičiavimo pagal VSDFV išaiškinimą lentelę, kurioje išskirtos pareiškėjai mokėtinos darbo užmokesčio sumos už 2020 m. sausio-gegužės mėnesius, mokėtinos valstybinio socialinio draudimo įmokos ir gyventojų pajamų mokestis, kuriuos atėmus iš priteistos darbo užmokesčio sumos nustatyta, kad skola už 2020 m. sausio-gegužės mėnesiais nesumokėtą darbo užmokestį, išeitinę išmoką, išmoką už nepanaudotas atostogas yra 908,18 Eur, o delspinigių ir netesybų suma – 299,38 Eur, todėl pareiškėjos kreditorinio reikalavimo suma yra 1 207,56 Eur. Nemokumo administratorė šią informaciją teismui pateikė 2021 m. liepos 7 d., apie šiuos duomenis buvo pranešta pareiškėjai, tačiau iki paskirto teismo posėdžio pareiškėja nepareiškė atsikirtimų į administratorės paaiškinimus, neginčijo apskaičiuotų mokesčių dydžių.

16. Teismas, atsižvelgdamas į aptartą teisinį reglamentavimą ir nemokumo administratorės pateiktus duomenis, pripažįsta, kad bankroto byloje iš pareiškėjai Darbo ginčų komisijos sprendime nurodytų išieškotinų sumų pagrįstai buvo atimtos apskaičiuotos valstybinio socialinio draudimo ir kitos pagal įstatymus privalomos įmokos. Taigi pareiškėjai mokėtiną sumą sudaro 1 207,56 Eur. Dėl to pareiškėjos prašymas patvirtinti finansinį reikalavimą tenkintinas iš dalies ir BUAB „Kikujiro“ bankroto byloje patvirtintinas 1 207,56 Eur dydžio pareiškėjos finansinis reikalavimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 42 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos V. M. Ž. prašymą tenkinti iš dalies.

Patvirtinti kreditorės V. M. Ž. 1 207,56 Eur pirmos eilės reikalavimą BUAB „Kikujiro“ bankroto byloje.

Kitą reikalavimo dalį atmesti.

Įpareigoti nemokumo administratorę per 3 (tris) dienas nuo nutarties kopijos gavimo informuoti kreditorius apie priimtą nutartį, pateikiant teismui tai patvirtinančius rašytinius įrodymus.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Laima Ribokaitė