Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjui V. B., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgaliotam asmeniui Agnieškai Kovalevskai,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. B. (V. B.) pareiškimą dėl sutuoktinės M. B. sūnaus G. B. (G. B.) įvaikinimo, V. B. (V. B.) pripažinimo įvaikinto vaiko tėvu, o G. B. (G. B.) jo sūnumi, suinteresuotas asmuo M. B., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

4. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ir VVTAĮT) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ikiteisminė įvaikinimo procedūra atlikta tinkamai ir nėra Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytų kliūčių Lietuvos Respublikos piliečiui V. B. įvaikinti be tėvo globos likusį G. B., nes įvaikinimas atitiktų nepilnamečio vaiko interesus augti šeimoje, gauti tinkamą priežiūrą ir gyvenimo sąlygas, reikalingas normaliam jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi.

5. Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė savo pareiškimo argumentus ir reikalavimus. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgaliotas asmuo su pareiškimu sutiko.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

6. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38-39 straipsniuose nurodyta šeimos padėtis visuomenėje – ji pripažįstama visuomenės ir valstybės pagrindu. Šeimoje paprastai derinami ir įgyvendinami dvejopi, vienas kitą papildantys poreikiai ir interesai: vaiko – augti ir bręsti jaučiant meilę ir saugumą šeimoje, tėvų – užauginti ir išauklėti vaikus, parengtus visaverčiam gyvenimui visuomenėje. Vaiko kilmė, nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.137-3.140 straipsniuose nurodyta tvarka, parodo vaiko biologinę kilmę. Pagal įstatymą įregistruota vaiko kilmė sukelia visas CK ir kituose įstatymuose nustatytas vaikų ir tėvų tarpusavio teises ir pareigas. Įvaikinus vaiką ir įvaikintojus ima sieti tokios pačios teisės ir pareigos kaip vaiką ir jo biologinius tėvus (CK 3.227 straipsnio 2 dalis). Taigi vaikas ir įvaikintojai įgyja vaikui ir biologiniams tėvams būdingas ir įstatyme įtvirtintas teises ir pareigas ir baigiasi visos įstatyme nustatytos vaiką ir jo biologinius tėvus siejančios teisės ir pareigos (CK 3.227 straipsnio 1 dalis).

7. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijoje pripažįstama, kad vaikas visapusiškai ir harmoningai vystytis gali tik augdamas šeimoje, jausdamas laimę, meilę ir supratimą; vaikai turi teisę būti ypač globojami ir remiami. Įvaikinimas yra vienas iš būdų patenkinti šeimos neturinčio vaiko poreikius augti aplinkoje, suteikiančioje galimybes jam visapusiškai vystytis ir tapti savarankišku suaugusiuoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civ. byloje 3K-3-574-421/2015).

8. CK 3.209 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įvaikinimas galimas tik vaiko interesais. Visuotinai pripažinta Konstitucijoje, tarptautiniuose susitarimuose ir įstatymuose įtvirtinta pagrindinė vaiko interesų kryptis – augti ir būti auklėjamam šeimoje.

9. Iš byloje esančio gimimo įrašo bei gimimo liudijimo kopijų matyti, kad G. B. tėvas yra M. G., o motina M. B..

10. Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu vaiko biologiniam tėvui M. G. neterminuotai apribota tėvo vadžia G. B. atžvilgiu.

11. Iš Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus santuokos sudarymo įrašo kopijos matyti, jog pareiškėjas ir M. B. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką.

12. Iš byloje esančio VšĮ Šeškinės poliklinikos medicininio pažymėjimo kopijos matyti, kad pareiškėjas yra sveikas, gali įvaikinti.

13. Iš byloje pateikto įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo matyti, jog pareiškėjas neteistas. Iš pateikto administracinių nusižengimų registro išrašo apie registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus spendimus už 5 metus, matyti, jog pareiškėjas baustas administracine tvarka 2019 m. birželio 10 d. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir ANK) 446 straipsnio 4 dalį (važiavo autobusu ir kontrolės metu pateikė negaliojantį elektroninį bilietą) bei 2022 m. lapkričio 27 d. pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį (vairuodamas transporto priemonę sustojo ir stovėjo vietoje, skirtoje skiriamąjį ženklą „neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę turinčioms transporto priemonėms).

14. Pareiškėjas yra pateikęs prašymą įvaikinti vaiką. VVTAĮT 2023 m. sausio 4 d. sprendimu Nr. 3SPĮ-4 priimtas teigiamas sprendimas dėl V. B., norinčio įvaikinti vaiką, pradinio įvertinimo. Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centro 2023 m. balandžio 12 d. išvadoje nurodyta, kad V. B. gali tapti G. B. įtėviu.

15. Pareiškėjo sutuoktinė M. B. sutiko, kad jos vaiką G. B. įvaikintų pareiškėjas.

16. VVTAĮT pateikė išvadą, kuria su pareiškimo patenkinimu sutiko bei pažymėjo, kad vaiko įvaikinimas atitiktų nepilnamečio interesus.

17. Pažymėtina, kad pagal CK 3.215 straipsnio 1 dalį, kai įvaikinamas dešimties metų sulaukęs vaikas, būtinas jo rašytinis sutikimas. Sutikimą vaikas duoda teismui, be šio sutikimo įvaikinti negalima.

18. VVTAĮT išvadoje be kita ko nurodyta, kad išklausius vaiko G. B. nuomonę, vaikas nori, kad jo tėtis būtų V. B. ir toliau nori gyventi su mama bei V. B.. Tai patvirtina byloje pateiktas VVTAĮT 2023 m. birželio 19 d. vaiko nuomonės išklausymo aktas.

19. Įvertinus byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu, atsižvelgiant į VVTAĮT išvadą, darytina išvada, kad pareiškimo patenkinimas atitiktų geriausius vaiko interesus, užtikrintų jo teisę augti pilnavertiškoje šeimoje. Pažymėtina, kad pareiškėjas atitinka teisės aktų reikalavimus, keliamus kiekvienam fiziniam asmeniui, ketinančiam įvaikinti vaiką (CK 3.210, 3.211 straipsniai). Atkreiptinas dėmesys, jog kadangi pareiškėjas prašo leisti įvaikinti savo sutuoktinės vaiką, įvaikinamajam vaikui netaikomas reikalavimas dėl įrašymo į įvaikinamų vaikų apskaitą, o pareiškėjui netaikomas reikalavimas būti įrašytu į asmenų, norinčių įsivaikinti vaiką, apskaitą (CK 3.209 straipsnio 2 dalis, 3.210 straipsnio 5 dalis). Taip pat byloje yra vaiko motinos M. B. sutikimas įvaikinti jos sūnų (CK 3.216 straipsnis) bei vaiko nuomonės išklausymo aktas, kuriame jis išreiškė norą, kad jo tėtis būtų V. B.. Pažymėtina, kad vaiko biologiniam tėvui neterminuotai apribojus tėvo valdžią vaiko atžvilgiu, jo sutikimas dėl įvaikinimo nereikalingas (CK 3.214 straipsnis). Be to, bylos duomenimis pareiškėjas yra dirbantis, sveikas, neteistas, išlaiko šeimą, todėl aplinkybių, dėl kurių pareiškėjas negalėtų įvaikinti G. B., nenustatyta (CK 3.217 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į išdėstytą, prašymas tenkintinas.

20. Pareiškėjui išaiškintina, kad įvaikinimu panaikinamos tėvų ir vaikų bei jų giminaičių pagal kilmę tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos ir sukuriamos įtėviams bei jų giminaičiams ir įvaikiams bei jų palikuonims tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, kaip giminaičiams pagal kilmę (CK 3.227 straipsnio 1 dalis). Įvaikintojai laikomi vaiko tėvais pagal įstatymą nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo (CK 3.227 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 484, 487 straipsniais,

nusprendė:

pareiškėjo V. B. (V. B.) pareiškimą tenkinti.

Įvaikinti pareiškėjui V. B. (V. B.), a. k. (duomenys neskelbtini) suinteresuoto asmens sutuoktinės M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) sūnų G. B. (G. B.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)

Pripažinti V. B. (V. B.), a. k. (duomenys neskelbtini) vaiko G. B. (G. B.), a. k. (duomenys neskelbtini) tėvu, o G. B. (G. B.), a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti pareiškėjo V. B. (V. B.), a. k. (duomenys neskelbtini) sūnumi.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiam Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, kad šis Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų įvaikinimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.