Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2021-08-04 · Civilinė byla Nr. e2-14986-808/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-08-04
Bylos Nr.
e2-14986-808/2021
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gražina Žukauskienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
Atsakovas
A. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-14986-808/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09939-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.1; 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 3.1.7.6.; 3.2.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugpjūčio 4 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Žukauskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei A. P. dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio ir negautų pajamų (nuostolių) priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 219,88 Eur negrąžinto kredito, 58,00 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 9,46 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos, 66,87 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, 75 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (219,88 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021-04-11), 75 proc. kompensuojamųjų palūkanų už negrąžinto vartojimo kredito sumą (219,88 Eur) nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė,kuriai ieškinys ir jo priedų kopijos įteikta asmeniškai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis), per teismo nustatytą terminą, nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

CPK 441 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos dėl pinigų sumų, neviršijančių 2000,00 (dviejų tūkstančių eurų), priteisimo nagrinėjamos pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, išskyrus šiame straipsnyje numatytas išimtis, o to paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu ieškinio suma neviršija šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sumos, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą.

Nagrinėjamoje byloje, vadovaudamasis CPK 441 straipsnio nuostatomis, teismas nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Teismo nustatytos aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ (toliau – pradinė kreditorė) ir atsakovė 2020 m. balandžio 14 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Kredito sutartis), kurios pagrindu atsakovei, dvylikosmėnesių terminui, buvo suteiktas 250,00 Eur vartojimo kreditas. Minėta sutartimi atsakovė įsipareigojo jai suteiktą kreditą grąžinti ir sumokėti bendrą kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 112,76 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma 75 proc.) ir 22,56 Eur administravimo mokestį) sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. 2020 m. spalio 12 d. Raginime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad atsakovė tinkamai nevykdė sutartinių įsipareigojimų, todėl susidarė 134,83 Eur dydžio įsiskolinimas (pradelsimas mokėti tris įmokas pagal sudarytą mokėjimų grafiką). Atsakovei nepadengus pradelstų mokėjimų, 2020 m. spalio 27 d. Pranešimu, Kredito sutartis vienašališkai nutraukta nuo 2020 m. lapkričio 12 d.. Pradinė kreditorė su ieškove 2020 m. kovo 3 d. sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Reikalavimo perleidimo sutartis), kuria ieškovei buvo perleistos reikalavimo teisės į pradinei kreditorei skolingų asmenų skolas, tarp kurių ir į atsakovės skolą. Ieškovė, 2020 m. gruodžio 2 d. elektroniniu laišku informavo atsakovę apie reikalavimo teisių į jos skolą perleidimą. Byloje nėra duomenų, kad iki ieškovės kreipimosi į teismą, atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškove ar pradine kreditore (CPK 178 straipsnis).

Dėl negrąžinto kredito

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti, kad prievolė būtų įvykdyta natūra (CK 6.213 straipsnio 1 dalis). Jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis (CK 6.874 straipsnio 2 dalis).

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Be to, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Jau nurodyta, kad apie įvykusį reikalavimo teisių perleidimą atsakovė buvo informuota pranešimu, be to, išsiuntus atsakovei ieškinio su priedais kopijas, tarp jų – ir reikalavimo perleidimo sutartį, laikytina, kad atsakovė taip pat tinkamai informuota apie reikalavimo perleidimo faktą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė tinkamai nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, todėl pradinis kreditorius Sutartį nutraukė dar iki reikalavimo perleidimo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų ginčijusi Sutarties sąlygas, o taip pat, kad būtų atsiskaičiusi su pradiniu kreditoriumi ar reikalavimą perėmusia ieškove (CPK 178 straipsnis), todėl ieškovės reikalavimas tenkinamas ir ieškovei iš atsakovės priteisiama 219,88 Eur negrąžinto kredito.

Dėl palūkanų.

Teismų praktikoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanų funkcijos (jų paskirtis ir funkcijos yra skirtingos): (1) tai mokestis už pinigų skolinimą; (2) tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu vertintinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t..y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

Paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Nutraukus vartojimo kredito sutartį: 1) tolimesnis pelno palūkanų skaičiavimas ir priteisimas nėra galimas, nes tai reikštų sutarties vykdymą natūra po jos nutraukimo; 2) tiek, kiek kreditoriaus nuostolių nepadengia sutartyje nustatytos kompensacinės palūkanos (bet ne didesnės nei Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje apibrėžtas maksimalus delspinigių dydis), kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma; 3) jeigu kreditorius reikalauja priteisti nuostolių atlyginimą už laikotarpį, kai sutartis būtų pasibaigusi, jeigu nebūtų nutraukta, tai šių nuostolių dydį, viršijantį sutartines kompensacines palūkanas, jis turi atskirai įrodyti; 4) kreditoriaus reikalavimo taikyti civilinę atsakomybę pagrįstumo ir nuostolių dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles, įskaitant ir reglamentuojančias atleidimą nuo civilinės atsakomybės ar jos sumažinimą (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1361-864/2020).

Konkrečiu atveju, Kredito sutartimi, atsakovė įsipareigojo mokėti Sutartyje numatytas 75 procentų dydžio metines palūkanas, kurios laikytinos mokėjimo (pelno) palūkanomis. Pagal pradinės kreditorės su atsakovės sudarytos Sutarties sąlygas, kreditą ir palūkanas atsakovė turėjo mokėti iki 2021 m. balandžio 13 d. Taigi, Kredito sutartį nutraukus 2020 m. lapkričio 12 d., ieškovės paskaičiuotos mokėjimo palūkanos sudaro 58,00 Eur, kurias atsakovė turėjo sumokėti iki Kredito sutarties nutraukimo dienos.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytą kasacinio teismo praktiką, teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas dėl 58,00 Eur mokėjimo palūkanų priteisimo iš atsakovės, yra pagrįstas, todėl tenkinamas.

Dėl administravimo mokesčio

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 9,46 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki Sutarties nutraukimo dienos. Kredito sutarties 1.17 punkte numatyta, kad sutarties administravimo mokestis yra kiekvieną mėnesį kliento bendrovei mokamas mokestis už sutarties vykdymo priežiūrą, įmokų surinkimą bei paskirstymą, įsiskolinimų valdymą ir kontrolę. Šis mokestis įskaičiuojamas į mėnesinę įmoką, o jis skaičiuojamas nuo vartojimo kredito išmokėjimo kredito gavėjui dienos iki dienos, kada visas vartojimo kreditas yra faktiškai grąžinamas kredito davėjui (apskaičiuojama nuo suteiktos vartojimo kredito sumos ir nurodomas sutarties specialiosiose sąlygose).

Konkrečiu atveju nustatyta, kad sutarties sudarymo mokesčio suma buvo įtraukta į bendrą vartojimo kredito kainą, todėl laikomas pagrįstu ieškovės reikalavimas dėl 9,46 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos, priteisimo ir šis reikalavimas yra tenkintinas.

Dėl negautų pajamų

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 66,87 Eur negautų pajamų, paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo teismui dienos, 75 procentus negautų pajamų už negrąžintą 219,88 Eur vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos (2021-04-09) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021-04-11) bei 75 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (219,88 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021-04-11).

Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tai reiškia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 procentai nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti. Ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga). Taigi, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos.

Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas priteisti jai 75 procentų negautų pajamų už negrąžintą vartojimo kredito 219,88 Eur sumą nuo sutarties termino pabaigos (2021-04-11) iki visiško kredito grąžinimo dienos, yra nepagrįstas, todėl jis atmetamas.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Tačiau tiek reali žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę. Hipotetinės pajamos neįeina į negautų pajamų sampratą. Taigi, patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012, 2018 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018).

Nagrinėjamu atveju yra pagrindas išvadai, kad atsakovei tinkamai vykdžius Kredito sutartį, ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis iki Kredito sutarties termino pabaigos (2021-04-11) gauti Sutartyje nustatytas mokėjimo (pelno) palūkanas. Kadangi Kreditos sutartis buvo nutraukta dėl atsakovės kaltės, ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės priteisti negautas pajamas, kurias būtų gavusi, jeigu prievolė pagal Kredito sutartį būtų buvusi įvykdyta laiku.

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, teismas sprendžia, kad yra pagrįstas ieškovėsreikalavimas priteisti iš atsakovės 66,87 Eur negautų pajamų, paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo teismui dienos bei 75 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (219,88 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos (2021-04-09) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021-04-11), yra pagrįstas, todėl jis tenkinamas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Konkrečiu atveju nustačius, kad atsakovė pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos už priteistą 219,88 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021-04-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidos yra priteisiamos iš antrosios šalies, proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 136,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 15,00 Eur žyminis mokestis ir 121,00 Eur išlaidos už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės materialiniai teisiniai reikalavimai, kurie buvo apskaičiuoti konkrečia skaitine išraiška iš esmės yra patenkinti, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos136,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis).

Valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija 5,00 Eur, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės A. P., a.k. (duomenys neskelbtini), ieškovės UAB „Legal Balance“, į.k. 302528679, naudai 219,88 Eur (du šimtus devyniolika eurų 88 ct) negrąžinto kredito, 58,00 Eur (penkiasdešimt aštuonis eurus 00 ct) mokėjimo (pelno) palūkanų, 9,46 Eur (devynis eurus 46 ct) sutarties administravimo mokesčio, 66,87 Eur (šešiasdešimt šešis eurus 87 ct) negautų pajamų, apskaičiuotų nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo (2020-11-12) iki ieškinio parengimo dienos (2021-04-09), 75 proc. (septyniasdešimt penkių procentų) negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (219,88 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos (2021-04-09) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021-04-11), 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 354,21 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021-04-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 136,00 Eur (vieną šimtą trisdešimt šešis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinio reikalavimus atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Teisėja Gražina Žukauskienė