- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-10
- Bylos Nr.
- e2YT-2850-339/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-00486-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vitalija Liauzginienė
- Pareiškėjas
- S. J.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, G. R.
- Advokatai
- Rasa Valiukienė
suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Vladui Barodicai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, G. R.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. S., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 17,42 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad jo motina J. J. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su P. S. Jie vaikų nesusilaukė, gyveno P. S. sodyboje (duomenys neskelbtini) ir valdė 17,42 ha žemės, kurią P. S. buvo paveldėjęs iš savo motinos D. S., mirusios (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) P. S. mirė. Prieš mirtį P. S. buvo surašęs testamentą, kad visą jam priklausančią žemę ir trobesius palieka sutuoktinei J. S. Šį testamentą jis pats matė gal 1973 m., tačiau per kraustymąsi testamentas neišliko. Po P. S. mirties J. S. (pareiškėjo motina) liko gyventi toje pačioje sodyboje, o (duomenys neskelbtini) susituokė su jo tėvu P. J. Jo tėvas žemės neturėjo, apsigyveno pas sutuoktinę sodyboje. Ten gimė tiek pareiškėjas, tiek jo brolis ir sesuo. Visa šeima sodyboje gyveno iki maždaug 1973 m., nes vykdant melioraciją juos iš (duomenys neskelbtini) iškeldino, sodybą nugriovė. Jo tėvai nuosavos žemės neturėjo. Dėl P. S. žemės niekas pretenzijų jo motinai nereiškė, visa šeima normaliai bendravo su P. S. seserimis, lankydavo vieni kitus. 1991 metais jo motina J. J. kreipėsi į institucijas dėl nuosavybės teisių į buvusio sutuoktinio P. S. žemę atkūrimo, tačiau neturėjo visų reikiamų dokumentų, nuosavybės teisė nebuvo atkurta, o 1992 m. jo motina mirė. Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 31 d. sprendimu jam yra atnaujintas terminas dokumentams dėl nuosavybės teisių į P. S. žemę atkūrimo Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos pateikti. Žino, kad šiuo metu P. S. priklausiusi žemė yra privati, supranta, kad nuosavybės teisė natūra atkurta nebus, jį tenkina kiti nuosavybės teisės atkūrimo būdai.
Pareiškėjo atstovė patvirtino pareiškime išdėstytas aplinkybes ir prašė pareiškimą tenkinti.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas su pareiškimu sutinka. Nurodė, kad pareiškėjo motina dėl nuosavybės teisių į buvusio sutuoktinio P. S. žemę atkūrimo kreipėsi 1991 m. spalio mėn., tačiau trūko dokumentų, byla nebuvo užbaigta ir nuosavybės teisė liko neatkurta. Pagal išlikusius duomenis, D. S. (P. S. motina) 1926 metais valdė 17,42 ha žemės. Po D. S. mirties tą žemę paveldėjo P. S., nes paveldima pradėjus turtą faktiškai valdyti. Vėlesni įrašai dokumentuose rodo, kad tą pačią žemę valdė P. J., t.y. pareiškėjo tėvas ir J. S. antrasis sutuoktinis. Vedęs J. S., P. J. atėjo gyventi į tą pačią P. S. sodybą ir valdė pastarojo žemę. Kiti asmenys į šią žemę nepretendavo, tai buvo laisva valstybinė žemė. Šiuo metu ta žemė priklauso privatiems asmenims, kuriems nuosavybė į jų turėtą žemę buvo atkurta ekvivalentine natūra. Teismo sprendimas jokios įtakos dabartiniams žemės savininkams neturės.
Suinteresuotas asmuo G. R. su pareiškimu sutinka. Nurodė, kad yra pareiškėjo sesuo. Ji su tėvais J. ir P. J. gyveno sodyboje (duomenys neskelbtini) iki kol jai sukako 20 metų. Prieš daug metų ji buvo radusi ranka rašytą testamentą, kuriuo P. S. savo žemę ir trobesius paliko sutuoktinei, t. y. jos motinai J. S. (J. J.). Iki tol ji net nežinojo, kad jos motina buvo ištekėjusi už P. S. Tada išsiaiškino, kad P. S. ir jo motina buvo kaimynai (duomenys neskelbtini), susituokė, vaikų nesusilaukė. P. S. karo metais mire nuo ligos. Prieš mirtį jis parašė minėtą testamentą. P. S. seserys bendravo su jos tėvų šeima, ateidavo į svečius. Atsimena, kad motina važiavo į (duomenys neskelbtini) apylinkę aiškintis dėl nuosavybės teisių į P. S. žemę atkūrimo, tačiau jai buvo paaiškinta, kad žemė nepriklauso, nes ji ištekėjo antrą kartą. Dokumentai liko nesutvarkyti, nes (duomenys neskelbtini) J. J. mirė. Sodybą (duomenys neskelbtini) nugriovė 1973 m., vykdant melioraciją.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjo motina J. J. (ankstesnės pavardės: J., S.), gim. (duomenys neskelbtini), sudarė santuoką su P. S., gim. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 5,7, 29, 35). P. S. (duomenys neskelbtini) mirė (e. b. l. 6). (Duomenys neskelbtini) pareiškėjo motina sudarė santuoką su pareiškėjo tėvu P. J. (e. b. l. 38).
Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo motinos J. J. pirmasis sutuoktinis P. S. iki nacionalizacijos valdė 17,42 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).
Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2008; 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2014). Be kitų, teismas nagrinėja bylas dėl žemės valdymo nuosavybės teise juridinio fakto nustatymo (LR CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises, be kitų, pateikiami ir nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai. Šio Įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kokiais dokumentais gali būti patvirtintos nuosavybės teisės, o 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad piliečiai, kurių dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, neišliko, turi teisę dėl nuosavybės teisių nustatymo kreiptis į teismą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Toks teisinis reglamentavimas rodo, kad pirmiausia pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus nagrinėja nuosavybės teises atkurianti institucija ir tik esant išvadai, kad pateiktų dokumentų nepakanka, asmuo gali kreiptis į teismą dėl turto valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010).
LR CPK nustatytas įrodinėjimo priemonių sąrašas yra platesnis, nei nustatytas nagrinėjant prašymus atkurti nuosavybės teises administracine tvarka, ir bendroji taisyklė yra ta, kad asmuo turi teisę visomis šiomis priemonėmis įrodinėti valdymo nuosavybės teise nacionalizavimo momentu faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2012). Nagrinėjant bylas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, taip pat ir dėl žemės valdymo nuosavybės teise nustatymo, taikomos bendrosios įrodinėjimo taisyklės, nustatytos įstatyme (LR CPK 176–185 straipsniai) bei suformuluotos kasacinio teismo praktikoje, atsižvelgiant į įrodinėjimo proceso šios kategorijos bylose ypatumus. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad šios kategorijos (dėl žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo) bylose, siekiant protingo įsitikinimo apie faktus, proporcingai įvertintinas laiko veiksnys, nes neprotinga siekiant susiformuoti įsitikinimą apie senokai buvusius faktus visuomet reikalauti tiek įrodymų, kiek reikalaujama dėl ką tik įvykusių faktų, nes jų objektyviai negali būti tiek išlikę. Tačiau bet kokiu atveju protingas teismo įsitikinimas faktų buvimu arba nebuvimu turi išlikti, todėl įrodymų turi būti pakankamai tam, kad susiformuotų vidinis teismo įsitikinimas faktų buvimu arba nebuvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje bylos Nr. 3K-3-416/2011).
Iš pareiškėjo, suinteresuoto asmens G. R. paaiškinimų matyti, kad jų motina J. J. (duomenys neskelbtini) susituokusi su P. S., atsikraustė gyventi pas pastarąjį į sodybą (duomenys neskelbtini) ir kartu ten gyveno, valdė P. S. iš motinos D. S. paveldėtus 17,42 ha žemės. Vyr. žemės rūšiavimo komisijos 1926 m. rugpjūčio 24 d. (duomenys neskelbtini) rūšimis paskirstytų žemių sąraše įrašyta žemės savininkė D. S., turėjusi 17,4 ha žemės (3 ha II rūšies, 6 ha III rūšies ariamos ir 8,4 ha - IV rūšies) (e. b. l. 14, 15). Šis dokumentas įrodo, kad iki mirties (1935 m. sausio 31 d.) D. S. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisėmis valdė 17,4 ha žemes sklypą. 1926 m. liepos 30 d. Žemės ištyrimo žiniaraštyje Nr. 84 nurodyta, kad tiriamojo ploto dydis – 17,42 ha, esantis (duomenys neskelbtini), o savininko parašo grafoje pasirašė savininkės vyras P. S. (e. b. l. 21). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog D. S. sutuoktinis ir P. S. tėvas buvo vardu A., todėl ši aplinkybė (pasirašymas žemės ištyrimo žiniaraštyje) rodo, jog P. S. iki savo motinos mirties gyveno kartu su ja (duomenys neskelbtini), dar jai gyvai esant laikė save žemės savininku, pasirašinėjo dokumentus. Faktą, jog P. S. po motinos D. S. mirties valdė jai priklausiusią žemę iš dalies patvirtina ir Eigirdžių Romos katalikų bažnyčios santuokų knygoje esantis įrašas Nr. 6 apie P. S. ir J. J. santuoką, kuriame nurodyta, kad jaunasis P. S. yra žemdirbys (duomenys neskelbtini). Po santuokos sudarymo P. S. su pareiškėjo motina apsigyveno sodyboje (duomenys neskelbtini), kur P. S. gyveno iki pat savo mirties. Tiek archyvo pažymoje apie gimimą, tiek mirties liudijime esantys duomenys patvirtina, kad P. S. visą savo gyvenimą gyveno (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 5, 6). Be to, pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo G. R. nurodė, kad maždaug 1973 m. yra matę P. S. surašytą testamentą, kuriuo jis savo žemę ir trobesius palieka sutuoktinei J. S. (pareiškėjo motinai), o šį testamentą savo parašu buvo patvirtinęs kaimynas A. A. (gim. 1900 m.). Testamentas nėra išlikęs, tačiau pareiškėjo išdėstytos aplinkybės apie jo turinį suteikia pagrindo manyti, jog P. S. jautėsi motinos D. S. paliktos žemės ir pastatų savininku, nes galimai testamente išdėstė valią dėl nuosavybės priklausomybės po jo mirties.
Pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad po P. S. mirties, jo motina ištekėjo už P. J. ir šis atsikraustė gyventi į tą pačią sodybą (duomenys neskelbtini), patvirtina 1948 m. kovo 12 d. žemės apskaitos žiniaraštis. Šiame dokumente nurodyta, kad P. J. naudoja 16,59 ha žemės plotą (duomenys neskelbtini). Nors D. S. ir P. J. valdytų žemės sklypų plotai nesutampa, tačiau iš suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškimą išdėstytų aplinkybių, jo atstovo paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad P. J. naudojo tą patį žemės sklypą, kurio savininke anksčiau buvo įvardijama P. S. motina D. S., kadangi sutampa žemės sklypo numeriai (duomenys neskelbtini) kaimo žemės savininkų ir jų turėtos žemės sąraše bei vėlesnėje kartografavimo medžiagoje (sklypo Nr. 24) (e. b. l. 13, 17-20, 46-49). Pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo G. R. nurodė, kad jie ir jų brolis K. J. gimė ir visa šeima iki 1973 metų gyveno buvusioje S. sodyboje. Pareiškėjo S. J., jo brolio K. J., sesers G. R. gimimo įrašuose nurodyta gimimo vieta – (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 35, 36, 39). Byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog P. J. ar J. J. būtų turėję kokią nors kitą sodybą (duomenys neskelbtini). Aplinkybes apie pareiškėjo tėvų šeimos gyvenimą P. S. sodyboje (duomenys neskelbtini) teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojai A. J., O. J., A. K..
Įstatymo tikslas ir paskirtis vienodi – jais siekiama bent iš dalies atkurti piliečių nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą ir tokiu būdu apginti pažeistą jų nuosavybės teisę. Šiuo Įstatymu pirmiausia siekiama apginti to asmens, kurio nuosavybės teisė buvo pažeista, t. y. savininko, teises ir interesus. Kitų asmenų, numatytų Įstatymo 2 straipsnyje, teisė susigrąžinti išlikusį nekilnojamąjį turtą yra išvestinė iš savininko teisių. Jie gali atkurti nuosavybės teisę tik tuo atveju, jeigu turto savininkas miręs. Todėl nustatant, kurio asmens teisės buvo pažeistos ir kuris asmuo piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymų prasme yra turto savininkas, būtina nustatyti, kas buvo nacionalizuoto ar kitaip nusavinto turto nuosavybės teisės subjektu to turto nacionalizavimo ar kitokio nusavinimo momentu.
Lietuvos Respublikos Telšių apskrityje galiojo Rusijos imperijos civilinių įstatymų sąvado X tomo 1 dalis. Asmenys, paveldėję D. S. turtą, nustatomi pagal šių Civilinių įstatymų sąvado X tomo 1 dalies 1104–1380 straipsnius. Civilinių įstatymų sąvado 1255 straipsnis nustatė, jog palikimas įgyjamas jį priimant. Palikimo priėmimo tvarką detalizavo 1261 straipsnis ir numatė, kad laikoma, jog asmuo palikimą priėmė pradėjus turtą faktiškai valdyti ir tvarkyti. Vyriausiojo Tribunolo sprendime aiškinant Sąvado X tomo 1 dalies 1255 straipsnio nuostatas dėl palikimo priėmimo, yra nurodoma: „Įstatymas nereikalauja įpėdinystės teisių patvirtinimo, tad įvykdymui savo paveldėjimo teisės pakanka faktinai valdyti pačiam ar kam kitam pavedus valdyti (V.T.K.S. 1927. I. 3, Nr. 217)“.
Vertinant faktus, įvykusius beveik prieš šimtą metų, tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, todėl tokiu atveju, kai absoliučios tiesos nustatyti neįmanoma dėl objektyvių priežasčių (neišlikę dokumentai ir kt.), teismai privalo vadovautis santykine tiesa, t. y. kai visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis Nr. eA-25-415/2018). Remiantis aptartais rašytiniais įrodymais, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, teismas sprendžia, jog po 17,42 ha žemės ploto savininkės D. S. mirties, jos sūnus P. S. faktiniu valdymu perėmė jos palikimą ir valdė nurodytą žemę, trobesius iki 1940 metų nacionalizacijos. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų apie kitų asmenų pretenzijas į D. S. palikimą. Pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo G. R. nurodė, kad P. S. seserys giminiškai bendravo su jų tėvų šeima, jokių pretenzijų dėl to, kad jų brolio buvusi sutuoktinė J. J. su šeima gyvena sodyboje (duomenys neskelbtini), niekada nereiškė.
Pareiškėjo motina J. J. 1991 m. spalio 9 d. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) agrarinės reformos tarnybą su prašymu atkurti nuosavybės teises į P. S. iki nacionalizacijos valdytą 18 ha žemę, buvusią (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 25-27, 41-42). J. J. mirė (duomenys neskelbtini). Telšių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Telšių rajono žemėtvarkos skyrius 2001 m. spalio 15 d. raštu Nr. 16, adresuotu J. J., paprašė kuo skubiau pareikšti valią dėl atlyginimo būdo bei į Telšių rajono žemėtvarkos skyrių (duomenys neskelbtini) seniūnijoje pristatyti nuosavybės teises patvirtinančius ir giminystės ryšius įrodančius dokumentus (e. b. l. 28). Jokie papildomi dokumentai pateikti nebuvo, nuosavybės teisė į P. S. žemę nėra atkurta. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. spalio 31 d. sprendimu pareiškėjui S. J. atnaujintas terminas pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriui nuosavybės teises į P. S. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdytą 17,42 ha ploto žemę bei giminystės ryšį su P. S. patvirtinančius dokumentus (e. b. l. 8-12). Teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, vertino visas bylos aplinkybes, susijusias su P. S. valdymu 17,42 ha žemės sklypą po jo motinos D. S. mirties ir tik tada, sprendimu tenkino prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo. Atsižvelgiant į visumą aplinkybių, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad P. S. iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 17,42 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (LR CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 263 - 268, 270, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. S., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 17,42 ha ploto žemės sklypą esantį (duomenys neskelbtini).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimui.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.