Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2013-12-30 · Byla Nr. N2-2357-231/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-12-30
Bylos Nr.
N2-2357-231/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Česlava Malinovska
Ieškovas
R. M.
Atsakovas
N. K.
Išvadą teikia
Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus
Advokatai
Sigitas Gedvilas
Civilinė byla Nr. N2-2357-231/2013 m.Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01768-2013-5.Procesinio sprendimo kategorijos: 72.; 77.4.3.; 78.2.1.; 116.1. (S)
TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 30 d.Trakai
Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Česlava Malinovska,sekretoriaujant Jolitai Mastebrockienei,dalyvaujant ieškovei R. M.,ieškovės atstovui advokatui Sigitui Gedvilui,atsakovui N. K.,atsakovo atstovui advokatui Žilvinui Brusokui,

Institucijos, duodančios išvadą byloje, Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Alinai Kuleš,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovui N. K. dėl taikos sutarties sąlygų pakeitimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašo: 1) pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2009-10-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2262-239/2009 m. patvirtintos taikos sutarties (su pakeitimais, padarytais Trakų rajono apylinkės teismo 2011-10-13 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-403-231/2011 m. ir Vilniaus apygardos teismo 2012-06-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-866-590/2012 m.) 5 punktą dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos ir išdėstyti jį taip: tėvas N. K. su nepilnamečiu sūnumi J. K. bendrauja kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį savaitgalį, vaiką iš mamos gyvenamosios vietos paimdamas šeštadienį 10.00 val. ir sekmadienį į mamos gyvenamąją vietą grąžindamas 18.00 val. Vasaros atostogų metu (birželio – rugpjūčio mėnesiais) tėvas su sūnumi bendrauja (atostogauja) dvi kalendorines savaites, apie savo atostogų pradžią sūnaus mamai pranešdamas telefonu trumpąja žinute ir pateikdamas darbovietės įsakymą apie suteiktas atostogas, jeigu dirba, prieš vieną mėnesį iki jo atostogų pradžios. Vaiko mama analogiškai apie savo atostogų pradžią ir pabaigą praneša vaiko tėvui. Vaiko atostogų su mama metu netaikomas tėvo bendravimas su sūnumi kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį savaitgalį iki mamos atostogų pabaigos. Poriniais metais tėvas bendrauja su sūnumi per šv. Kalėdas ir šv. Velykas, vaiką paimdamas iš mamos gyvenamosios vietos pirmą išeiginę prieš šventes dieną 10.00 val. ir paskutinę švenčių dieną 18.00 val. grąžindamas vaiką į mamos gyvenamąją vietą. Neporiniais metais šv. Kalėdas ir šv. Velykas vaikas būna su mama. Kitomis darbo dienomis tėvas turi teisę nuolatos bendrauti su sūnumi vaiko mamos gyvenamojoje vietoje nuo 18.00 val. iki 20.00 val; 2) pakeisti 2 punktą dėl išlaikymo dydžio ir jį išdėstyti taip: N. K., a.k. (duomenys neskelbtini), moka išlaikymą nepilnamečiam vaikui J. K., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) po 600,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 3) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė paaiškino, kad 2009-10-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2262-239-2009 m. Trakų rajono apylinkės teismas patvirtino jos ir vaiko tėvo, atsakovo, taikos sutartį. Šia sutartimi buvo nustatyta nepilnamečio vaiko J. K., a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta su ieškove, iš atsakovo sūnui priteistas 400,00 Lt išlaikymas kas mėnesį mokant periodines išmokas, nustatyta tėvo bendravimo su vaiku tvarka. Taikos sutarties 5.2. punkte buvo nustatyta, kad N. K. darbo dienomis du kartus per savaitę bendrauja su sūnumi J. K. ieškovės R. M. gyvenamojoje vietoje nuo 18.00 val. iki 21.00 val. 2011-10-13 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-403-231/2011 m. Trakų rajono apylinkės teismas iš dalies patenkino atskovo ieškinį ir nepilnamečio sūnaus išlaikymui iš atsakovo priteisė po 300,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis bei pakeitė ir papildė taikos sutarties 5.2. punktą, kurį išdėstė taip: „N. K. darbo dienomis du kartus per savaitę bendrauja su sūnumi J. K., paimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos 18.00 val. ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą 21.00 val. Kol J. K. lanko darželį, kiekvienų metų liepos mėnesį, jeigu darželis liepos mėnesį nedirba, N. K. darbo dienomis du kartus per savaitę bendrauja su sūnumi J. K., paimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos 11.00 val. ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą 21.00 val.“. 2012-06-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-866-590-2012 m. Vilniaus apygardos teismas pagal ieškovės apeliacinį skundą panaikino Trakų rajono apylinkės teismo 2011-10-13 sprendimo dalį, kuria N. K. mokamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui J. K. sumažintas iki 300,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kitoje dalyje sprendimą paliko nepakeistą. Šiuo metu teismo patvirtinta ir su pakeitimais galiojanti taikos sutartis yra neracionali, neatitinkanti pasikeitusių aplinkybių ir vaiko interesų. Vaikas nuo š.m. rugsėjo 1 d. pradeda lankyti mokyklą. Atsakovas jį pasiima bet kurią savaitės darbo dieną jos neįspėjęs. Vaiką atveža 21.00 val. pavargusį ir jis iš karto, pavalgęs bei nusiprausęs, eina miegoti. Tokia bendravimo tvarka vaiko mokymosi mokykloje metu labai pažeis vaiko mokymosi procesą, nes jis grįžęs iš mokyklos tuojau bus paimtas tėvo ir grąžintas į namus tik 21.00 val., negalės ruošti pamokų. Jis gali pradėti blogai mokytis, pamokų metu bus išsiblaškęs, nesusikaupęs. Todėl atsakovas galėtų bendrauti su vaiku po savo darbo dienos konkrečiomis dienomis (antradienį ir ketvirtadienį) nuo 18.00 val. iki 20.00 val. ieškovės gyvenamojoje vietoje ir tuo metu kartu ruošti pamokas. Taip pat nurodė, kad vaiko tėvui paimant vaiką iš jos gyvenamosios vietos nuo 18.00 val. iki 21.00 val. ji negali planuoti savo atostogų ir vaiko nuvežti prie jūros, nes vaikas serga bronchine astma. Paaiškino, kad vaikas vienas be jos nenori vykti su tėvu, grįžęs pasakoja, kad vieną kartą buvo su viena teta, kitą kartą su kita teta, trečią kartą jį paliko pas senelius ir jo niekur nevežė, ketvirtą kartą pasakojo, kad tėtis bendravo tik su tetomis, o jį paliko vieną žaisti, dėl to darytina išvada, kad tėvas su sūnumi nebendrauja. Atsakovo reikalavimas pasiimti sūnų susijęs ne su bendravimu, o su vaiko tampymu iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos, siekiant jai atkeršyti už priteistus alimentus, kurių jis nemoka. Toks tėvo bendravimo su sūnumi būdas vaikui sukelia įtampa, jis veikiamas neigiamai, jaučia baimę, apie kurią pasakoja grįžęs iš tėvo. Kai toks bendravimas kenkia vaiko interesams, vaiko teisė būti su tėvu turi būti ribojama. Taip pat paaiškino, kad kadangi vaikas pradėjo lankyti mokyklą, vaiko išlaikymo išlaidos padidėjo. Be to, vaikas nuolatos auga, kasmet išauga drabužius, batus. Vaikui kas metai bus būtina pirkti naujas mokymo priemones ir reikmenis, mokėti už įvairius būrelius, vaikui būtini ir didesni higienos poreikiai ir įvairios mokykloje būsimos kultūrinės programos. Šiuo metu esami ir būsimi vaiko poreikiai mokslo metų rudenį, žiemą bei pavasarį per mėnesį sudaro apie 1150,00 Lt. Jos darbo pajamos 1200,00 Lt per mėnesį, dalį pinigų gauna iš vaiko tėvo, dalį pinigų vaiko išlaikymui duoda jos tėvai; jokio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi. Atsakovas priteistą išlaikymą moka nereguliariai, nevienodomis sumomis, tačiau pats gyvena prabangiai ir giriasi sūnui bei jai grasina: pareiškė, kad ji alimentų gaus tik grašius, o pats rengiasi brangiais drabužiais ir batais, tėvo vardu nusipirko automobilį, kuris kainuoja virš 10000,00 Lt, nusipirko daugiau kaip 1000,00 Lt kainuojantį mobilųjį telefoną, rūko iš parduotuvės perkamas cigaretes WINSTON, kurios kainuoja 8,50 Lt, vadinasi lėšų prabangiems daiktams ir cigaretėms turi, o vaikui išlaikymui neturi.

Ieškovės atstovas prašė ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Prašė atsižvelgti į psichologės išvadą, esančią byloje, ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad ieškovė nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių turėtų būti keičiama bendravimo su vaiku tvarka. Iki šiol jokių problemų dėl vaiko dienos režimo nekilo – sūnus visada po 21.00 val. pavalgęs ir nusiprausęs eidavo miegoti, nepriklausomai nuo to, ar sūnų pasiimdavo pas save ar bendraudavo ieškovės namuose. Sutiktų nustatyti, kad su sūnumi bendrautų iki 20.00 val., tačiau nesutinka bendrauti su sūnumi išskirtinai ieškovės gyvenamojoje vietoje. Tarp jo ir ieškovės yra susiklostę itin konfliktiški santykiai, todėl nuvykus pas ją į namus juntama įtampa ir priešiškumas jo atžvilgiu, neabejotinai tai jaučia ir jų vaikas. Vaikui patinka bendrauti tiek su juo, tiek su jo tėvais, vaiko seneliais. Vaikui yra sukurtos geros gyvenimo sąlygos, juo yra rūpinamąsi, o bendravimas su vaiku ieškovės namuose kelia papildomą įtampą ir stresą vaikui, įpareigoja jį būti lojaliu motinai. Atsakovas paaiškino, kas jis nori bendrauti su sūnumi ir kartu leisti laisvalaikį, o ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kaip bendravimas su tokio amžiaus vaiku, būnant ne jos namuose, pažeidžia sūnaus interesus. Kai vaikas būna pas jį, jis būna aprengtas, pavalgęs, jam viskas yra perkama. Su ieškovės prašomu priteisti išlaikymu nesutinka. Šiuo metu jis dirba (duomenys neskelbtini) vairuotoju, gauna 840,00 Lt atlyginimo. Turi dar vieną nepilnametį vaiką, kuriam priteistas 300,00 Lt išlaikymas. Yra susidaręs išlaikymo sūnui įsiskolininimas, kurį priverstinai iš jo darbo užmokesčio vykdo antstolis. Jis savo vardu jokio nekilnojamojo turto neturi, gyvena tėvo name. Supranta, kad vaiko poreikiai didėja, tačiau negali duoti daugiau, nei uždirba, jam ir pačiam reikia gyventi. Pagal galimybes ieško geresnio darbo, stengiasi pagerinti savo turtinę padėtį. Jam padeda broliai, motina turi santaupų. Jie bendromis jėgomis bando išgyventi, yra likęs tėvo automobilis. Taip pat paaiškino, kad ieškovė klaidina teismą, nurodydama realybės neatitinkančius faktus, jog jis turi prabangų automobilį ir mobilųjį telefoną, kadangi automobilio vidutinė rinkos vertė apie 3000,00 Lt, o telefono – 200,00 Lt. Ieškovės gaunamos pajamos yra didesnės už jo. Be to, ieškovės nurodomos išlaidos sūnaus išlaikymui nėra pagrįstos jokiais įrodymais, ieškovė nurodo ne realiai sūnaus patiriamas išlaidas, o vadovaujasi kaimynų vaiko poreikiais ir patiriamomis išlaidomis ir tokiu būdu numato galimai būsimas jų sūnaus išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad ieškovė neįrodė savo turtinės padėties pablogėjimo ar vaiko poreikių pasikeitimo, jos ieškinys nėra pagristas jokiais įrodymais. Ieškovė taip pat nepateikė įrodymų kaip bendravimas su atsakovu paveikė vaiko interesus, o ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, kad nėra pagrindo riboti tėvo valdžią.

Institucijos, duodančios išvadą byloje, Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, kad palaiko institucijos išvadą, esančią byloje. Pabrėžė, kad remiantis Lietuvos Aukščiausio Teismo praktika, vaiko išlaikymui turėtų būti priteista ne mažiau kaip 500,00 Lt suma, o riboti tėvo bendravimą su vaiku nėra tikslinga.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas

Trakų rajono apylinkės teismo 2009-10-14 nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-2262-239-2009 m. pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovui N. K. dėl išlaikymo priteisimo, patvirtinta šalių taikos sutartis (toliau tekste – Taikos sutartis), pagal kurią šalys susitarė, be kita ko, jog N. K., a.k. (duomenys neskelbtini), moka išlaikymą nepilnamečiui vaikui J. K., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) po 400,00 Lt (keturis šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės (Taikos sutarties 2 punktas); N. K. paima sūnų J. K. antro ir ketvirto mėnesio penktadienio 18.00 val. ir grąžina vaiką motinai R. M. atitinkamai antro ir ketvirto sekmadienio 19.00 val. (Taikos sutarties 5.1 punktas); N. K. darbo dienomis du kartus per savaitę bendrauja su sūnumi J. K. ieškovės R. M. gyvenamojoje vietoje nuo 18.00 val. iki 21.00 val. (Taikos sutarties 5.2 punktas); N. K. praleidžia su sūnumi J. K. pusę savo kasmetinių atostogų laiko (Taikos sutarties 5.3 punktas); Kalėdų, Naujųjų metų ir Šv. Velykų pirmą dieną nepilnametis vaikas J. K. praleidžia su motina R. M., antrą minėtų švenčių dieną atsakovas N. K. paima vaiką 10.00 val. ir grąžina jį motinai 19.00 val. (Taikos sutarties 5.4. punktas); Tėvo dieną nepilnametis vaikas J. K. praleidžia su tėvu N. K. nuo 10.00 val. iki 19.00 val., Motinos dieną – su motina R. M. (Taikos sutarties 5.5. punktas) (prijungtos civ. bylos Nr. 2-2262-239-2009 m. b.l. 67-69).

2011-10-13 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-403-231/2011 m. pagal ieškovo N. K. ieškinį ir patikslintą ieškinį R. M. dėl taikos sutarties sąlygų pakeitimo ir pagal atsakovės R. M. priešieškinį ieškovui N. K. dėl taikos sutarties sąlygų pakeitimo Trakų rajono apylinkės teismas ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies, priteisė iš N. K. jo nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 300,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis bei pakeitė ir papildė taikos sutarties 5.2. punktą, kurį išdėstė taip: „N. K. darbo dienomis du kartus per savaitę bendrauja su sūnumi J. K., paimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos 18.00 val. ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą 21.00 val. Kol J. K. lanko darželį, kiekvienų metų liepos mėnesį, jeigu darželis liepos mėnesį nedirba, N. K. darbo dienomis du kartus per savaitę bendrauja su sūnumi J. K., paimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos 11.00 val. ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą 21.00 val.“. Taip pat pakeitė Taikos sutarties 5.1. punktą ir jį išdėstė taip: „N. K. paima sūnų J. K. antro ir ketvirto mėnesio šeštadienio 10.00 val. ir grąžina vaiką motinai R. M. atitinkamai antro ir ketvirto sekmadienio 18.00 val.” (prijungtos civ. bylos Nr. 2-403-231/2011 m. t.1., b.l. 184-187).

2012-06-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-866-590-2012 m. Vilniaus apygardos teismas pagal ieškovės apeliacinį skundą panaikino Trakų rajono apylinkės teismo 2011-10-13 sprendimo dalį, kuria N. K. mokamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui J. K. sumažintas iki 300,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kitoje dalyje sprendimą paliko nepakeistą (prijungtos civ. bylos Nr. 2-403-231/2011 m. t.2., b.l. 35-40).

Dėl atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo.

Vienas iš ieškovės reikalavimų – pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2009-10-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2262-239/2009 m. patvirtintos taikos sutarties (su pakeitimais, padarytais Trakų rajono apylinkės teismo 2011-10-13 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-403-231/2011 m. ir Vilniaus apygardos teismo 2012-06-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-866-590/2012 m.) 5 punktą, kuriuo nustatyta atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka.

CK 3.170 str. 4 d. numatyta, kad, kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisės bendrauti su nepilnamečiu vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant, visų pirma vadovaujasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, reiškiančiu, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi atsižvelgti į vaiko teises ir interesus. Teismas, be kita ko, turi atsižvelgti į skyrium gyvenančio tėvo ar motinos galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą bendraujant su vaiku ir jį auklėjant, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos šeimos aplinkos sąlygas, jo požiūrį į vaiko auklėjimą, vystymąsi, dalyvavimą vaiką auklėjant, prižiūrint iki ginčo atsiradimo.

Kaip žinia, tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Pabrėžtina, jog tėvų (šalių) tarpusavio nesutarimai negali riboti vaiko, kurio tėvai gyvena skyrium, teisės nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais (CK 3.170 str. 2 d.). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog bendravimas su vaiku ir dalyvavimas jį auklėjant – tai ne tik tėvo ar motinos, negyvenančio kartu su vaiku, teisė, bet ir pareiga (CK 3.170 str. 1 d.).

Ieškovė nepateikė įrodymų, kad Taikos sutartimi nustatyta atsakovo su šalių vaiku bendravimo tvarka vaiko mokymosi mokykloje metu labai pažeis vaiko mokymosi procesą ar kad atsakovo reikalavimas pasiimti sūnų susijęs ne su bendravimu, o su vaiko tampymu iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos, siekiant jai atkeršyti už priteistus alimentus, kurių jis nemoka (CPK 12, 178 str. str.). Ieškovės argumentas, kad vaiko tėvui paimant vaiką iš jos gyvenamosios vietos nuo 18.00 val. iki 21.00 val. ji negali planuoti savo atostogų ir vaiko nuvežti prie jūros, nes vaikas serga bronchine astma, teismo vertinimu nesudaro pakankamo pagrindo Taikos sutarčiai keisti ta apimtimi, kuria nustatyta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka, tuo labiau, kad tėvai, atsižvelgdami į vaiko interesus gali susitarti ir dėl kitokių, nei Taikos sutartyje nurodytų sąlygų (šiuo atveju dėl ieškovės atostogų su vaiku). Taip pat nors ieškovė nurodė, kad atsakovas su sūnumi nebendrauja, o bendraudamas su sūnumi jam sukelia įtampa, sūnus veikiamas neigiamai, jaučia baimę tačiau pats atsakovas šiuos argumentus neigė, nurodydamas, kad nevengia su vaiku bendrauti ir nori kartu su juo leisti laisvalaikį, o ir Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2013-08-16 išvadoje Nr. VT2-908 nurodyta, kad skyrius neturi duomenų, jog N. K. elgtųsi priešingai vaiko interesams (b.l. 16-17). Tai, kad atsakovo, kaip šalių nepilnamečio vaiko tėvo, valdžia neturėtų būti ribojama bylos nagrinėjimo metu pabrėžė ir Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė.

Pabrėžtina, kad 2013-11-14 psichologės (duomenys neskelbtini) vertinime apie vaiko būseną nurodytos aplinkybės (b.l. 90), bei teismo posėdyje apklaustos psichologės (duomenys neskelbtini), parengusios psichologo vertinimą apie vaiko būseną, paaiškinimai nesudaro pakankamo pagrindo ieškovės reikalavimui dėl bendravimo tvarkos su vaiku pakeitimo tenkinti, tuo labiau, kad į bylą nepateika jokių psichologės (duomenys neskelbtini) kvalifikaciją patvirtinančių įrodymų.

Taip pat teismas akcentuoja, kad bylos duomenimis nustatyta (b.l. 42, 43, 71, 79, 80, 81, 83, 84, 85, 91, 97, 112-113, 114-117), jog vaiko tėvų santykiai yra konfliktiški. Teismo vertinimu abu tėvai nedarydami vienas kitam nuolaidų, neieškodami bendro sprendimo dėl vieno iš tėvų bendravimo su vaikais tvarkos ir sąlygų įgyvendinimo, konfliktuodami daro žalą vaiko interesams, todėl abu vaiko tėvai turi imtis visų įmanomų priemonių, galbūt pasinaudoti atitinkamų specialistų pagalba, kad pagerėtų jų tarpusavio santykiai, nes nesutariant vaiko tėvams, tarpusavio nesutarimai daro įtaką ir jų vaikui.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog po Taikos sutarties patvirtinimo iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių reikėtų keisti teismo nustatytą atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką, todėl šioje dalyje ieškovės reikalavimas atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Ieškovė taip prašo pakeisti Taikos sutarties 2 punktą dėl atsakovo mokamo šalių nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydžio ir jį išdėstyti taip: N. K., a.k. (duomenys neskelbtini), moka išlaikymą nepilnamečiam vaikui J. K., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), po 600,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Ieškovė inter alia nurodė, kad atsakovas gyvena prabangiai: rengiasi brangiais drabužiais ir batais, tėvo vardu nusipirko automobilį, kuris kainuoja virš 10 000 Lt, nusipirko daugiau kaip 1000,00 Lt kainuojantį mobilųjį telefoną, rūko iš parduotuvės perkamas cigaretes WINSTON, kurios kainuoja 8,50 Lt, vadinasi lėšų prabangiems daiktams ir cigaretėms turi, o vaikui išlaikymui neturi.

Pagal CK 3.201 str. 1 d. išlaikymo dydis gali būti padidintas, jeigu po teismo sprendimo (nagrinėjamu atveju – teismo nutarties), kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pabrėžtina, jog teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį.

Tėvų turtinė padėtis yra faktinė aplinkybė, turinti reikšmės priteistinam išlaikymo dydžiui (CPK 3.192 str. 2 d.), todėl visapusiškas jos nustatymas yra būtina sąlyga tinkamai įgyvendinant tėvų išlaikymo pareigą. Teismas, nustatydamas tėvų turtinę padėtį, turi išsiaiškinti kiekvieno iš tėvų gaunamas pajamas ir turimą turtą, kitus pagal įstatymą išlaikomus vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Pažymėtina, jog, nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą, turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t.y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis, jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495/2008). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinė padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. vs. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010).

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas dirba (duomenys neskelbtini) (b.l. 36-38). Jam už 2013-05 priskaičiuota išmokėti 248,18 Lt, 2013-06 priskaičiuota išmokėti 419,50 Lt, o 2013-07 – 419,75 Lt atlyginimo (b.l. 27). Atsakovas paaiškino, kad gauna 840,00 Lt atlyginimo, taip pat turi dar vieną nepilnametį vaiką, kuriam priteistas 300,00 Lt išlaikymas. Atsakovas nekilnojamojo turto neturi (b.l. 28), jo vardu įregistruota viena transporto priemonė – VW Vento, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 29-30). Iš atsakovo vykdomas priverstinis skolos (išlaikymo) išieškojimas (b.l. 31-32, 48-49, 58, 59).

Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, pripažįsta, jog atsakovo turtinė padėtis po Trakų rajono apylinkės teismo 2009-10-14 nutarties, kuria patvirtinta Taikos sutartis, priėmimo nėra pasikeitusi iš esmės. Be to, teismo vertinimu atsakovas dėl savo turtinės padėties objektyviai negali mokėti išlaikymą šalių nepilnamečiui vaikui po 600,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis

Pažymėtina, kad ieškovė, teigdama, kad atsakovas gyvena prabangiai, nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų (CPK 12, 178 str. str.). Taip pat pabrėžtina, kad ieškovė argumentuodama, jog vaiko poreikiai padidėjo ir pateikdama vaikui reikalingo išlaikymo paskaičiavimą, vaiko išlaikymui reikalingų lėšų dydį paskaičiavo ne atsižvelgdama į šalių nepilnamečio vaiko poreikius, o kaip ji pati nurodė pagal duomenis iš mokyklos ir iš kaimynų, atsižvelgiant kiek jie išleidžia pinigų vaikų paruošimui mokyklai ir jo mokymuisi. Taip pat teismas kritiškai vertina ieškovės pateiktus kvitus, kaip aiškiai ir neabejotinai neįrodančius, kad prekės, nurodytos kvituose, buvo pirktos išimtinai šalių nepilnamečiam vaikui.

Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog Taikos sutartimi nustatytas 400,00 Lt dydžio išlaikymas, mokėtinas periodinėmis išmokomis kas mėnesį, yra proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, tokio dydžio išlaikymas yra būtinas vaiko poreikiams tenkinti bei užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad ieškovės reikalavimas dėl Taikos sutarties 2 punkto pakeitimo taip pat yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Kiti byloje esantys įrodymai nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant šį ginčą, todėl teismo neanalizuojami ir nevertinami.

Ieškinį atmetus, iš ieškovės atsakovui priteisiamos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos, t.y. 500,00 Lt pagal atsakovo pateiktą 2013-12-03 pinigų priėmimo kvitą (Serija LAT Nr. 470523) (CPK 93 str.).

Be to, ieškinį atmetus, iš ieškovės priteistina 32,16 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 79, 80, 88, 93, 96, 143, 177-178, 259, 260, 268-270 str. str., teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš R. M. 500,00 Lt bylinėjimosi išlaidų N. K.

Priteisti iš R. M. 32,16 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.

Teisėja Česlava Malinovska