Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-04-09 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-170-843/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-09
Bylos Nr.
AN2-170-843/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-04708-2019-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Aušra Bielskė (pirm.)
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius
Kategorijos
Byla Nr. AN2-170-843/2020
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-04708-2019-2Procesinio sprendimo kategorija: 16.9.3; 21.11.10. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Aušra Bielskė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal R. Š. atstovo advokato A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 11 d. nutarties, kuria paliktas galioti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2019 m. rugsėjo 27 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje, kurioje R. Š. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta 80 eurų dydžio bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2019 m. rugsėjo 27 d. nutarimu R. Š. nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį 80 eurų dydžio bauda už tai, kad 2019 m. rugsėjo 6 d. 9.02 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Audi Q8“ ir sukdamas į dešinę, į teritoriją, buvo neatsargus, prieš keisdamas važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio automobiliui „Volvo“, važiuojančiam gretima eismo juosta, ir su juo susidūrė, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 101, 9 punktų reikalavimus; Volvo po susidūrimo nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į kelio ženklą ir apšvietimo stulpą; eismo įvykio metu sugadinti abu automobiliai; kelio ženklas ir apšvietimo stulpas.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 11 d. nutartimi R. Š. skundo netenkino ir minėtą Kelių policijos valdybos nutarimą paliko nepakeistą. Teismas pažymėjo, jog įrodymų visuma nustatyti faktai patvirtina, kad R. Š., nematydamas artėjančio H. T. vairuojamo automobilio „Volvo“, išvažiuodamas į pirmąją eismo juostą iš antrosios eismo juostos, sudarė kliūtį, tai yra, nedavė kelio į maršrutiniam transportui skirta eismo juosta tiesiai judančiam H. T. vairuojamam automobiliui. Praleidęs, tegul ir ne savo eismo juosta važiuojantį automobilį, jis būtų turėjęs techninę galimybę išvengti eismo įvykio. Teismas padarė išvadą, kad R. Š. pažeidė KET 101 punkto reikalavimus ir šis pažeidimas priežastiniu ryšiu yra susijęs su eismo įvykiu. Todėl R. Š. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį.

II. Apeliacinio skundo argumentai

3. Apeliaciniu skundu R. Š. atstovas advokatas A. K. (toliau – advokatas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 11 d. nutartį ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną R. Š. atžvilgiu. Anot advokato, nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.

3.1. Nurodo, kad ANK 569 straipsnis įpareigoja teismą išvadą dėl asmens kaltės grįsti byloje nustatytais faktais, o prielaidos negali būti pagrindas pripažinti asmenį kaltu. Teismų praktikoje išaiškinta, kad asmens kaltė gali būti konstatuota, kai proceso metu ištyrus visus įrodymus nelieka protingos abejonės, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Advokato teigimu, apylinkės teismas įrodymų visuma laikė ne tik faktines įvykio aplinkybes, tačiau ir paties teismo prielaidas bei interpretacijas.

3.2. Advokato teigimu, H. T. parodymai yra prieštaringi, teisme duodami paaiškinimai daug kartų keitėsi, jis stengėsi išvengti konkrečių atsakymų į užduotus klausimus. Iš pradžių jis nurodė, kad važiavo antrąja juosta (pirmoji skirta visuomeniniam transportui), o į pirmąją persirikiavo likus apie 100-150 metrų iki įvykio, tačiau vėliau teigė, kad į pirmąją juostą įvažiavo likus 30 metrų iki įvykio. H. T. teigimu, jis važiavo maždaug 4-5 automobilių atstumu nuo R. Š. vairuojamo automobilio. Advokatas teigia, kad, jeigu automobilio vidutinis ilgis apie 5 metrai, tai penkių automobilių eilė su tarpais sudaro apie 40 metrų. Atsižvelgiant į tai galima daryti išvadą, kad H. T. automobilis pirmąja juosta nevažiavo pastoviai, o į ją įvažiavo iki įvykio vietos likus apie 40 metrų. Pareiškėjo teigimu, teismas šios aplinkybės tinkamai neįvertino.

3.3. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad H. T. vairuojamas automobilis „Volvo V70“ važiavo dideliu greičiu. Šią aplinkybę patvirtino tiek R. Š., tiek įvykį mačiusi liudytoja A. I.. Kad persirikiavęs į pirmąją juostą ėmė greitėti neneigė ir H.T., kurio teigimu trenkdamasis į kitą automobilį jis važiavo apie 60 km/h greičiu. Skunde pabrėžiama, kad lėtai judant eismo spūstyje ir norint pasiekti tokį greitį, reikėjo stipriai akseleruoti, o 40 metrų atstumas tokiu greičiu yra nuvažiuojamas per 2,5 sekundės. Tai itin trumpas laiko tarpas, spėti pastebėti iš antrosios į pirmąją eismo juostą išvažiavusį ir sparčiai greitėjantį automobilį.

3.4. Apylinkės teismas nutartyje nurodė, kad tai, jog R. Š. prieš sukdamas į dešinę sustojo, vertinama kaip neapdairus elgesys. Teismo vertinimu, tam nebuvo jokio pagrindo, kadangi remiantis bylos duomenimis, įvažiavimas platus ir jame nesunkiai prasilenkia du automobiliai. Pareiškėjo teigimu, tai prielaida, nepagrįsta įrodymais, todėl ši aplinkybė apskritai neturėjo būti nurodyta nutartyje. Skunde nurodoma, kad R. Š. teisme paaiškino, kad sustojo praleisti iš šalutinio kelio išvažiuojantį automobilį, nes šis jam trukdė šalutiniame kelyje pasukti į kairę, be to, sustojo ir mandagumo tikslais, kad išvažiuojantis automobilis galėtų įsilieti į judantį automobilių srautą. Toks elgesys nėra draudžiamas, be to, nesuprantama teismo išvada, kad R. Š. nukreipė dėmesį į šį automobilį ir nepastebėjo pirmąją juosta važiuojančio automobilio „Volvo“. Byloje nėra jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Pareiškėjo teigimu nesuprantama, kodėl teismas padarė išvadą, kad sustojimas praleisti iš šalutinio kelio į pagrindinį išvažiuojantį automobilį suponuoja išvadą, kad asmuo neįsitikino tokio manevro saugumu. R. Š. ne kartą nurodė, kad pasižiūrėjo į galinio vaizdo veidrodį ir tik po to pradėjo daryti posūkį. Tuo tarpu teismas visiškai nevertino H. T. veiksmų kaip pažeidžiančių KET reikalavimą pasirinkti saugų greitį.

3.5. Teismas padarė išvadą, kad aplinkybė, jog R. Š. tikėjosi, kad pirmoje juostoje nebus kito automobilio, nes ši skirta judėti tik visuomeniniam transportui, nepaneigia būtinybės jam pačiam laikytis pareigos tiek pagal KET 101 straipsnį, tiek pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį. Su tokia išvada pareiškėjas nesutinka. Jo teigimu priešingai, nei konstatavo teismas, R. Š. ėmėsi visų atsargumo priemonių, kad įsitikintų savo manevro saugumu: 1) iš anksto įjungė posūkio signalą; 2) visiškai sustojo antrojoje juostoje; 3) pažiūrėjęs į galinio vaizdo veidrodį ir įsitikinęs, kad nėra kliūties iš dešinės, pradėjo manevrą bei pagrįstai tikėjosi, kad ir kiti eismo dalyviai imsis visų atsargumo priemonių. Skunde pabrėžiama, kad šioje situacijoje objektyviai nėra kitų priemonių, kurių galėjo imtis R. Š., kad saugiai pasukti į dešinę.

3.6. Skunde nurodoma, kad H. T., važiuodamas pirmąja eismo juosta, skirta visuomeniniam transportui, pažeidė KET 127 straipsnį, tai yra nepasirinko saugaus greičio bei neįvertino situacijos ir tai sąlygojo eismo įvykį. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, posūkis į dešinę yra platus, aiškiai matomas, todėl jis neabejotinai turėjo pamatyti šį posūkį ir numatyti, kad iš antrosios juostos gali būti sukama į dešinę bei pasirinkti saugų greitį, kad galėtų sustabdyti automobilį iki numatomos kliūties.

3.7. Skunde pabrėžiama, kad kelio atkarpa, kurioje įvyko įvykis, yra tiesi, todėl R. Š. būtų pastebėjęs pirmąja juosta važiavusį „Volvo“ automobilį, tačiau pats šio automobilio vairuotojas H. T. 2019 m. rugsėjo 6 d. paaiškinime nurodo, kad pirmąja juosta nevažiavo pastoviai, manevravo iš vienos eismo juostos į kitą, todėl R. Š. negalėjo jo pastebėti, nes pirmojoje juostoje „Volvo“ automobilio tuo metu nebuvo. Pasak pareiškėjo, tai rodo, kad „Volvo“ vairuotojas, manevruodamas iš vienos eismo juostos į kitą, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepasirinko saugaus greičio ir sukėlė eismo įvykį.

3.8. Skunde nurodoma, kad teismas nevertino tos aplinkybės, kad H. T. važiavo visuomeniniam transportui skirta eismo juosta. Nors ši aplinkybė asmens atsakomybės nešalina, tačiau KET 182 straipsnis numato, kad į ją gali įvažiuoti transporto priemonė, sukanti į dešinę, todėl važiuodamas šia eismo juosta, vairuotojas turi būti itin atidus.

3.9. Advokato teigimu, svarbu įvertinti ir vairuotojų stažą. R. Š. – 29 metai, H. T. – 7 metai, todėl akivaizdu, kad R. Š. turi daugiau patirties, todėl gali tinkamiau įvertinti situaciją ir priimti teisingą sprendimą.

3.10. Skunde nurodoma, kad R. Š. automobilis „Audi Q8“ yra aukštesnis nei lengvieji automobiliai, turi ryškius LED žibintus, todėl degantys stabdžių bei posūkio į dešinę žibintai turėjo atkreipti H. T. dėmesį, taigi jis turėjo visas galimybes pamatyti „Audi Q8“ manevrą į dešinę, tačiau to nepastebėjo arba nevertino.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimų į skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apygardos teismas, patikrinęs priimto skundžiamo apylinkės teismo procesinio sprendimo administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis), sprendžia, jog R. Š. pagrįstai pripažintas kaltu pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį nustačius, kad būtent jo padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai priežastiniu ryšiu susiję su kilusiais padariniais. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas išsamiai išanalizavo teismo posėdžio metu apklaustų asmenų parodymus, byloje surinktus rašytinius duomenis, vertindamas tiek kiekvieną jų atskirai, tiek ir visumoje, nei vienam jų nesuteikdamas prioritetinės reikšmės. Skundžiamos nutarties išvados dėl nubaustojo kaltės padarius minėtą administracinį nusižengimą yra motyvuotos. Naikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra teisinio pagrindo.

6. Savo skundą nubaustojo atstovas iš esmės grindžia H. T. parodymų nenuoseklumu, nurodo pastarąjį asmenį įvykio dieną vairavus automobilį dideliu greičiu ir pavojingai manevruojant. Apygardos teismas, išnagrinėjęs esminius skundo argumentus ir administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, atmeta apelianto motyvus kaip nepagrįstus, kadangi jie prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, liudytojų parodymams, eksperto E. S. paaiškinimams teisme ir rašytinei bylos medžiagai.

Žemesnės instancijos teismas

7. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad R. Š. 2019 m. rugsėjo 6 d. 9.02 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Audi Q8“ ir sukdamas į dešinę, į teritoriją, prieš keisdamas važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio automobiliui „Volvo“, važiuojančiam gretima eismo juosta, ir su juo susidūrė. Taip jis pažeidė KET 101, 9 punktų reikalavimus. „Volvo“ po susidūrimo nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į kelio ženklą ir apšvietimo stulpą; eismo įvykio metu sugadinti abu automobiliai; kelio ženklas ir apšvietimo stulpas.

8. Byloje nustatyta, kad KET reikalavimus šiuo atveju pažeidė tiek automobilio „Volvo“ vairuotojas H. T., tiek automobilio „Audi Q8“ vairuotojas R. Š.. H. T. nubaustas už tai, kad įvykio dieną vairuodamas automobilį „Volvo“ pažeidė KET 8 punkto, o konkrečiai ženklo 523 reikalavimus, tai yra važiavo maršrutiniam transportui skirtoje eismo juostoje, tokiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 1 dalyje (b. l. 28). R. Š., kaip minėta, įvykio dieną vairuodamas automobilį „Audi Q8“ ir sukdamas į dešinę, į teritoriją, buvo neatsargus, prieš keisdamas važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio automobiliui „Volvo“, važiuojančiam gretima eismo juosta, ir su juo susidūrė, taip pažeisdamas KET 101, 9 punktų reikalavimus. Tokiais savo veiksmais jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje (b. l. 6).

9. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kai kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, kaltininko veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiškoje situacijoje jam laikantis kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, o kitam (kitiems) eismo dalyviui jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, neįvyktų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti visų eismo dalyvių padarytų pažeidimų reikšmę nusikalstamų padarinių atsiradimui. Kai eismo įvykyje dalyvauja keli eismo dalyviai, būtinąją padarinių kilimo sąlyga gali būti vieno arba abiejų eismo įvykio dalyvių kelių eismo taisyklių pažeidimai. Taigi teismas turi nustatyti kiekvieno padaryto kelių eismo taisyklių pažeidimo įtaką kilusiems padariniams ir pagrindinę eismo įvykio metu kilusių padarinių priežastį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-290/2009, 2K-151/2011, 2K-593/2011, 2K-166/2012, 2K-251-458/2019 ir kt.). Šios išvados aktualios ir to paties pobūdžio administracinių nusižengimų bylose.

10. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, R. Š. prieš pradėdamas daryti posūkį iš antros eismo juostos į dešinę ir norėdamas įvažiuoti į degalinės teritoriją, nebuvo pakankamai atsargus, jis įvažiavo į pirmą eismo juostą neįsitikinęs, jog tai daryti pakankamai saugu. Šio byloje nustatyto fakto nepaneigia ir paties nubaustojo paaiškinimai. R. Š. savo rašytiniuose paaiškinimuose bei bylą nagrinėjant apylinkės teisme nurodė, kad pirmoje eismo juostoje, kuri skirta visuomeniniam transportui, automobilis „Volvo“ pasirodė jam labai netikėtai, be to mano, jog pastarasis važiavo dideliu greičiu. Nubaustasis taip pat nurodė, kad prieš manevrą jis net buvo sustojęs, kad praleistų iš degalinės išvažiuojantį automobilį, tuo metu įjungė dešinį posūkio signalą. R. Š. nurodyta aplinkybė, kad jis tikėjosi, jog pirmoje eismo juostoje nebus kito automobilio, kadangi ji skirta visuomeniniam transportui, jokiu būdu neatleidžia jo nuo pareigos, numatytos KET 101 punkte, kuriame nustatyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Taip pat svarbu paminėti, kad KET 87 punktas nurodo, jog signalą rodantis vairuotojas neįgyja važiavimo pirmumo teisės.

11. Nors apelianto atstovas nurodo, jog H. T. davė nenuoseklius parodymus iš pradžių nurodydamas, kad iš antros eismo juostos į pirmąją persirikiavo likus apie 100-150 metrų iki įvykio, tačiau vėliau teigė, kad į pirmąją juostą įvažiavo likus 30 metrų iki įvykio, tačiau pažymėtina, jog šie H. T. parodymų netikslumai nelaikyti esminiais, kadangi iš byloje esančių duomenų (tarnybinio policijos pareigūno pranešimo, fotonuotraukų) akivaizdu, jog aptariamų automobilių susidūrimas įvyko priekinėmis jų dalimis, tai reiškia, kad automobilis „Volvo“ buvo pilnai persirikiavęs iš antros eismo juostos į pirmą ir kurį tai laiką ja judėjo. Šį faktą patvirtina ir fotonuotraukos, kuriose užfiksuotos automobilių detalių ir stiklo duženos pirmoje eismo juostoje arčiau dešinio jo krašto visai prieš įvažiavimą į degalinės teritoriją (b. l. 39-40). Tai yra pagrindas išvadai, kad automobilio „Audi Q8“ vairuotojas prieš pradėdamas posūkio manevrą neįsitikino, jog pirma eismo juosta yra laisva ir ja niekas nevažiuoja.

12. Byloje nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų apelianto manymą, kad H. T. automobilį „Volvo“ vairavo viršydamas nustatytą greitį, kad įvykio dieną pirma eismo juosta jis nevažiavo pastoviai, manevravo iš vienos eismo juostos į kitą. Iš šioje nutartyje jau aptarto Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2019 m. rugsėjo 6 d. nutarimo, priimto H. T. atžvilgiu, matyti, kad jis nubaustas dėl važiavimo maršrutiniam transportui skirta eismo juosta. Priešingai, nei nurodo apeliantas, tokių duomenų nei savo 2019 m. rugsėjo 6 d. paaiškinime, nei bylos nagrinėjimo teisme metu H. T. nenurodė. Šio fakto nepatvirtino ir bylos nagrinėjimo teisme metu apklausta liudytoja A. I., įvykio dieną važiavusi kartu su R. Š.. Tuo tarpu bylos nagrinėjimo teisme metu apklaustas ekspertas E. S. nurodė, kad automobilis „Audi Q8“ suko ne iš kraštinės dešinės padėties ir sukliudė, o automobilis „Volvo“ atvažiavo prie tos padėties ir per kelis automobilius persirikiavo į viešajam transportui skirtą eismo juostą. Automobilio „Volvo“ stabdymo pėdsakų neužfiksuota, greičio nustatyti nėra galimybės, tačiau tai nekeičia esmės (b. l. 77–79).

13. Nelaikytinas pagrįstu ir apeliacinio skundo argumentas, kad H. T. matydamas platų posūkį į dešinę turėjo numatyti, kad iš antrosios juostos gali būti sukama į dešinę bei pasirinkti saugų greitį, kad galėtų sustabdyti automobilį iki galimos kliūties. Kaip matyti iš paties R. Š. parodymų, jis prieš darydamas posūkį į dešinę iš antros eismo juostos sustojo rodydamas posūkį ir praleisdamas išvažiuojantį automobilį, todėl konstatuotina, jog šiuo atveju H. T. pagrįstai galėjo tikėtis, jog stovintis jam iš kairės automobilis Audi Q8“ su įjungtu dešinio posūkio signalu pradės važiuoti tik įsitikinęs, kad tai daryti saugu. Be to, H. T. paaiškino, kad rodomą automobilio Audi Q8“ posūkį jis pamatė visai prieš susidūrimą (b. l. 33).

14. Kritiškai vertintini ir apelianto skunde išdėstyti teiginiai, kad šiuo atveju R. Š. ėmėsi visų atsargumo priemonių, kad įsitikintų savo manevro saugumu: iš anksto įjungė posūkio signalą; visiškai sustojo antrojoje juostoje; pažiūrėjęs į galinio vaizdo veidrodį ir įsitikinęs, kad nėra kliūties iš dešinės pradėjo manevrą bei pagrįstai tikėjosi, kad ir kiti eismo dalyviai imsis visų atsargumo priemonių. Visiškai sutiktina su apylinkės teismo padarytomis išvadomis dėl R. Š. kaltės padarius aptariamą administracinį nusižengimą, kadangi būtent jis netinkamai įvertino situaciją kelyje ir priėmė sprendimą atlikti manevrą, neįsitikinęs jo saugumu. H. T. transporto priemonės vairavimo greitis, apygardos teismo vertinimu, esminės reikšmės šioje situacijoje neturi, nes būtent R. Š. turėjo įsitikinti, kad jam sukti į dešinę, kertant pirmą eismo juostą yra saugu. Aukštesniojo teismo vertinimu, šioje situacijoje tai nebuvo padaryta. Šiuo atveju nustatytų faktų visuma patvirtina, kad R. Š., nepamatęs artėjančios H. T. vairuojamos transporto priemonės, išvažiavo į pirmą eismo juostą iš antros eismo juostos, tokiu būdu sudarė kliūtį, taigi nedavė kelio, pirma eismo juosta važiuojančiam H. T. automobiliui. J. R. Š. būtų praleidęs, nors ir ne savo eismo juosta važiuojantį automobilį, jis būtų išvengęs susidūrimo, todėl spręstina, kad jis pažeidė KET 101 punkto reikalavimus ir šis jo pažeidimas yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su nagrinėjamu eismo įvykiu.

15. R. Š. atstovo skunde nurodytos aplinkybės, kad jo atstovaujamasis turi didesnę vairavimo patirtį nei H. T., o jo vairuojamas automobilis Audi Q8“ yra aukštesnis nei lengvieji automobiliai, turintis ryškius LED žibintus, todėl yra gerai matomas kelyje, nėra tokios reikšmingos, kad jų pagrindu galima būtų daryti priešingas išvadas, nei padarė apylinkės teismas.

16. Skundą nagrinėjantis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog R. Š. kaltė pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį yra visiškai įrodyta, jo veika kvalifikuota tinkamai, o tai, kad jis nesutinka su teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir išvadomis dėl įrodymų vertinimo bei pateikia subjektyvų byloje esančių įrodymų vertinimą, savaime nereiškia, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 11 d. nutartį apeliaciniame skunde nubaustojo atstovo nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 11 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybė patraukto asmens R. Š. atstovo advokato A. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Aušra Bielskė