Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-09-27 · Civilinė byla Nr. e2-23308-534/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-09-27
Bylos Nr.
e2-23308-534/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-13188-2019-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Audrius Žiedelis
Ieškovas
Omega Invest OU
Atsakovas
A. J.
Advokatai
Romualdas Samaitis
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-23308-534/2019
Teismo proceso Nr. 2-68-3-13188-2019-2
Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 27 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Audrius Žiedelis,sekretoriaujant Kristinai Pečiukaitienei,dalyvaujant ieškovo atstovui advokato padėjėjui Andrejui Mokšinui,dalyvaujant atsakovo atstovui advokato padėjėjui Romualdui Samaičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Omega Invest OU ieškinį atsakovui A. J. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 1 509,14 Eur skolą, kurią sudaro 375,53 Eur negrąžintas kreditas, 855,40 Eur palūkanos, 278,21 Eur delspinigiai, taip pat priteisti 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pradinė kreditorė UAB ,,Creditstar Lithuania“ ir atsakovas sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 207441, pagal kurią atsakovui pradinė kreditorė suteikė 400 Eur vartojimo kreditą. Atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė – sumokėjęs pirmą kredito grąžinimo įmoką, kitų kredito grąžinimo įmokų nemokėjo. 2018 m. gruodžio 28 d. pradinė kreditorė reikalavimo teisės perleidimo sutartimi perleido reikalavimą į atsakovo skolą ieškovui.

Atsiliepimas

Atsakovas pateiktais procesiniai dokumentais (atsiliepimas ir triplikas) prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, nesutinka su ieškovės prašomų priteisti palūkanų ir delspinigių dydžiais.

Šalies argumentai

Ieškovas dublike nurodė, kad nesutinka su atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais ir prašo ieškinį tenkinti.

Teismo posėdyje šalys palaikė savo reikalavimus, rėmėsi savo procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnyje numatyta, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio l dalis). Vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama (CK 6.59 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pagal CK 6.101 straipsnio 1 dalį, kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad 2015-10-30 pradinė kreditorė UAB ,,Creditstar Lithuania“ ir atsakovas sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 207441 (toliau – sutartis), pagal kurią atsakovui pradinė kreditorė suteikė 400 Eur vartojimo kreditą. Atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė – sumokėjęs pirmą kredito grąžinimo įmoką, kitų kredito grąžinimo įmokų nemokėjo. 2018 m. gruodžio 28 d. pradinė kreditorė reikalavimo teisės perleidimo sutartimi perleido reikalavimą į atsakovo skolą ieškovui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta konstatuotina, kad yra visos sąlygos kilti atsakovo sutartinei atsakomybei, todėl ieškovo reikalavimas iš atsakovo priteisti negrąžintą 375,53 Eur kreditą tenkintinas.

Ieškovas iš atsakovo prašo priteisti 855,40 Eur palūkanas, paskaičiuotas už atsakovo naudojimąsi kredito pinigais.

Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos (bendroji vartojimo kredito kaina) aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014; 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007). Nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimas sumokėti bendrąją vartojimo kredito kainą (pelno palūkanas) už pinigų skolinimą traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti nustatytos tiek CK normose (pvz., CK 6.872, 6.896 ir kt.), tiek ir specialiuose įstatymuose (pvz., Vartojimo kredito įstatyme) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje N e3K-3-29-248/2016).

Nagrinėjamu atveju sutarties Specialiųjų sąlygų 8 punkte šalys susitarė dėl 65,53 proc. dydžio bendros kredito kainos metinės normos. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas priteisti 855,40 Eur pelno palūkanų (bendrosios vartojimo kredito kainos) laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas (CK 6.872 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Ieškovas taip pat prašo iš atsakovo priteisti 278,21 Eur delspinigių.

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).

CK 6.73 straipsnio 2 dalis nustato, kad jei netesybos yra aiškiai per didelės ar prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, yra išaiškinęs, jog teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2017 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-611/2017, kt.). Pažymėtina, kad priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu, todėl ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos visada turi būti tik tam tikro dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2012). Netesybų mažinimas taip pat gali būti nulemtas siekio įgyvendinti neteisėto praturtėjimo prevenciją arba siekio užtikrinti viešosios tvarkos apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio mėn. 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1). Šalių sudaryta sutartis yra vartojimo, todėl teismas savo iniciatyva, turi įvertinti sutarties sąlygas pagal įtvirtintus sąžiningumo kriterijus.

Spręsdamas delspinigių priteisimo klausimą teismas atsižvelgia į Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, kuri numato, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ne daugiau kaip už 180 dienų. Pažymėtina ir tai, kad nors minėta Vartojimo kredito įstatymo norma sutarties sudarymo metu negaliojo, tačiau teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog jame nurodyta maksimali delspinigių riba gali būti taikoma kaip orientacinė vertinant iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytose vartojimo kredito sutartyse nustatytus netesybų dydžius.

Nagrinėjamu atveju kaip matyti iš ieškinio turinio, ieškovas delspinigius paskaičiavo už nepadengtą kredito sumą (375,53 Eur) taikydamas 0,05 proc. dydį už 223 dienas ir papildomai prašė priteisti 236,34 Eur delspinigius, paskaičiuotus reikalavimo perleidimo metu. Pabrėžtina, jog aukščiau nurodyta įstatyme įtvirtinta nuostata dėl laikotarpio, kurį gali būti skaičiuojamos netesybos, trukmės (180 dienų), vertintina ne kaip ieškinio senaties norma (kai subjektas įgyja teisę, tačiau, laiku jos nerealizavęs, praranda galimybę ją įgyvendinti priverstinai), bet kaip ribojanti kredito davėjo teises. Kitaip tariant, kredito davėjas negali įgyti teisės skaičiuoti delspinigius už ilgesnį laikotarpį, nei 180 dienų, o jo reikalavimas taikyti netesybas už ilgesnį laikotarpį vertintinas kaip prieštaraujantis teisės aktų reikalavimams ir negali būti tenkinamas net ir nesant tuo klausimu atsakovo prašymo. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus, kad nuo vartojimo kredito galiojimo termino pabaigos iki kreipimosi į teismą praėjo daugiau nei dveji metai, ieškovo prašomi priteisti delspinigiai mažintini iki 34,20 Eur (375,53 Eur kreditas × 0,05 proc. delspinigiai / 100 × 180 dienų). Toks delspinigių dydis, teismo nuomone, atitinka įstatymo keliamus reikalavimus bei šalių interesų pusiausvyrą, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 6.73 straipsnio 2 dalis).

Iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos (procesinės palūkanos) už priteistą 1 265,13 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. birželio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškovo patirtas išlaidas sudaro 34 Eur žyminis mokestis ir 275,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Atsakovo bylinėjimosi išlaidos sudaro 500 Eur. Kadangi pagal ieškovo ieškinį yra patenkinta 84 procentai reikalavimų, ieškovui iš atsakovo priteistina 259,04 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui iš ieškovo 80 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 270, straipsniais,

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. J., a.k. (duomenys neskelbtini), 375,53 Eur (tris šimtus septyniasdešimt penkis eurus 53 ct) skolos, 855,40 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt penkis eurus 40 ct) palūkanų, 34,20 Eur (trisdešimt keturių eurų 20 ct) delspinigius, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (1 265,13 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. birželio 7 d.) iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 259,04 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt devynių eurų 4 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovo Omega Invest OU, į. k. 10866568, naudai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo Omega Invest OU, į. k. 10866568 atsakovo A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 80 Eur (aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Audrius Žiedelis