Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės, Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės O. Š. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-622-715/2017 pagal ieškovės O. Š. ieškinį atsakovams R. R., A. R., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriui, R. S. geodezinių darbų įmonei, tretiesiems asmenims A. Š., A. Š., valstybės įmonei Registrų centras dėl 2004 m. spalio 11 d. žemės sklypo ribų paženklinimo akto pripažinimo negaliojančiu, 2007 m. rugpjūčio 9 d. administracinio akto panaikinimo bei duomenų, esančių viešajame registre, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė O. Š. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo dienos 2004 m. spalio 11 d. žemės sklypo ribų paženklinimo aktą, sudarytą R. S. geodezinių darbų įmonės darbuotojo R. S., panaikinti 2007 m. rugpjūčio 9 d. Telšių apskrities viršininko įsakymą Nr. P1-Ž-1387, kurio pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruoti atsakovų žemės sklypo duomenys, įpareigoti valstybės įmonę (toliau – ir VĮ) Registrų centras panaikinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) registravimo duomenis (I t., 1–4, 67–70 b. l.).

Ieškovė nurodė, kad atsakovų R. R. ir A. R. sklypo ribos peržengia ieškovės faktiškai valdomo žemės sklypo ribas. Ieškovė 2006 m. birželio 30 d. nusipirko pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) , iš A. Š. ir A. Š.. 2008 m. vasario 11 d. ieškovė nusipirko 0,1500 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), iš valstybės. Pasak A. Š. ir A. Š., atsakovai su jais žemės sklypo ribų nederino ir nepasirašė jokiame akte, nors A. Š. parašas ribų paženklinimo akte yra. Ieškovė nurodo, kad akte yra tik vieno iš pastatų savininkų parašas, nors aktas, jos manymu, privalėjo būti suderintas ir pasirašytas abiejų pastatų savininkų, valstybinės žemės sklypo naudotojų. UAB „Šiaulių hidroprojektas“, atlikęs kadastrinius matavimus, parengė planą, kuriuo ieškovės žemės sklypas sumažėjo 29 m². Nurodė, kad 2014 m. ji išsikasusi kūdrą, nutarė nugriauti tvorą ir pastatyti naują tvorą. Atkreipė dėmesį į tai, kad žemės sklypo ribos buvo nusistovėjusios dar iki įsigyjant pastatus ir nusiperkant žemę iš valstybės, žemės sklypas visada buvo stačiakampio formos (plotis – 24,88 m, ilgis 60,26/60,20 m), o dabar jis tapo lenktas.

Atsiliepimu į ieškinį atsakovai R. R. ir A. R. prašė ieškinį atmesti esant pagrindui taikyti ieškinio senatį, priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas (I t., 57–58, 78–81 b. l.). Nurodė, kad 2007 m. lapkričio 5 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 1R-7891 pagrindu atsakovai R. R. ir A. R. įsigijo 0,1850 ha ploto žemės sklypą. Ieškovės ir atsakovų žemės sklypų ribos buvo suderintos dar tada, kai nei atsakovė, nei buvęs kaimynas A. Š. nebuvo žemės sklypų savininkai. Mano, kad formuojamo žemės sklypo ribų derinimas su greta gyvenančiu kaimynu, kuris neturi nuosavybės teisių į besiribojantį žemės sklypą, yra formalus veiksmas, kurį ieškovė siekia sureikšminti. Atsakovai R. R. ir A. R. pirmieji atliko kadastrinius matavimus ir suformavo 0,1850 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovė 2008 m. vasario 11 d. iš valstybės įsigijo žemės sklypą. Ieškovė nuo tada turėjo žinoti apie nusipirkto žemės sklypo ribas ir kelti klausimą dėl žemės sklypo ploto. Prašo taikyti ieškinio senatį, nes Telšių apskrities viršininko 2007 m. rugpjūčio 9 d. įsakymas Nr. P1-Ž-1387, kurį ieškovė nori panaikinti, priimtas prieš beveik 10 metų, kai tuo tarpu tokio pobūdžio reikalavimai turi būti sprendžiami per vieną mėnesį. Ieškovė neprašo atnaujinti senaties termino bei nenurodo priežasčių, dėl kurių jis buvo praleistas.

Atsakovė R. S. geodezinių darbų įmonė su ieškiniu nesutiko (I t., 92–93 b. l.). Nurodė, jog į kadastrinius matavimus buvo kviestas dalyvauti gretimame žemės sklype esančių pastatų savininkas A. Š., kuris susipažino su paženklinta žemės sklypo riba ir pasirašė paženklinimo parodymo akte. Paženklinant žemės sklypą, kitų asmenų interesai nebuvo pažeisti, nes tokiomis ribomis ir buvo faktiškai naudojama bendra riba su žemės sklypu, esančiu Mažeikių r. sav., Fermos k., Žemaitės g. 11. Matavimo metu kūdros nebuvo. Matavimo metu gretimo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), žemė nebuvo išpirkta, o savininkė buvo valstybė. Pagal 2007-09-11 UAB „Šiaulių hidroprojektas“ parengtą žemės sklypo planą, suskaičiavus plane pateiktas koordinates, gaunamas 0,1555 ha žemės sklypo plotas, tai yra 55 m² didesnis negu plane parašytas, ir tai sudarytų 2 m trumpesnį žemės sklypą. Ribų paženklinimo abrise pateiktas 21 m „pririšimas“ nuo ūkinio pastato, tačiau faktiškai šis atstumas yra didesnis nei 21 m. Nurodo, kad kadastriniais matavimais nustatyta bendra riba tarp (duomenys neskelbtini) atitinka faktiškai naudojamą sklypo ribą, o preliminariais matavimais nustatyta žemės sklypo riba kerta (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribą. Ties 5 ir 6 ribos posūkio taškais buvo pastatytas šiltnamis, dabar jo vietoje iškasta kūdra, kuri iškasta pažeidžiant kadastriniais matavimais nustatytą ribą.

Atsiliepimu į ieškinį trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyrius su ieškiniu nesutiko (I t., 54–56, 85–90 b. l.). Nurodė, kad buvęs žemės sklypo naudotojas A. Š. su nustatyta atsakovų žemės sklypo riba sutiko; žemės sklypo ribos paženklintos ir kadastriniai matavimai atlikti 2004 m. spalio 11 d. Atsakovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribos suprojektuotos projekte, paženklintos ir preliminarūs matavimai atlikti 2007 m. Atsakovų žemės sklypo ribos nepažeidžia ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida – ± 0,0155 ha, o UAB „Šiaulių hidroprojektas“ atlikus kadastrinius matavimus, sumažėjo 0,0029 ha, todėl žemės sklypo plotas, atlikus kadastrinius matavimus, neviršija maksimalios leistinos (ribinės) ploto paklaidos. Taisyklės nereglamentuoja, kad matininkas, ženklindamas žemės sklypą, privalo išsiaiškinti gyvenamųjų namų savininkus ir juos kviesti į ženklinimą. Kadangi į ženklinimą atvyko tik vienas asmuo, todėl jis su vienu asmeniu ir suderino ribą. Matininkas neprivalo aiškintis, kiek yra naudotojų.

Trečiasis asmuo valstybės įmonė Registrų centras atsiliepime nurodė, jog ieškinio reikalavimo formuluotė tikslintina, nes pagal tokią formuluotę būtų išregistruotas nekilnojamas daiktas, daiktinės teisės į jį, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai bei kadastro žemėlapyje panaikintos žemės sklypo ribos (I t., 59–60, 91 b. l.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės O. Š. atsakovų R. R. ir A. R. naudai 750,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nustatė, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), iki 2008 m. vasario 11 d. nuosavybės teise priklausė Lietuvos Respublikai. Nacionalinė žemės tarnyba yra visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės patikėtinė ir su ja buvo suderintos šios žemės sklypo ribos. Žemės sklype esančių statinių savininkai A. Š. ir A. Š. nebuvo žemės savininkai ir nėra duomenų, kad buvo įregistruoti šio žemės sklypo naudotojais. Nors A. Š. ir A. Š. nebuvo žemės savininkai, tačiau statinio savininkas A. Š. buvo informuotas ir suderinimo aktą pasirašė. Esant paženklintam žemės sklypui, tai yra fiziškai įkalus riboženklius į atsakovų žemę, tikėtina, kad tuomečiai atsakovės statinių kaimynai, tai yra A. Š. ir A. Š., žinojo apie atsakovų paženklinto žemės sklypo ribas, nors tai neturi įtakos vertinant šio sklypo paženklinimo akto teisėtumą. A. Š. parašo nebuvimas žemės sklypo ribų paženklinimo akte nesudaro pagrindo panaikinti 2004 m. spalio 11 d. surašytą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo aktą bei administracinį aktą, kurio pagrindu buvo įregistruotas atsakovų žemės sklypas.

Teismas nurodė, kad ieškovė O. Š. 2008 m. vasario 11 d. iš valstybės nusipirko 0,1500 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau pagal žemės sklypo kraštines, tai yra 25,12 m; 62,60 m; 25,05; 61,24 m, atlikus matematinius skaičiavimus, ieškovės žemės sklypo plotas yra apie 15,55 arų, tai yra didesnis negu ji nusipirko. Ieškovė įsigijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) pagal preliminarų planą, šiame plane ji pasirašė, tai yra sutiko su tokiu preliminariu planu, ir sklypo ribos buvo pažymėtos kadastro žemėlapyje. Įrodymų, kad sklypo riba buvo kitoje vietoje, nepateikta nei pagal R. S. geodezinių darbų įmonės sudarytą planą.

Teismas konstatavo, kad ieškovės žemės sklypas nesumažėjo, ieškovės ir atsakovų žemės sklypai vienas kito nedengia, 2004 m. spalio 11 d. žemės sklypo ribų paženklinimo aktas sudarytas nepažeidžiant teisės aktų, kaip ir Telšių apskrities viršininko 2007 m. rugpjūčio 9 d. įsakymas Nr. P1.Ž-1387 priimtas nepažeidžiant teisės aktų, todėl ieškinį atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovė O. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (II t., 39–42 b. l.). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Prie valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties buvo pridėtas sklypo planas bei ribų paženklinimo abrisas. Iš šių dokumentų matyti, kad ieškovės sklypo šiaurinė - šiaurės vakarų riba, kuri ribojasi su atsakovų žemės sklypu, yra tiesi, sklypas yra taisyklingo stačiakampio formos.

11.2. Žemės sklypo ribų paženklinimo akte, eilutėje „Ž. G. Nr. “, ranka įrašytas tik vieno asmens parašas „Š.“, nors pastarasis tvirtina jokiame akte nepasirašęs. Kaip matyti iš 2006 metų birželio 30 dienos statinių pirkimo - pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 1-4018, gyvenamąjį namą bei kitus statinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini), pardavė du savininkai - A. Š. ir A. Š., todėl aktas privalėjo būti suderintas su abiem statinių savininkais, kadangi jie abu buvo valstybinės žemės sklypo naudotojai.

11.3. Visiškai nesuprantamas ir nepagrįstas yra teismo sprendime išdėstytas motyvas, kad A. Š. ir A. Š., kurie sudarant prašomą panaikinti žemės sklypo ribų paženklinimo aktą, buvo pastatų (duomenys neskelbtini), savininkais, nebuvo žemės savininkai ir nėra duomenų, kad buvo įregistruoti žemės sklypo naudotojais.

11.4. Visiškai nepagrįstas teismo argumentas, kad A. Š. ir A. Š. žinojo apie atsakovų paženklinto žemės sklypo ribas, nors tai neturi įtakos vertinant šio sklypo paženklinimo akto teisėtumą. A. Š. net nebuvo supažindinta su šiuo aktu, teismo posėdžio metu ji teigė, kad apie jokį kaimyninio sklypo ribų paženklinimą jai nebuvo žinoma, tačiau šios labai svarbios aplinkybės teismas nelaikė verta dėmesio, nurodydamas, kad A. Š. parašo nebuvimas žemės sklypo ribų paženklinimo akte nesudaro pagrindo panaikinti 2004-10-11 surašytą žemės sklypo ribų paženklinimo aktą. Žemės sklypo ribų paženklinimo aktas, sudarytas pažeidžiant nustatytus įstatymo reikalavimus, turi būti panaikintas.

11.5. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimas priimtas pažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normas, pažeidžiant teisingumo ir sąžiningumo principus, yra neteisėtas, todėl turi būti panaikintas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovės O. Š. apeliacinis skundas netenkinamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Jeigu ribų nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno žemės sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nė vienas tokiu būdu naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas bylas dėl žemės sklypų ribų nustatymo, yra išaiškinęs, kad tobulėjant žemės matavimo prietaisams, dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų persidengimų, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypą; sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo–pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005).

Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs ir tai, kad, esant gretimų sklypų ribų neatitikčiai, kiekvienu atveju būtina ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, ir negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito sklypo savininko interesų sąskaita. Tai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Kai atliekant kadastrinius matavimus nustatoma, kad gretimų sklypų plotas skiriasi nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų sklypų ploto arba (neįregistruotiems žemės sklypams) nuo žemėtvarkos projektuose ar kituose teritorijų planavimo dokumentuose suformuotų sklypų ploto, gretimų sklypų plotas turi būti apskaičiuojamas ir jų riba privalo būti nustatoma taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno jų savininkų teises – abiejų sklypų plotas mažintinas po lygiai, t. y. leistina (ribinė) ploto paklaida taikytina abiem gretimiems sklypams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2010).

Taigi, esant ginčui tarp žemės sklypų savininkų dėl sklypų ribų, žemės sklypus skiriančios ribos buvimo vietos ir jos konfigūracijos nustatymas yra teismui įstatymo suteiktos kompetencijos įgyvendinimas. Teisinius santykius, susijusius su žemės sklypų kadastro duomenų nustatymu, jų įrašymu į nekilnojamojo turto kadastrą reglamentuoja Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtinti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (toliau – ir Nuostatai), Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Pagal šiuos teisės aktus žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo metu pirmiausia turi būti nustatomos ir riboženkliais paženklinamos žemės sklypo ribos, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas, kuris yra neatskiriama Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos dalis, atliekamos kitos procedūros, ir tik po to parengiamas žemės sklypo planas.

Nagrinėjamos bylos atveju R. S. geodezinių darbų įmonės inžinierius geodezininkas R. S., atlikęs atsakovams priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, 2004 m. spalio 11 d. surašė Žemės sklypo ribų paženklinimo aktą, iš kurio matyti, kad, nustatant atsakovams priklausančio žemės sklypo ribas, buvo kviesti dalyvauti žemės sklypo savininkas bei gretimų žemės sklypų savininkai ir naudotojai (I t., 6 b. l.). Žemės sklypo ribų paženklinimo akto 4 eilutėje, grafoje „vardas, pavardė“, nurodytas adresas Ž. g. Nr. , grafoje „ribos“ nurodyta – 4-5-6, grafoje „parašas“ – įrašyta „Š.“.

Ieškovė O. Š. ieškinyje nurodė, kad A. Š. ir A. Š. ieškovei paaiškino, jog niekas su jais sklypo ribų nederino, ant jokio akto jie nei vienas nepasirašė. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad atlikus ikiteisminį tyrimą, kurio metu buvo paskirtas A. Š. rašysenos tyrimas, buvo nustatyta, kad žemės sklypo ribų paženklinimo akte pasirašė A. Š. (I t., 128 b. l.). Apeliacinį skundą apeliantė O. Š. grindžia nauja aplinkybe, kad 2004-10-11 Žemės sklypo ribų paženklinimo akte prie įrašo „Ž. g. , ranka įrašytas tik vieno asmens parašas „Š.“, nors 2006-06-30 statinių pirkimo-pardavimo sutartyje, parduodant gyvenamąjį namą ir kitus statinius, nurodyta, jog statinius pardavė du savininkai – A. Š. ir A. Š.. Apeliantės teigimu, Žemės sklypo ribų paženklinimo aktas privalėjo būti suderintas su abiem statinių savininkais, kadangi jie abu buvo valstybinės žemės sklypo naudotojais.

Ginčijamo administracinio akto priėmimo ir žemės sklypo pažymėjimo kadastro žemėlapyje metu galiojusių Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (redakcija nuo 2005 m. liepos 1 d. iki 2008 m. gruodžio 7 d.) 32.1.1. punkte, reglamentuojančiame asmenų dalyvavimą paženklinant žemės sklypo ribas, numatyta, kad žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims (kviestiniai asmenys). Minėtų nuostatų 32.1.1. 4. punkte, nustatančiame, kokie veiksmai turi būti atliekami nustatant žemės sklypo kadastro duomenis, įtvirtinta, kad, paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas. Aktą pasirašo dalyvavusieji paženklinant žemės sklypo ribas kviestiniai asmenys, vykdytojas ir užsakovas arba jo įgaliotas asmuo. Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 29.8.4. punktas numato, jog kviestiniai asmenys, sutikdami su žemės sklypo ribomis, sutikimą patvirtina parašu. Taisyklių 29.8.5. punkte nurodyta, jog žemės sklypo ribų paženklinimo akte 5 punkte nurodomos kviestinių asmenų pastabos, jeigu tokių yra. Kai su nustatyta riba kviestieji asmenys nesutinka ir atsisako pasirašyti, kadastrinius matavimus atliekantis asmuo akte nurodo atsisakymo motyvus ir pasirašo. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1.5. punktas numatė, kad kviestiniams asmenims pareiškus pastabas raštu ar žodžiu, vykdytojas pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų (tų, kurie ribojasi, ir matuojamojo žemės sklypo) suformavimo dokumentus (žemės sklypo planus, lauko matavimų abrisus, žemės sklypų ribų paženklinimo–parodymo aktus ir kita) išnagrinėja pastabas ir per 5 darbo dienas priima sprendimą dėl būtinumo patikslinti žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių padėtis. Taigi, minėtos teisės normos, įtvirtinančios žemės sklypų savininkų ir gretimų žemės sklypų savininkų dalyvavimą atliekant žemės sklypų paženklinimo darbus, numatė, jog turi dalyvauti gretimų žemės sklypų savininkai arba jų įgalioti asmenys, tačiau nenumatė, jog paženklinant gretimo žemės sklypo ribas privalomai turi dalyvauti visi statinių savininkai (šiuo atveju ir A. Š., ir A. Š.). Iš 2004-10-11 Žemės sklypo ribų paženklinimo akto matyti, kad nei A. Š., nei kiti kviestiniai asmenys, dalyvavę paženklinant atsakovų žemės sklypo ribas, nereiškė jokių pastabų dėl žemės sklypo ribų neatitikimo, kadastrinius matavimus atliekantis R. S. jokių pastabų dėl žemės sklypo ribų paženklinimo akte nenurodė, nė vienas kviestinis neatsisakė pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo akto. Pasak apeliantės, žemės sklypo ribų paženklinimo aktą turėjo pasirašyti abu statinių savininkai A. Š. ir A. Š., tačiau kolegija atkreipia apeliantės dėmesį į tą aplinkybę, jog 2004-10-11 žemės sklypo ribų paženklinimo aktą taipogi pasirašė tik vienas iš atsakovų – R. R., o A. R. parašo nėra. Taigi, vadovaujantis minėta logika, to negalima vertinti kaip pažeidimo, todėl šis apeliacinio skundo argumentas yra visiškai nepagrįstas.

Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad A. Š. net nebuvo supažindinta su žemės sklypo ribų paženklinimo aktu, teismo posėdžio metu ji teigė, kad apie jokį kaimyninio sklypo ribų paženklinimą jai nebuvo žinoma, tačiau šios labai svarbios aplinkybės teismas nelaikė verta dėmesio, nurodydamas, kad A. Š. parašo nebuvimas žemės sklypo ribų paženklinimo akte nesudaro pagrindo panaikinti 2004-10-11 surašytą žemės sklypo ribų paženklinimo aktą.

Iš 2004-10-11 Žemės sklypo ribų paženklinimo akto matyti, kad jokių pastabų dėl žemės sklypo ribų A. Š. tiek žemės sklypo ribų paženklinimo metu, tiek ir vėliau nei raštu, nei žodžiu nepateikė. Byloje nėra duomenų, kad A. Š., nesutikdama su atsakovų žemės sklypo ribų paženklinimu, būtų kreipusis į atitinkamas įstaigas, ginčydama žemės sklypo ribų nustatymą. Ieškovė žemės sklypą iš valstybės įsigijo 2008 m. vasario 11 d., taigi, nuo tada turėjo žinoti apie nusipirkto žemės sklypo ribas ir kelti klausimą dėl žemės sklypo ploto. Sutiktina su atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos argumentu, kad A. Š. po R. ir A. R. žemės sklypo ženklinimo atlikimo ir administracinio akto priėmimo bei įregistravimo jokių prieštaravimų dėl sklypo paženklinimo nereiškė, todėl laikytina, kad su 2004-10-11 Žemės sklypo paženklinimo aktu, o taip pat ir su paženklintomis ribomis sutiko. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad A. Š. parašo nebuvimas žemės sklypo ribų paženklinimo akte nesudaro pagrindo administracinio akto naikinimui. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino tą aplinkybę, jog 2004-10-11 žemės sklypo paženklinimo metu nei A. Š., nei A. Š. nebuvo žemės sklypo savininkais. Žemės sklypo savininkė tuo metu buvo Lietuvos Respublika (I t., 13–18 b. l.).

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad visiškai nesuprantamas ir nepagrįstas teismo sprendime išdėstytas motyvas, kad A. Š. ir A. Š., kurie sudarant žemės sklypo ribų paženklinimo aktą buvo pastatų (duomenys neskelbtini), savininkais, tačiau nebuvo žemės savininkai ir nėra duomenų, kad buvo įregistruoti šio žemės sklypo naudotojais.

Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas įpareigoja šalis įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), iki 2008 m. vasario 11 d. nuosavybės teise priklausė Lietuvos Respublikai, Nacionalinė žemės tarnyba yra visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės patikėtinė ir su ja buvo suderintos šios žemės sklypo ribos. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad 0,15 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), iki 2008-02-11 nuosavybės teise priklausė Lietuvos Respublikai, jokių įrašų apie žemės naudotojus iki 2008-02-11 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo nenurodyta. Todėl teismo motyvas, jog A. Š. ir A. Š. nebuvo žemės savininkai ir nėra duomenų, kad buvo įregistruoti šio žemės sklypo naudotojais, yra visiškai aiškus ir suprantamas, pagrįstas byloje pateiktais įrodymais.

Apeliantės teigimu, Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimas priimtas pažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normas, pažeidžiant teisingumo ir sąžiningumo principus, yra neteisėtas, todėl turi būti panaikintas.

Apeliacinės instancijos teismas aukščiau išdėstytuose motyvuose pasisakė dėl pirmosios instancijos teismo sprendime padarytų išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, sutiko su pirmosios instancijos teismo motyvais, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė tiek materialines, tiek procesinės teisės normas, nepažeidė teisingumo bei sąžiningumo principų. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatas, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 93, 98 straipsniai).

Šalys prašo viena iš kitos priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Netenkinus O. Š. apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos ieškovei nepriteistinos. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai R. R. ir A. R. prašo priteisti 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą, pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintas rekomendacijas, yra pagrįstos, adekvačios galimoms darbo ir laiko sąnaudoms, todėl priteistinos iš apeliantės (CPK 93, 98 straipsniai).

Vadovaudamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika, nepažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų ir tuo pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Įvertinusi aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantė šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės O. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovams R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200,00 Eur (du šimtai eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.