- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-16
- Bylos Nr.
- II-418-963/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00293-2024-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rasa Stonkuvienė
- Pažeidėjas
- R. M.
- Kategorijos
- 16.11.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto R. M., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-9546-2024 pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos vyresnioji specialistė O. V. 2024 m. birželio 20 d. R. M. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 421 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, 2024 m. birželio 8 d., 15.35 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę pažeidė pirmumo kelio ženklo Nr. 204 „Stop“, pastatyto prieš geležinkelio pervažą, reikalavimus, tai yra nesustojo prieš šį ženklą, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 168 punkto reikalavimus (b.l. 8-9).
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo M. M. 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarimu Nr. 30-ANR_N-9546-2024 R. M. pagal ANK 421 straipsnio 1 dalį paskirta administracinė nuobauda - 460 Eur bauda su specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 4 mėnesiams.
2024 m. rugpjūčio 30 d. Klaipėdos apylinkės teisme Klaipėdos miesto rūmuose gautas R. M. skundas dėl 2024 m. rugpjūčio 6 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimo pakeitimo. Skunde nurodoma, kad kaltę dėl padaryto nusižengimo pripažįsta pilnai ir gailisi. Nusižengimą padarė, nes laiku nepastebėjo „Stop“ ženklo, kadangi geležinkelio pervaža yra kelyje, esančiame ties išvažiavimu iš netoli Klaipėdos uosto teritorijos esančių įmonių teritorijos. Pastebėjęs geležinkelio pervažą greitį sumažino, tačiau visiškai motociklo nesustabdė. Vairuodamas motociklą per vėlai pastebėjo ‚Stop“ kelio ženklą. Minėtas kelio ženklas ir „Stop“ linija yra pirmoje eismo juostoje, todėl važiuodamas antra eismo juosta kelio ženklą pastebėjo jau beveik su juo susilyginęs. Jis, R. M., stebėjo eismą, geležinkelio pervažos užtvarų nebuvo, jokių draudžiamų signalų šviečiant ar skambant nesigirdėjo, atvykstančių traukinių nesimatė, todėl vengdamas transporto priemonės staigaus stabdymo, pilnai nesustojo prieš pervažą esantį „Stop“ ženklą. Kadangi pats yra vairavimo instruktorius ir kitus moko saugaus eismo, šis Kelių eismo taisyklių pažeidimas nebuvo tyčinis, jį padarė dėl specifinės kelio konfigūracijos. Prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti jam administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, iki nagrinėjamo įvykio nebuvo padaręs nei vieno Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Dirba (duomenys neskelbtini), darbdavio charakterizuojamas teigiamai, teisė vairuoti transporto priemones jam būtina vykdant darbines pareigas. Šeimoje jis vienintelis dirba, sutuoktinė registruota Užimtumo tarnyboje, bankui moka būsto paskolos įmokas. Netekęs darbo, negalės mokėti būsto paskolos įmokas, praras šeimos būstą.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime nurodė, kad su R. M. skundu nesutinka ir pažymėjo, kad R. M. padarė pavojingą ir gana šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą. R. M. skunde nurodyta aplinkybė, kad nepastebėjo kelio ženklo Nr. 204 „Stop“, o pastebėjęs geležinkelio pervažą greitį sulėtino, padaryto pažeidimo pavojingumo nesumažino. R. M. skunde teisės vairuoti transporto priemonės reikalingumą grindžia aplinkybe, jog teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbo funkcijoms vykdyti, t. y. R. M. dirba vairavimo instruktoriumi. Teisės vairuoti transporto priemones netekimas jam reikštų neigiamas finansines pasekmes, tačiau šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog R. M. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos galėtų būti taikomos dėl jo darbo pobūdžio. Teismų praktikoje pažeidėjo darbo pobūdis, siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-3-2011). Tai, kad R. M. reikalinga teisė vairuoti dėl darbo funkcijų atlikimo, nelaikytina išskirtine aplinkybe, vertinant tai ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų kontekste, nes ši aplinkybė egzistavo dar prieš R. M. padarant administracinį nusižengimą, todėl net ir tai R. M. nesulaikė nuo administracinio nusižengimo įvykdymo. Pažymi, kad R. M. 2024 m. birželio 8 d. už padarytą pažeidimą, numatytą ANK 421 straipsnio 1 dalyje, buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, kuriuo buvo paskirta pusė minimalios baudos, tai yra 180 eurų bauda, ir specialiosios teisės atėmimas minimaliam 2 mėnesių terminui. Tačiau R. M. nesutikus su padarytu pažeidimu ir neįvykdžius administracinio nurodymo, buvo priimtas skundžiamas nutarimas. Tai įrodo, kad R. M. skunde nurodyta aplinkybė, kad sutinka su pažeidimu ir gailisi, yra nenuoširdi, laikytina tik kaip siekiu išvengti paskirtos griežtesnės administracinio poveikio priemonės. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau aptarta, mano, kad R. M. skundas yra nepagristas ir turi būti atmestas. Prašo šią administracinio nusižengimo bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant.
Skundą pateikęs R. M. teismo posėdžio metu palaikė skundą jame išdėstytais motyvais. Nurodė, kad įvykio metu vairavo motociklą, atidžiai stebėjo kitus eismo dalyvius. Prieš geležinkelio pervažą kelias išplatėja, eismo juostos išsiskiria, o „Stop“ ženklas ir „Stop“ linija yra pirmoje eismo juostoje. Jis, važiuodamas antra eismo juosta, per vėlai pastebėjo minėtą kelio ženklą. Nenorėjo staigiai stabdyti, nes būtų nesuvaldęs motociklo, automobilių eismas tuo metu buvo pakankamai intensyvus, todėl tik sulėtino važiavimo greitį. Pripažįsta kaltu, nuoširdžiai gailis. Dirba vairavimo instruktoriumi, išmano Kelių eismo taisykles, šis pažeidimas yra pirmasis. Darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones negali vykdyti darbinių pareigų. Sutuoktinė nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje. Be to, moka būsto paskolos įmokas. Pasižada ateityje nenusižengti. Prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, jam paskirtą administracinę nuobaudą - baudą sumažinti, neskirti administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas tenkintinas iš dalies.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Teismas, patikrinęs skundžiamo Institucijos 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarimo pagrįstumą, konstatuoja, jog ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo nėra. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo byloje yra nustatyta, ir dėl to jokių ginčų nekyla, kad 2024 m. birželio 8 d., apie 15.35 val. (duomenys neskelbtini), R. M. vairuodamas transporto priemonę pažeidė kelio ženklo Nr. 204 „Stop“, pastatyto prieš geležinkelio pervažą, reikalavimus – pravažiavo geležinkelio pervažą nesustojęs. Taigi, šiuo atveju yra visiškai akivaizdu, kad, esant nustatytoms aplinkybėms, R. M. prieš važiuodamas geležinkelio pervaža privalėjo visiškai sustoti prieš „Stop“ liniją, kuri naudojama su kelio ženklu „Stop“. R. M. veika formaliai atitinka ANK 421 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymius.
ANK 421 straipsnio 1 dalyje, inter alia, numatyta, kad kelio ženklo „Stop“, kuris pastatytas prieš geležinkelio pervažą, reikalavimo nesilaikymas užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų šešiasdešimt iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų. ANK 421 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, numatytą ANK 421 straipsnio 1 dalyje, yra privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dviejų mėnesių iki šešių mėnesių. ANK 34 straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal ANK specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų įstatyme numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
Spręsdama klausimą dėl nuobaudos ir (ar) administracinės poveikio priemonės skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos ir (ar) administracinės poveikio priemonės skyrimo pagrindais, numatytais ANK 32 straipsnyje. Administracinės nuobaudos tikslas – tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už padarytą teisės pažeidimą, siekiant prevencijos tikslų. Tačiau visais atvejais už teisės pažeidimus nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-4-2011).
Galimybę paskirti mažesnę baudą, negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti, numato ANK 34 straipsnio 6 dalis. Šis sprendimas priimamas įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Minėto straipsnio taikymas laikomas išimtimi iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartys bylose Nr. e2AT-33-303/2016, Nr. 2AT-38-303/2016). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje laikomasi nuostatos, jog atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatytoji minimali, arba paskirta švelnesnė nuobauda, nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas).
Taigi, ANK 34 straipsnio 6 dalies norma leidžia paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, nei numato straipsnio sankcija ar jos apskirtai neskirti, nesiejant su konkrečiais administraciniais nusižengimais. Taip pat pažymėtina, kad ANK 34 straipsnio 6 dalis yra dispozityvaus pobūdžio ir numato teismui galimybę, bet ne pareigą, taikyti mažesnį nei numatytas įstatyme nuobaudos dydį ar administracinio poveikio priemonės terminą. Teismas neprivalo pažeidėjui skirti švelnesnės nuobaudos net ir tuo atveju, jei yra įstatyme numatyti formalieji kriterijai. Šis reguliavimas yra išimtis iš taisyklės, o ne standartinė praktika, kurios laikomasi kiekvienu atveju.
Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, jų visumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, teismas sprendžia, šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir R. M. neskirti administracinio poveikio priemonės, kaip tai numato ANK 421 straipsnio 2 dalis. Byloje nėra duomenų, kurie rodytų pažeidimo ar pažeidėjo asmenybės išskirtinumą.
Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad R. M. padarė pavojingą ir gana šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą: jis įvažiavo į geležinkelio pervažą, nesustojęs prie kelio ženklo „Stop“, neįsitikinęs, jog kirsti geležinkelio pervažą saugu, tokiu savo elgesiu sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai, netgi gyvybei, ir tik dėl laimingo atsitiktinumo (tuo metu neartėjo bėginė transporto priemonė) jis išvengė rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Nors jokių realių padarinių R. M. nesustojus prie „Stop“ ženklo nekilo ir žala niekam nebuvo padaryta, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog šiuo atveju R. M.yra nubaustas už ANK 421 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, šio nusižengimo sudėtis yra formali, o neteisėtas yra pats nesustojimo prie „Stop“ ženklo faktas. Taigi, šio pažeidimo sudėties būtinasis požymis yra asmens pravažiavimas per geležinkelio pervažą nesustojus prie „Stop“ ženklo, o ne kilę padariniai.
R. M. teigia prisipažinęs padaręs nusižengimą, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų. Anksčiau už Kelių eismo taisyklių pažeidimus baustas nebuvo, dirba vairavimo instruktoriumi, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Teismas nesutinka su R. M. teiginiais, kad šių lengvinančių aplinkybių nustatymas ypatingai individualizuoja faktines bylos aplinkybes ir kaltininko asmenybę. Administracinėn atsakomybėn patrauktas R. M. išimtinėmis aplinkybėmis, jo nuomone, sudarančiomis pagrindą neskirti jam administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nurodė tai, kad jis dirba vairavimo instruktoriumi, teisė vairuoti reikalinga darbo funkcijoms atlikti, minėtas darbas yra vienintelis jo šeimos pragyvenimo šaltinis, be to, turi finansinių įsipareigojimų bankui, todėl teisės vairuoti transporto priemones turėjimas yra tiesiogiai susijęs su jo galimybe dirbti bei rūpintis šeima. Teismo nuomone, šios jo nurodytos aplinkybės nėra išimtinės. Be abejo, atėmus teisę vairuoti, R. M. kils nepatogumų, tačiau tai savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą nuobaudos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-41/2014, 2AT-9-746/2015). Teismų praktikoje pripažįstama, jog teisės vairuoti transporto priemones reikalingumas darbui bei šeiminės aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios sudarytų pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytą išimtinį administracinių nusižengimų teisenos institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-13-693/2018, 2AT-54-489/2018, 2AT-15-788/2024). Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Pažymėtina, kad šios R. M. nurodytos aplinkybės jam buvo žinomos ir iki administracinio nusižengimo padarymo, tačiau tai nesustabdė jo nuo Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Todėl šių neigiamų pasekmių dėl jam paskirtos nuobaudos atsiradimas pats savaime negali būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą.
Skundžiamu nutarimu R. M. paskirta 460 Eur bauda, kuri atitinka sankcijoje numatytos baudos vidurkį, su specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 4 mėnesiams, tai yra specialiosios teisės atėmimo trukmės vidurkis.
Įvertinus jau aukščiau aptartus duomenis, kurie apibūdina administracinėn atsakomybėn patraukto R. M. asmenybę (administracine tvarka nebaustas, prisipažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi, dirba, charakterizuojamas teigiamai, kitų neigiamai pareiškėją charakterizuojančių duomenų teismui nepateikta), teismo nuomone, R. M. skundžiamu nutarimu skirta per griežta administracinė nuobauda.
Administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, gali būti pasiekti paskyrus R. M. ANK 421 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą ir taikant ANK 421 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinio poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam terminui. Teismo nuomone, tokio dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonės trukmė atitinka administracinės nuobaudos skyrimo pagrindus, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus.
Administracinio poveikio terminą sutrumpinti dar labiau ar šios poveikio priemonės visai neskirti, įvertinus R. M. skunde nurodomas aplinkybes ir administracinio nusižengimo byloje esančią medžiagą, nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo.
Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, skundas tenkintinas iš dalies, skundžiamas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarimas keistinas - R. M. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 421 straipsnio 1 dalyje, skirtina 360 (trijų šimtų šešiasdešimties) Eur bauda ir specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 2 (dviem) mėnesiams.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4, 6 dalimis, 646 straipsnio 1, 2 dalimis,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto R. M. skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-9546-2024 – R. M. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 421 straipsnio 1 dalį skirti 360 (trijų šimtų šešiasdešimties) Eur baudą ir specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 2 (dviem) mėnesiams.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.